Šiandien pralinksmino Vilniaus universiteto Teisės ir Komunikacijos fakultetų rūmuose iškabinti plakatai (atleiskite už prastą kokybę – fotografavau telefonu patamsyje). Jų tekstas sako:
Byla Nr. 001:
Visuomenė vs. Internetinį piratavimą
Kaltinamasis: Torrent’ai
Tu esi teisėjas šioje byloje
Kokį sprendimą priimi?
Parašų skiltyje „išteisinti“ mačiau, skiltyje „nuteisti“ – nė vieno. Turint galvoje, kad pro plakatus eina į paskaitas ir iš jų teisės studentai…
Taigi kyla klausimas, kodėl taip yra? Teisės į šį reikalą dabar nevelkime, tačiau kaip gi yra su morale? Juk analogiškame plakate su tekstu „Ar galima vogti pensiją iš vargiai gyvenančios senutės“ skiltyje „išteisinti“ vargu ar rastume pritariančiųjų. O torrentai tai vagystė. Ar vis dėlto ne?
Aš vos vos spėjau skaityti jūsų komentarus po rašiniais apie Lanvos ir 106 istoriją – jų tiek daug! Buvo piktų, buvo mąslių, buvo dvejojančių, bet labiausiai man į atmintį įstrigo analogijos. Analogijos su automobilio vagyste, pavyzdžiui, ar su obuolio nukniaukimu iš svetimo daržo. Analogijos yra stiprus kalbinis ginklas pasakojant – jis padeda suprasti ir įvertinti naujas, nelabai pažįstamas sąvokas ir reiškinius. Tačiau šiuo atveju dauguma pateiktų analogijų (nesvarbu, kurios pusės) buvo netinkamos.
Mat mes kalbame apie skaitmeninę informaciją, kuri yra begalinė. Begalybę ir šiaip suvokti keblu (kai kas sako, kad neįmanoma, antraip ji nebūtų begalybė), o kai dar perkeliame ją į labai žemiškus palyginimus…
Iki skaitmeninės terpės atsiradimo, viskas, ką vadinome begaliniais, buvo itin neapčiuopiama: meilė, tikėjimas, laisvė, erdvė, laikas… Dalykai, kurie piniginės išraiškos neturi, nes jos neįmanoma pritaikyti begalybei. Skaitmeninė informacija gi yra potencialiai begalinė, t.y. jos kopijų skaičius nėra ir negali būti apibrėžtas. Kai kada jos sklaidą bandoma riboti techninėmis priemonėmis, tačiau net tas ribojimas yra skaitmeninis kodas, kurį taip pat galima kopijuoti iki begalybės. Skaitmeninis kodas yra „saugus“ tol, kol nėra naudojamas.
Su begalybe nepritaikyta gyvuoti ir ekonomika. Labai nedaug ekonomistų drįsta plėsti tradicinę gamybos iš baigtinių resursų teoriją. Nes tai, visų pirma, griauna įprastus ekonominius mainus, o jei labiau pasigilintume, tai gresia ir visiems turto ir nuosavybės suvokimo pamatams.
Neberandu dabar komentaro, kurį norėjau pacituoti. Jame autorius (ar ne Liutauras?) teigia, kad ir skaitmeninėje erdvėje galioja tradiciniai ekonominiai principai, ekonominiai mainai. Vieni turi prekę, kiti jos nori, todėl paėmimas prekės be atlygio yra vagystė. Teisiškai – taip. Bet šįkart kalbame apie moralę. O kodėl tuomet moralė dviems trečdaliams interneto vartotojų (jei ne daugiau) leidžia imti be atlygio?
Ogi todėl, kad mainais į begalinį produktą (kad ir skaitmeninę Windows kopiją) norima gauti baigtinį produktą (pinigų). Jei mes galėtume patys prisispausdinti pinigų, kiek tik norime, arba – kad būtume arčiau temos – prisikopijuoti jų skaitmeniniu būdu, už begalinę Windows kopiją visada būtų atlyginama begaliniais pinigais. Negi sunku? Belieka nepamiršti to padaryti. Tačiau pinigų, kaip ir daiktų, kuriuos galėtume išmainyti į prekes, mes turime ribotai. Ir tuo pat metu matome, kaip bet koks internete padėtas failas akimirksniu, be jokių pastangų virsta šimtais, tūkstančiais, milijonais identiškų kopijų. Kažkur pasąmonėje žmogus prisimena, kad savo darbą yra priverstas mainyti tik į baigtinius resursus ir… atsisako mokėti.
Dar kartą pabrėžiu, kad ieškau čia tik moralinių „vagystės“ pagrindimo ištakų. Teisė ir ekonomika įvedė intelektinės nuosavybės sąvoką visiškai neapsvarsčiusios, kad daugeliu atvejų jų sklaida skaitmeninėje erdvėje ir iš to sekanti vertė rinkoje yra visiškai naujos. Niekur įstatymuose nemačiau pripažinto begalinės sklaidos dalyko. Bet jis yra ir labai bado akis mums visiems.
Todėl ir gaunasi tokie paradoksai, kad teisės studentai „visuomenės prieš piratus“ byloje balsuoja prieš visuomenę. Prieš save. Nes tai natūralu, nors gal jų pačių ne iki galo suvokiama. Būtų suvokiama iki galo, jei ekonomikos ir teisės specialistai nebijotų leistis į visiškai naują ir nepatirtą begalinių produktų rinkoje vertės ir mainų sritį.
Tomo tinklaraštyje radau 
Per pirmąją prekybos savaitę parduota tik 
Komentarų (90)
stipru
„Analogija su automobilio vagyste“
Labai mėgstama visų antipiratinių asociacijų analogija : Jei tu pavogsi automibilį tai būsi vagis. Teisybė. Tai galima lengvai paaiškinti : Žmogus nusiperka automobilį. Jis man patinka ir aš jį „nuvarau“. Tada jis turi pirkti naują ( dar blogiau jei pirktų iš manęs ). Vadinasi sumoka du kartus.
Bet šitai netinka skaitmeninei informacijai. Tarkim aš parašau super programą, kuri visose nuotraukose panaikina gražių merginų drabužius. Ją įrašau į kompaktą ir noriu parduoti už 10 $ vnt. Tokių kompaktų pagaminu 1000. Vadinasi aš turiu kompaktų už 10*1000$. Parduodu tris. Dabar aš turiu 10*997 $ (kompaktais) + 30 žalių grynais. Šiuo metu mano turimas turtas vistiek lygus 10000 dolerių. Perduodu dar 97 kompaktus. Turima pinigų suma 900 * 10 $ kompaktais + 1000 grynų.
Dabar jei kažkas parsisiunčia 150 kopiju mano programos : aš vistiek turiu 1000 grynų ir 900*10 kompaktais. Bendra suma 10000 dolerių.
Aišku jei būčiau pardavęs tuos cd būčiau turėjęs daugiau grynų, bet mačiau cd. Bet aš nepatyriau nuostolio ( priešingai, nei nuvarytas automobilis). Aš tebeturiu savo kompaktus ir dar šiek tiek žalių.
Jūs pasakysite utopinis pavyzdys. Išlaidos leidybai, kompaktai, darbas, elektros energija, kalėdinis leidybos firmos direktoriaus bonusas. Bet nepaisant to vis dar yra 900 CD 1000 žalių. Išlaidos įskaičiuotos į cd kainą. Išeitis : reikėjo išleisti vieną cd už 10 dolerių. Aš gaunu savo procentą, kitus pasijama leidėjas. Ir viskas.
Kam dėl vagysčių galvos neskauda? Atviro kodo programų kūrėjams. Kopijuok platink į sveikatą kiek tik nori.
AK PĮ kūrėjai užsidirba, už baigtinį produktą – papildomą palaikymą, pagalbą ar PĮ pritaikymą, o šiaip produktas – nemokamas. Va kur geras verslo modelis! Jokio piratavimo, niekas nepyksta jei reikia mokėti – net patys prašosi.
Kažin ar galėtų kada nors WIN, kaip dauguma antivirusinių programų, namų vartotojams būti nemokama, o verslas už ją mokėtų?..
Andriau, aš tikrai gerbiu, kad tu naudojies nemokama alternatyva ir panašiai, bet mes jau tai supratom ir būk geras, nustok kartotis. Linux niekada nebus toks koks Windows ar Mac. Ir aš tikrai nekeisčiau tokių Windows 7 kokie jie yra dabar į Linux`us, nes man MS pasiūlė W7 naudotis nemokamai iki kovo pirmos (jei neklystu). Aš net neįsivaizduoju, kas bus kai ateis ta diena, bet turiu tris pasirinkimus (pirataut, nusipirkt licenziją arba downgreidintis). Linux`ų pasirinkime nėra. Nes ant kiek turi linux`as būt trečias ratas dviračiui, kad žmonės jo neima net nemokamo.
Naitraideri, mano supratimu pagrindinė Linux bėda – negalima žaisti savo pamėgtų žaidimų, kurie yra tik Win terpėje. Visa kita – atsiprašant, fignia :)
Ant XP mano draugui nuolat strigo garsas žaidžiant lineage. Įsirašė W7. Jis pats neprašomas susirado visus reikalingus driverius, updeitus ir problemos su garsu neliko. Turim ofise naują printeri, aš kažkiek atsakingas uz IT, bet manęs tą dieną nėra darbe. Visos kitos darbuotojos moteriškos lyties, joms reikia atsispausdinti, jos įkiša laidą ir OS po kelių sekundžių rašo, kad galite naudotis, nes pati viską sukonfiguravo ir parsisiuntė. Čia dalis džiaugsmo, kurį man suteiki W7. Linuxas tą daro? Čia ne retorinis klausimas, aš tikrai nežinau.
P.S. Be to, ne ta tema čia diskutuot susirinkom.
Tikrai daro – kiek yra draiverių, beveik visus juos galima automatiškai sudiegti. Aišku problema draiverių kiekyje…
Vat ko Windows nedaro, o reikėtų, tai Linux taip pat super lengvai leidžia diegti programas ir rūpinasi jų atnaujinimu – tiek laiko sutaupoma palaikymui, kad uoj…
isitkro nezinau kas neveiktu ant windowsu kas veikia ant linuxo.
Taip komandines eilutes galimybes linuxe, unixe beribes- bet as nedrisciau isleidineti komercinio softo ant linuxo- vienoj distribucijoj veiks, kitoj neveiks.
Linuxai puikiai palaiko Win žaidimus. Žaidžiu Simsus ir Spore. Veikia puikiai :)
M, pastebėjimas. Pažiūrėk kas daugiausia naudoja Linux. Turbūt visiems iškart kils mintis apie Kompiuterių specialistus. Nu dar serveriai įvairūs juos naudoja (na, Windows nėra tam taip gerai pritaikyta + pigiau (netik apie OS kainą kalbama)), bet kam gi į galvą šauna tai pagalvoju apie Linux? :) Grįžtam prie kompiuterių specialistų. Nemažai jų yra ir programuotojai. Pats esu pradedantysis programuotojas (galiu padaryt daug, bet nesu dar profesionalas) ir pastebiu kaip gerai yra galimybė prieiti prie kodo, jei reik redaguot jį, suvokti kaip veikia. Ir šiaip net be tokios galimybės Linux turi pliusų tame, kad labai lengvai viską gali daryt per consolę. Su mac neturiu didelės patirties, bet ir ten yra kažkas gero su Terminalu/Console (taspats velnias, nežinau kaip ten vadinasi, bet žinau, kad yra), kas leidžia žymiai paspartinti darbą.
