V karta

Amerikiečiai mėgsta kartas vadinti abėcėlės raidėmis (dažniausiai iš jos galo). Buvo X karta, Y karta, o dabar Gartner tyrimų bendrovė siūlo naują vardą V karta. Ši karta yra ypatinga, nes tai pirmoji virtualioji karta – tai pačiai kartai priklauso ir mano pensininkė mama ir mano krikšto dukra, kuriai (regis) 11 metų.

V karta yra įdomus anonimiškumo internete, Web 2.0 tarnybų, virtualių pasaulių (Second Life, World of Warcraft), beužsimezgančių alternatyviųjų socialinių tinklų ir kitų naujų veiksnių internete padarinys. Pagrindinis V kartos bruožas – atstovaujamumo virtualizacija, kai vienas fizinis asmuo gali turėti keletą skirtingų „personų“ internete, iš kurių tik viena, o gal ir nė viena neatitinka realiojo „aš“.

Esu apie tai rašęs anksčiau ir netyčia pakūręs ganėtinai aštrią diskusiją. Dalis komentavusių mano, kad žmogus visur turi atstovauti pase įrašytą vardą ir pavardę. Nežinau, ar tai reiškia, kad ir WoW orkas turi vadintis Rimvydas Kazlauskas, bet man toks požiūris atrodo itin ekstremalus. Galų gale nesvarbu, kad čia teisus – faktas, kad V karta internete auga kaip ant mielių. Taip sparčiai auga, kad JAV ir verslas jau pradėjo kreipti dėmesį į tai, kad pirkėjo ar paslaugų užsakytojo profilį daug lengviau suprasti ir prognozuoti, jei atsižvelgi į jo „alter ego“ internete.

Tas pats fizinis žmogus gali pirkti druskų voniai rinkinį, knygelę apie Ruby on Rails ir mėnesio prenumeratą kuriame nors MMORPG. Tolesnius jo pirkinius sunkiau nuspėti iš tokio mišinio, nei tuo atveju, jei žinai, kad jis yra ne tik mylintis vyras, programuotojas pagal profesiją ir magas virtualiame pasaulyje, atstovaujamas kiekvienu atveju vis kito „alter ego“.

Įdomūs dalykai gaunasi, kai virtualios personos pradedamos vertinti kaip realios ir atvirkščiai. Plačiai nuskambėjusioje one.lt vartotojų istorijoje vengiančius diskriminacijos pagal amžių arba tiesiog žaidžiančius su skaičiumi 69 vaikus suskaičiavę verslininkai iš esmės rinkai pateikė visiškai nederantį su svetainės turiniu vartotojo portretą.

Reklamai V karta – ir galvosūkis, ir didelės galimybės. Galvosūkis dėl to, kad jai visiškai negalioja kanoniški dėsniai apie tikslinę auditoriją. Didelė galimybė – dėl to, kad autoritetingas ir įtakingas V personas lengviau rasti jų teritorijoje ir pasiūlyti prekę ar paslaugą aktualiame kontekste.

Jau dabar interneto verslui patariama nebesieti virtualių asmenybių su realiais vartotojų duomenimis, jei tokie turimi. Patariama to paties verslo naudai, nes atsiejimas ir duomenų kaupimas pagal elgesio modelius yra daug vertingesnis.

Man asmeniškai V karta įdomi kaip bendruomeninis modelis. Daugeliu atveju ji veikia internete daug geriau, nei veiktų stereotipų ir fobijų sukaustytoje realybėje. Abejoju, ar atskirai paimto kurio žaidimo klano narius surinkus į vieną kambarį, jie rastų bendrą kalbą – tačiau internete tai jiems visiškai netrukdo būti darniausia komanda. Tai galioja ne tik žaidimams – tas pats veikia ir kūrybinėse bendruomenėse, gerbėjų svetainėse, depersonalizuotuose socialiniuose tinkluose.

Pats laikas pažinti V kartą iš arčiau. :)