Vista kelia barnius namuose

Windows Vista varo mane iš proto. Per tuos du mėnesius, kuriuos ja naudojuosi, baigiu prarasti visus kantrybės likučius. Kuo puikiausiai suprantu, kodėl tinklų administratoriai įmonėse visame pasaulyje reaguoja į Vista vieningu „tik per mano lavoną!“. Vista yra pakankamai bjauri netgi patyrusiam vartotojui, bet jei dar susiduri su kompiuterių priežiūra mažiau patyrusiems, tai tuomet prasideda tikras košmaras.

Konkrečiu pasakojamu atveju Vista UAC ir Windows Update sukėlė konfliktėlį tarp manęs ir mano sesės, bet ne tame esmė. Esmė ta, kad su panašiais atvejais susiduria visi sistemų administratoriai ir, daugėjant kompiuterių namuose, anksčiau ar vėliau susidursime mes visi.

Mūsų namuose visi turi po savo kompiuterį (išskyrus katiną, kuris kompiuterį irgi turėtų, jei jis bent kiek domėtųsi technika). Net mano mama, kuriai jau per 80, aktyviai, tegu ir ribotai, naudojasi kompiuteriu.

Neseniai nupirkau naują kompiuterį sesei. Žinoma, jis buvo su Windows Vista. Iki tol ji naudojosi tik Windows 98SE, prie kurios buvo pripratusi ir žinojo visas darbui reikiamas funkcijas. Windows Vista nesiskiria taip smarkiai nuo ankstesnių versijų, kad reikėtų mokytis nuo nulio, bet ji turi UAC ir Windows Update derinį, kuris įneša sumaištį į įprastą darbo ritmą.

Prieš pasakodamas konkretų nuotykį, noriu atkreipti dėmesį, kaip specialiai technologijomis nesidomintys žmonės suvokia sistemą, su kuria dirba. OS jiems yra beprasmė, visiškai „nereikalinga“. Žmonėms reikia programų, kurios atlieka konkretų darbą. Word, Firefox, Excel, Powerpoint jiems yra suprantama, o visa kita – nereikalinga ir erzina. Dar daugiau – kai pasirodo koks nors sistemos pranešimas, vartotojas nesigilina – jis supranta tai kaip savo veiksmų pasekmę (paryškinau tekstą Worde, o dabar kompiuteris prašo persikrauti!) arba, dar blogiau, kaip administratorių išmislą ar kokią nors diversiją, trukdančią jiems dirbti. Todėl UAC ir Windows Update, antivirusinų pranešimai ir kiti „scheduled events“ yra visiškas blogis – bent jau tokie, kokie yra su standartinėmis nuostatomis.

Grįžtam atgal. Kad sesei nereikėtų nuolat įvedinėti slaptažodžių, maigyti UAC leidimų ir pan., aš patariau jai ne išjungti, bet migdyti sistemą, o Windows Update atnaujinimus nustačiau maždaug tam laikui, kuomet ji dirba prie kompiuterio. Kad negąsdintų savaime įsijungiantis kompiuteris vidury nakties.

Nors Steve Ballmer prisiekė kad nuo 2000-ųjų metų Windows niekada nebereikės perkrauti (pats buvau salėje, kai sakė), deja, iki šiol ji nori persikrauti bent kelis kartus per mėnesį – labiausiai dėl nemokšiškai sukurtų pačios Microsoft platinamų Windows atnaujinimų. Žinoma, perkrovus sistemą, visi slaptažodžiai ir UAC vėl atgręžia į vartotoją savo Medūzos galvą.

Šiuo konkrečiu atveju, Vista dvi dienas iš eilės įsijungė kompiuterį „svarbiems“ atnaujinimams (kaip tyčia, sesuo tuo metu nedirbo), po kurių perkrovė sistemą ir išsijungė. Vieną dieną pakviestas pagelbėti, paleidau reikalingas tarnybas (jų negalima paleisti automatiškai, nes blokuoja UAC) ir sutvarkiau, bet kai tas pats atsitiko ir kitą dieną, sesuo ne juokais supyko.

Ji įpratusi, kad kompiuteris yra sutvarkytas ir paruoštas darbui taip, kaip jai reikia. Dar daugiau – ji žino, kad brolis „gali tai padaryti“, nes gerai išmano kompiuterius ir net rašo apie technologijas. Todėl ji mano, kad aš kažko pridirbau jos kompiuteryje, ar tokiu subtiliu būdu bandau priversti ją studijuoti Windows saugumo problemas, apie kurias ji nė girdėti nenori. Visus mano pasiaiškinimus nusveria „o anksčiau viskas veikė gerai“. Man sunku aiškinti, kad Windows smarkiai pasikeitė, ir tapo šimtus kartų įkyresnė, priešiškesnė vartotojui ir labiau trukdo darbui, nei bet kada anksčiau. Iš šalies toks paaiškinimas skamba idiotiškai – kokie dar daiktai tobulinami tam, kad taptų nepatogesni naudoti? Kad Windows yra išimtis tuo pačiu uždirbusi milijardus Microsoft, yra dar didesnis absurdas.

Žinoma, aš galėčiau išjungti UAC ir net Windows Update. Windows 98SE veikė daug metų be slaptažodžių, antivirusinės programos, ir atnaujinimų (yra užkarda maršrutizatoriuje) be jokių problemų. Tačiau jei tai padarysiu, tai Windows užknis savo paikais riksmais apie neapsaugotą sistemą. Gal įmanoma išjungti ir juos – bet tai darydamas tiesiog įsivelsiu į karą su operacine sistema. Už kurią, beje, sumokėjau kalną pinigų…

Galiu dar surengti kursus mamai ir sesei apie Windows Vista naujoves ir saugos priemones. Nepadės. Jos nemano ir nemanys, kad tai jų reikalas. Lygiai taip pat pykčiau, jei mūsų biuro pastato administracija gaišintų mano laiką ilgais ir beprasmiais (mano požiūriu) aiškinimais apie signalizacijos sistemas, užraktus ir pan. Ateidamas į darbą aš noriu, kad centrinės durys būtų atrakintos ir veiktų liftai.

Taigi viskas baigėsi nesusipratimu namie ir dar labiau padidėjusiu pykčiu Microsoft. Žinau, kad Microsoft nekreipia nė menkiausio dėmesio į vartotojų skundus, bet tai jiems tikrai baigsis bloguoju. Jau dabar Windows palaiko tik prievartiniai pardavimai su kompiuteriais. Kadangi Windows 7 bus ta pati Vista, tik su mažiau vietos darbui ekrane, tai aš jau visiškai nuoširdžiai nebematau jokios šios OS ateities. Bent jau mano namuose. Ramybė man brangesnė…