Užrašai iš skaitmeninio fronto #4

Juodos dienos RIAA reketui. Kai JAV įrašų industrijos advokatai pasišovė paduoti į teismą visą pasaulį (pirmiausiai – JAV), atrodė, kad nedaug kas gali jiems sukliudyti – juk pagal galiojančius įstatymus iš tikrųjų visą Žemę galima pasodinti. Tačiau būtent dėl tokio humaniško užmojo RIAA veikla ir ėmė strigti – teisėjams visiškai nepatinka tai, kad kaltinimai yra nekonkretūs, reikalaujamos kompensacijos sumos – beprotiškos, o apkrovos teisėsaugos institucijoms – nepateisinamai didelės. Pasak pačių teisėjų, jie ir taip turi darbo per akis su kur kas rimtesniais nusikaltimais. Taip prasidėjo juodosios RIAA dienos:

• Honkonge policija areštavo keturiolikmetį, apkaltinusi jį 2000 dainų „pasidalinimu“ internete. Kiles erzelis sukėlė daugiau pasipiktinimo policijos veiksmais, nei pačiu piratavimo faktu. Bet tai dar niekis – netrukus paaiškėjo, kad persekiojami yra ir darželinukai Airijoje. Už vaikų darželiuose grojamą muziką.
• Vienintelė apčiuopiama RIAA byla prieš amerikietę Jammie Thomas, atrodo, irgi baigsis fiasko, nes federalinio teismo teisėjas atšaukė 222 tūkstančių dolerių baudą kalta pripažintai moteriškei. Teisėjui užkliuvo tai, kad RIAA reikalauja baudos keturis tūkstančius kartų viršijančios patirtus nuostolius. Jei galėčiau tikėtis tokio atlygio už savo praradimus, niekada nerakinčiau buto durų.
• JAV teisingumo departamentas griežtai neigiamai įvertino senato lobistų pastangas prastumti įstatymą, pagal kurį teisėsaugos institucijos turėtų tapti privačia Holivudo policija. Senatas šiai įstatymo daliai nepritarė.
• Belgijos valdžia bandė priversti interneto paslaugų tiekėjus prisijungti prie piratų gaudymo, grasindama nepaklususiems 2500 eurų bauda kasdien (!). Belgijos IPT Scarlet tokią tvarką apskundė, nes nestabdant duomenų srauto, užtikrinti, kad į serverius pateks tik legalūs duomenys, tiesiog neįmanoma.
• Nieko nepešė ir Italijos bandymas blokuoti Pirate Bay naudojimą šalyje (nenuostabu, žinant, kas vadovauja valstybei). Iš pradžių srautas vartotojų iš Italijos dar ir padidėjo, o paskui teismas atšaukė blokavimą, kaip nelegalų. Negana to, blokuojamos užklausos buvo visiškai nelegaliai nukreipiamos į Italijos autorių teisių saugos organizacijos IFPI svetainę, kuri nėra valstybės institucija.
• Europos parlamentas, šiaip jau nedvejojantis įvesti griežtesnius įstatymus turinio teisių savininkų naudai, vis dėlto balsavo prieš įstatymų pataisą, kuri būtų leidusi prievartos institucijoms nurodyti atjungti internetą tiems, ką jos tris kartus pagavo pažeidžiant autorių teises. Pasak parlamentarų, interneto atjungimas tiesiog pažeidžia žmogaus teises.
• Galiausiai EFF paskelbė pastarųjų penkių metų RIAA veiklos ataskaitą, iš kurios aišku, kad 30 tūkstančių bylų, iškeltų muzikos klausytojams neatnešė nei kompensacijos kūrėjams, nei sumažino piratavimą, nei pasiekė bent kokių teigiamų rezultatų (kad ir tai pačiai RIAA).

DVD. Nesnaudė ir kino asociacija MPAA. Ji sumanė paduoti į teismą RealNetworks už tai, kad ji ėmė prekiauti DVD kopijavimo programa RealDVD. Mat formaliai DVD kopijavimas yra nelegalus, net tuomet, kai jis daromas savo reikmėms. Prekyba RealDVD sustabdyta, kol vyksta bylinėjimasis, tačiau anksčiau arba vėliau skaitmeninis kopijavimas turės būti įteisintas vien dėl to, kad vartotojai neprarastų legaliai įsigytų kūrinių. O grėsmė juos prarasti yra kiekvieną kartą perkant produktą su DRM užraktais.

