Karas su torrentais. Torrentų tarnybos The Pirate Bay, Mininova ir isoHunt yra vienos populiariausių žiniatinklio tanybų apskritai. Pasak TorrentFreak, per mėnesį jos aptarnauja per 500 milijonų paieškos užklausų – beveik tiek pat, kiek eBay ar Amazon. Tai beveik pusė MSN srauto ar beveik 5% visos paieškos, atliekamos Google. Skaičiai stulbinantys, ypač turint galvoje santykinai mažą naudojamų serverių skaičių (apie 100, lyginant su 10 tūkstančių Facebook serverių). Panašu, kad didžiosioms torrentų paieškos tarnyboms netrukus teks atlaikyti dar didesnį vartotojų srautą, nes mažesnės vietinės tarnybos nuolat uždaromos. Praėjusią savaitę Latvijoje buvo areštuoti File.lv – populiariausios Latvijos torrentų tarnybos su 100 tūkstančių vartotojų – serveriai. Tuo pačiu policija suėmė ir jos administratorius. Įprastinė gynyba apie „tik informacijos pateikimą“ jiems nepadės, nes tarnyba darė iš torrentų verslą – ėmė iš vartotojų pinigus už srauto santykio koregavimą mokamomis SMS žinutėmis. Lupikavimas iš vartotojų ilgainiui pakiš koją visoms tai darančioms torrentų tarnyboms – ir Al Capone amerikiečiai į kalėjimą pasodino ne už organizuotą nusikalstamumą, o už mokesčių nemokėjimą. Jei jūsų naudojama torrentų tarnyba renka iš vartotojų pinigus – jos dienos suskaičiuotos, net jei patys serveriai yra Mėnulyje…
Kai nemokama geriau už nemokamą. Nepažįstantys interneto pramogų pasaulio verslininkai stebisi, kodėl žmonės netgi Jungtinėse Valstijose, kur gali internete (per Hulu) pasižiūrėti serialą „Prison Break“ nemokamai, vistiek jį masiškai siunčiasi torrentais. Atsakymas gi labai paprastas. Torrentuose viskas nemokama – tai viena, koncentruota ir santykinai patogi vieta gauti viską, kai šiaip žiniatinklyje nemokamas programas, filmus, serialus, muziką reikia rankioti iš pačių įvairiausių svetainių po vieną. Žinoma, nepadeda ir tai, kad Hulu, pavyzdžiui, turi idiotišką apribojimą tik JAV vartotojams. Tai netgi ne interneto, o regioninio tinklo tarnyba. Kaip ji gali konkuruoti su internetu?
Spynos ir knygos nedera. Leidyklos elektroninėms knygoms taiko tiesiog absurdiškas spynas. JAV studentų asociacijos skundžiasi, kad elektroniniai vadovėliai kainuoja tiek pat, kiek popieriniai, tačiau galioja tik 180 dienų ir leidžia spausdinti tik 10 puslapių vienu metu. Akivaizdu, kad su tokiais apribojimais jos yra bevertės, todėl studentai siunčiasi iš interneto „nulaužtas“ ar skenuotas popierinių vadovėlių versijas. DRM yra vienintelė priežastis, dėl kurios skaitmeninės knygos nėra taip paplitusios kaip skaitmeninė muzika. Drakoniški apribojimai daug labiau skatina piratavimą, nei natūralus žmonių noras gauti skaitinius pigiau…
Skaitmeninių teisių deklaracija. Gal atėjo laikas paskelbti skaitmeninių teisių deklaraciją? Įtakingiausias technologijų tinklaraštis TechCrunch jau tokią yra paskelbęs. Ji susideda iš penkių punktų: 1) teisės naudoti ir kopijuoti skaitmeninį turinį; 2) teisės nevaržomai tvarkyti informaciją savo skaitmeniniuose įrenginiuose; 3) laisvo informacijos plitimo teisės; 4) teisės į (tegu ir ribotą) privatumą; 5) teisės valdyti savo skaitmeninį identitetą. Šiai deklaracijai reikėtų detalesnio teisinio išaiškinimo, bet šiaip perversmo internete būtinai reikia.
Ar galimas dialogas? Inquisitr klausia, ar skaitmeniniame pasaulyje gali būti tik kraštutinumai? Viename poliuje yra RIAA ir į ją panašios su „Pasodinsim visus ir milijoninėmis baudomis sužlugdysim“, kitame – anoniminis piratas su „Vagiu ir vogsiu, nes galiu“. Dalis leidėjų, autorių, muzikantų ir netgi firmų bando ieškoti kompromisinių sprendimų. Google ekonomistas Halas Varianas pasimetusiems leidėjams primena, kad yra mažiausiai 14 būdų daryti verslą su nemokamais produktais. Kuo greičiau prie jų ar dar išradingesnių bus pereita, tuo mažiau aukų bus progreso kelyje.