Žinoma vidutiniam vartotojui tai turbūt net kelia baimę… Kažkoks neįveiktas barjeras pas daugumą -monių yra, kuris neleidžia pamatyti kokia paprasta sistema yra kompiuteryje (sunku sukurti, lengva vartoti). Bet ne apie tai esmė. Esmė ta, kad Linux yra netoki populerūs, nes jie nuo pat sukūrimo turi pasisekimą tarp specialistų, nemažai laiko juos beveik tik profesionalūs programuotojai ir tobulinosi, statėsi sau ir kitiem patogias sistemas, bet ne vidutiniam vartotojui. Dabar yra toks dalykas kaip Ubuntu, kuris išties daug padaro vidutiniam vartotojui. Jie sparčiai vejasi kitas sistemas, bet Linux reikia gerai atidirbti dar kol pasivys (jei aplamai pasivys) Mac ir Windows vidutinių vartotojų rinkoje, tačiau man Linux liks vieninteliu tikru OS. Žaidimai irgi yra pagrinde Windows dėl to, kad vidutinis vartotojas ten yra. Jei jie pasiskirstytų – žaidėjų kūrėjai nesunkiai persiorentuotų, nors dabar naujesni žaidimai būtent tai ir daro (nevisi, bet yra ir vis daugėja).
P.S. Čia pagrinde yra mano nuomonė, iš to, kiek pats esu patyręs ir todėl nesistenkite man savo nuomonės kišti prieštaraujant viskam, ką parašiau, nes iš kito kampo gali atrodyti kitaip, deja esu kas esu ir matau iš savo kampo.
Na baikit su savo atviru kodu, na nėra programų kurios reikalingos darbui ir niekada nebus. Browsint internete – galbūt ir ok, bet darbui – sorry, platforma nėra tinkama, ypač jei iš to užsidirba stambios softwaro kūrimo kompanijos.
Na Na, matyt Linux toks blogas, kad ji pradejo remti ir i savo kompus deti IBM, Lenovo, HP, Fujitsu Siemens, Asus, ir daug kitu kompaniju. Net tas pats MAC tik apvalkalas yra MAC, o branduolys visas Linux (BSD). Taip kad … Beje jei negirdejot, JAV jau dabar skatina smulkuji versla ir valdzios organizacijas keltis ant Linux. Tikrai geros sistemos. Beje dauguma rimtu programu gamintoju turi savo programu Linux versijas. Siai dienai gal but blogiau su CAD programom, visa kita yra, nors ir jas (skirtas windows) paleidzia be dideliu problemu. Kiek pamenu net bankai Linux naudoja duomenu tvarkymui (serveriai), ir kas naudojotes hanza.net banke – paziurekit gerai kokia ten sistema, ir kokia programa (saugumo sumetimais)…..
Dėl Liutauro nurodomos įrodinėjimo pareigos. Administracinėje atsakomybėje nieko įtariamam asmeniui įrodinėti nereikia, t. y. jis neprivalo įrodinėti, jog yra nekaltas, priešingai, jo kaltė turi būti įrodyta ir tą privalo padaryti policija. Kita vertus, įrodymai turi būti surinkti teisėtais būdais, labai abejoju, kad LANVA tinkamai rinko ir įformino įrodymus. Administracinė teisė, tas pats kas mažoji baudžiamoji justicija, kurioje visi įrodymai turi būti surinkti įstatymų nustatyta tvarka. Todėl LANVA įrodymai teisme net nebūtų laikomi įrodymais ir jais negalėtų būti remiamasi, nes tai atliko ne pareigūnai, o privatus asmuo savo iniciatyva.
kita vertus autorių teisių žalos atlyginimas yra iškreiptas ta prasme, jog atlyginama ne tiek, kiek realiai padaroma žalos, bet dar su baudimo funkcija, kas teisiniu požiūriu neturėtų būti toleruojama, kuo mano nuosavybė, pvz.: šimtas litų yr amažiau vertingi, nei šimto litų vertės programa?
dėl įrodinėjimo pareigos:
- nustatomas IP, ištiriamos kompiuteris
- policijai surenka įrodymus prieš kompiuterio savininką X
žinoma, X neturi jokios įrodinėjimo pareigos, tačiau jeigu norės likti nekaltas dėl jo kompiuterio padarytu pažeidimo, tai visgi turės įrodinėti, kad nėra kaltas :)
hmm, o kaip elgiamasi tuo atveju kai nustačius IP ir atvykus paimti kompiuterio.. randama.. bendrabutis pilnas kompiuterių ar bent jau butas su Wi-Fi ir 4 šeimos nariai su personaliniais asmeniniais kompiuteriais, plius abiejų tėvų darbiniai nešiojamieji. ?
Imama viskas, kas bent iš tolo primena kompiuterį. Nes ima ne ekspertų komisija, o eilinis tyrėjas, kuriam nelabai įdomu, kiek ten kompiuterių ar dar kokio velnio. Ekspertai vėliau tai išsiaiškins.
Administracinėje byloje niekas neturi teisės lįsti pas tave į namus ir šniukštinėti kompiuterį. Kad lįstų į namus turi būti iškelta baudžiamoji byla, o šiuo atveju baudžiamoji byla negali būti iškelta, nes nėra nusikaltimo sudėties.
Jei gerai pagalvosim, tai atrodanti begalinis produktas kaip Windows yra ne begalinis. Juk jei pagalvosim iš kito, globalaus, galo, gausim, jog yra rinka, joje yra ribotas skaičius kompiuterių, juose yra ribotas skaičius OS, kurių dalis yra Win. Skaičiuodami dabartines savo pajamas MS, net ir žinodamas realią savo užimamą rinkos dalį, skaičiuoja tik tokią rinką, kuri mokės – kitu juk kaip vogė, taip vogs. Kaip ir gautųsi, kad mokantys už legalią kopiją sumoka kartu ir už nelegalias, t.y. žmonės vagia vieni iš kitų.
Žinau, kad toks mąstymas ir skaičiavimas yra slidus ir yra daug „o, bet, tačiau“, bet juk taip irgi galima galvoti… :)
Beje, aš asmeniškai balsuoju už laisvę torrentams ir vartotojų namuose neliečiamumą. Ypač, kai kai naudojami tokie šakėm ant vandens rašyti ir brutalūs būdai savai tiesai įrodyti.
Jei gerai pagalvosim, tai windowzų yra begalybė:) Kiek juos bekopintum ir bepeistintum – jie nesusinešioja, nesumažėja- jie nedingsta!:)
visiškai pritariu išsakytoms mintims. Rimti argumentai, kurių šiaip kartais pritrūksta ir pačiam su savimi svarstant :) Išeitis labai paprasta – reikia viską paleisti, t.y. visuotinė „amnestija“. Nebenaudoti teisiniu ir policinių mechanizmų. Jie tikrai turi darbo rimtuose dalykuose, susijusiuose su fiziniu žmonių saugumu ir pan. Ne veltui jau daug daug metų atgal kažkas pasakė, kad „piratavimas“ tai ne nusikaltimas, „piratavimas“ – tai rinkodara. Nemanau, kad „gamintojai“ neįkalkuliuoja to fakto, kad tarkim 80% egzistuojančių kopijų bus pasiimta nemokamai ir tik už 20 bus sumokėta. Kaip šilumos gamintojai įkalkuliuoja, kad pusė metų yra šiltasis sezonas ir jų produkcija niekam nereikalinga. Kaip šviesos gamintojai įkalkuliuoja kad žymi paros dalis yra šviesi ir sumažėja vartojimas. O jei jie sugalvotų prievarta pasiimti „prarastas“ pajamas? Argumentų ir priemonių atsirastų :) (Sic! – jie tai ir daro, bet per daug nesireklamuoja) Kino industrija nebankrutuoja, M$ nebankrutuoja. Jie tik norėtų pasiimti „prarastas“ pajamas. Turėtų tai daryti kitais nei prievartos metodais. Toks intelekto potencialas, o eina su kirviu prieš žmones. „Piratų“ partijos atsiradimas (kas kad Švedijoje) tai jau ženklas, kad atsiranda kritinė masė, kuri nors ir per be galo lėtus demokratijos mechanizmus, bet vis tiek tikėtina galės įveikti sąstingį, keisti įstatymus visiems labiau priimtina linkme. Bent jau kryptis teigiama, bent norisi tikėti tokia prielaida. O tai per daug kaltinamųjų gaunasi. Turbūt – dauguma. Taip nebūna.
Aha šita mintis patiko. Nors atrodo ir nemažai softo kūrėjų taip galvoja. Gi pilna programinės įrangos skirtos namams nemomerciniams vartojimui už dyką. Net tas pats microsoftas pardavinėja offisą 3 namų vartotojams už mažą kainą. Gaila kad ta maža kaina yra maža amerikonams, o mums vistiek didelė. (atsiprašau už offisą, nes manau kad openoffisas puikiai tinkantis 99 proc gyvenimo atvejų).
Namų vartotojams galėtų viską atiduoti dykai. Bet čia žinoma pakiltų knygų, filmų, muzikos leidėjai, nes manau kad jų produkcija šiuolaikiniame skaitmeniniame pasaulyje yra savo forma identiška softui. Tan mintis gera bet nieko neišeis.
…kuri yra begalinė…
100% sutinku su autoriumi ir siūlau žengti dar toliau: kadangi Lanva pasiryžusi imtis teisinių priemonių prieš piratus, tai mums, paprastiems ir mirtingiems skaitmeninės informacijos vartotojams, trūks plyš reikia gero advokato. Jis galėtu nuosekliai, kruopščiai ir atkakliai surinkti teisinius argumentus, mūsų naudai. Būtų gan padori atsvara Liutauro „namų darbams“. Galiu lažintis, kad sukūres pay pal paskyra ir „paaukok“ mygtuką kaip mat susilauktum 106 suinteresuotų asmenų.
Aš būčiau 107, tikiuosi, o ne 105 :D
Kitaip tariant, ragini pasitikėti žmonių gerumu ir sąžiningumu. O juk tai neveikia :)
Noriu padėkoti autoriui už šios problemos eskalavimą, manau labai naudinga mums visiems
Va, užkabinta esminė problema.
Iš tiesų teisė tiesiog atsilieka nuo realybės, kaip kažkada cechų teisė atsiliko nuo atsirandančios pramonės – reikalavo uždrausti bet kokią gamybą ne cechuose, nes tai prieštarauja jų turimoms privilegijoms. Cechai pralaimėjo.
Bet kol kas produkto gamintojai galingi ir, kas dar blogiau, jie veikia net ir ne skaitmeninės erdvės intelektinės nuosavybės sampratą. Prancūzijoje kažkuriame mieste buvo rekonstruota aikštė. Joje pradėjo lankytis daug turistų ir fotografuoti. Architektas tuoj pareikalavo, kad jam būtų mokama už turistų srautą, nes miestas gauna daugiau pajamų dėl jo įvykdytos rekonstrukcijos. Bet jis gi gavo atlygį už darbą. Tačiau užsinorėjo apmokestinti dar ir orą.
Išeitis – reikia keisti mąstymą ir teisinę sistemą, teisinį supratimą.
Nežinau, ar yra toks dalykas kaip teisinga, sąžininga kaina. Anksčiau buvo. O šiaip labai pravartus dalykas.
Yra programos kūrėjas. Jis aukoja savo laiką, įgūdžius, gal net pinigus, kad kažką sukurtų. Dar reklamuojasi, gal ir ne už dyką. Aišku, jis nori ir uždirbti. Tai jo teisė. Tačiau jo darbas ir kitos išlaidos yra baigtiniai, o štai programų kiekis – ne. Ji nepasikeis nepaisant, ar jis parduos 100 programų po 1 litą, ar 100 000 000 po 1000 litų. Kad tik pirkėjų atsirastų. Tik antru atveju pirkėjas mato, kad kūrėjas pinigus gauna už „nieką“, nes jis tikrai neįdėjo tiek lėšų ir laiko. Taigi, kaina tampa neteisinga. Tiesa, yra palaikomi produktai – antivirusinės, OS, kurias reikia prižiūrėti, naujinti – nuolatinis darbas, žmonėms reikia mokėti algas. Bet Linux pukiai išgyvena neversdami žmonių juos pirkti. Ir atnaujinimai gerokai dažnesni, nei Winuose. Išeities aš čia nerasiu, bet atviro kodo judėjimas, man atrodo, rodo kryptį: mokėti turi verslas, bet ne privatus asmuo.
