(Iliustracija – © WildStorm)
Metų gale – geros naujienos iš fronto. Jokiu būdu dar ne pergalė, bet dauguma dalykų džiugina, o ne liūdina. Visų pirma – RIAA sprendimas nutraukti bylų kėlimą privatiems asmenims, besisiunčiantiems iš interneto „nelegaliai“ kopijuotus failus. Organizacija, matyt, suprato, kad bylinėjimasis su žmonėmis, kurių supratimo ir paramos ji tikisi, yra pats keisčiausias būdas ją laimėti. Jei jau portaluose atsaranda tokie tekstai, kaip „RIAA it pasiutęs šuo puola ką papuola“, tai visuomenės nuomonę galima nesunkiai atspėti. RIAA neketina nutraukti savo veiklos, tačiau dabar ji bandys spausti interneto paslaugų tiekėjus, kad tie įvestų „trijų įspėjimų“ taisyklę. Naudos iš naujos iniciatyvos bus nedaug, nes ji neveiks su šifruotais duomenimis.
Autorių teisių saugos organizacijoms vis aktyviau kišantis į visas medijų vartojimo sritis, stiprėja ir atoveiksmis. Švedijoje Piratų partija tampa vis populiaresnė. Naujos apklausos duomenimis 21% švedų palankiai vertina jos galimybes Europos Parlamento rinkimuose, o parama 18-29 metų vyriškių amžiaus grupėje siekia stulbinančius 55 procentus. Kas įsteigs tokią Lietuvoje?
Liūdniausiai pasauliniame kontekste pastaruoju metu atrodo Australija. Gruodį joje turėjo būti pradėtas visuotinės interneto cenzūros bandymas. Vėliau jis buvo atidėtas, tačiau didžiausi šalies bukapročiai (vyriausybė) nusprendė blokuoti torrentus. Taip pat ir legalius. Būtų bent kiek protingesni, pasimokytų iš BBC istorijos, kai „nelegalus įrašas“, padarytas namų klausytojo, tapo vienintele istorinės televizijos laidos kopija. Jei ne jis, viskas būtų pražuvę.
Kaip visada, turime šiek tiek funkcionierių kvailybės. JAV egzistuoja planas išparduoti dažnius nekonkurso būdu interneto paslaugų tiekėjui, pasižadėsiančiam sukurti nemokamą „erdvę be pornografijos“. Juokinga? Ir FCC (JAV ryšių reguliavimo tarnybos atitikmuo) pasirodė juokinga, todėl sprendimas dėl tokios iniciatyvos yra atidėtas. Europa gi sublizgėjo EK sumanymu įvesti papildomą 14% mokestį už įvežamus į ES šalis mobiliuosius telefonus. Matyt eurobiurokratus nervina pranešimai, kad GSM ryšio skvarba Europoje yra tiesiog pavyzdinė. Kaip čia nepagadinus reikalų?
Privatumo dalykai. Aklas policijos pasitikėjimas greičio stebėjimo kamerų duomenimis virsta puikiu sąskaitų suvedinėjimo tarp priešų būdu. Būtų įdomi istorija, bet ji turi potencialios grėsmės visiems. • EFF praneša, kad Yahoo! sutiko anonimizuoti ataskaitose saugomus vartotojų duomenis po trijų mėnesių nuo saugojimo pradžios. Savaime klausiamas žvilgsnis nukrypsta į Google, kuri šiuo metu saugo juos 9 mėnesius, o praktiškai gali atskleisti net pusantrų metų senumo asmeninius duomenis.
Kišenės. MPAA Jungtinėse Valstijose spėja, kad tuštėjant vartotojų kišenėms gerokai padidės filmų piratavimas. Iš tiesų, torrentų naudojimas nuo rudens smarkiai padidėjo, tačiau išsilaikė ir kita tendencija – labiausiai siunčiami filmai daugiausiai uždirba ir iš kino bilietų bei DVD pardavimų.
Naujokų stovykla. Tekstai apie piratus labiau asocijuojasi su Karibų įlanka? DRM panašu į automobilio detalę? TweakGuides paruošė ilgą straipsnį apie žaidimų piratavimą, o Gizmodo – išsamų daugumos DRM užraktų pristatymą. Pradžiai susiorientuoti tikrai padės.
Tomo tinklaraštyje radau 
Per pirmąją prekybos savaitę parduota tik 
Komentarų (4)
Bet įdomu kodėl labiausiai pirataujami filmai ir taip uždirba daugiausia? Juk logiškai mąstant, turėtų būti atvirkščiai, bet matyt žmonės pamatę patikusį filmą vėliau vistiek jį arba nusiperka arba eina į kinoteatrą dar kartą žiūrėt…nes kažkodėl filmų kainos beveik vienodos, nesvarbu ar tai visiškas šlamštas, ar beveik šedevras. Natūrali atranka čia vyksta, taip ir turi būti :)
Labiausiai pirataujami yra labiausiai populiarūs šiaip ar taip. Nebūtinai tie patys paskiau eina žiūrėti į kiną. Gerai, kad po truputį ateinama į protą ir lėgsta ta isterija. Visokio turinio gamintojai ir „turėtojai“ jau seniai turėjo prisitaikyti prie kardinaliai pakitusių sąlygų ir susigalvoti šiuolaikiškus platinimo būdus, o ne kovoti inkvizicijos metodais prieš savo pačių klientus. Kadangi turinys yra nematerialus, negalima jam taikyti materialiems daiktams taikomų sąvokų (tokių kaip vogi ir t.t.).
eu papildoma mokesti ivede, kad sumazintu mobiliuju telefonu ivezimus is isores ir padidintu vidiniu gamintoju pelnus. Teisinga.
o kiek tokiu gamintoju eu erdveje yra?:D vienintele nokia ir pusiau svediskas/japoniskas Sony Ericsson. nebukit naivus…