Vėjai smegenyse

Dana and wall
Creative Commons License nuotraukos autorius: Nadya Peek

Nekenčiu „brainstormų“. Vengiu tokių kategoriškų pareiškimų, kai galiu, bet šiuo konkrečiu atveju negaliu. Esu dalyvavęs nesuskaičiuojamame kiekyje tokių susirinkimų ir esu tikras, kad tai yra visiška laiko gaišatis. Blogiausia yra tai, kad „smegenų šturmavimas“ kaip tik ir rengiamas, kai laiko atlikti užduotį yra labai mažai. Tada atima iš jo dar daugiau ir normaliam darbui dirbti išvis nebelieka. Turiu konspiracinę teoriją, kad Lietuvos verslą ir paslaugų rinką labiausiai luošina „brainstormai“.

Teoriškai greitas susibėgimas, kuriame pateiktai užduočiai susirinkusieji prigeneruoja aibę idėjų, galimų sprendimų ir kelių mąstymui, atrodo labai patrauklus. Sėdi sau, mąstai, nieko nesigauna… O štai padarai „brainstormą“, ir kiti visus sprendimus sugalvoja už tave. Taigi…

Praktiškai smegenų puolimas vyksta egzamino iš nepasiruošto dalyko principu (jei vadovauja viršininkas ir kamantinėja kiekvieno iš eilės idėjų) arba virsta anekdotų pasakojimu (jei nespaudžia terminai). Kritiniu atveju „brainstormas“ atrodo taip – tyloje aplink stalą sėdi grupė galvą rankomis susiėmusių žmonių, kurie retkarčiais sumurma: „Bl***! Ką dabar darysim?!“ Taip sėdima tol, kol kas nors pasako: „Na, pakaks. Einam dirbti ir pasistengiam padaryti kuo geriau. Kaip bus – taip bus“.

Kaip taip gali būti, klausiate? Juk šimtuose brangių knygų su žinomais vardais ant kietų blizgančių viršelių yra seniai parduota mintis, kad „brainstormas“ yra tikras išsigelbėjimas, tiesiog intelektinis verslo variklis! Neneigiu, kad tokio tipo veikla duoda rezultatų, bet tik labai specifinėmis sąlygomis ir itin kruopščiai pasiruošus. Smegenų paviršiaus iškratymas kaip „ad hoc“ sprendimas paprastai priveda prie paviršutiniškų ir pragaištingų dalykų.

Lifehack tinklaraštyje neseniai buvo paskelbti šeši būdai sužlugdyti „brainstormą“. Jie visi yra garantuotai pasitaikys – nebuvau susirinkime, kuriame nebūtų panaudoti bent 3-4 iš jų. Bet didžiausia problema, kuri iš dalies paminėta ir Lifehack rašinyje yra hierarchinis susirinkimo dalyvių pasiskirstymas. Gal tai ne taip jaučiama didelėse korporacijose, kur kiekvienas vadybos lygmuo yra atstovaujamas pakankamos grupės žmonių, tačiau aš visada dirbau nedidelėse įmonėse, kur kiekvienam „laipteliui“ buvo po 1-2 „etatus“. O susirinkimas, kuriame dalyvauja viršininkas, jo pavaduotojas, pora skyrių viršininkų ir pora „vykdytojų“ automatiškai yra pasmerktas žlugti. Net jei viršininkas pasirenka sau „lygiaverčio dalyvio“ ar stebėtojo rolę. Skiriasi atsakomybės, atlygio už darbą, subordinacijos lygiai – visi žiūri į viršesnius, laukia, ką tie pasakys ir skuba pritarti. Tais retais atvejais, kai „proletariatas“ ima reikštis, jis skubiai pradedamas malšinti vidurinės grandies vadybininkų, kad valdžia nepagalvotų, jog jie netinkami savo pareigoms. Žodžiu, spektaklis ir tiek…

Kai kuriais atvejais gali pagelbėti Lygos aprašyta „nominaliosios grupės technika“. Bet ji labiau skirta koncentracijai padidinti, blevyzgoms ir tuščiam laiko švaistymui kontroliuoti. Kadangi galiausiai vistiek balsuojama už pasiūlymus, tai hierarchinėje grupėje laimės viršininko idėjos. Kiti tikriausiai nė nesistengs rimtai rašyti.

Kada „brainstormas“ pavyksta 100%? Imkime grupę draugų, susiruošusių į kelionę. Jie svarsto, ką veiks, kokias vietas aplankys, kokias pramogas pasirinks, kur gyvens, kokiu maršrutu važiuos. Jei visi laukia tos kelionės ir nori jos, tai pasitarimo sėkmė garantuota – bus prigalvota daug šaunių idėjų – daugiau, nei jų sugalvotų vienas kelionės organizatorius.