DRM. Sekdamas paskui Microsoft, Yahoo! ir kitas suluošintos muzikos pardavėjas, savo muzikos parduotuvę uždarė didžiausias JAV prekybos centras Walmart. Patarimas pirkėjams? Kuo skubiau nukopijuoti muziką į CD ar DVD, kad nedingtų legaliai įsigyti įrašai. Tie, kas pražiopsos progą, liks be nieko. Panašiai atsitiko vienai Boing Boing Gadgets skaitytojai, kuri dabar nebegali skaityti kadaise įsigytų knygų dėl nebeveikiančių spynų. Galbūt jai padės skaitytojų patarimai, bet knygų leidėjai turėtų susimąstyti – tol, kol knygos bus platinamos su užraktais, skaitmeninių knygų populiarumas nedidės. Juk popierinės jų neturi.

Žaidimai. Po Electronis Arts skandalo su Spore DRM, vis dažniau kalbama ir apie galimybę atsisakyti užraktų žaidimuose ar bent jau paleisti juos nepažeidžiančiais vartotojo teisių. Ars Technica paskelbė interviu su Good Old Games projekto vadovais, kuriame kaip tik aptariamas DRM žaidimuose idiotizmas. GOG, kaip rašiau, prekiauja senais žaidimais be DRM. Jau vien todėl verta juos įsigyti, net jei lentynoje tebeturite originalą su spynomis (su kuria nors Windows versija nustos veikę tie Starforce ir Securom). Tačiau tokie bandymai kaip GOG yra vienetiniai – žaidimų leidėjai bevelytų, kad ir panaudotais žaidimais būtų uždrausta prekiauti.

Skrydžiai. Saugumo ekspertas Bruce Scheier turi įdomių minčių apie tai, kodėl keliaujančius avialinijomis varginančios saugumo procedūros yra visiškai neveiksmingos prieš teroristus. Jei iš tavęs atėmė šampūną, tai tu gal daugiau jo nebesineši į saloną, o teroristas nešis tol, kol prasineš. Juk bausmės už bandymą nėra. Oro uostų saugumo sistemos vis dažniau tampa tiesiog pajuokos objektu. Nepaisant Orwelliškų britų pasų su RFID lustais, olandijoje grupei išdaigininkų pavyko praeiti saugumo patikrinimą su padirbtu Elvis Presley pasu. :)

Pilietinė žurnalistika. Savaitgalį daugiausiai triukšmo sukėlė CNN iReport pranešimas apie tai, kad Steve Jobs ištiko širdies smūgis. Ne tiek dėl pranešimo, o dėl to, kad iškart po jo staigiai smuko Apple akcijos. ReadWriteWeb paskubėjo paskelbti, kad pilietinės žurnalistikos sąvoka bankrutavo. Tiesa tai, kad iReporter yra savanorių CNN skaitytojų kuriamų naujienų portalas, ir tai, kad savo reputaciją kaip patikimas žinių šaltinis, jis gerokai sugadino. Tačiau aš linkęs sutikti su The Inquisitr, kad laidoti tinklaraščius ar socialinių žinių portalus dar anksti – veikiausiai tai buvo tiesiog sukčių bandymas pasinaudoti CNN vardu ir „prasukti bizniuką“ su akcijomis.

Drąsa. Pabaigai – asmeninės drąsos iššūkis kuriantiems turinį internete. Ar drįstumėte atsisakyti autoriaus teisių į savo kūrybą? Taip, kaip tai padarė žinomų tinklaraščių Zen Habits ir The Simple Dollar autoriai? Jie leidžia daryti su savo tekstais, ką tik nori, neklausiant leidimo. Atiduoda savo kūrinius interneto bendruomenei, mainais nereikalaudami ničnieko. Kvailiai ar sektinas pavyzdys?

—

Panašu, kad per pusę mėnesio prisirenka per daug medžiagos apžvalgai. Kai kuriuos dalykus dėl laiko stokos tenka paminėti labai trumpai. Jei įstengsiu, pabandysiu UISF paversti savaitine.

Jei nesate skaitę ankstesnių mūšių kronikos, tai įdedu kelias nuorodas:

Užrašai iš skaitmeninio fronto #3
Užrašai iš skaitmeninio fronto #2
Užrašai iš skaitmeninio fronto #1