Vaistai nuo kompiuterio knarkimo

Senyvi žmonės yra prasti kambario draugai – naktimis knarkia, šnopuoja, kažką marma po nosimi… Senstantys kompiuteriai irgi ne ką geresni – su laiku į korpusą patekusios dulkės nusėda ant ventiliatorių guolių ir mūsų ištikimas kasdienis palydovas ima žviegti kaip skerdžiama kiaulė – iš pradžių tik įjungiant, o po to vis dažniau ir vis su ilgesniais rinksmų priepuoliais. O vaistai nuo šios ligos nepigūs…

Pradėkime, kaip dori medikai daro, nuo prevencijos. Idealiai prižiūrimas kompiuteris gali metų metus veikti beveik negirdimai – girdėsite tik varomo oro srauto ošimą. Kokios tos sąlygos?

1. Kuo mažiau dulkių. Šiaip savaime suprantama. Dulkių bus mažiau, jei kambaryje nebus kilimo, užuolaidų, lovų užtiesalų, lentynų su knygomis, naminių gyvūnėlių. Iš to sprendžiant, geriausia vieta kompiuteriui – tualetas. Jei nesinori dirbti tualete, stenkitės dažniau siurbti kambarį.
2. Kuo lygesnis paviršius. Rečiau žinoma „knarkimo“ priežastis, bet taip pat labai svarbi. Pasirūpinkite, kad jūsų kompiuteris stovėtų ant lygaus ir stabilaus paviršiaus. Per ilgą ventiliatorių guoliai ima netolygiai dilti netgi atrodo dėl visai nedidelio korpuso pasvirimo.

Tiek prevencijos priemonių. Antroji įgyvendinama, pirmoji – ypač namų kompiuteriams – sunkiai.

Ką daryti, jei vis dėlto triukšmai prasidėjo? Pradėkime nuo paprasčiausių (deja, mažiausiai efektyvių) priemonių:

1. Išjunkite kompiuterį, ištraukite jo maitinimo laidus, atidarykite korpusą ir išsiurbkite jo vidų su dulkių siurbliu (geriau rankiniu). Nebūtinai padės nuo triukšmo, bet bent jau ateičiai sumažės taršalų.
2. Įjungę kompiuterį su atviru korpusu, pabandykite nustatyti, kuris iš aušintuvų labiausiai triukšmauja. Daugumoje kompiuterių jų yra bent trys – procesoriaus, vaizdo plokštės ir maitinimo bloko – bet naujesniuose gali būti ir 5 ar dar daugiau.
3. Jei iš klausos sunku nustatyti kaltininką, pabandykite atjungti korpuso aušintuvus – su atviru dangčiu kompiuteris per trumpą laiką neperkais, o jūs galėsite sutrumpinti įtariamųjų sąrašą.
4. Aptikę garsiausiąjį aušinimo komponentą pabandykite kiek paklibinti jo „propelerį“ (išjungę kompiuterį, žinoma). Kartais taip pavyksta atsikratyti krislelio, įstrigusio mechanizme ir keliančio daugiausiai triukšmo.

Jei tokios priemonės nepadėjo – laikas keisti kompiuterio aušintuvus. Prieš keisdami korpuso aušintuvus išmatuokite jų skersmenį – aš kartą parduotuvėje pasijutau visišku idiotu pamiršęs, kad jie būna kelių dydžių: 80, 92 ir 120 mm.

Jei keičiate procesoriaus aušintuvą, įsigykite tokį, kuris automatiškai reguliuoja apsukas pagal temperatūrą, arba tokį, kuris leidžia apsukas reguliuoti vartotojui. Aš kadais nusipirkau Titan Siberia (paveikslėlyje) ir nesigailiu. Jis jau irgi pradeda žvygauti įjungiant kompiuterį, bet vos pasukus reguliatoriaus rankenėlę nutyla geram mėnesiui.

Galite pamąstyti ir apie ne oru aušinamas arba pasyvaus aušinimo sistemas. Vandens aušintuvai vis dar tebėra labai brangūs, o pasyviems maitinimo bloko ar vaizdo plokštės aušintuvams dažniausiai trūksta galios.

Pabaigai – apie kitus nemalonių garsų šaltinius.

1. Jei jūsų diskai barška garsiau nei įprasta, iš pradžių pabandykite juos kiečiau prisukti. Dar galima prieš tvirtinant netoli varžtų aplink visą diską užmauti paprasčiausias plaukų gumytes. Kartais padeda.
2. Būna, kad barbena nepritvirtinti laidai, patekę į oro srautą ar prisilietė prie aušintuvo menčių. Sutvarkykite tuos margaspalvius krioklius.
3. Kartais ima šlykščiai spiegti optinis įrenginys. Čia vaistų kaip ir nėra – tiesiog įpraskite nepalikti jame jokio disko.