Laikas 1 : laikraščiai 0. Bent jau už Atlanto, spausdintiems laikraščiams, regis, išmušė paskutinioji. Pardavimų kreivės kryptis nebepalieka jokių abejonių. Dabar nebesvarbu, kiek laiko dar gyvuos spauda klasikiniu pavidalu – vinilas iki šiol gyvas, tačiau nėra dominuojanti ar statistiškai svarbi muzikos medija. Kada spauda taps nebereikšminga Lietuvoje? Žinoma, gerokai vėliau, bet jei ketinote investuoti į naujos spaustuvės statybą, tai nedarykite to. :)
20 Comments
kuom popierine spauda geriau nei internetine?
- tuom kad silkes neivYniosi i interneta:)
„… torrentų tarnyba renka iš vartotojų pinigus – jos dienos suskaičiuotos, net jei patys serveriai yra Mėnulyje…“ – visos Lietuvos torentu svetaines ima mokesti-parama is lankytoju vienu ar kitu pavidalu. Kai kurios svetaines net UAB isteigusios :), bet puikiai veikia ir jokiu zenklu, kad arteja uzdarymas.
@neangelas:
O šiais laikas dar silkes į laikraščius vynioja? :)
Daugelis tur būt turi dešimtis gigabaitų mp3 kolekcijas. Akivaizdu, kad daugumos tų kūrinių ne tik nesiklausoma, bet netgi nebandoma perklausyti – fiziškai tam neužtektų laiko. Nelogiška būtų imti mokestį vien už tai, kad failai guli kažkieno tai kompiuteriuose. Panaši situacija ir su e-knygomis, turima, bet naudojama tik maža dalis. Elektroninės laikmenos turėtų būti labai pigios, laikomos patogiai suklasifikuotos kur nors internete. Mokestis turėtų būt ne už pačią laikmeną, o už naudojimosi patogumą.
Gal kiek utopinės mintys.
tiesą sakant nesuprantu tų žmonių, kurie pasirenka e-book vietoj popierinės, jei yra pasirinkimas. juo labiau jei jie jas perka už pilną kainą. net e-book’us visada atspausdindavau, jei ruošiausi visą skaityti, o ne tik kelis puslapius.
visiškai pritariu, Alla.
Aš taip pat manau, kad popierinės knygos yra pranašenės. Laikraščiai– taip pat. Tikrai tikrai neatsisakysiu popierinio laikraščio ar žurnalo.
Dėl knygos ir žurnalų GALBŪT ir sutinku, tačiau dėl laikraščių tai tikrai jokių sentimentų popieriui neturiu. Jau neatsimenu kada pirkau laikraštį, net jei jie ir nemokami būtų, neimčiau aš jų. Pusryčiai prie įjungto nešiojamo virtuvėje jau seniai pakeitė pusryčius su popiergaliu rankose. Popiergaliu, kurio dar reikia leistis žemyn pasiimti, kuris rašalu smirda, kuris pinigus kainuoja ir kurių dar po to susikaupusią didžiulę krūva į konteinerį reikia tysti. Ačiū ne.
tesiant tema apie pirtavima. esu studentas ir man reikalingos naudojimui labai brangios programos (autocad, archicad). Zinoma siu programu leidejai noredami buti „labai geri“ leidzai naudotis studentiskomis licenzijomis. Nusprendziau ir as tokia pasinaudot. Teko praeit kryziaus kelius beregistruojant ja, o kai galiausiai norejau atlikt galutini registravima, pasirode jog reikejo varda pavarde registruot nelietuviskom raidem, tad gautas sertifikacijos kodas netiko. pasikreipus i imone jie teatsake, kad tai ne ju problemos. registruoti varda pavarde galima buvo vos viena karta. Tai ar ne paprasciau atsisiust piretine versija?
aš tai nesuprantu, kodėl tos torrent svetainės veikia. juk jei atidaryčiau svetainę, kurioje teikčiau narkotikų užsakymo internetu iš narkotikų prekeivių paslaugą, tai būčiau kaip mat uždarytas, nors pats tų narkotikų ir neturiu, o tik nukreipius pas tuos kas turi.