Gal ne taip sėkmingai, bet pakankamai efektyviai vyktų pasitarimas ir tarp, tarkime 6-7 dizainerių, kurių bendras tikslas – sukurti novatorišką produktą klientui. Bet kai jų tiek nėra, yra tik du ir jiems „į pagalbą“ pasitelkiami projektų vadovai bei direktorius – gaunasi šnipštas.

Štai kodėl aš pritariu Novum ir manau, kad mažose įmonėse viskas turėtų remtis individualiu darbu. Jei projektas yra itin svarbus, geriau surengti vidinį konkursą, kuriame varžosi kelių darbuotojų gerai paruoštos, argumentuotos idėjos. O „smegenų šturmus“ geriau palikti svarstymui, kur šiais metais geriausiai surengti bendrą firmos iškylą.

This entry was posted in komentarai, organizacija and tagged , , , , . Bookmark the permalink. Both comments and trackbacks are currently closed.

13 Comments

  1. Posted 2008.5.10 at 14:16 | Permalink

    Iš savo patirties galiu pridėti – braimstorm’as veikia tik tada, kai jau yra pradinė idėja, kurią reikia vistyti, apie kurią reikia kažką lipdyti.
    O kol nėra sugalvota „pamatų“, tol iš brainstorm’o ir išeina „B*!….B*!…F**k!“
    Grupė nėra pajėgi mąstyti kaip vienas individas, o vienas individas dažniausiai nesugeba perteikti savo vizijos kitiems iki tokio lygio, kokio reiktų. Taip ir išeina tik šaudymas į šonus.

  2. stiu
    Posted 2008.5.10 at 14:21 | Permalink

    Drįsčiau prieštarauti. Iš patirties žinau, teko sudalyvauti ne viename „brainstorme“, kurio rezultatai buvo tiesiog naudingai vykstantiems projektams.
    Manau tai dar priklauso ir nuo „smegenų šturme“ dalyvaujančių asmenų kūrybinio potencialo bei pačios įdomės veiklos srities. Pvz. kūrybininkams brainstormingas būtinas. Jo metu dažnai gimsta krūva idėjų, kurias galima panaudoti ir vėliau.
    Ir nesvarbu daug laiko ar mažai likę:)

  3. Posted 2008.5.10 at 14:27 | Permalink

    Sprendžiant iš straipsnio „–smegenų– proto šturmas“ ─ šiais laikais madinga tapusi idėja, savotiška panacėja, kuri kažkada, praeitame amžiuje buvo iškelta ieškant efektyvių darbo metodų. Man pačiam kažkodėl tenka susidurti tik su šios idėjos skeptikais :-)

    Dar vienas beveik 100% idėjų gavimo būdas: paprastai, kai spaudžia terminai, „užsiciklini“ ties viena mintimi ir niekaip iš jos neišbrendi. Tada verta savo nuožiūra pasikviesti keletą žmonių ir paprašyti pagalbos. Leidi jiems fantazuoti kiek lenda, o pats bandai už kurios nors minties užsikabinti ir taip išsikapanoti iš siauro savo minčių rato.
    Pagrindinė taisyklė ─ pagalbininkų pasirinkimas, laiko ribų nustatymas, galutinis sprendimas priklauso už projektą atsakingam žmogui.

  4. Posted 2008.5.10 at 15:01 | Permalink

    kiek teko dalyvauti brainstorm’uose, susidariau nuomonę, kad viskas priklauso nuo pačių žmonių požiūrio į tokią problemos sprendimo formą. jei sėdi ir galvoji ‘nieko nesakysiu, čia mano idėja, o pataps visų’ arba ‘nieko nesakysiu, o dar nusišnekėsiu’ ar net ‘kam čia vargintis, kiti sugalvos už mane’, tai nieko ir nesigaus. bet jei tai yra komanda, kur žmonės suvokia, kad siekia bendro tikslo ir gali tarpusavy lasivai bendrauti, rezultatas būna oi koks beblogas.
    tad aš tikrai už vėjus smegenyse.

  5. vienastoks
    Posted 2008.5.10 at 15:28 | Permalink

    @viktorija:

    Puiku, kad yra tikinčių ir bandančių. Kaip minėjau, didesnėse lygiaverčių partnerių grupėse tai gali būti veiksminga priemonė išlipti iš minčių stygiaus. Kadangi man visą gyvenimą tenka šalinti niekines „brainstormų“ pasekmes per trumpesnį laiką, nei šiaip turėčiau užduočiai, tai ir nekenčiu jų. Jei manęs jie visai neliestų – nepykčiau. Posėdžiai buvo mylimas būdas leisti laiką darbe net sovietmečiu. :)

  6. Posted 2008.5.10 at 16:25 | Permalink

    O čia niekas nepainiojama? Brainstorm’as turi keletą pagrindinių taisyklių, kurioms neturi būti nusižengiama, kad viskas pavyktų. Pagal šį straipsnį atrodo, kad joms vis tik buvo nusiženginėjama, dėl to ir nieko nepavyko.

