nuizas, „verslas tai ne specialybinių funkcijų kratinys, tai sistema. Ir kuriant ta sistemą gyventi tikrai sudėtingiau negu atsimokyti universitete dėl popierinio diplomo, įsigilinti į vieną specialybinę sritį per praktinę patirtį ir po to pardavinėti tą savo sugebėjimą dirbti specialybinėje srityje.“ – pritariu. Tik nesupratau kodel statybininkus pavadinote bukais verslininkais. Gal issakikyte sia savo nuomone statybos imones savininku, kai ateis laikas remontuoti jusu buta, ar statyti nama.

evoliucija, neisivaizduoju kodel priejote isvados, kad verslas nera laisve ir nepriklausomybe, kaip ir nesuvokiama man „evoliucija“ is V. I D. bet gal nesigilinsime i tai komentaruose. Sekmes ir jums :)

martynas, juokingai atrodo jusu akmenu metimas i komentuojanciuju bei diskutuojanciuju darza, o po to klausimu ir pastabu pateikimas diskusijos pratesimui. :)

beje, ka reiskia „protingas“? as galiu buti protingas IT srityje, bet medicinoj as zalias. daktaro poziuriu as busiu durnas, mano poziuriu tas daktas irgi bus durnas. nu ir? nuo to pasaulis kazkuom pasikeicia? niekuom. stai kodel visi filosofotuojai didziaja dalimi buvo protingi kvailiai.

Be abejo, neįmanoma sumenkinti to, kuris menku nesijaučia. Tačiau vis tiek savo pranašumų pateikimas menkinant kitus – nėra pats geriausias dalykas. Pamėginkite perrašyti šitą straipsnelį išmesdama samdomam specialistui nepalankius palyginimus ir palikdama tik verslaus žmogaus pranašumus. Pamatysite, kad pagrindinė mintis nė kiek nenukentės, o straipsnelis iš karto taps patrauklesnis ir sukels mažiau neigiamų reakcijų.

Mano praėjusiame komentare html’as „suvalgė“ ženklą „nelygu“. Norėjau parašyti, kad verslas nėra lygu laisvei ir nepriklausomybei. Išbandžiau nuosavą verslą savo kailiu ir nusprendžiau kad man laisvė ir nepriklausomybė yra laisvai samdomo specialisto darbas. Dabar tuo ir mėgaujuosi. :)

Sėkmės Jūsų darbuose. Jei laikysites savo tikslų ir vizijos, išdėstytos paskutinėje straipsnelio pastraipoje, tai tikrai prisidėsite prie geresnės visuomenės kūrimo. Juk visuomenę sudaro įvairiausi asmenys. Be tos įvairovės pasaulis ir nebūtų toks, koks yra. Svarbiausia suprasti, kad visų indėlis yra vertingas. Ir kad verslininkas pats savaime nėra aukščiau už viską. Kad ir koks kūrybingas tas verslininks būtų, vienas pats, be kitų žmonių pagalbos ir indėlio jis nesugebėtų dirbti.

Vykintai, mokslininkai dazniausiai neprisiima pilnos atsakomybes uz savo veiklos rezultatus ir iems daznai truksta ryzto bei ismones pabaigti pradeta tyrinejima iki galo – atsakyti i klausima „O KAM to reikia?“ Zinote, kiek patentuotu atradimu dulkeja VPB archyvuose?

Vytai, nelabai supratau „dauguma mano ideju yra igyvedinamos (greiciau ar leciau)“. Igyvendinamos kieno? Jus pats jas igyvendinote ar pats vadovaujate, organizuojate kitus zmones jas igyvendintu?
Siaip jusu isvados logiskos. As irgi manau, kad vien asmens malonumas igyvendinant ideja nesukuria vertes visuomenei. Tarkim, as megstu plaukioti – patyriu is to malonuma. Bet as ne klausiu „kokio velnio as turiu uzsiimti komerciniu plaukimu?“, as tiesiog plaukiuoju ir tiek. Verslas prasideda nuo gebejimo SUKURTI VERTE VISUOMENEI is jusu uzsiemimo.
Klaida manyti, kad as skirstau zmones i V. ir D. kategorijas, nes neuzsiimu „etikeciu lipdymu“. Bet kadangi gyliai domiuosi psichologija, zmoniu psichologiniu savybiu (pabreziu – ne paciu zmoniu, o psich. savybiu) suskirstimas i budingus V. ir D., leidzia man operuoti verslios asmenybes savokomis. Jus gi ne pykstate, kad A.Augustinaviciute (socionikos mokslininke) suskirste zmones i 16 tipu? Ir ko gero net gi jus priskyre kokiai nors kategorijai :)

Lupikas, nenoreciau aptarineti gerb. Dziugo pavyzdi, ypac jam nedalyvaujant diskusijoje. Taciau jusu pasisakyme matau sioki toki „haliavos“ (nemokamu dalyku) sieki. Pries zmogu, kuris istikruju kantriai ir profesionaliai daro vertinga darba galima ir deretu ne tik galva nulenkti, bet ir finansiskai ivertinti jo pastangas. Jei butu daugiau tokio dekingumo musu mentalitete, tai gal ir nereiketu geriems autoriams vaiksciuoti i samdoma darba.

cetuz, as uz gerus ukininkus ir sveikas darzoves :)

evoliucija, neimanoma sumenkinti to, kas saves menku nejaucia. Berods, panasiai skamba vienas is Budos pamokymu.

