Status quo šeimose – labai jaukus ir patogus visiems: vaikai išsijuosę meluoja apie tai, ką jie veikia internete ir stengiasi panaikinti savo veiklos pėdsakus, suaugusieji tiki ar apsimeta tikį, kad viską kontroliuoja, arba kad jų vaikas yra protingesnis už kitus ir nesąmonių internete nepridaro. Taip yra ne tik su internetu – tėvai beveik niekada nesužino nei apie pirmąją cigaretę, nei apie pirmąjį vyno ragavimą, nei apie pirmą bučinį. Visa tai yra ir dažniausiai lieka paslaptis.
Saugumo iliuzija tylomis sulaukia paramos iš abiejų pusių. Vaikams svarbu išvengti barimo, priekaištų, bausmės ar pramogų ribojimo. Tėvams nesinori atsakinėti į keblius klausimus, gilintis į pačių menkai suprantamas technologijas, brautis į „vaikų erdves“ internete ir jas tikrinti.
Tyrimai tik patvirtina tokią padėtį. Izraelyje komunikacijos specialistai apklausė 500 šeimų tėvus ir vaikus. Rezultatai įdomūs, bet ne stebinantys:
- 73% vaikų prisipažino internete atskleidžią asmeninę informaciją apie save – tik 4% tėvų apie tai žinojo.
- 36% vaikų yra realiai susitikę su žmonėmis, su kuriais susipažino internete – tik 9% tėvų sakė žiną, kad taip yra.
- 30% apklaustų vaikų (nuo 9 iki 18 metų) prisipažino triną savo naršymo istoriją, kad tėvai nepamatytų, kur jie buvo ir ką veikė.
Žinau, kad 90% tėvų perskaitę gūžtelėjo pečiais ir pamanė – na, ten juk Izraelis. Maniškiai tai šaunuoliai – nieko panašaus nedaro, o be to aš juos nuolat prižiūriu. Arba dar geriau – „jau mano vaikai man tikrai nemeluoja!“. Gerai, kad taip yra, bet… Japonijoje kai kuriems tėveliams buvo baisus šokas, kai policija suėmė jų atžalas už prostituciją ir telefonuose rado kodu parašytų sandėrių SMS.
Japonija irgi toli, bet faktas, kad net technologiškai išprusę tėvai realiai nebesusivaiko paskui vaikų naudojamą internetą. Namie kompiuterį gal ir prižiūri (nors jei vaikai turi atskirą kompiuterį savo kambaryje, tai „nulis šansų“), bet ar susimąsto, kad dar yra savi ir draugų mobilieji telefonai su internetui skirtomis kortelėmis, pirktomis slapčia „iš bandelių biudžeto“? Kad yra draugų kompiuteriai, netgi delninukai? Manau, kad ir mokyklos kompiuteriuose galima rasti įdomių failų – dažnai vaikai pergudrauja ir nebespėjančius paskui juos informatikos mokytojus.
Kadangi vaikai melavo ir meluos, slėpėsi ir slėpsis, tai vienintelė normali išeitis – pasikalbėti apie visas interneto viliones. Prisiversti ir pasikalbėti. Net jei paskui vistiek nežinosime, kur ir ką jie veikia, žinosime bent, kad žinių priimti tinkamą ir saugų jiems sprendimą.
11 Comments
Ar mano vardas prie šio komentaro irgi yra asmeninės informacijos atskleidimas?
O iš tiesų, gal tiesiog nėra didelio poreikio pasakoti tėvams, ka veikiu internete. Skaitau tinklaraščius – na, taip, bet tame nieko blogo. Dalyvauju nternetinėse diskusijose, bet jos blogai nebent tuo, kad kiek įtraukia. Na, ir programuoju – šita tėvai tikrai žino.
Ir priežastys, kodėl tiesa kartais nutylima. Pavyzdžiui, kartą esu susitikęs su žmogumi, pažįstamu iš kelių diskusijų tinklalapių. Manau, mano tėvai vertintų tai kaip potencialią riziką ir neleistų. Bet! Aš juk neinu susitikti su juo kur nors gūdžiam miške vidury nakties. Galų gale, juk galima žmogų pusiau gerai pažinti ir internetu, net jei ir nelebai įtikinamai tai skamba.
Beje, aš suprantu, kad mano pasisakymas gali būti kaip tik panaudotas kaip „naivaus ir kvailo“ vaiko iliustracija. Bet…
Visiškai nemanau, kad komentaras naivus ir kvailas. Tačiau tinklaraščius, portalus ar specializuotas svetaines apie programavimą, techniką skaito tik labai nedidelė dalis jaunų žmonių. Deja. Paieškos terminų ir interneto vartojimo statistika sako, kad dauguma ieško, tarkime taip, „pikantiškų dalykų“…
Netikiu sutapimais, bet :
http://www.blogas.lt/sgb/343676/tik-nereikia.html
Problema mane jaudina truputį giliau – kai žmogus panyra tik virtualion erdvėn ir tik čia jaučiasi gerai ir yra kažkuo…
Alus vietoje interneto? :)
Viskas yra sveika, kas naudojama protingomis dozėmis!
Ne čia tai post factum, kad tirkai tėvai nežino visos mokini veiklos internete. Aš pats kaip 14metis prisipažinsiu, kad mano tėvai tirkai neino mano visos nudirbamos veiklos internete ir nemanau, kad yra tikslas rodyt ką aš ten darau(tarkim duot paskaityt asmeninį tinklaraštį). ir to tirkai nesustabdysi, interneto ribojimo technologijos tobulėja, tačiau vaikų galvos dar greičiau ir labiau tobulėja, todėl bent kol kas nieko čia nepakeisi.
Kokią ten asmeninę informaciją atskleidžia? Kažkaip ligi šiol nematau tikslo kažko slėpti.
Aišku asmens kodo ar tai slaptažodžių nėra tekę „atskleidinėt“. :)
http://youtube.com/watch?v=YRgNOyCnbqg
Na man 15 tai ir tevai nic nieko nezino ka as darau Internete… O mano toks ir veikimas palandziojiu po puslapius kur susija su OS ir pan, skypu parasineju ir nieko jie nezino nes AK nemoka naudotis :) ,bet ir nieko nesakau as jiem…
Mano tėvai irgi ilgai nežinojo, kolei atkasė seną blogą. Jėtau, kiek aš ten visko prirašęs buvau… Dabartinį blogą tikriausiai kartas nuo karto paskaito.
Bet man atrodo, kad, nors ir mano tėvai apie mano veiklą internete toli gražu nežino visko, esu vienas iš atviresnių vaikų savo tėvams šiuo atžvilgiu. Esmė tame, kad daugumos mano pažįstamų veiklos tėvai VISIŠKAI nekontroliuoja.
Mano tėvai skaito mano blogą ir žino kuo aš užsiimu.
Kokią ten asmeninę informaciją atskleidžia? Kažkaip ligi šiol nematau tikslo kažko slėpti.
Aišku asmens kodo ar tai slaptažodžių nėra tekę „atskleidinėt“. :)
http://youtube.com/watch?v=YRgNOyCnbqg