Pagrindinis pastarųjų dienų įvykis fronte – The Pirate Bay procesas, kuris iš esmės virto parodomuoju teismu. Gali būti, kad jis lems tolesnio informacinių interneto tarnybų persekiojimo eigą: arba ji užges kaip RIAA masiniai teismai Amerikoje, arba įbaugins žmones steigti ir prižiūrėti tokias tarnybas.
Dabartinė teismo stadija apie jo baigtį dar nieko nesako. Nors pačioje pradžioje kaltintojams teko atsisakyti pusės kaltinimų TPB žmonėms, tačiau jie nelabai slepia, kad iš esmės vykdo vendetą ir stengsis Pirate Bay nuteisti „Al Capone principu“. Al Capone, garsus tarpukario Čikagos gangsteris, buvo užsakęs daugybės savo konkurentų nužudymą, tačiau prokurorai neturėjo jokių įrodymų. Todėl galiausiai jam buvo atkeršyta nuteisiant už mokesčių nemokėjimą. RIAA, MPAA ir kiti ieškovai tikisi su The Pirate Bay susidoroti panašiai – dabar kaltintojai, nesugebėję pateikti pirminių kaltinimų įrodymų, tiesiog ieško visokių procesinių kliaučių, kurios leistų bent jau porą savaičių viešųjų darbų priteisti. Tikėkimės, kad Peteris Sunde ir kompanija nespardė šuniukų gatvėje ir nevogė laikraščių iš kaimynų pašto dėžučių…
Daugeliui paties teismo grėsmė yra didesnė baimė nei nuosprendis. Būtent taip pavyko įbauginti Airijos interneto paslaugų tiekėją Eircom, kuri ne tik pasižadėjo blokuoti torrentus, bet užblokuoti bet kokią svetainę, kuri neįtiktų cenzoriams.
Antras skandalas – Facebook vartojimo sutarties nuostatos, leidžiančios su svetainėje patalpintu turiniu elgtis, kaip tik jos savininkai nori. Vos jam kilus, žmonės pradėjo masiškai trinti savo sudėtą turinį ir uždarinėti paskyras. Facebook suskubo keisti sutarties tekstą, atsiprašė ir netgi įdėjo specialų graudų tekstą prie paskyros atsisakymo formos, tačiau žala reputacijai jau buvo padaryta. Tiesa, didžioji dalis žmonių, kol nepamatys savo asmeninių nuotraukų Facebook reklamose, nekreips į tai dėmesio.
Dvi įdomios diskusijos:
Piratavimas ir žaidimai. Viena sėkmingiausių žaidimų industrijos firmų Valve pasidalino savo mintimis apie būdus „kovoti“ su piratavimu. Jie ir mokiniui aiškūs, tačiau dėdėms iš firmų valdybų viską reikia aiškinti dešimt kartų: a) parduoti ne produktą, o paslaugą; b) smarkiai sumažinti kainas.
Jei žaidimui internete kuriamos papildomos erdvės, priedai, bendravimo priemonės ir pan., kuriomis keblu pasinaudoti su vogtu produktu, tai daugiau vartotojų ims pirkti žaidimus. O jei dar ir kainas sumažinsime 75%, tai tuomet uždirbsime bent 15 kartų daugiau. Doleriais, o ne parduotomis kopijomis.
El. knygų kaina. Prispaustos prie sienos dėl beprotiškai didelių el. knygų kainų, leidyklos bando teisintis. HarperCollins pamelavo, kad spausdinimas neva tesudaro tik 2 dolerius iš visos knygos kainos, o visa kita yra išlaidos reklamai ir… vadybai.
Apie tikrąją tiesą puse lūpų kalbama ir Lietuvos, ir užsienio leidyklose. Didelė kaina yra būdas padengti nuostolius, kurie atsiranda leidžiant bele kokias, neperkamas knygas. Pora bestselerių atperka gal 50 kitų knygų leidybą. O leidžiant nepopuliarias knygas, jų spausdinimo, sandėliavimo, transportavimo, lentynos, susigrąžinimo ir antrinio perdirbimo kaštai labai smarkiai įtakoja bendrą kainą. Kadangi el. knygą tereikia išleisti vieno egzemplioriaus tiražu, visos nesėkmingų knygų išlaidos niekaip neslėgtų leidyklos pečių.
O dėl reklamos? Spėju, kad HarperCollins galvoje turėjo „Da Vinčio kodo“ ar „Neregėtos Lietuvos“ masto kampanijas. Tačiau tai yra išimtys, o ne taisyklė. Daugumos knygų reklamai nieko daugiau, išskyrus furšetėlį knygų kritikams su vynu, nedaroma. Ką bando apgauti leidėjai?
Mėnesio marazmas: ES parlamento teisės komiteto priimtas sprendimas pratęsti atlikėjų teisių galiojimą nuo 50 iki 95 metų.
