Žmonių žinios

(lanuiop nuotrauka)

Prieš kelias dienas, vartydamas laikraštį (popierinį) „15 min.“, atkreipiau dėmesį į didžiulę, visą puslapį užimančią reklamą, kviečiančią laikraščio skaitytojus „įkrauti žinių“ į laikraštį. Vakar apie tai laikraštis išsiuntė pranešimą spaudai ir parašė straipsnį savo portalui.

Nors pranešimus ir naujienas iš skaitytojų iš esmės priima visi žiniasklaidos kanalai ir priemonės, panašu į tai, kad „15 min.“ redakcija tai ėmėsi daryti nuosekliausiai. Jei laikysime, kad žiniasklaidos laiko juosta nenumaldomai artėja prie bendruomeninių naujienų, tai pirmi į tą teritoriją atėję galės užsiimti geriausias vietas.

„15 min.“ ir anksčiau buvo žinoma, kaip bene atviriausia pranešimams iš skaitytojų – tai iš karto krenta į akį, skaitant portalo rss:

Žinoma, kol kas tos žinios labai panašios – apie kelių eismo įvykius, smulkius nesusipratimus ir įdomesnius pagautus kadrus mieste. Be to visiškai pakanka, kad „15min.lt RSS Vilnius“ prenumerata man taptų viena mėgiamiausių. Žmonės mokosi vieni iš kitų: kai pamatys įvairesnių žinučių, pradės siųsti informaciją ne vien apie avarijas gatvėse.

Grėsmės portalo ar laikraščio turinio „patikimumui“ tokios naujienos tikrai nedaro, nes žinios yra peržiūrimos redaktorių. Tačiau distancija, kurią sukuria „15 min.“ žurnalistai, pateikdami atsiųstą informaciją skaitytojams, yra visiškai nereikalinga. Imkime vieną pavyzdį:

Eismo tvarka ir saugumu besidomintis vilnietis Dalius pareiškė nuomonę, kad tokio tipo informaciniai ženklai nenaudingi nei pėstiesiems, nei vairuotojams.

„Siūlau panagrinėti temą apie informacines lenteles“, – naujienų portalui rašo nuolatinis 15min.lt skaitytojas Dalius M.

Ar man vienam atrodo, kad taip ryškiai pateikdama informaciją nuo trečiojo asmens redakcija tarsi atsiriboja nuo „pašalinės“ nuomonės, pabrėžia „mes“ ir „jūs“ informacijos šaltinių skirtumus? Juk redakcijos žurnalistai irgi apie panašius dalykus rašo, ar ne? Dabar gi „nuolatinis skaitytojas vilnietis Darius M.“ gali pasijusti keistai: viena vertus jis yra tarsi pagerbtas, o teksto autorystė netgi perdėtai pabrėžta; kita vertus, ta pristatymo tvorelė nėra akstinas siųsti žinias ir nuomones kitą kartą – toks socialinių naujienų pateikimas stokoja natūralumo ir integracijos.

Gal pakaktų kokio nors skiriamojo ženkliuko prie bendruomenininių žinių, juo labiau, kad redakcija jau turi tokį sukūrusi? Vertėtų atsisakyti ir to „skaitytojo“ linksniavimo. Žmogus, siunčiantis naujienas portalui ar laikraščiui jau nebėra vien skaitytojas – primygtinis jo vadinimas tokiu tik ryškina barjerą tarp „profesionalų“ ir „mėgėjų“, kurio informacijos srauto kontekste realiai beveik nėra.

Bet tai, žinoma, smulkmenos. Smagu, kad yra nestagnuojančių, į ateitį žiūrinčių ir nebijančių eksperimentuoti portalų. Mes čia gal keliais metais vis dar atsiliekame nuo Vakarų šalių, tačiau yra sričių, kur tą atsilikimą galima sparčiai naikinti, o gal ir išsiveržti į priekį. Ekonomiškai ir finansiškai nesame pajėgūs varžytis, bet internete šie dalykai ne tokie svarbūs. Požiūris ir iniciatyva daug svarbiau.

Matysim, kaip elgsis kitos interneto žiniasklaidos priemonės, bet neabejoju, kad socialinių žinių projektų artimiausiu metu tikrai padaugės.