Na gal ir nelabai palyginimas, bet vis tiek.

Ne, internete turėtų būti nuoroda, o spausdintame ar kitame kūrinyje – šaltinio aprašymas.

Ar tokiais atvejais autorystė yra vis tiek pripažinta?

Atleisk, jei taip pasirodė. Tiesiog grįžom prie pamatinių dalykų, kurie man pasirodė seniai žinomi: „informacija niekam nepriklauso“ ir „sukūrimas – nelygu nuosavybė“. Čia kaip su paslaptim: arba niekas jos nežino, arba ji ne paslaptis. Viešai paskelbto turinio kontrolė, ypač jei jis skaitmeninis, praktiškai neįmanoma. Todėl ir sakau, kad tūlas autorius turėtų visiškai pasitenkinti autorystės pripažinimu.
Beje, turinio kontrolės problema yra amžina. Prisiminiau seną istoriją apie sostinės žurnalistą, kuris vos negavo širdies smūgio, radęs savo ilgai ir kruopščiai rašytą laikraščiui straipsnį pamautą ant vinutės kaimo vienkiemio „namelyje su širdute“. Nereikia taip savininkiškai žiūrėti į savo kūrinius – išleisti į gyvenimą, jie jau tavo norų nebesiklauso. :)

Todėl man atrodo, kad CC yra daug geriau, nes atmeta tą paiką iliuziją, kad savo turinį gali kontroliuoti net nežinodamas, kur ir kaip jis nukeliavo. Žinoma, kai kam atrodo kitaip. Tuomet jie leidžia pinigus DRM sistemoms, samdo advokatus, eina į LATGA ir… bent jau sprendžiant iš istorijos, nieko nepasiekia…

Apsidairyk aplinkui. Kiek kūrinių, pamatomų per dieną yra realiai valdomi jų kūrėjo/savininko? Tik tie, kurie įkasti į žemę arba turi nuolat prie jų budintį policininką. Atsipalaiduokim gal?

Trumpai buvau užsiminęs keisdamas (http://www.nezinau.lt/antri), bet plačiau dar nerašiau. Kada nors jis bus. :)

PEACE.

Bet tiesiog nemanau, kad savo profilyje, kuris yra netikras, sukurtas neaišku kokiais tikslais, socialiniame tinkle žmonės talpina kitų parašytus tekstus kaip citatas. :)

Bet ar Creative Commons ir neapsprendžia to panaudojimo? Juk jos suteikia daugiau teisių laisvai naudoti parašytus tekstus ar kūrinius? Ar aš klystu?

Ar būtent dėl to panaudojimo ir nekyla daugiausia ginčų ir nesutarimų? Juk siųsdamiesi žymaus muzikanto dainas, mes žinome, kad tai jo dainos ir nešaukiame visam pasauliui, kad tai aš tą dainą sukūriau.

Nereikėtų velti į vieną vietą ginčų dėl autorystės ir ginčų dėl panaudojimo. Dėl autorystės jų iš esmės išvis nėra. O dėl panaudojimo – kiekvienas sprendžia pats. Jei nori užsėsti savo tekstus ir neleisti jais naudotis, tai tavęs netenkins net dabar galiojantys įstatymai, kurie leidžia cituoti ir po porno žvaigžde. Nepadės ir (c). Tiksliau, gali būti dar blogiau, nes po ta nuotrauka dar ir tavo vardas bei URL atsidurs. :) Jei taip saugai žodį, neskelbk apskritai. Taip saugiausia. :)

Dalykas, kurio tikrai nenorėčiau ir nesutikčiau, tai kokios nors pastraipos pagrėbimas – copyp-paste į kažkieno kito straipsnį ar rašinį be jokios nuorodos ar prierašo, jog tai mano nuomonė ar mano rašytas tekstas. Galima perdirbti, rašyti „anot jo“ ir pan. Tada viskas normalu.

Taip pat nenorėčiau tokių dalykų kaip vakar radau – pažintys.lt portale po porno žvaigždes nuotrauka buvo nukopijuota dalis mano teksto apie knygų skaitymą.

Todėl skundžiuosi tokiais nusižengimais jeigu jie yra verti to.

Sutinku, kad autorinės teisės įsigalioja nuo tada, kai autorius tai parašo. Tačiau ta pati LATGA man susirašinėjant sakė, jog jeigu noriu būti užtikrintas savo autorinėmis teisėmis ir turėti mažiausiai problemų pradėjus teismines bylas, turėčiau kiekvieno svarbaus įrašo ar kūrinio kopiją išsiųsti sau realiu paštu ir neatplėšti to laiško iki reikiamos datos ar situacijos.

Čia teisingai sakai, kad kiekvienas dalykas gali būti labai skirtingai vertinimas ir kiekvieną savaitę šie ginčai pasistumia tai į vieną, tai į kitą pusę.

Nerimtai parašytas tekstas. Jis neva remiasi vienu atveju, kai CC licenciją buvo sunkiau apginti teisme. Tai yra visiška nesąmonė dėl to, kad svarstomas autorystės klausimas, o autorystę įstatymai gina nepriklausomai nuo licencijos. Kaip rašiau anksčiau, net jei aš parašyčiau „atsisakau visų teisių – imkit, kas norit“, vistiek įstatymas neleidžia kitam asmeniui prie mano teksto rašyti savo vardą.

O dėl įrankių, tai norėčiau išgirsti argumentus tų žmonių, kurie rimtai nori tų garsinių signalų. Čia jau ne nuomonės dalykas, o sveiko proto. Ar dėtum į visus kompiuterius sireną, suveikiančią, žmogui priartėjus bent 2 metrus, vien dėl to, kad kas nors griūdamas prasiskėlė į jo korpusą galvą? Kodėl žmonės plauna rankas nuo bet kokios atsakomybės? Kaip įsivaizduojate tų vaikių, keliančių muštynių ir pasityčiojimo vaizdus į YouTube pasiaiškinimus? Tol, kol jie gali pasakyti „Mano telefonas neturėjo pypsiaus, dėl to mušiau, filmavau, dėjau į YouTube ir rašiau niekinančius komentarus. Kai turės garsinį signalą, to nedarysiu“. Ir tai įtikina? Žmonės, apie ką mes kalbam?!?

Štai nuoroda: http://www.problogger.net/arch.....ent-theft/

Na, čia bent jau įdomus straipsnis man pasirodė.

Gal tiesiog aš pats irgi bijau kažko tokio, jeigu nustatysiu tas Creative Commons.

Sutinku, kad tas fotografavimas yra žmonių moralinės problemos, tačiau kai gina įstatymai, galbūt vaikai tiek laisvai neišsidirbinėja. Na, čia sunku kalbėti, nes klausimas yra labai diskutuotinas. Tiesiog aš sakau tai, ką esu girdėjęs ir kokių dar yra nuomonių. :)

Be nuorodos negaliu pasakyti. Aš metus skaičiau Creative Commons dokumentus ir neradau jokių skylių, nors jų versijos palaipsniui tobulinamos. Kuo konkrečiai tau kliūva pasirinkta nežinau.lt? Pakanka nuostatos BY, kad autorystė būtų pripažįstama be išlygų.

O dėl fotoaparatų tai visiškas juokas. Mes technologinėmis priemonėmis ketiname žmonių elgesio trūkumus taisyti? Tai gal pradėkim nuo totalinio virtuvinių peilių draudimo, nes fotoaparatai su jais palyginus yra juokas.