Komentarų (13)
man siose istorijose labiausia neramu del knygu. Taip muzikantai gali vestuvese groti, programuotojai ar zaidimu kurejai teikti suporto paslaugas- o rasytojas na ka jis gali iskyrus parduodamas knygas?
@qq
Tai el. knyga yra išsigelbėjimas rašytojui. Ji gali kainuoti 6-7 litus, iš kurių 4 atitenka autoriui nuo kiekvienos parduotos kopijos. Jis tiek negauna iš knygos, kuri parduodama už 40 litų! O knygą, kuri kainuoja šešis kartus pigiau nupirks daug daugiau žmonių.
O kam autoriui apskritai bereikia leidyklos, jei elektroninį variantą pats gali parengti ir sekmingai internetu prekiauti ? Taip ir naujų rašytojų atsirastų, naujų bestselerių. Galima net blogo forma rašyti, tarkim kas mėnesį talpinti po naują skyrių. Jei šio blogo autorius rašytų „beletristiką“ irgi būtų grožinė literatūra :)) Čia tik fantazijos ir inovatyvumo trūkumas, ir verslumo. Žmonės dar nesuvokia, kad sąvoka knyga šiais laikais gali būti daug platesnė. Aš irgi dabar parašiau kūrinį :))
kam autoriui reikalinga leidykla, jei isleisti gali uz 0, o PR padarys vienastoks ar kitastoks uz pora centu nuo click’o?
Šiaip kas liečia Valve tai negaliu slėpti savo simpatijų jiems. Mąsto ir kalba jie teisingai, tačiau iš esmės jų platinimo modelis, bent jau kol kas tikrai nėra tobulas. Tiek dėl DRM, tiek dėl kainų politikos. Dabat visi jos ant L4D savaitgalio, kaip ten gerai parsidavė…
Nors iš esmės, aš pirkdamas žaidimą be dėžutės ir be tarpininko norėčiau ženklių nuolaidų visada ir visiems projektams.
Išpardavimus daro ir paprasti e-shop’ai perkiaujantys retail kopijomis. Ir taip pat generuoja gerus rezultatus.
Žodžiu steam’ui ir valve pasaulėžiūrai dar laikas neatėjo. Šiuo atveju galbūt didžioji depresija duos teigiamų postumių. Nes šiaip gan atvirai kalbama, kad d2d verslo modelį blokuoja mažmena, kuri tikrai pajėgi daryti monstrišką spaudimą leidėjams.
Artojas,
jų platinimo modelis yra tiesiog perfect. Kokios dar DRM apsaugos? Pirkai steam’e, žaidi steam’e. Nori ant kito kompo žaist? No problem, kitam kompe įsirašai steam’ą. Na nebent tu nori, kad žaistum tu, tavo žmona, sūnus (kai užaugs) ir dar visi tavo draugai – bet čia jau piratavimas :) Kokia kainų politika? Apie tą kainų politiką kur už 22 valve žaidimus sumoki 100 baksų tu čia bambi? Jie už kitų žaidimų kainas neatsako tiesiogiai (kiti – ne jų leidybos/kūrybos).
Taip. Bet jei Steam servisą nuneš didžioji depresija aš kaip ir prarasiu savo turinį. Bent jau seniau jų policy nenešė jokios atsakomybės už tavo įsigytus žaidimus jei servisas kažkur dingtų. Vien dėl to, kol kas apsipirkinėju tik dėžutėmis. Man taip ramiau ir patikimiau.
O dėl nuolaidų ir akcijų. Viskas puiku. Bet jas ir taiko visi. Ir ne tik D2D turiniui. Tas pats gamestop’as kartas nuo karto pusvelčiui žaidimus padalina ir dar dovanų pasiūlo. Steam’e ar bet kokiam panašiam servise aš noriu -30 procentų nuo RRP kainos ir nemažiau. Ir tai turi būti starto dieną. Ir manau, kad toks mano noras yra logiškas.
Sveikas,
labai žaviuosi tavo blogu, tik mažytė pastabėlė – kažką įtakoti yra netaisyklinga lietuvių kalbą. Reikia naudoti daryti įtaką :)
Gal net mano šitas komentaras ne pats taisyklingiausias išėjo, na, bet norai geri.
Sėkmės!
Vytautas
Vytautai, kad radai nevartotiną žodį ir parodei į jį pirštu, labai gerai, bet dėl pasiūlyto taisymo varianto aš nesutinku.
Matai, man mokykloje kalė į galvą, kad lietuvių kalba yra veiksmažodinė. Todėl visur, kur įmanoma, visas kitas iš veiksmažodžio kilusias kalbos dalis reikia keisti veiksmažodžiu. T.y. verstis, o ne daryti verslą, siūti drabužius, o ne teikti drabužių siuvimo paslaugas ir t.t. ir pan.
Šiuo atveju „ kaštai ženkliai įtakoja bendrą kainą“ kur kas geriau ir tiksliau skambėtų kaip „ kaštai sudaro didžiąją kainos dalį“, o ne primityviai pataisius „daro įtaką“.