Su muzika ir filmais – atskira kalba. Filmas, visų pirma, žiūrimas kino teatre, jei nori jį pamatyti kaip priklauso. Net ir pati geriausia kopija geriausiame telike – ne tas. Muzika šiaip turėtų skambėti koncertuose, bet kad jų kaip tokių beveik nebeliko.
Bet iš esmės tai filosofinė problema – ar kopija yra lygi originalui ir ką daryti, jei originalas yra kopija (juk filmo originalas yra kopija to, kas suvaidinta). Klausimai kelti jau seniai (Benjamin Walter), o atsakymų vis dar nėra.
Na, vienastoks, jei čia pats sugalvojai tokią versiją (nes citatų kaip ir nematau), tai tau visiškas respect. Rašyk knygą. Mielai skaityčiau:)
Baigtinio vs. begalinio ekonominių modelių aš nesukūriau. Apie juos rašoma nemažai rimtesniuose šaltiniuose. Tiesa, ne Lietuvos. Nemažai apie tai galima paskaityti Michael Masnick rašiniuose (Techdirt.com). Techdirt cituoju beveik kiekvienuose „užrašuose iš skaitmeninio fronto“. Į knygą jie dar nepanašūs, bet kažko lengvai skaitomo, tačiau provokuojančio smegeninę, šia tema išties reikėtų. Blogiausia, kad aš nekompetetingas: nei teisininkas, nei ekonomistas, nei ryšių inžinierius. Tiesiog man neduoda ramybės mintis, kad 80% šalies gyventojų gali būti bet kurią dieną nuteisti. Tai yra absurdas, nepateisinamas jokia teise.
nepaaiškinamas teise ar morale?
nes jei yra teisės aktas, jis priimtas teisėtai, tad nubausti pagal jį galima.
o po to galima pradėti ginčytis daug giliau, nei šioje konkrečioje situacijoje.
bėda, manau, tik ta, kad tokių norinčių tiesos planetoje buvo ne vienas, ir tarp jų tikrai buvo savos srities žinovų, bet liko galioti sena tvarka.
tvarka pasikeis kai žmonija išmirs ar pakeis savo mąstymą ir tuo pačiu santvarką?
nežinau…
Nereikėtų maišyti teisės ir įstatymo sąvokų. Nacistinės Vokietijos antisemitiniai įstatymai irgi buvo priimti laikantis teisinių procedūrų, bet teisei (plačiąja prasme) jie tikrai prieštaravo. Jei didžiosios dalies visuomenės veikla prieštarauja įstatymams – čia ne visuomenės, o teisinio reguliavimo problema.
Žiūrint iš dabarties pozicijų, atrodo, šioje situacijoje neturime istorinės patirties ir dabartinei visuomenei tikriausiai teks kurti naują šio reiškinio sampratą ir teisinį pagrindą.
Visgi aš manau, kad istorija yra linkusi kartotis ir tikrai nebus taip, kad daugiau negu pusė pasaulio žmonių bus pasodinta „už grotų“.
Kažkada bažnyčia buvo galinga, nevaldoma ir su turimos įtakos dėka galėjo priiminėti sau palankius sprendimus, kaip šiuo atveju didelės lobistinės kompanijos, siekiančios pelno. Visgi bažnyčia buvo reformuota, todėl visai pagrįstai galiu spėti, jog ir tokioms stambioms kompanijoms kaip Microsoft reikės permąstyti savo veiksmus ir ateities strategijas.
Tikriausiai nesuklysiu, pastebėdamas, jog istorijoje visada laimėdavo tas, kuris sugebėdavo savo pusėn patraukti didžiąją masę žmonių, o tas kuris gindavo siauros interesų grupės poreikius, turėdavo palikti mūšio lauką nuleista galva.
Rašinių ciklas apie šį skandalą savo įvairiapusiškumu (techninė, teisinė, ekonominė pusės) įtraukia ir palieka klausimą iš kurios dar srities galime daryti šio skandalo skerspjūvį?
P.S. Knygos išleidimas esė pavidalu, kad ir nesate profesionalas, manau būtų stiprus viešas pareiškimas apie tai kas dedasi čia ir dabar. Manau, būtų įdomu pasiskaityti paprastiems mirtingiesiems.
Paaiškinkit man vieną dalyką – pirato apibrėžimo logiką apskritai. Andainykščiuose „piratų turgeliuose“ bičai prakalinėdavo svetimą softą, iš to daugiau ar mažiau lobdami, t.y. imdami pinigus už svetimą darbą. Čia su „pirato“ apibrėžimu viskas aišku.
Bet kodėl lygiai taip pat piratu vadinamas ir žmogus, kuris iš to nei lobsta, nei prekiauja, tiesiog savo ir niekieno daugiau tikslams (tegul ir nelegaliai) naudoja tą softą? Aišku, tai nėra sąžininga, bet kodėl terminas (ir atsakomybė) – toks pats?
Dar suprantu, kai „gaudomos“ komercinės įmonės – ne tiesiogiai, bet jos irgi pelnosi softo kūrėjų dėka. Bet kai kabinėjamasi prie privačių asmenų?.. Žinoma, tarp tokių irgi atsiras tokių, kurie užsiima privačia komercine veikla, naudodami tą nelemtą programinę įrangą, bet kiek procentaliai tokių susidarys?.. Galų gale tokie ir išryškėja, patys skelbiasi, reklamuoja savo paslaugas. Tada ir logiška klausti – „ponas A, o savo veikloje jūs tikrai naudojate legalią programinę įrangą?“
Nesvarbu tu gauni pinigus pardavinedamas cd ar tik zaizdmas nelegalu zaidima, bet kokiu atveju tu gauni nauda (antruoju atveju malonuma), todel turi skaitytis piratas. Viskas paremt alternatyviu kastu principu: neisleides pinigu zaidimui juos isleidai kazkur kitur, reiskias tam kazkam (teoriskai) gavai neteisetu pinigu. Butu pirkes zaidima, tam kazkam pinigu nebutu. Kitas argumentas butu toks, kad beveik bet kokiu atveju tu naudodamasis nelegalia programa gauni pinigus. T.y. tarkim naudoji windows ar worda, mokymosi procese. Veliau uz igytas zinias siu programu pagalba (pvz rasei referata) gauni pinigus. O juk turejai galimybe rinktis kitaip: galejai rasyti ranka, eiti i biblioteka ar naudoti oppen office ir Linux.
tuo pagrindu reikėtų susemti visas didžiąsias lt kompiuterines firmas, bent jau pirmąsias :) Nebūtų jie tiek kompų pardavę, jei nebūtų „piratavę“. Pamenu eilinę situaciją kai buvau žalias ir tik pradėjau dirbti, kokiais 93-94 metais. Perkam skyrius kompiuterį. Iš paskutiniųjų perkam, vos vos kokiam 486. Apie programas net negali būti kalbos. Tada jau visai nepirkti, toks pasirinkimas. Ką gi, kad tik pirktume, jie ir win įdėjo, ir instaliaciją, ir ofisą, aišku nelegalūs. Ir taip ne kartą ir ne du, metai iš metų. O paskiau kad išaugo, kad suklestėjo, tapo M$ partneriais ir ėmė kovoti su „piratavimu“ :) O aš ką? O aš sužinojau, kad perkama tik geležis, visa kita – susišaudoma… Ir tai dar praktiškai „ikiinternetinis“ laikotarpis. Žaidimukus nešiojasi flopikuose, nusikopijuoti duoda…
Eh, seni geri laikai… :D Iki kokių 2000-ųjų Lietuvoje klausimo apie softo legalumą nė nekildavo, tos pačios valstybinės įstaigos su laužtais WIn95 ir Win98 sėdėjo…
Bet lūžis buvo gana greitas. Atsimenu, turbūt jau kokiais 2002-iaiais sutikęs ex-klasioką, VGTU dirbusį sysadminu, po jo pasakojimo labai stebėjausi, kad tokia įstaiga kaip universitetas dar vis naudoja nelegalius OSus ir nesuka sau dėl to galvos…
„Nesvarbu tu gauni pinigus pardavinedamas cd ar tik zaizdmas nelegalu zaidima, bet kokiu atveju tu gauni nauda“
Mano supratimu, čia nesulyginami dalykai. Žaisdamas žaidimą, savo materialinės gerovės nepakelsi (na, nebent profesionalaus e-sporto atveju, bet čia jau vienetai ši milijonų). Bet taip, už pramogas derėtų mokėti, nors kartais pramoga irgi gali tapti ir mokymosi ir tobulėjimo priemone. Aišku, čia irgi retokai realybėje pasitaikanti išimtis…
Beje, apie muzikinį „piratavimą“. Esu nemažas melomanas, bet gyvenime diskus prieš tai jų keliskart neperklausęs esu pirkes gal tik du kartus. Naujienas parsipučiu, jei patinka – nusiperku (vis tiek CD su bukletu ar LP daug maloniau turėti, nei neapčiuopiamą skaitmeną), nepatinka – pratrinu. Senienas irgi po truputį susipirkinėju. Ir mano manymu, tai yra optimalus verslo modelis. Nauda tiek klausytojui, tiek savotiška muzikanto „kokybės kontrolė“.
šiaip tam duodama praklausyt ~30 sekundžių visokiuose mp3 šopuose, jei ką :) intarpo pasiklausai ir sprendi, ar kabina tave ta muzika ar ne. o čia jau žinai tavo analogija būtų suvalgyt visą dešrą, kad suprastum, koks skonis, ir tik tada spręstum, ar pirkti kitą dešrą ar ne :)
Plakatas išties juokingas, bet man dėl kiek kitos priežasties…
„visuomenės prieš piratus“ byloje balsuoja prieš visuomenę – jie balsuoja ne prieš visuomenę, o išteisina torentus. Nes juk būtent tai parašyta plakate? „Kaltinamasis: Torrent’ai“. O juk torentai tik įrankis, visai kaip virtuvinis peilis – naudingas buityje, bet galintis sužaloti. T.y. juo pasinaudojus galima sužaloti. Tad netinkamai suformuluotas klausimas duoda klaidingus atsakymus.
„kalbame apie skaitmeninę informaciją, kuri yra begalinė“ – tai gal ir mokytojams nereik mokėt? Nes ei, juk jie suteikia žinias, o juk žinios nemokamos, tiesa? Mano menku supratimu, informacija – tai susistemintos žinios, o atlyginama už susisteminimą, t.y. už darbą. Už paaukotą laiką, už protines ir fizines pastangas, o juk jos ne begalinės? Kitas klausimas, ar norimas atlygis atitinka įdėtą darbą.
Apie laisvosios rinkos principus tikrai rašė Liutauras http://www.xn--uleviius-obb.lt.....-aspektai/ C.4.1 punktas
Moralė? Kokia moralė? Juk ne be reikalo sakoma, kad sąžinė – tai baimė gauti per nagus. Dažnai girdžiu sakant „Kodėl turėčiau mokėti, jei galiu nemokamai gauti?“. Turiu omeny kažkur minėtą „tą saldų neliečiamumo jasmą“.