@minde66:
Niekas tavo svetainės neuždarytų, nes ji padėtų sugaudyti prekeivius narkotikais. :)
aišku, gal lyginimas su narkotikais per radikalus, bet čia kad būtų lengviau suprast, juk tiek narkotikai, tiek nelegalūs filmai/softas/muzika yra neteisėti. o tai kodėl torrent saitai nepadeda sugaudyt nelegalių e.produktų platintojų? juk jei tu įsidiegi į savo kompiuterį torrentų platinimo programą, kad dalintis savo kompiuteryje turimais nelegaliais failais su tau net nepažįstamais žmonėmis internete, tai jau nėra naudojimas asmeniniams tikslams, o yra viešas paltinimas. aš tai manau, kad su tuo nėra rimtai kovojama tik todėl, kad rimtas kovojimas labai sustabdytų technologijų plėtrą ir taip gal padarytų daugiau žalos nei naudos.
silke tik tarp kitko.
siais metais buvau konferencijoj ir ten lygino e laikrascius su realiais.
tai vat yra saliu kur laikrasciu populiarumas dideja, pvz UK, Norvegija.
tik reikai pakeisti laikrascio koncepcija.
p.s
torrentais naudojuos
laikrascius skaitau
@minde66:
Nelegalumas nelegalumui nelygu. Jei Prison Break galima parsisiųsti iš kūrėjų svetainės, bet mat patogiau iš torrento, tai yra nelegalu, bet neturėtų būti. Man palyginimas su narkotikais todėl ir netinka.
Skynet su lietuva iki 100mbps, su užsieniu 13mbps, (teo panašus santykis, tik skaičiai baisiai mažesni)
klausimas: kas bus toks „protingas“, ir lauks 2-22 kartų ilgiau, tik tam kad jaustūsi legalus pirkėjas?
Va jei būtų kaip kavinėse – pirma pavalgai, po to moki: t.y. pažiūri, patiko – susimokėjai (jei š* ant p* atneša, kavinėj irgi nemoku) (opensource panašiai veikia), kitas reikalas būtų.
Nieko nėra, ko negalima būtų nulaužt, reiktų susitaikyti vieną kartą. :) Dabar legalai apmoka apsaugų kūrimą, kurios tik apsunkina pačių gyvenymą, nes susibraižo diskas arba lūžta koks servas, ir tavo nupirkta prekė tampa bevertė… Piratai toliau laimingi naudoją ją, nes jiems net nereik jokių diskų ar kvailų tikrinimo programų.. :DD
Vinilas dar gyvas tik todėl, kad nieko geresnio niekas nesukūrė. Tik čia kalba eina nebe apie mases :)
Na torentu svetainiu uzdarymas tai cia tik parodija kovos su piratavimu, juk failai niekur nedingsta, kaip ir asmenys kuriais jais dalinasi. Praeis kiek laiko ir veiks naujas serveris.
Apie nemokamą:
Nereik toli žiūrėt. Juk ir Lietuvoje galima gauti kai ką nemokamai: „15 min“ laikraštis ir „Miesto muzika“. Tiesa, apie „Miesto muziką“ sužinojau būtent per torentus. Ten pamačiau patalpintą albumą su nuoroda. Manau, tai gera reklama ir nereik mokėt už papildomą srautą :) Ypač įdomu paskaityt straipsnius TorrentFreake apie sėkmingą torrentų pritaikymą reklamai ir pačių kūrėjų nuomonę apie tai.
Taip pat: OpenOffice, GIMP, Avira. Filehippo puikus gero pateikimo pavyzdys.
Apie el. spausdintą žodį:
Pirmiausiai visus turimus žurnalus nusiskenuoju, o tada skaitau popierinė variantą. eBookų neapliesi kava, jų lapai neiškris, nesusiplėšys, spalvos nenublanks, jie neužima daug vietos (dėl pastarosios priežasties laikraščius tenka išmest, o žurnalus atiduot).
Dėl minetų priežasčių verta turėti knygos elektroninį variantą. Laukiu geresnių laikų ir Sony Reader bei jo analogų pasirodymo Lietuvoje.
Apie mokslą:
Tenka naudot kaulinį AutoCADą, bet labiau nervina tai, kad mokina MS Office’su (2002 metų :( ) naudotis ir net neužsimena apie OOo. O elektroninės knygos padėtų Lietuvos švietimui :) : knygų trūkumas verčia mokytis iš senų knygų, naujomis tenka dalintis keliems. Elektroninės knygos tausotų aplinką, būtų lengviau išplatinamos, paprasčiau atnaujinamos, greičiau ištaisomos pastebėtos klaidos, mažiau sveria.
Future. Light.
@Vaidas:
Nemoku tekstu parašyti aplodismentų. Šaunus komentaras. Man regis mums nebūtina laukti tolimos ateities technologijų. Mums dabar svarbiausia būtų protingai pasinaudoti jau tuo, kas yra išrasta. Tuo, kas yra šalia, bet nenaudojama dėl kvailų prietarų, apkerpėjusių verslo modelių ar dėl to, kad baisu ką nors padaryti pirmiau kitų.
Visuomet pasižymėjau radikaliais pasisakymais, bet prieš radikalius valdžios veiksmus galima kovot tik radikalia kontraataka. Velniop juos. :)
Tikiuos autorius tęs šią įdomią straipsnių seriją. Dar gerai, kad parašytų apie laisvą žodį ir bausmes, kurių galima sulaukti demokratinėje valstybėje.
http://www.delfi.lt/news/econo.....d=18571885