Geriausias pavyzdys pagal sia pastraipa butu pats vienastoks, sio blogo seimininkas. Valios igyvendinti savo ideja pas ji keliems zmonems uztektu, belieka tik galva nulenkt kaip jam uztenka kantrybes taip ilgai, taip aktyviai ir taip profesionaliai vienam paciam vezti sita svetaine. Bendravimo igudziai bent jau elektronineje terpeje nenugincijami. Drasos pastoveti uz save, savo nuomone ir savo idejas jam netruksta. „Time management“ igudziu pas ji irgi netruksta, pasidalija savo atradimais ir su kitais. Ir ka? Jis ir toliau dirba ta „niekingaji“ samdinio darba, o tos savo svetaines net nesitengia tinkamai monetizuoti. Daugelis musiskiu „web specu“ tik tyliai pasukiotu pirstu aplink smilkini matydami toki jo veiklos masta ir tokius finansinius rezultatus.

Pagrindinė šio straipsnelio mintis tikrai nėra nauja. Ir ji labai puiki. Tik pateikta ne itin vykusiai. Palyginimas sumenkinant.

Sugebėjimas pateikti savo pranašumus nemenkinant kitų — štai siektinas dalykas.

Ir kaip jau ne vienam komentare pastebėta: savo verslo turejimas nepriklausomybė ir laisvė. Visuomenė pernelyg susipynusi ir persipynusi.

O štai čia išreikšta esmių esmė:
The financial crisis is no crisis of the market economy itself, but a crisis of values.

Jei atsirastų realus noras patirti lietuvišką verslumo gylį su visomis – geromis ir blogomis jo pusėmis, bet su aukščiausia jo „praba“, tai, užsukite ir turėkite reikalų Marijampolėje ar jos apylinkėse.

Žmonės vaikščiojantys tame krašte (mažų mažiausiai) yra išlaikę Lietuvoje ypatingą verslumo dvasią (kartais, perdiem egoistišką. bet, kaip kitaip, žmogau, surasi gyvenime saiką:) ir spinduliuoja pavydėtino marketingo supračiaus savastimi be jokių vadovėlių.

Verstis, vadinasi, taupyti. Kiekvienas taupome skirtingus dalykus, skirtingose vietose. Vieni sveikatą, kiti pinigą, treti – likusį gryną orą, ketvirtas – lai susigalvoja sau pats. Bet juk taip elgdamiesi mes visi kažkaip verčiamės, visi kažkuriuose taškuose esame verslūs, negalima to paneigti. Savaime, dažnai, taip jau verčiamės, kad retai susimastome, jog pasaulyje vertę (o, tai, nebūtinai pinigai) galima kurti būnant ne tik nūnai pašlijusių biržų makleriu, bet būnant geru ūkininku, „N“ metų auginančiu skanias, sveikas daržoves, kurios primygtinai simbolizuoja jį irgi būnant aukščiausio lygio verslininku.

jei neverslus zmogus turetu sias savybes: drasos prisiimti atsakomybe, valios igyvendinti savo idejas, puikius bendravimo igudzius, ryzto siekti savo tikslu, tai kas kitas tai butu jei tik ne verslininkas? Juk nemanote, kad toks zmogus galetu paklusniai vykdyti darbdavio nurodimus ir neiskisti nosies is savo darbastalio ribu? :)

Mokslininkas, pavyzdžiui. Be viso ko dar ir dėstantis.

ewal, sorry, bet ir labai noredamas negalesit „uzdirbti pinigu kazka parduodamas“, jei neturesite kai kuriu svarbiu savybiu, skyrianciu V. nuo D. Laisve uz grotu.

cetuz, exactly

pauliau g-taskas.lt, puikiai pakomentavot „uz mane“ :)

Dovydai Sankauskai, „Aš tik įnirtingai priešinuosi teiginiui, kad kiekvienas iš mūsų privalo norėti praturtėti (ir kuo daugiau, tuo geriau)“. Vengiu zodzio „privalo“, taciau man asmeniskai butu smagiau gyventi, jei zmones siektu tapti atsakingais, iniciatyviais, aktyviais, atsikratytu stereotipu, t.y. igytu versliam zmogui budingas savybes.
„Ingos Verterės straipsnelis suponuoja mintį, kad nesiekiantys įkurti savo verslo yra paprasčiausi visažiniai kvailiai“ O cia tai taip. Tokia buvau ir as, ir kazkaip nepergyvenu del to savo kvailumo, juk visad yra galimybe susiprotet. ;)

Lupikas, „naturalu, kad jie tai ideologijai priesinasi“. Visiskai naturalu. Ir dar daugiau. Pirma reakcija i nauja minti paprastai buna: „Na kas cia per nesamone“. Antra „O gal ir yra tame teisybes?“ Ir tik veliau, suvirskinus „Tai aisku, kas gi sito nezinojo“

Vytai, jei neverslus zmogus turetu sias savybes: drasos prisiimti atsakomybe, valios igyvendinti savo idejas, puikius bendravimo igudzius, ryzto siekti savo tikslu, tai kas kitas tai butu jei tik ne verslininkas? Juk nemanote, kad toks zmogus galetu paklusniai vykdyti darbdavio nurodimus ir neiskisti nosies is savo darbastalio ribu? :)