P.S. Ir gal baikim reklamuot Windows’us? Lyg tai būtų vienintelis tinkamas pavyzdys.
mokytojai visai netinkamas pavyzdys. Arba labai tinkamas, kaip pažiūrėsi. Tokie mokytojai tai būtų žmonės, kurie pardavinėja kompaktinius diskus su savo pamokų konspektais. Kaip manote, kiek parduotų? Keletą, paskiau visi nusikopijuotų. Pamenu savo studijų laikus. Sąžiningai lankydavau paskaitas ir viską suspėdavau konspektuoti, nesvarbu kokiu greičiu kalbėdavo, galėdavo berti greitakalbe. Bet raštelis konspektų buvo atitinkamas, vos ne stenografija. Maniau, kad aš tik vienas perskaitau. Bet kur tau, paplito pasirodo gan plačiai, net pats išsižiojau, kai sužinojau :) Aišku buvau davęs vienam draugeliui. Išsamūs konspektai leido liaudžiai nelankyti paskaitų kiek tai įmanoma, jei nuo to būtų priklausęs kieno nors atlyginimas, štai ir prašom.
Būtent. Iš mokytojų konspektų niekas nepavogė, tačiau neatlygino už darbą, kuriuo pasinaudojo. O pasakojime apie pačio konspektus pasigedau laimingos pabaigos. Ar ji buvo? Tarkim, atsilygino alumi ar kažkas panašaus. Pateiktas pavyzdys tik parodo teigiamos žmogiškumo pusės (ar tai moralės?) stoką.
„kaip pažiūrėsi“ – daugelis žiūri tik iš savo varpinės ir šaukia savas tiesas. Dangstosi sunkia ekonomine padėtimi, didelėmis kainomis. Retas prisipažįsta klydęs ar pažvelgia į problemą kito akimis. Dar mažiau yra kažką darančių, kad įvykiai pajudėtų teigiama linkme. Būtent toks įspūdis susidaro stebint šią „seno“ ir „naujo“ kovą. O juk virsmas vyksta ir jo jau nesustabdyt. Kai kas užsispyrę, kai kas inertiški. Kai kas bando prisitaikyt. Internetas jau pakeitė informacijos perdavimo būdą. Liko tik smulkmenos. Liko tik spektaklis, kuriame dalyvaujame visi kartu.
„Iš mokytojų konspektų niekas nepavogė, tačiau neatlygino už darbą, kuriuo pasinaudojo.“
Atlygino. Įstaiga, kurioje dirba mokytojas.
Jooo, ypač kai mokytojas bedarbis ar „chaltūrina“ privačiai. Paskleis kas turimą medžiagą, tai kam būsi naudingas? Pavyzdys prastas, bet nereik taip siaurai suprast. Tas, kuris moko – mokytojas. Tas, kuris mokosi – mokinys. Man šiandien teko pabūt mokytoju, nors ir nesu mokytojas ;-) Už sugaištą laiką niekas neatlygino, todėl jaučiuos kaip Open Source’as ;-D
Dar viena prasta analogija. Mokytojų nėra begalė. Jų paslaugos ir darbas nekopijuojami skaitmeniniu būdu, jei tik, kaip pastebėjo vyr, tai nėra internete platinami konspektai.
O dėl prievartos… Prievarta galima priversti žmogų ir kvėpuoti nustoti. Baime galima priversti ir šeimos atsisakyti. Ar tai visuomenei priimtinas auklėjimas? Net jei tai ir labai mielas tam tikrai visuomenės grupei dalykas, jis vis tiek turi turėti tvirtą pagrindą. Jei mes kalbame apie vagystę, turime parodyti, kas dingo, kokia to dingusio daikto vertė buvo ir aiškiai bei nedviprasmiškai nurodyti padarytą žalą. Aš vis laukiu, kas pirmas dėl skaitmeninių failų siuntimo tai padarys. Tada bus galima ir apie prievartą kalbėti.
O jau programuotojų, rašytojų, atlikėjų ir kitų panašių veikėjų yra begalė, todėl jų darbas nieko vertas? Jei jau jų veiklos rezultatai tokie prasti, tai kodėl kiti jais naudojasi?
Prievartos aš neminėjau. Pavyzdys apie nagus tik parodyti, kokia ta sąžinė menka gali būti. Nei vagystės, nei siuntimo irgi neminėjau., o teiės, ger. vienastoks, sakėt nevelt.
Šiuo atveju mano klaida tik tame, kad manau, jog ir begalybė turi pabaigą arba ir begalinis produktas turi savo vertę. Tik jos vertė mažėja didėjant begalybei ;-) Dar prisimenam energijos tvermės dėsnį :-D Ir turim programas po 99 centus. O juk jas galima kopijuoti, dauginti iki begalybės, tai ar neturėtumėt jaustis nuskriaustas?
Ne ta cia lyginat. Mokytojo darbas – darbo laikas – baigtinis. Todel jis per laiko tarpa gali padaryt ribota darba, jo uzdarbis nuo to ir priklauso.
Skaitmenine informacija – kitaip. Teisingai – ja sukurti reikalingi istekliai, ji turi savo kaina, savo verte. Bet cia ir atsiranda skirtumas: jei mokytojas fiziskai jau nebeturi daugiau laiko, kad daugiau mokytu ir daugiau uzdirbtu (baigtinis kiekis laiko), tai skaitmenine informacija tokios ribos neturi – atsipirkus (su planuotu uzdarbiu) ji turetu tapti nemokama? Cia manau ir pagrindinis konfliktas, nes kaip matome, kad ir is Microsoft pavyzdzio, programine iranga pardavinejama net ir jai atsipirkus. Is ten ir nepasitenkinimas, vengimas moketi. Juk milijardiniai pelnai tikrai neatrodo labai saziningi (programu savikaina tikrai ne tokia).
Mokytojo darbas baigtinis, bet mokytojo užrašai, skairės ir kita medžiaga yra begalinė, ją galima kopijuoti. Mokytojui atlyginama už mokymą, bet ar atlyginama už laiką sugaištą medžiagai paruošti, ar tai įskaitoma? Taip, medžiaga išleidžiama vadovėlių pavidalu, kuriuos kas nors nuperka. O jei realių vadovėlių nebūtų? Skaiteminius juk galima kopijuot be papildomų išlaidų. Tarkim, mokytojas dirbo ruošdamas medžiagą. Paskelbia ją internete. Nustato pakankamai mažą kainą, kad darbas atsipirktų su planuotu uždarbiu. Gautą „viršpelnį“ (toks gali būt?) mokytojas skiria medžiagos taisymui ir tobulinimui. Tuo pačiu metu gali sisteminti naują medžiagą, „kurti naują versiją“(?). Ar tai panašu į programos kūrimą?
Nepasitenkinimas kyla dėl per didelės kainos, dėl noro „pasipinigauti“? Bet ne dėl to, kad įrangos vertės nėra, nes PĮ begalinė? T.y. ne todėl, kad norima begalinį produktą keisti į baigtinį? Tiesiog kalta kaina?
Taigi visi daiktai begaliniai, ne tik programinė įranga. Juk galima pagaminti ir begalybę batų, kas ir daroma, kad tik resursų užtektų. Kiek batų jau pagaminta? Milijardai. Ir gamyba tęsiasi. Vienintelis skirtumas, kad nukopijuoti programą reikia labai mažai resursų palyginus su naujo bato pagaminimu. O va sukurti programą resursų reikia kur kas daugiau, nei pagaminti batą.
labai iškreiptas sąžinės supratimas. panašiai netikintieji sprendžia apie tikėjimą, nemokšos – apie mokslą, paviršutiniški ir lėkšti žmogeliai – apie mena. nereikėtų kiekvienos nesąmonės, sapalionės ir kliedesiuko priimti (ir pateikti) už gryną piningą. kad ir kaip smagiai tai neskambėtų.
čia turėjo atsidurti po komentaru „Wa1DaS Parašytas 2009.11.11 (20:27)“
Toks supratimas buvo panaudotas kaip kraštutinumas. Pats supratimas kinta tiek laike, tiek erdvėje. Atrodo, kad kalbame lyg ir apie tą patį, nors omenyje turime visai ką kita. Panašiai, kaip ankstesniame vienastoks įraše apie žmones su tokia pat pavarde ir vardu. Teisumas, teisingumas, teisė, sąžinė, moralė, žmogiškumas… Per tiek metų net knyga pakeitė savo pavidalą, tačiau apibrėžimas nepakito. Kad būtų lengviau galima imti konkrečios sąvokos konkretų apibrėžimą, įsprausti į konkrečią situaciją ir gauti tam tikrą atsakymą. Tačiau kas nutiks pakitus laikui?
gal ne iki galo supratau, bet jeigu turėjai omenyt tą, ką aš supratau, tai aš nepasirašau. kai kurie dalykai yra universalūs, nesvarbu, kaip mes manipuliuotume sąvokomis ir prasmėmis. galima pliurpti „šiais laikais.. „, „šiuolaikinis supratimas…“, bet visa tai dažniausiai būna mėginimas pateisinti kažkurį moralinį ar dvasinį neįgalumą ir išvengti atsakomybės. sąvokomis apibūdinami dalykai niekur nedingsta, netgi jeigu kažkas imasi aktyviai sąvokas susinti.
„manipuliuojame sąvokomis mėgindami išvengti atsakomybės“ – pasirinkau tai, kas man patiko :-D Apibūdina daugumą komentarų apie pastarųjų dienų įvykius.
„Moralė yra paprotinės kilmės ir labiausiai kinta slenkant šimtmečiams“ – turim paprotį siųstis torentus, todėl šis veiksmas nėra amoralus ;-D
Ir pati sąžinė yra lanksti. Tas vidinis balsas, sakanti, kas gerai, o kas ne, po „tinkamų treniruočių“ gali būt užtildytas ar prijaukintas paklusti mūsų norams.
analogų visuomenė prieš visuomenę žmonijos istorija turi pakankamai. Galima paminėti keletą. Pvz. vergija. Jau kažkas minėjo religiją, mašinų atsiradimą. Labai geras ir pamokamas pavyzdys – sovietų santvarkos žlugimas. Kur mes būtume dabar ir apie ką diskutuotume jei būtume laikęsi antitarybiškumą draudžiančių įstatymų? Pagalvokite apie tai… Paskiau kas dar? Situacija su homoseksualizmu, pagaliau :) Įstatymai iš principo neveikia ir yra beprasmiški jei jų nepalaiko „paprotinė teisė“, visuotinai įsigaliojusi praktika ir t.t. „Piratavimas“ absoliučios daugumos nuomone nėra vagystė ir to nelabai kas bepakeis. Arba reikia labai daug prievartos ir kraujo. Spalio revoliucija jums pavyzdys.
Ei, juk sakė teisės nevelti. Ir gal galima „internetas pakeitė pasaulį“ faktą pravažiuoti ir labiau susikoncentruoti į tai, kaip greičiau privažiuot tarpinę stotelę „visi naudojasi internetu, kūrėjams atitinkamai atlyginama, kainos mažos, visi patenkinti, saugome gamtą ir mažinam energijos (kad ir ką tai reikštų) sąnaudas“. Ar čia tik man vienam šios diskusijos nusibodo? Na, pačios diskusijos ne, bet tie patys teiginiai tikrai taip. Gal kas turi minčių apie iniciatyvas taip laukiamam rytojui pasiekti?
taigi sakau, mintis paprasta. Paleisti! Pamiršti apie „piratavimą“. Nedaryti jokių kliūčių. Žmonės pasisotins. Jau dabar, pvz. aš pasisotinęs :) Dar gerokai iki šių laikų, torrentai man neįdomūs. Neieškau masinės produkcijos. Galvoju, ką čia pačiam padarius ir pasidalinus su kitais, nesitikint atlygio (bet gabumų stoka maišo :) Jau dabar visi kūrėjai yra prisitaikę prie tokios situacijos, seniai prisitaikę, o kai kurie (visiems aišku kurie) tuo sėkmingai naudojasi. Tik vaizduoja, atsiprašant, šikančius katinus, oi mol, skriaudžia, skriaudžia ir pjauna dar. O iš kur pinigai tokiam piarui ir sarginiams šunims apmokėti? Iš vienos pusės lyg ir nori draugauti su potencialiais klientais, o iš kitos pusės- nori laikyti visus ant trumpo pavadžio. Kai norės tik draugauti, gal ir kitaip viskas nušvis.