P.S. Beje, paskaičius kalbininkų nuomonę ( http://www.vlkk.lt/lit/3781 ) liko klausimas, o tai su kokiomis priesagomis gali būti daromi veiksmažodžiai iš abstraktų.
vienastoks,
dėl knygų. Pateiksiu ištrauką iš savo rašinio, kurį galima bus rasti mano tinklarašytje:
Nesistengsiu paneigti, kad nesėkmingų leidinių būna ir jų kaštus reikia padengti iš sėkmingų leidinių, bet tikrai ne 50:1 santykiu.
Pagalvokim apie tai, kokios išties yra kainos sudedamosios dalys galutiniam pirkėjui knygyne…
Spausdinimas sudaro ~10% kainos.
Knygyno marža sudaro ~30% kainos (o kartais ir daugiau).
Toliau % negaliu pasakyti, bet patys pagalvokite apie kaštus:
Autoriaus mokestis (dėl daugumos autorių verda labai nuožmi kova ir jiems siūloma vis daugiau);
Iliustracijų kaina (jei jų yra);
Leidyklinės išlaidos – redagavimas, korektūra, maketavimas, kuratoriaus (projekto vadovo) paslaugos, rinkodara. Visam tam reikia patalpų, automobilių, kuro, orgtechnikos, kompiuterių (galingų), programinės įrangos (Linux’o nenaudosi, o ir Win + Office neužtenka);
Apskaita – užsakymo priėmimas, suvedimas, pateikimas ir rūpestis apie eigą;
Logistikos išlaidos – nuvežimas (gerai, jei kelias knygyno užsakytas knygas reikia vežti didmiesčiuose, o kaip su mažesniais miestais?), parvežimas, grąžinimai (kurie sudaro iki 50% (!!!) išvežamo kiekio), sandėliavimas, atrinkimas (užsakoma tai ne pakais, o vienetais);
Brokas – juk leidykloms iš knygynų grąžinta knyga su lipduku, nago įbrėžimu, knyga knygos apsitrynusiu ir jau neblizgiu paviršium, vos vos stuktelėtu kampu jau yra brokas, kuris yra atiduodamas perdirbimui.
Nemanau, kad galvotum taip pat, kaip dabar, jei pačiam reiktų užsiimti knygų verslu :)
@Blynas
Neskaitei rašinio tikriausiai. Aš apie elektronines knygas kalbėjau. Ir apie JŲ kainų prilyginimą spausdintinėms. Kokia logistika? Koks knygynas? Koks sandėliavimas? Koks brokas? O kai kurios tavo paminėtos veiklos (apskaita, vadyba) yra būdingos visam verslui – ir tam, kuris produktus už centus pardavinėja. Jei firmai tai per brangiai kainuoja, vadinasi reikia optimizuoti arba perleisti kitiems. Nes man sunku patikėti, kad knyga parduodama 5x brangiau, nes vadyba tiek kainuoja…
Hm, na išties nesurišau pačios pradžios („El. knygų kaina“) su visu tekstu…
Atsiprašau, pasikarščiavau :)
Perskaičiau nemažai straipsnių šia tema ir bendra tendencija (ir kalbos apie $2 kainuojantį spausdinimą) yra varymas ant leidyklų, kad jos nepagrįstai kelia kainas. Tai kai pamačiau dar vieną straipsnį apie tą patį (ir dar žmogaus, kurį laikau esant labai blaivaus proto, bloge nezinau.lt), tai jau užvirė. O pasirodo, viskas ne į temą… Ups, gailiuosi.
Kas liečia e-knygų leidybą, tai taip, dingsta spausdinimo, broko ir logistikos kaštai, o atsiranda suderinimo su e-knygynais rūpesčiai dėl pardavimų, reklamos, pardavimo kontrolės ir kitų dalykų. Taip, jie nėra tokie dideli, kaip ir popierinių knygų atveju, bet yra.
Žodžiu nemanau, kad e-knygos kaina turi būti kaip ir popierinės sesės, tačiau knygos lietuvių kalba kaina bent jau pradžioje tikrai nebus 5 Lt.
Dar kartą atiprašau už neįsigilinimą į tai, ką bandau komentuoti.
Lyg ir nebuvo apie tai šioj temoj rašyta – bent man pasirodė įdomu:
http://yro.slashdot.org/articl.....28/2237212
Taip pat vertos dėmesio ir straipsnelio nuorodose esančios žinutės. Apgailėtina, kai kitiems grasindamos ir tampydamos po teismus, milžiniškos kompanijos pačios toli gražu nėra švarios. Juokiasi puodas, kad katilas juodas :/
Viena citata
[...] su knygų leidyba stipriai susijęs, tai pateiksiu savo samprotavimus ta tema. Kaip pagrindą imu vienastoks ir Šilo įrašus šia [...]