    Brainstormui svarbu:
    1. Idėjų kiekis, o ne jų kokybė
    2. Neturi būti jokios kritikos
    3. Priimtinos neįprastos idėjos
    4. Idėjas reikia apjunginėti ir iš to kelti naujas
    5. Tikslas, sugeneruoti naują idėją, kurios iš pradžių net nesimatė.

    Didžiausiu brainstorm’ų žudiku pastebėjau esant kritiką, bet iki šiol su ja sėkmingai kovojau kartais tiesiog pasiūlydamas tokiems dalyviams išeiti lauk. Kritika sėkmingai pasibaigdavo.

  7. Posted 2008.5.10 at 16:35 | Permalink

    yra daug nuomoniu manau :) sturmui gal labiau tiktu vienos kvalifikacijos darbuotojej nedaugiau 5, as nesakau kad ir ta neveikia bet :) reikia kurti tokiems dalykams imones aplinka ir ruosti pasirinktam varijantui is anksto pries pasirenkant :)

  8. vienastoks
    Posted 2008.5.10 at 17:40 | Permalink

    @Audrius:

    Sėkmingiausias kovos su „brainstormu“ būdas – išties jame nedalyvauti. Geriausia susikoncentravus sukurti savo variantą ir pateikti jį palyginti su kolektyvinės sąmonės kūriniu. Rezultatai patys nusprendžia, kas geriau. Bet kaip sakiau jau, kritikuoju tik ne pagal taisykles rengiamus posėdžius. Nes vykusiame pagal taisykles tiesiog nė karto neteko dalyvauti.

  9. Posted 2008.5.10 at 18:44 | Permalink

    Tiesa, dar brainstorm’as neturi būti ilgas. Pvz. iki 10 minučių. Pasiėmi kavos ir ją begerdamas prigeneruoji idėjų. Priešingu atveju, gaunasi laiko gaišinimas, nes tiek laiko pakanka, kad išsikvėptum idėjomis. :)

  10. vienastoks
    Posted 2008.5.10 at 18:58 | Permalink

    @Audrius:

    Sutinku dėl trumpų apsikeitimų mintimis. Paprastai kai užstringu, pasikviečiu kolegas kavos, parūkymo pertraukėlei ar šiaip paplepėti. Tokie dažnai padeda. Nemyliu tik valandas besitęsiančių tuščių šnekų posėdžių kambaryje.

  11. Posted 2008.5.11 at 11:54 | Permalink

    Esu turėjęs kelis brainstorm’us. Juose dalyvavo keturi lygiaverčiai asmenys, suinteresuoti, kad projektas būtų sėkmingas. Todėl viskas labai gerai pavyko :)

  12. Posted 2008.5.12 at 9:48 | Permalink

    Nesutinku. Jei yra isdalinta pradine medziaga, susirenka suinteresuoti ir jau pasidomeje pradine medziaga asmenys, brainstormas daugeliu atveju kur kas greitesnis budas gauti teisingus sprendimus, daznai creatyvinius. Kadangi ideja isvystoma is keliu kitu ideju, kurias generuoja skirtingi asmenys. Nepadarius tokio brainstorminio susirinkimo sunkiai galima butu tai padaryti per toki trumpa laika.

  13. sliekas
    Posted 2008.5.12 at 17:05 | Permalink

    Nesutinku su autoriumi. Taip veikia tik blogai organizuoti brainstorming’ai ir tai, jei nesilaikoma taisyklių.

    Kaip ir kiti komentatoriai esu dalyvavęs ir iniciavęs nemažai brainstorming’ų. Iš vadovybės gaudavome užduotį ir turėdavome staigiai išgeneruoti ir įvykdyti įvairius projektus, kuriems net reikiamos kvalifikacijos neturėjome (dirbau valstybinėje įmonėje). Be to, jokių išteklių irgi neskirdavo.

    Tad tik šių „vėjų“ dėka sukurdavome originalius ir „centus“ (kuriuos sumokėdavome iš savo kišenės) kainuojančius projektus, renginius, prezentacijas (video) ir dar daug, daug ką. Pasitelkę vien 4-6 žmonių vaizduotę sukurdavome tokius produktus, kuriais džiaugėsi ir juos teigiamai vertino tiek kolegos, tiek vadovybė, tiek svečiai, tiek profesionalai, kurie mūsų darbus įvertindavo labai brangiai. O išgirdę per kiek laiko ir už kiek tai įvykdydavome – stulbindavome juos.

    Tad manau, tiesiog reikia žinoti kokio reikia rezultato ir tam brainstorming’as yra labai efetyvi kūrybos priemonė.

One Trackback

  1. [...] geriausios. Šis metodas naudojamas beveik visose kompanijose, kur vyksta kūrybinis procesas. Tiesa, dažnai jis nebūna labai produktyvus. Tarp jų ir [...]