Mhm, būtų puiku ryt atsibusti, perskaityt naujienų portale, kad visus bukus įstatymus panaikino, o Simanavičių pripažino neveiksniu; kad atsidarė tarnyba, be geografinių apribojimų, veikianti visose platformose, siūlanti priimtinas kainas bei visą įmanomą „stuffą“. Bet juk iki to dar ilgas kelias. O gal tik utopija?
Su gabumais man irgi striuka, tai sakau, gal kas pažinčių turi? Parašyt autoriams, sukurt sistemą, dar kokį įstatymų projektą. Ar tai leidėjų pasiteirau, ką jie mano. Parodyt, jog būtų kažkokia rinka ar dar kas. Nors tai tik plaukiajančios abstrakčios idėjos, bet gal atsirastų stipresnių šiame reikale?
Ir gal už pavadžio laiko vadybininkai, sutarčių savininkai, leidybinės kompanijos? Nes pradedantys atlikėjai labiau sukalbamesni. Galima su tokiais susitart, kad ir MP3 „parduotų“ Kabutėse, nes tai labiau parama mainais už MP3 gaunas – sutartinė kaina ir jokių čekių. Bet tuomet tai tampa žala valstybei, nes nesumokėti mokesčiai, nors atlikėjas nusiskundimų ir neturi, ar kaip čia?
Taigi yra universalus matas – darbas. Jei uz darba negaunama pakankamai pajamu, bankrutuojama.
Šiaip teisės studentai puikiai išmano teisę, nes išteisino ĮRANKĮ. Nes būtent pistoletą buvo bandoma apkaltinti žmogžudystės byloje. Tuo tarpu rėikia kaltinti SUBJEKTĄ, kuris naudojasi tuo įrankiu savo nusikalstamiems tikslams pasiekti.
Kitas dalykas, kurį pastebiu, stebėdamas komentarus byloje „lanva vs 106″ – visi puola generalizuoti šitą reikalą. Tuo tarpu turime konkrečius 106 asmenis, kuriuos lanva IŠPROVOKAVO padaryti KONKRETŲ nusikaltimą. Ir čia prasideda Lietuvos teisingumo sistemos išbandymas, kiek ji pasiruošusi veikti konkrečiua atveju, nes:
1) pagal įstatymą yra draudžiama provokuoti nusikalstamą veiklą. galima tik nusikalstamos veiklos imitacija, bet tą turi atlikti tik tam įgaliotos institucijos. tuo tarpu lanva tėra kontorėlė su didelėm ambicijom ir neaiškiu surinktų lėšų panaudojimu
2) neteisėtu būdu, pažeidžiant įstatymą, surinkti įkalčiai negali būti panaudoti teisme kaip įrodymas, t.y. įrodymų kaip ir nėra
3) yra telekomo niekšiškas elgesys, kuris išdavė savo klientus, atskleisdamas be teismo sankcijos konfidencialią klientų informaciją. tie 106, nepriklausomai nuo pagrindinės bylos baigties, dabar ramiai gali prisiteisti iš telekomo kompensacijas už moralinę žalą. be to, purvsklaidoje dabar galima inicijuoti kampaniją prieš telekomą po lozungu: „šiandien jie išduoda savo privačių klientų IP adresus, rytoj jie išduos Seimo/Vyriausybės/VSD/etc konfidencialią informaciją iš uždarų vyriasybinių kanalų“ – nes juk ir vagystė prasideda nuo smulkmenų ;)
4) jeigu atsirastų gerbiami/žinomi/svarbūs Lietuvos informacinėje visuomenėje žmonės, kurie per kokį microsoft seminarą viešai ir garsiai pasidomėtų „ar teisybė, kad microsoft remia tokias lanvos vykomas provokacijas daryti nusikaltimus?“ – microsoft greit atsižegnotų nuo šito reikalo, nes neigiamo piaro jiems nereikia ir su priemoka
Taip kad lanvai visų geriausiai būtų patyliukais nuleisti garą ir pasidomėti, kokiais gi LEGALIAIS būdais galima kovoti su „piratavimu“
O mano asmeninė nuomone geriausias būdas kovoti su piratavimu – protingų ir priimtinų visuomenei kainų metodas. tada daug kas legalizuotųsi, nes gauti palaikymą ir atnaujinimus visitk verta
tai kol nebus kaip reikiant „generalizuotas šitas reikalas“, tai tik laiko klausimas, kol vėl kas sugalvos panašiu būdu pasielgti, gal gudriau, su skaudesnėmis pasekmėmis ir didesniu skriaudžiamų žmonių kiekiu.
Kaip torrentai padejo filmo „Ink“ kurejams:
http://torrentfreak.com/indie-.....cy-091110/
Ir aš šiąnakt rašiau rašiau ilgą komentarą, bet niekaip nepavyko jo nusiųsti – kaži kodėl? Na bet ryte galiu pakartoti ;)
Pradėsiu nuo prielaidos, kad autorius rašydamas apie „begalinę informaciją“, turėjo omenyje šiuolaikinių technologijų teikiamą galimybę už niekingai mažą kainą gaminti didelius kiekius autorinių kūrinių (muzika, knygos, blue-ray filmai) kopijų. Nes tokio daikto, kaip „begalinė informacija“ gamtoje neegzistuoja, nes tai prieštarautų arba entropijos, arba termodinamikos dėsniams, arba teiginiams apie baigtinį atomų kiekį visatoje :) Taigi, tarkim mano prielaida teisinga ir kalba sukasi apie autorinių kūrinių kopijas. Čia slypi du klausimai: a) ar legalu turėti kopiją? b) jeigu turiu legalią kopiją ar turiu teisę ją kopijuoti arba leisti kopijuoti ją kitiems?
Kad būtų įdomiau, siūlau panagrinėti ne W7 atvejį, o paimti paprasčiausios kulinarinių receptų knygos pavyzdį. Taigi, jeigu turim knygos popierinį variantą, pirktą knygyne ir dar kvepiantį šviežiais spaustuvės dažais, viskas kaip ir akivaizdu – turim daiktą, legaliai įsigytą autorinio kūrinio kopiją arba dar kitaip populiariai liaudyje vadinamą knygos egzemplioriumi. Įdomu tai, kad pirkdami knygą įgauname (dažniausiai) visas turtines teises į egzempliorių, bet ne patį kūrinį. T.y. negaunam autorinių teisių. Kadangi jau turim turtines teises, tai su egzempliorium (bet ne su jo dalim, t.y. turiniu) ir jo turtinėm teisėm galim daryti ką norim (šią galimybę mums turbūt užtikrina konstitucijos teiginys apie privataus turto neliečiamybę) – parduoti, mainyti, išmesti ir t.t. Viskas iki šiol labai paprasta. O kaip su kopijom? Šiais laikais ant knygos dažniausiai surasite užrašą, kad bet kurios dalies kopijavimas (bet kuria prasme) yra draudžiamas (tas sakinys mane retkarčiais panervina, kai pvz. noriu nufotografuoti kelionei kokio nors popierinio žemėlapio gabaliuką ir turėti po ranka telefone – pasirodo pažeidinėju įstatymus :-( ). Todėl, jeigu darau kūrinio kopiją, tai yra neteisėta (autorius nesuteikė man tokių teisių) ir kaip pasekmė potencialiai pažeidžiu autoriaus turtinius interesus: kažkas naudos mano padarytą kopiją, vietoje to, kad pirktų originalią knygą knygynę ir taip nubyrėtų vienas kitas pinigėlis autoriui už jo pragarišką darbą renkant receptus. Nesakyčiau, kad tai yra – tiesioginio to žodžio prasme – vagystė, bet kad atimu galimybę (ir teisę) iš autoriaus gyventi geriau – faktas. O tai yra negerai, nes nieks man nesuteikė tokios teisės, kažkam bloginti gyvenimo sąlygas. Bet palikim tuos pagraudenimus nuošalyje – panagrinėkim tos pačios knygos istoriją skaitmeninėje laikmenoje.
Taigi e-knyga. Nenagrinėkim to varianto, kur yra naudojami specialūs įrenginiai knygų skaitymui – ten turinio apsauga sprendžiama įrenginio priemonėmis ir paprastam mirtingajam yra neįveikiama. :) Panagrinėkim tą (daugiau hipotetinį) variantą, kai man pavyko įsigyti receptų knygą tarkim pdf formatu. Teoriškai kaip ir įgyjau turtines teises į įsigytą pdf failą. Tiesa, būdamas iš prigimties atsargus, darau periodines katalogo, kuriame saugau įvairius pirktus skaitmeninius „daiktus“, kopijas į išorinį diskelį. Na tokia gera IT praktika. Bet palaukit… ooops – taigi dabar turiu du identiškus failus. O kuris yra tas, į kurį esu gavęs turtines teises? Va čia ir iškyla problema – kaip atskirti kopijas. Skaitmeniniame pasaulyje tai yra praktiškai neįmanoma. Visi dirbtini bandymai a la DRM baigėsi fiasko. Todėl tokiais atvejais yra priimta elgtis kitaip – jeigu jau negalim atskirti, į kurią kopiją yra suteiktos turtinės teisės, tai neduokim jų visai. Pastudijuokit soft’o EULA’as – nei viena (tame tarpe ir opensource’inės) iš jų nesuteikia jokių turtinių ar autorinių teisių jo (soft’o) vartotojams. Jos suteikia tik teisę tam tikru būdu naudotis produktu. Pvz., man galėtų būti suteikta teisė skaityti ir atsispausdinti savo naudojimui be teisės kam nors perduot minėtą receptų knygą pdf formatu. Ir tada ne taip svarbu, kiek aš turiu kopijų – jos visos identiškos, ir visoms turiu teisę jas skaityti. Žinoma ir tai neišsprendžia visų problemų. Pvz. kaip su tų teisių perleidimu kitiems? Ar galiu aš parduoti tą teisę kaimynui? Nu nepatiko man tie patiekalai, o kaimynas dėl jų iš proto kraustosi :) Bet aš galiu (netyčia, žinoma :) ) užmiršti failo kopiją atsarginiame diskelyje. Kaip patikrinti, ar aš nepažeidinėjau sutarties (licencijos) sąlygų, t.y. neskaičiau tos kopijos, po to kai perleidau teisę ją skaityti kaimynui? Praktiškai neįmanoma patikrinti. Komerciniai gamintojai stengiasi išvengti šios situacijos ir apsidrausdami dažniausiai draudžia perleisti tas teises, kurias jie suteikė mums. Bet va neseniai JAV teismas nusprendė (byla tarp Autodesk ir eBay prekiautojo), kad vartotojai vis tik gali perparduoti jiems nereikalingas licencijas ir aš įsivaizduoju, kaip palengva kraupsta didieji gamintojai, nuo suvokimo apie kylančią antrinę soft’o rinką :)
Liko dar vienas smulkus klausimėlis: kaip tuo atveju, jeigu aš įsigijau taip vadinamą „nelegalią“ kopiją. Įdomiausias klausimas šioje vietoje yra – o ką reiškia „nelegalu“? Turtinių teisių į kopiją, kaip jau minėjau, nieks niekada ir negauna, todėl klausimas ar pirkimo-pardavimo (turtinių teisių perleidimo) akto nebuvimas čia galėtų būti nors koks rimtas įrodymas? Greičiausiai – ne. Nes iš tiesų perkama ne soft’o kopija, o jo licencija – leidimas naudotis soft’u. Pagalvokyt patys – gerai sutvarkytam IT ūkyje, vienai XP licencijai gali būti priskirtos keturios kopijos: originalus gamintojo DVD diskas su instaliaciniais (keliomis kalbomis) CD ISO vaizdais; instaliacinis CD, padarytas iš minėtų ISO; veikianti instaliacija kompiuteryje; atsarginė kopija serveryje ar išoriniame diskelyje. Ir visa tai yra visiškai legalu :) Tad nelegalus, mano nuomone, gali būti tik naudojimas, neturint tam teisių, t.y. nepasirašius licencinės sutarties. Ir sąvoka „internetinis piratavimas“ tokiame kontekste atrodo kvailai – nieko ji semantiškai nereiškia, tik skambus žodžių žaismas…
Ai, ir dar šiek tiek ne į temą, keletas minčių religinių karų Linux vs Windows gerbėjams. Atviras kodas nėra visiškai „nemokamas“. Jo kaina – prievartinis produktų atvirumas, ko labai nemėgsta komerciniai gamintojai. Bet priversti taikstytis, nes daugumą bylų prieš AK bendruomenę pralaimėjo. Kuom geri Windows? Tuom, kad kaip Maximos, į mases atnešė sąlyginai paprasto, sąlyginai kokybiško ir sąlyginai pigaus produkto supratimą. Gerai tol, kol tenkina masiniai „kinietiški“ blizgučiai. Vėliau einam ieškoti specializuotų parduotuvių/sprendimų. Tiems, kas mano, jog AK programos netinka darbui, norėčiau užduoti klausimą – kokiam darbui? Stalius pasakytų, kad jam tikrai netinka – nei vinį įkalsi, nei lentą paobliuosi. :) O jeigu paimti pagrindinę veiklos sritį – informacijos valdymą – ir atmesti tuos tik į Windows platformos ypatybes nutaikytus sprendimus, kurių būtų tikrai mažiau kaip trečdalis nuo viso kiekio, tai AK produktai savo inovacijom, bei kokybe labai ir labai dažnai yra visą galvą aukščiau už daugumą komercinių produktų. Kaip pvz. MS Word’as: dar ne taip seniai padėdavau kolegoms spręsti MS Word’o lūžinėjimo problemas atidarant doc tipo dokumentus – atsidarydavau doc’ą su OpenOffice’u, išsaugodavau jį ir… mano kolegos galėdavo pratęsti savo darba su MS Word’u :)
per daug sudėtingo galvojimo dėl vieno pdf failo. Vat įsigyji tokį „legalų“ ir vietoje to, kad naudotumeis per dienų dienas galvoji kaip čia jo „nepažeidus“:) Aš gamintojų vietoje dar smulkiom raidelėm įrašyčiau kur, kad man priklauso 50% tavo bobutės palikimo arba iš viso procentas visų pajamų. O paskiau tuo pagrindu imčiau terorizuoti. Aš kopijuoju žinodamas, kad pažeidžiu eula (arba nežinodamas). Jie pripeza į eulą tikrai žinodami, kad niekas nesilaikys.
