(Lifehacker iliustracija)
Cenzūros įstatymas veikiausiai bus keičiamas, nes daro gėdą Lietuvai. Iš tiesų, pagal visas įvaizdžio koncepcijas Seimas drąsiai priėmė visiškai buką teisės aktą, dėl kurio dabar reikės aiškintis Europos Komisijai, naująjai prezidentei ir – atėjus rinkimų metui – patiems rinkėjams.
Neturiu žinių, kuo baigėsi LANVA kėslai nelegaliai naudotis asmenine interneto vartotojų informacija, bet tyla gali reikšti du dalykus: 1) kodekso iniciatyva žlugo, todėl pranešimų spaudai ir nėra; 2) kodeksą pasirašė kelios IPT bendrovės, bet paprašė, kad apie tai nebūtų skelbiama. Jei antrasis variantas, tai tos firmos šiuo metu sėdi ant parako statinės – tiesa visada paaiškėja, anksčiau ar vėliau…
Torrentai. Kol su The Pirate Bay dedasi sunkiai suvokiami dalykai (man ten viskas panašu į didelį žaidimą viešaisiais ryšiais, kaip ir Kazaa atgimimo gandai), torrentai pasuko natūraliu decentralizacijos keliu – vietoje vienos centrinės vietos ėmė steigtis daug mažesnių. Tai natūralu – padidėjęs „taikinių“ kiekis mažina persekiojimo galimybę ir nesuteikia tiek pasitenkinimo juos „įveikus“.
Beje, pasinaudodami „vienas paauglis sakė“ informacija, kai kurie šaltiniai ėmė teigti, kad piratavimas savaime išnyks, nes jį išstums transliacijos internete, ypač muzikos ir filmų. Dalis tiesos tokiuose teiginiuose yra – Last.fm, Spotify ir Hulu padeda atsikratyti priklausomybės nuo torrentų siuntimosi, tačiau kol kas tik keliose pasaulio šalyse. Naujas „karo“ etapas – kova su geografiniais apribojimais.
DRM. Jau ir pati RIAA yra linkusi pripažinti, kad kūrinių luošinimas – ne išeitis. Muzikoje DRM užraktai baigia išnykti, dabar mūšis persikelia į filmų ir knygų leidybą. Amazon skandalas su konfiskuotomis George Orwello knygomis įvyko pačiu laiku – geriau sunaikinti visus pardavimo apribojimų mechanizmus iš pat pradžių, kad vėliau nebūtų kaip su Microsoft „Plays for Sure“ ar Sony muzikos CD su DRM. Nors šiuo konkrečiu atveju konfiskacijos pareikalavo ne Amazon, o joje elektronines knygas parduodantys leidėjai, daugeliui amerikiečių, besinaudojančių Kindle, Amazon tapo nauju blogio įsikūnijimu. Jungtinėse Valstijose „nusipirkau, vadinasi mano“ principas yra šventas, tad neapdairiai pasielgusi Amazon padarė sau daugiau žalos, nei dabar matosi. Na, ir šiaip nėra jau ji tokia nekalta… Keistai simboliška, kad skandalas įvyko būtent su Orwello knygomis, kurios ir taip šiandien šiurpiai pasitvirtina.
Kvailumas. Ar galėjo kada Gineso rekordų knygos leidėjai pagalvoti, kad teks save įrašyti į rekordų sąvadą kaip kvailiausią pasaulyje leidėją? Būtų verta, nes kai garsus juokų tinklaraštis FailBlog pastebėjo, kad rekordų knygos svetainėje prie „daugiausiai nužudytų per teroro išpuolį“ yra raginimas „sumušk šį rekordą“ ir įdėjo svetainės nuotrauką, tai leidėjai pareiškė pretenzijas dėl neteisėto prekės ženklo naudojimo!
