Užrašai iš skaitmeninio fronto #12

(gopal1035 nuotrauka) 

Vakar vėlai vakare buvo kilęs sąmyšis dėl torrentų siuntimo Zebra DSL tinkle. Nemažai žmonių skundėsi, kad .torrent failai nesisiunčia arba siunčiasi neįprastai lėtai. Kilo įtarimas, kad specialiai blokuojami Linkomanijos, Torrent.lt, Mininova ir The Pirate Bay failų siuntimai. Aš pats torrentais nesinaudoju, todėl greitosiomis tegalėjau su Opera pabandyti parsisiųsti Ubuntu ir kažkokius darbastalio paveikslėlius iš Mininova. Abu siuntiniai pavyko ir atkeliavo maksimalia mano DSL sparta. Tačiau kažkas išties striginėjo, nes besiskundžiančių buvo ne vienas ir ne du.

Ar gali būti, kad Teo pasirinktinai bando interneto cenzūros mechanizmą? Teoriškai visko gali būti, bet praktiškai kiekvienam interneto paslaugų tiekėjui cenzūros darbas yra peilis po kaklu – kartą pradėjęs, nebegalėsi sustoti ir visiškai įklimpsi teisiniuose mauruose. Kadaise diskusijoje vienas NNTP tinklų operatorių Jungtinėse Valstijose pasakė auksinę mintį, kuri tinka visiems interneto tiekėjams:

„Kol necenzūruoji nieko ir užsiimi tik ryšio paslaugų tiekimu, tol gali ramiai gyventi. Vos tik pradedi filtruoti ir cenzūruoti internetą, automatiškai prisiimi moralinę, jei ne teisinę atsakomybę už viską, ką praleidai pro filtrus. Dėl savo paties verslo saugumo tuomet pradėsi filtruoti vis daugiau ir daugiau, kol pabėgs net kantriausi vartotojai ir liksi praradęs verslą konkurentams.“

Tai patys baisiausi spąstai IPT. Netikiu, kad Teo savanoriškai kištų galvą į kilpą.

Paranoja. Jungtinės Karalystės kultūros ministras (sekretorius) neseniai susidomėjo, kas yra internetas, ir, pamanęs, kad jis panašus į filmą, pasiūlė reitinguoti svetaines pagal jų tinkamumą vaikams. Gerai bent, kad atsiranda prieštaraujančių. Pasak Gizmodo, tokia nesąmonė JAV negresia. Nepasakyčiau, kad naršantiems po žiniatinklį Lietuvoje bent kokios įtakos būtų turėjusi ir Draugiško interneto iniciatyva. • Cenzūra – labai sunkus ir nedėkingas darbas. Tuo įsitikino ir YouTube žmonės, kurie buvo pašalinę dalį Izraelio kariuomenės klipų, tačiau vėliau juos grąžino, nes nerado priežasties, dėl kurios juos reikia išimti. • Nedaug naudos duoda ir totalinio sekimo technologijos, naudojamos žmonių judėjimo kontrolei pasienyje: 45 milijonus dolerių kainavusias identifikavimo priemones Japonijos oro uostuose nelegalūs imigrantai iš Pietų Korėjos įveikdavo su paprasčiausios lipnios juostos pagalba. Tačiau noras sukurti vis sudėtingesnes niekur nedingsta – JAV bandomos sistemos, neva gebančios atpažinti sieną kertančio ketinimus. Spėju, kad nebebus įsileidžiami nelaiku užsimanę į tualetą dėl pakitusios veido išraiškos…

Kūryba ir užraktai. Tęsiamas iki begalybės autorių teisių galiojimas naikina kūrybą. Dar vienas pavyzdys – liūdna animacinio filmo „Sita Sings the Blues“ istorija, kuris, nepaisant aukšto įvertinimo ir apdovanojimų konkursuose, negali būti rodomas viešai dėl to, kad kažkas reikalauja beprotiškų pinigų už 1920-ųjų dainas, naudotas filmo garso takelyje… Kartais atsiranda būdų apeiti senų kūrinių naudojimo taisykles, bet ne visi jie veikia (Ačiū Andriui!). • Vis dar pasitaiko bylų, iškeltų už tiesiogines nuorodas internete į konkretų turinį (o ne į pagrindinį svetainės tinklalapį). Tai apskritai yra už sveiko proto ribų, nes nuoroda į pagrindinę svetainę su prierašu „susiraskit ten patys“ yra bevertė. • Vienas svarbesnių įvykių pastarosiomis dienomis – DRM užraktų pašalinimas didelei daliai muzikos, parduodamos iTunes parduotuvėje. Tiesa, užraktus anksčiau pirkusiems Apple naikina ne už dyką, o EFF primena, kad Apple tebėra viena didžiausių informacijos rakinimo šalininkių technologijų pasaulyje. • Po truputėlį turėtų pradėti keistis ir situacija elektroninių knygų rinkoje. Visuotinio knygų atrakinimo pačiu artimiausiu metu dar nesulauksime, tačiau argumentų, kodėl e-knygos turi būti pigesnės už popierines, jau dabar gausu.

Dėl galiojančių įstatymų susiklosčiusi padėtis, kai didžioji žmonijos dalis tapo nusikaltėliais, sulaukė smagaus parodijinio projekto – Kalėjimo piratams projekto. Tikslas – pastatyti kalėjimą visai planetai. Jau dabar siūloma įsigyti šios perspektyvios įstaigos akcijų ir išsirinkti patogesnę kalėjimo kamerą:

Kiekvienų metų sausio pirmąją minima viešojo naudojimo (Public Domain) diena. Tą dieną pagal JAV įstatymus baigia galioti autorių, mirusių prieš 70 metų, kūrinių teisės. Todėl kiekvieną sausio pirmąją dieną pasaulis praturtėja įdomių autorių kūriniais. Jei nenorite laukti, kol jūsų kaulai visiškai sudūlės po žeme, jau dabar galite savo kūrinius platinti su Creative Commons licencijomis, kas tikrai nėra joks nuostolis. • Įdomus dalykas, kuriam vertėtų skirti atskirą rašinį, yra patentų medžioklė. Jo esmė – Jungtinėse Valstijose EFF ir prisijungę mokslininkai bei teisininkai tyrinėja patentus, kurie siekia užgrobti plačiai vartojamas technologijas (pavyzdžiui, muzikos failų naudojimą internete), ir nuginčyti juos ankstesniais moksliniais darbais.