Knyga ir pdf’as buvo pasirinkti kaip metafora, turint omenyje, kad tiek fizinėje, tiek skaitmeninėje laikmenoje knygos turinio išraiška yra stebėtinai panaši – lengviau palyginti skirtumus tarp skirtingų formų.
O į eula pripeza tam, kad iškilus pavojui turtiniams interesams, galėtų visus prispausti. Ar kas eis medžioti asmens padarusio neįrodytos žalos už 100Lt? O jeigu 100kLt? Mastelyje esmė. :)
Gerų ir praktiškų minčių radau. Iš esmės aš pats remiuosi panaudos principu, pirkdamas programas. Iki tol, kol produktu nepradedu naudotis, laikau, kad jis manęs niekaip nesaisto, todėl galiu siųstis, ką tik randu skaitmeniniu pavidalu ir apžiūrėti, kas tai yra (panašiai kaip knygas knygyne ar programas parodos demonstraciniame stende). Jei aptinku, kad tai potencialiai naudingas man dalykas, tuomet kurį laiką (leidžiamą licencijoje) bandau ir žiūriu ar jo pirkimas yra vertas mano pinigų arba perku iš karto. Kitu atveju, tiesiog ištrinu.
Yra dalykų (pvz., muzika), kurių pirkimo sąlygos yra tokios sudėtingos ir nepalankios vartotojui (turiu galvoje tik skaitmeninius parsiunčiamus failus), kuriuos esu priverstas naudoti nelegaliai arba apskritai jų atsisakyti. Tokiais atvejais tiesiog agituoju, kad kuo greičiau atsirastų muzikos be DRM parduotuvių Lietuvoje, e-knygynų su parsiunčiamomis knygomis ir t.t.
Puikus kitoks komentaras, daug tikslesne analogija su receptu knyga, nei su masinos vagyste ;)
Bet tai labai įdomu – nusiperku kompaktą, paklausau, atsibos muzika – atiduodu draugui, lai jis klausosi. O kaip su programomis? Galiu aš MPtrioškę draugui atiduoti?
pasinaudosiu komentaru kaip parašte ir pasižymėsiu labiausiai patikusias mintis: „skaitmenine informacija atsipirkus (su planuotu uždarbiu) ji turėtų tapti nemokama“. (Geniali mintis, naudočiausi kad ir Win 3.11, naujovių nesivaikau, žaidžiu 15 m. senumo HOMM2).
„Jei didžiosios dalies visuomenės veikla prieštarauja įstatymams – čia ne visuomenės, o teisinio reguliavimo problema.“
somalio šalyje kaip suprantu visuomenėje dauguma galvoja apie realų piratavimą ir laivų užgrobimą (tarkim). ar tai visgi teisingio reguliavimo problema (t.y. teisinė sistema atsilieka nuo realybės), ar visgi pačios kultūros problema, kad viešai toleruojamas nusikalstamumas?
ir ką kas padarė su Somaliu? Nesimato, kad pultų visu frontu ir iššaudytų visus, nesigirdi. Esmė tame, kad jei pvz. nepaisant visų įstatymų būtų įprasta kad ir kakoti vidurį gatvės, o kažkas sugalvotų, kad reikia skelbti šventą karą prieš visus ir išsitraukęs kirvį tuoj imtųsi įgyvendinti ką sumanęs, tai būtų mažų mažiausiai panašus į maniaką. Turim pavyzdį su Drąsiu.
realūs veiksmai (tarptautiniai) ir požiūris į šituos dalykus iš šono yra du skirtingi dalykai. kažkodėl niekas nepateisina tokio somalio elgesio (tuo labiau, kad tai ne valstybės pozicija, o tiesiog didelio žmonių, kilusių iš Somalio, kiekio). tai, kad niekas nepuola su raketomis ant viso somalio, tai dar nereiškia, kad Somalio elgesys yra toleruotinas ir atitinkantis šiuolaikinės demokratijos (ar šiaip modernių laikų) normas. juk jei pataps visuomenės norma žudytis vienas kitą, tai nepataps normaliu reiškiniu visame pasaulyje ar tiesiog Lietuvoje. tai pataptų tiesiog įprasta mūsų sąmonei, priprastume, bet tai nereikštų, kad taip ir turi būti visą laiką, ir kad tai yra teisinga. jauti skirtumą?
Drąsiaus čia nepainiok, kol nėra normalių išvadų oficialių, tol čia tik spekuliacijos ir kiekvieno žmogaus interpretacijos ir įsivaizdavimai, tad šiuos argumentus kolkas atidėk į šoną.
Kirviu niekas čia kolkas nemojuoja, tiesiog reikia anksčiau ar vėliau precedento, kurio pagalba būtų galima pakoreguoti lietuvišką teisinę bazę šiais warezo aspektais, tada bus galima kalbėti toliau šia tema.
Dar kartą kartoju – tai, kad „visa lietuva“ (abejotino tikruno teiginys) nelegaliai naudojasi programine įranga ar siunčiasi filmus, negali būti normaliu reiškiniu. Yra autorinės teisės, yra gamintojo sukurta naudojimo sutartis, ir jos nesilaikyti nevalia. Pasiteisinimas dėl pinigų neturėtų būti oficialiai priimtinas, nes žmonės kažkokiais būdais randa pinigų terabaitiniams hardams , kurie yra kone dvigubai brangesni nei kai kuris softas. Čia yra labiau mentaliteto reikalas, nei realios priežastys nepirkti softo/muzikos/filmų.
Pats kartais pasinaudoju warezu, bet pastaruoju metu tik e-knygas siunčiuosi, praktiškai visa programinė įranga yra opensource’inė. Aš irgi nešventas, bet aš manau, kad jei žmonės naudojasi nelegalia programine įranga, tai tegu nors akių nedrasko dėl teisėsaugos, nes tie žmonės neturi jokios teisės į svetimą nuosavybę (intelektualinę), tai ir pretenzijų nereiktų reikšti jokių. Nebent dėl privatumo pažeidimo šiuo LANVA atveju, bet ne daugiau.
Reziumė: būtų gerai, jei žmonės suvoktų bent jau tai, kad nelegalios programinės įrangos naudojimas NĖRA SAVAIME ĮPRASTAS/AIŠKUS DALYKAS.
Aš tai pasisakyčiau, kad tai kultūros problema: nemokėti už naudojamą mokamą soft’ą yra arba nelaikoma nusikaltimu, arba labai labai nedideliu – na nedidesniu, negu kad prie kaimyno durų palikti smirdinčią krūvelę. :)
Taip pat noriu padėkoti autoriui už šios problemos eskalavimą, ne manau labai naudinga mums visiems.
Pasitikrinkit, ar jūsų IP nepateko į LANVA rankas :))
http://www.showmycode.com/DSC_1511.jpg
Esu (: , bet Topzone.lt publikuojame saraše manes nėra. Kita vertus nebijau, pas mane nešiojamas su licenzijuota Windows Vista. Bus išbandymas mano interneto tėkėjui, jei mane išduos, sekenčia diena bus pareiškimas dėl paslaugos nutraukimo. (:
Suklydau yra Topzone publikuojame, mano IP adresas (:
Mano darbo IP irgi yra. Oi laukiam laukiam, lanvos laukiam laukiam.
Dėl IPT tas pats pastebėjimas – išduoda, iškart bus keičiamas į kitą :)
Jeigu 4 nuo viršaus tai nesijaudink :D
Čia pokštas. (:
čia ne pokštas, čia tiesiog pokštų tėvas :)
Gerą košę užvirė LANVA… Svarbiausia – nueiti į pievas. Autorinės teisės, kurios buvo kurtos popieriaus epochoje, mechaniškai perkeltos į elektroninę erdvę. Parašęs knygą, autorius gaudavo IŠ ANKSTO sutartą atlygį. Arba dalį pajamų nuo parduotų leidinių. Nusipirkai knygą, vinilinį diską – autorius gavo savo dalį. O bibliotekose net ir dabar (for free) galima skaityti knygas ir klausyti diskus. Galėdavai savo nupirktą daiktą skolinti draugams, skolintis iš jų. Autorius, kaip ir leidėjas, gaudavo pajamas už parduotą egzempliorių. … Tačiau, globalizacijos įtakoje, tobulėjant technologijoms, tai tapo milžinišku verslu. Ir čia buvo padaryta esminė klaida – autorinės teisės suplaktos su leidybos verslu. Nuėjus šunkeliu, buvo mestos milžiniškos demagogų pajėgos, kad mes atsidurtumėme tokioje šūdo krūvoje kaip dabar. Perki ne daiktą (knygą, CD, DVD), o teisę laikinai naudotis… Ateityje galime patekti į tokią padėtį, kad net kaimynui negalėsime ko nors iš parduotuvės parnešti – viskas krypsta link to, kad „Tik asmeniniam naudojimui ribotą laiką“…
labai įdomių minčių čia randu :]]] dar įdomiau rašo Džiugas su tom baigtinėm/begalinėm frazėm.