Nors dėl kvailiausių leidėjų titulo su Gineso rekordų knygos leidykla norėtų varžytis ir Europos leidėjų taryba: ji reiškia pretenzijas Google, kad… ši atveda skaitytojus į žurnalų ir laikraščių svetaines, bet „atskleidžia“ straipsnių antraštes, kas neva yra nedovanotina skriauda spaudos leidėjams internete. Jie bevelytų, kad Google dėtų nuorodas be turinio pristatymo – maždaug „oi, kad jūs žinotumėte, kiek visokių įdomybių šiandien rašo laikraštis XXX – maloniai siūlome apsilankyti!“. Google mandagiai siūlosi protestuojančių nuorodas apskritai išimti, bet ne – taip netinka, nes lankytojų portalams reikia, tik jie nori kad iš Google ateinantys „pirktų katę maiše“…
Protas. Neveltui šiuose užrašuose dalis yra skirta kvailumui – jo dabar, kalbant apie autorių teises ir informacijos sklaidą, yra itin daug. Tyrinėjantys autorių teisių ištakas pastebi, kad prieš šimtą metų autorių teisių kūrimo tikslas buvo gerokai kilnesnis, nors diskusijų ir kovos su norinčiais tiesiog pasipelnyti iš svetimos kūrybos ir tuomet buvo.
Visa tai keistai atsispindi įdomioje žinutėje iš Indonezijos. Vietos batiko (audinių dažymo) meistrai atsisako patentuoti savo raštus (juos tai ragina daryti šalies vyriausybė), nes laiko, kad įkvėpimą kurti gauna iš Dievo. Kaip galima patentuoti tokią dovaną?
Tomo tinklaraštyje radau 
Per pirmąją prekybos savaitę parduota tik 
Komentarų (5)
LOL patiko šis įrašas :D pakėlė nuotaiką. O paskutinis sakinys išvis linksmas „Kaip galima patentuoti tokią dovaną?“ ir tiesą sakant, tam tikra prasme teisingas. Užpatentuot savo sąvybių (kūrinių) neįmanoma ir bandymas tą daryti yra ne tik kvailas, bet ir neteisingas kitų žmonių atžvilgiu.
Prezidentė, kad ir moteris, bet rašybos taisyklės vienodos – jau inauguruota, tai ir iš didžiosios P. :)
Na įdomu, ar trackerių fragmentacija nesukels neigiamų pasekmių (mažesni klientų srautai atskiruose trackeriuose-> mažesni greičiai-> mažesnis patrauklumas vartotojams). Kažką esu anksčiau samprotavęs šia tema, tuomet pri4jau i6vados, jog visa P2P ateitis „kabo ant BirateBay“ ir kad yra galimybė, jog keisis pati technologija. Dabar tuo dar labiau įsitikinu, tik atrodo, jog decentralizacija kažin, ar bus tinkama išeitis. Manau, kad pradžioje galima tikėtis uždarų, klientų rekomendacijomis pagrįstų tinklų suklestėjimo, atviro kodo pasikeitimo bylomis programų sugrįžimo (a la kazaa, tačiau be jokių tarpinių serverių), vėliau vėl turėtų atsirasti vienas koordinuojantis subjektas (taip tiesiog patogiau – viskas vienoje vietoje, o prie patogumo mes pripratę), tik veikti jis turėtų taip, kad apskritai „neliktų kaltų“. O kaip ten iš tiesų bus, matyt, tik god only knows :)
dar keletas tokių šposų, kaip su amazon ir debesis išsisklaidys :)
> Neturiu žinių, kuo baigėsi LANVA kėslai nelegaliai naudotis asmenine interneto vartotojų informacija
lrytas.lt buvo pasirodžiusi žinutė (tiesa, tik kaip sakinys straipsnyje kita tema), kad kodekso pasirašymas atidėtas. Matyt, geranoriškai pasirašyti neįtikino ir mėėgins argumentuoti kitais, labiau Lietuvoje įprastais, būdais.
Viena citata
[...] & Noble pasirinko neblogą laiką paskelbti apie konkurenciją Amazon Kindle – kaip tik skandalo dėl konfiskuotų el. knygų metu. Tiesa, B&N nebus daug „baltesnė“ – naudos „tik mažiau uždarą“ Plastic Logic [...]