šiek tiek įterpsiu ir savo nuomonę.
1) visi žiūri į rezultatą, ir to rezultato kopijavimą. bet tam, kad būtų tas rezultatas, prieš tai įvyksta gamybos procesas. tas procesas kainuoja. jei rašoma knyga, tai ji rašoma ne dieną, ne savaitę ir ne mėnesį. per tą laikotarpį jam turi būti mokama alga, nuomojamas biuras, perkamas kompiuteris, programinė įranga. tai yra sąnaudos,už jas reikia susimokėti. rašytojas dažniausiai būna baigęs atitinkamą universitetą, ir t.t. tai yra jo investicija į gyvenimą, nes jis moka pinigus už mokslą (dažniausiai). investicijos turi atsipirkti. dabar rašytojas išleidžia knygą. popierinę. storais viršeliais, visa kita. vienas žmogus nusiperka, nuskenuoja, įdeda į linkomaniją, ir niekas nebeperka popierinio varianto (nebent pavieniai atvejai), nes yra nemokamas skaitmeninis variantas. popierinė knyga patapo begaline? ar tai yra logiška ir teisėta ir sąžininga? Tiražas neišpirktas, knygos dulka lentynose. Dar čia buvo žmonių, bandančių skaičiuoti pelnus Microsofto. Dar juokingiau. Ar tai nėra vadinama VERSLU, kai turi būti pelnas, kitu atveju tai būtų labdaros organizacija? Juk toks pat pelnas yra ir knygų leidyboje. juk rašytojas parašo vieną knygą, poto atspausdina milijonus KOPIJŲ popieriniame pavidale, ir pardavinėjama? juk tokiu atveju pagal daugumą būtų teisinga mokėti tik už popierių, kuris suėjo knygai :D bet knyga kainuoja 50-60lt. APIPLĖŠIMAS!!!! nemanot? :) link kur lenkiu? žmonės nuvertina tai, ką gauna. ir tai yra dėka piratavimo. Hakerio žurnalo leidimą nutraukė būtent todėl (kiek man sakė), kad popierinio žurnalo neperka, nes atsiranda žmonių, kurie nuskenuoja žurnalą ir įdeda linkomanijon. Ar šis konvertavimas (fizinis pavidalas -> elektroninis pavidalas) atrodo teisingas ir moralus Džiugui? Grįžtant prie klausimo ar turėtų softas po kurio laiko (kai atsiperka) patapti nemokamu, norėčiau analogišką klausimą užduoti atgal: Ar turėtų knygos patapti nemokamomis po kokio pusmečio, arba tada, kai jau surenkama suma, kuri padengia išlaidas? Kažkodėl dėl šito niekam nekyla klausimų.
2) panašiai kaip rašytojui, su programuotojais tas pats. tam, kad pataptum programuotoju (geru programuotoju), reikia investuoti nemažai laiko, pinigų, sveikatos . reikia (teoriškai reiktų) pabaigti universitetą. išsilaikyti sertifikatų (jie kainuoja, ir nemažai) keletą. nuolat atnaujinti savo žinias, kad galėtum kurti modernius darbo įrankius. Darbo sąnaudos yra ne begalinės – biuras, kompai, softas + OS, algos, komandiruotės, ir t.t. tai yra sąnaudos. Windowsus kuria ne vienas žmogus, o ištisa komanda. Nežinau tiksliai kiek, bet įtariu, kad ne dešimt. Windowsų kūrimas užtrunka tarkim metus. Visą tą laiką reikia mokėti algas darbuotojams. Ir dideles, nes ten dirba tikrai kompetentingi žmonės (tarkim). Tai , pakartosiu, yra sąnaudos. Dabar pagaminus windowsus, jie pardavinėjami. Kažkodėl visi pamiršta, kad tam tikra windowsų versija pardavinėjama tik kurį laiką, t.y. iki kitos versijos pasirodymo. Ir tai yra ne begalybė (kaip kad Džiugas sako), o kokie 2-3 metai. Tai gaunasi taip, kad tarkim metų darbas turi atsipirkti ir atnešti šiokią tokią naudą per kitus du-tris metus (windows xp laikau išimtimi, tad į detales nesileiskim). Ar tai yra begalybė? Tikrai ne. Tik MS’as galėtų tuos windowsus, kurių supportą nutraukia, paleisti nemokamai, bet jiems tai nėra į naudą, nes tada padidėtų virusuotų kompų kiekis pasaulyje, kas kelia grėsmę visiems (botnetai, ir t.t.). Todėl manau ir neplatinami windowsai PO supporto nutraukimo.
Aš manau, kad „baigtinis produktas vs. begalinis produktas“ yra kiek klaidinga samprata, neįsigilinus į visus niuansus. Dar kitas dalykas yra tas, kad kažkodėl kai kurie žmonės, gindami savo interesus, kaip argumentą laiko svetimos įmonės pelno skaičiavimą, ir teigimą, kad įmonei pelno nereikia (?), ar kad jis neteisingas. Kodėl tada niekas nesiskundžia maximos pelnais, ar dėl naftos mažmenininkų pelnų? Bet va kai prasideda kalbos apie intelektualinę nuosavybę, tai va tada kūrėjams nereikia pelno. Reikia tik minimalių pajamų, kad padengti gamybos išlaidas.
Esmė ta, kad žmonės TURI susitaikyti su realybe, ir rinktis – arba tikrai nemokamas linuxas, arba mokami windowsai. Jei nori nemokamų windowsų, tai reiktų juos ir naudoti su įspėjimu, angliškai skambančiu „use at your own risk“. Niekas neverčia – visi turi pasirinkimą. Tik dabar visiems nemalonu pripažinti, kad tai, ką jie TURĖTŲ pasirinkti, nesutampa su tuo, ką jie dabar yra pasirinkę. Aš nesu nei iš lanva’os, nesu nei microsoftininkas, tiesiog man keista matyti šias diskusijas, kai dauguma warezo naudotojų teisinasi, kažkokiomis teisėmis, nors patys pripažįsta, kad naudoja nelegalią programinę įrangą.
Kitas klausimas: kiek turėtų kainuoti windowsai, kad juos pirktumėte? 100lt? 50lt? 5lt? Dabar pasižiūrėjau, kad windows vista home basic versija viename eshope kainuoja ~260lt . Ar tai yra daug, kai žmonės kompui skiria 2000-4000lt ? vietoj 1TB hdd užtektų nusipirkt 500GB hdd ir lieka pinigų operacinei. bet vistiek per brangu? ar kaip visad žmonės pripratę jau prie ultimate edition nemokamų? :) tas pats su ofisu – už ~380lt galima nusipirkti MS office 2007 home edition. ar tai yra per brangu? ar vėl per skysta, nes principo reikalas yra turėti enterprise edition, kur yra viskas nuo A iki Ž, nesvarbu, kad žmonės naudoja tik word, excel, ir powerpoint?
ar visgi mes kalbam apie įprotį gauti viską nemokamai? nepaisant to, kad nuo to kenčia programinės įrangos kūrėjai?
užkliuvo už vadžios ir vėl iš pradžios! Įdėtas darbas dar nereiškia automatiškai, kad viskas turi atsipirkti, kad taip būtų paprasta. Dėl rašytojų – tegul Paulo Coelho būna pavyzdys. Aš imuosi kasti griovį, plušu prakaituoju, paskiau išeinu į gatvę ir mojuodamas kastuvu imu reikalauti atlygio iš visų iš eilės. Prirašau pezesių ant lapelių su prierašu, kad kainuoja 5 lt ir paleidžiu pavėjui. Paskiau einu ir kabinėjuosi prie tų, kurie „nesumokėjo“. Bet kas gali prisifantazuoti sau kokius nori pasakiškus pelnus, o paskiau stoti į kovą dėl „negautų pajamų“ ir „patirto nuostolio“. Kodėl visi turėtų rūpintis tavo pelnu, leiskite paklausti? Kodėl visi turėtų nuleidę galvas pirkti viską kas parduodama? Vėl tos knygos užkliuvo! O kaip gi bibliotekos į šią teoriją įsipaišo? Piratų lizdai! O ten dar ir kopijavimo aparatas paslaugiai stovi… Čia ir esmė to dabar jau aukštai palikusio straipsnio, kad nesulyginami dalykai yra materija ir skaitmena (ir ne vien skaitmena, o apskritai bet koks „intelektualus“ produktas). Ir kodėl didžiulė masė žmonių turi prisitaikyti? Tai gal prie žmonių turi prisitaikyti, kad nors kokią minties užuominą turėtų apie uždarbį. O dabar ne prisitaikyti nori, o kovoti. Ir dar galvoja apie kažkokį uždirbimą iš tų pačių žmonių? Juk čia ir yra rinka. „Gamintojai“ ar „kūrėjai“ „piratavimą“ turėtų traktuoti kaip forsmažorą, prie kurio jie gali prisitaikyti, o jei negali, tai turi susirasti kitokio pobūdžio veiklos.
tai aš tada nebesuprantu tavo pozicijos. nori pasakyti, kad viskas, ką žmonės sukuria, turi būti nemokama? tai iš ko maitintis kūrėjams? ar pagal tave gyvenimas turi būti kaip eilinio lietuviško plūgo – po dirvonus su arkliu akėčias tampyt ir daržoves augint, ir intelektualius dalykus išsigalvojo tinginiai?
„Įdėtas darbas dar nereiškia automatiškai, kad viskas turi atsipirkti, kad taip būtų paprasta.“ visiškai sutinku. bet jei tu naudojiesi mano įdėtu darbu, ar tai nereiškia, kad tai yra sėkmingas darbas, sulaukęs sėkmingo vartotojo, ir už tai turėtų būti atlyginta? jei 100% visas pasaulis nepirktų softo, Microsoftas būtų bankrutavęs senų seniausiai, ir kompų progresas nebūtų buvęs toks, koks buvo. dabar net nesėdėtum prie kompo manau.
tavo analogija dėl pezėsių prirašymo ir pinigų reikalavimo iš kitų žmonių yra absurdiška, nes šiame realiame pasaulyje niekas neverčia nieko pirkti. kas tave verčia naudoti windows? kas verčia naudoti kokią nors kitą mokamą programą? KAS? niekas. billas geitsas neverčia tavęs pirkti windowsų. ar kasdien visgi sapnuoji košmarus, kaip jis tave plaka ir liepia pirkti windows 7? plius tie pezesiai iš tavo išsireiškimo išeina bevertis galutinis produktas, o windowsai kaip matome nėra toks bevertis, jei jau taip žmonės nenori pereit prie linuxų ir kitų nemokamų dalykų. o jei ne bevertis, tai ar nelogiška būtų susimokėti už gerą daiktą?
„Bet kas gali prisifantazuoti sau kokius nori pasakiškus pelnus, o paskiau stoti į kovą dėl “negautų pajamų” ir “patirto nuostolio”.“ sutinku. bet reikia skirti du dalykus – sąnaudas produktui daryti , ir pelną. ar gali įvardinti konkrečius skaičius, koks pelnas microsoftui yra nuo vienos parduotos windowsų kopijos? kaltini visus jog nepagrįstų pelnų reikalauja, tai būtų įdomu sužinoti kuom remiesi ir kokius duomenis žinai, kad taip teigi :)
Čia apie prisitaikymą prie žmonių šneki nemažai… Ką siūlai protingo? Nemokamai visą softą dalinti?
Tu teisus, jeigu naudojasi kažkas tavo kūriniu, tai reiškia, kad tavo darbas yra sėkmingas, bet tik nuo pirkimų kiekio gali pasakyti kiek jis yra sėkmingas. Yra daugelio šalių tyrimai, kurie nurodo, kad vartotojai naudojantis p2p tinklais, yra aktyvesni ir perka daugiau, išleisdami daugiau pinigų tom pačiom vertybėm, kurios yra nemokamos internete.
To pasekoje, internete platinama produkcija yra tik kaip skatinamoji priemonė ir nemokama reklama autoriui….
Prieš kokius šešis metus vienas kosmopolitas (japonas gyvenantis Prancūzijoje ir turintis kompaniją Latvijoje :) ) pasakojo apie IT kontraktų sudarymo subtilybes. Įdomiausia mintis, kurią prisimenu, yra ta, kad jis, pirkdamas dulkių siurblį Prancūzijoje, kasoje gautą čekį traktuoja kaip normalią sutartį su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Kiek žmonių apie tai pamąsto pas mus? Nėra lietuviškame mentalitete nei mažiausio krislelio supratimo apie sutartis, ir apie tai, kad jos mus supa kiekvianame žingsnyje. Ir ginčysimės tokiose diskusijose iki pažaliavimo, kol tas supratimas (per kelias kartas) netaps mūsų savasties dalimi.
O eula yra ne velnio išmislas, bet civilizuotos visuomenės būdas tvarkyti investicijų apsaugą. :)
Manau, kad teisę reiktų velti, nes teisė ir kyla iš moralės, ir blogai, kai teisė atitrūksta nuo moralės (ar moralė nuo teisės). O moralė gi gali keistis, ir keičiasi – kažkada ir dvikova buvo labai morali ir garbinga ;) Ir aš sutinku su nuomone, kad įstatymas gali tapti neefektyvus, neveiksmingas ir kenkiantis, kai per prievartą mėgina palaikyti tą moralę, kurios jau nebepalaiko didžioji dalis visos visuomenės.
Dėl plakato ir teisės studentų, na tai negi kabinsi, kur tiesiai šviesiai parašyta, kad kaltinamasis: kūrinių, kurie yra saugomi autorių teisių objektai, nemokamas atsisiuntimas į savo kompiuterį, panaudojant torrent sistemas… vis tik teisės fakultetas ir reikia apsidrausti ;) išteisins torrentus – teisės studentai protingi, nes išteisino, kaip kažkas minėjo – įrankį, kuris kaip ir niekuo dėtas, neišteisins – na juk ir taip visiems aišku, kad kalba eina apie nelegalų failų siuntimąsi torrent sistemų pagalba… Šio plakato dviprasmybes ir užslėptas mintis manau galima įžvelgti gan nesunkiai ;)
Įdomus straipsnis, įdomūs komentarai. Pastaruoju metu kaupiu viską ir virškinu virškinu… Pripažįstu – sekasi sunkiai, nes tiek daug įvairiausio plauko nuomonių… teisės praktika nevienoda, Lietuvoje išvis viskas pakankamai, hm… nauja. Viskas iš esmės toookiam diskusijų lygmeny… Prieš kelias dienas, kai ėjau pro šalį, tas plakatas dar buvo tuščias. Pagalvojau „na na… noriu matyti jį užpildytą“ :) O ėjau tai susitikti su savo baigiamojo darbo vadovu, spėkit – kokia mano darbo tema? :)
Aš nelabai suprantu Jūsų ginčų.
Begalinis – baigtinis, Windows’ai – Linux, vagystė – panauda, teisė -verslas ir taip toliau.
Pradėtas ginčas viduryje kelio. Grįžkim į pradžių PRADŽIĄ.
KAS YRA INTERNETAS? Nuo ko jis prasidėjo? Kokie buvo, (o turi ir išlikti) jo sukurimo tikslai?
Pradžioje buvo tinklas, kurio paskirtis keistis informacija. NEMOKAMAI. TARPUSAVYJE. Ką aš sukuriau leidžiu kitiems naudotis, tobulinti ir skleisti. Analogas biblioteka.
Po to, kai iš teksto perėjom prie paveiksliukų, atsirado gudručių reklamistų, o po to ir kitų biznierių kalančių pinigus.
Jų lozungas: aš padariau (skelbia ir reklamuoja per visą svietą) duoda paimti, išbandyti, ir rėkia jūs man mokėkite. Ir prasidėjo visa ši nesąmonė. Be viso to susikurė (ne už ačiu) kompanija, kuri atsieit rūpinasi pardavėjo pinigais, tikrina ar kas nors nežiūri, neskaito, neklauso, nenaudoja, nepardavė jo parduodamo produkto. Ir šitie nori kontroliuoti VIEŠĄ BIBLIOTEKĄ, – “paėmei “knygą” – mokėk”, “pavartei “knygą” – mokėk.”
Vienu žodžiu yra gera, graži, bendro naudojimo vieta pasaulyje, bet ne – pinigo kalėjai atėjo ir pradėjo daryti savo nesąmones.
Tai prašyčiau pasiimkit savo “prekes”, susikurkit kitą tokį tinklą ir ten darykite savo biznį.
O SAVO NUOSAVYBĘ reikia saugoti, nemėtyti visur, kad poto nereiktų rėkti:PAVOGĖ.
Apie LANVA: pajuto krizę, babkių reikia, tai pirmyn – mėginam pasirinkti. Taip kaip mokamų gatvėje vietų pinigų rinkėjai. Nei gatvės tiesė, nei jas prižiūri, tik renka pinigus savo išsilaikymui (nemažus, aišku kas lieka perduoda kitiems drimeliams – savivaldybės pajamos)
Dabar jau dauguma autorių žino: nėra manęs internete, manęs iš viso nėra.
O jei savo laisva valia leidai (gerai neapsaugojai), paskleidei žinią, pagamintą produktą, tai nepyk jei jį žiūrės, čiupinės, vartys, kritikuos, komentuos
kuo toliau tuo įdomiau :DDDD
„O SAVO NUOSAVYBĘ reikia saugoti, nemėtyti visur, kad poto nereiktų rėkti:PAVOGĖ.“ kaip atsakysi į teiginį, kad dalis POPIERINĖS SPAUDOS yra nuskenuojama vietinių aktyvistų, ir padedama į linkomaniją, taip išplatinant spaudą visiems? čia yra ne leidėjo kaltė, o to, kuris nukopijavo sąmoningai tam, kad kiti galėtų parsisiųsti. ir tokiu atveju vis dar teisingas tavo sakinys „Tai prašyčiau pasiimkit savo “prekes”, susikurkit kitą tokį tinklą ir ten darykite savo biznį.“ ? tas pats su dvd filmais, cd muzika ir t.t. žmogus nusiperka, nuripina, ir platina kitiems. ar tai yra kūrėjo kaltė, kad žmogus piktybiškai sąmoningai platina intelektualinę/pramoginę produkciją? ar visgi to, kuris ripina?
kaip pats sakai, internetas buvo skirtas nemokamai dalintis informacija. bet kokia buvo ta informacija pradžioje? TIKTAI EDUKACINĖ. tarp mokymo įstaigų/laboratorijų kad būtų ryšys, duomenų mainams. ar tavo piratiniai filmai yra edukacinė medžiaga, sukurta universitetų? ar tavo ms office 2010 enterprise edition yra edukacinė literatūra, kuri skirta dėstytojams ir studentams? manau į abu klausimus atsakysi neigiamai. tai kam nusišnekėt nežinant kaip buvo, ir čia interpretuoti faktus darant klaidingas išvadas? vien egzistavimas internete nepadaro tam tikro objekto nemokamu, iš kur toks mąstymas? plius dalis warezo internete atsiranda ne pačių kūrėjų iniciatyva, o warezo aktyvistų (kaip minėjau anksčiau – ripinant fizines informacijos laikmenas). tai jei warez aktyvistai įdeda nuskenuotą žurnalą be redakcijos leidimo, tai čia viskas ok?
„O SAVO NUOSAVYBĘ reikia saugoti, nemėtyti visur, kad poto nereiktų rėkti:PAVOGĖ.“ tai ir saugo žmonės- visokias apsaugas kuria, bet piktybiniai žmonės ieško piktybinių būdų, kaip tą apeiti. poto tokie žmonės kaip tu naudojasi crackais, ir viskas atrodo paprasta ir neapsaugota, nors ir pačio cracko kūrimas dažniausiai užtrunka ne dieną ir ne dvi. labai ribotas suvokimas pas tave šiuo klausimu… o kai neišmanai tos srities, labai lengva ir šnekėt žinovo tonu.
„O jei savo laisva valia leidai (gerai neapsaugojai), paskleidei žinią, pagamintą produktą, tai nepyk jei jį žiūrės, čiupinės, vartys, kritikuos, komentuos“ jei tave sumuš vidury miesto, kas bus kaltas, tu, kad gerai neapsisaugojai, ar tie, kas tave sumušė? Sumušimas panašiai kaip piratinės versijos naudojimas – niekas tau nedingsta, bet geriau irgi nepasidaro. Tai kas kaltas? tu, ar užpuolęs žmogus?
Antanas yra teisus. Ponai, visa tai, ka jus rasote – paistalai. Taip galvoti gali tik tada, kai pats negyveni is savo intelekto. O kai patys pradesite kurti komercines programas ir noresite is to gyventi, bet is jusu vogs, jusu nuomone akimirksniu pasikeis. Jeigu neatkreipete demesio, net nemokamu programu kurejai daznai siulo ir mokamas versijas. Nes uz ka nusipirkti alaus ir duonos?
Beje, open source judejima remia korporacijos, nes jos turi savo interesu. Windows gigantiskoms korporacijoms brangiai kainuoja, tad kodel entuziastu pagalba nesusimazinus kastu?
Didelės korporacijos, kaip pvz. IBM, atiduodamos savo produktus atvirojo kodo judėjimui iš tiesų žaidžia rinkodarinį žaidimą. Nes pažiūrėjus į jų finansinius rezultatus, greitai suprastume, kad pagrindinį pelną jos uždirba ne iš licencijų, o iš teikiamių papildomų paslaugų. Programinė įranga – tik kabliukas, kurį prarijęs klientas ateina pirkti dar kažko. T.y. soft’o pardavimai generuoja didelius taip vadinamuosius non-billable benefits :) Tada jokio skirtumo, kaip gaminamas tas soft’as – open ar closed būdu. Bet, kad tuos non-billable benefits paversti pinigėliais, reikia turėti konsultantus. Ne veltui IBM yra pripažįstama kaip didžiausia konsultacinė bendrovė pasaulyje (čia pagal FT). O tokiems, kaip microsoft’as, yra prasčiau – neturi jie konsultantų. Ir tenka gyventi iš licencijų pardavimo, ir gintis nuo visokių piratų, ir visokias lanvas finansuoti… Ir labai įdomu, kiek dar laiko jie su tokiu verslo modeliu pratemps :)
Bet esmė ta, kad kol tau nereikia nieko papildomo, tol gali naudotis nemokamai – tiek linux, tiek visomis kitomis atviro kodo programomis (nu čia dar nuo licencijos priklauso naudojimo galimybės). o uždaro kodo programos yra visada monetizuojamos, reikia tau papildymų, ar nereikia.
Citatų (5)
[...] Visuomenė prieš visuomenę [...]
[...] Džiugas parašė įdomų įrašą, kuriame bando išanalizuoti kodėl piratavimas yra pateisinamas visuomenės. Aš drįsčiau šiek [...]
[...] metu labai intensyvi diskusija Lietuvos blogosferoje (mop, nezinau) vyksta apie LANVA, legalumus, intelektualinės nuosavybės pirkinius, ir t.t. , tai ir aš [...]
[...] žmonės nepaiso taisyklių, draudžiančių be leidimo naudotis skaitmenine informacija, jau rašiau. Bet kodėl patys autoriai nesinaudoja tokia griežta ir beatodairiška intelektinės nuosavybės [...]
[...] dėlioja rimtus argumentus ir prašo nenaudoti teisinių argumentų. OK, tada pereikim prie būties filosofijos ir laisvosios rinkos [...]