
nuotraukos autorius – Olivier Bruchez
Mintis apie autorių teises dar pratęsiu, kai tik galėsiu susikaupti rimtesniam rašiniui. Tačiau man atrodo, kad verta retkarčiais apžvelgti, kas apskritai vyksta „skaitmeninės revoliucijos“ mūšio laukuose. Todėl retkarčiais, visai neperiodiškai pabandysiu apžvelgti įdomiausius įvykius šiuose užrašuose. Apie ką jie? Apie skaitmeninius piratus ir kovą su jais, apie užraktus ir įsilaužėlius, apie laisvę ir bandymus ją varžyti, apie bylas, teismus, realius nuostolius ir pramanytus, apie teisininkus, programuotojus, bet visų pirma – apie mus pačius…
- The New York Times į viešumą iškėlė sparčiai JAV populiarėjančią piratavimo atmainą – skaitmenines vadovėlių kopijas. Vadovėliai kainuoja labai brangiai, o naudojami labai trumpai, mat leidėjai juos „pildo nauja medžiaga“ kas metus ar du, kad studentai nepirktų panaudotų. Kai kurie vadovėlių leidėjai pradėjo prekiauti skaitmeninėmis knygomis, perkantiems siūlydami papildomą užduočių sprendimų nusirašymo paslaugą (!). Tačiau, kadangi naujas vadovėlis gali kainuoti 210 dolerių ar daugiau, studentai tiesiog ėmė skenuoti (arba laužti skaitmeninius) vadovėlius ir dalintis jų kopijomis per torrentus. Pasirodžius straipsniui Textbook Torrents svetainė buvo uždaryta, bet dabar atsirado daug naujų „konkurečių“.
- Kanados grupė The Craft Economy jau antrą kartą išleidžia savo kūrinius su Creative Commons licencija ir… priklijuoja juos kompaktiniuose diskuose prie stulpų gatvėse. Šį kartą naujas singlas „Menergy“ išleistas tokiu būdu kaip protestas prieš įstatymą C-61 – sugriežtintų JAV DMCA autorių teisių rinkinio kopiją.
- Vis dažniau advokatai pataria nepasiduoti autorių teisių organizacijų agresijai ir nesileisti įbauginamiems. RIAA, pavyzdžiui, tiek žmonių yra padavusi į teismą be menkiausių įrodymų apie pažeidimus (RIAA teigia, kad ji neturi jų pateikti), kad teismai ėmė skirti baudas pačiai organizacijai. RIAA byloje prieš Tanya Anderson dėl neva kopijuotų dainų teismas nurodė RIAA atlyginti beveik 108 tūkstančių dolerių sumą už teisines išlaidas. Kadangi per RIAA entuziazmą tokių bylų yra iškelta tūkstančiai, organizacija netrukus gali prarasti daugiau pinigų teismuose, nei dėl mažėjančių įrašų pardavimų.
- Paranoja pasiekė ir Britanijos akademiją. Notingemo universiteto vicekancleris pareiškė, kad visi mokslininkai, studijuojantys terorizmą, patys bus laikomi teroristais ir atitinkamai baudžiami. Gegužės mėnesį du universiteto mokslininkai, ruošiantys disertacijas jau pabuvojo savaitę areštinėje už tai, kad domėjosi Al-Qaeda ir jos dokumentais.
- Įteisinusios programinės įrangos patentus, Jungtinės Valstijos, pačios pateko į įstatymo spąstus. Prasidėjus pirmosioms byloms paaiškėjo, kad net buvę įstatymo šalininkai, dabar jau gailisi dėl „nenumatytų pasekmių“. Dažniausios pasekmės – kūrybos ir progreso stabdymas, bandymas užgrobti ištisas programinės įrangos kategorijas ir stambiųjų programinės įrangos bendrovių šantažas.
- Programinės įrangos piratavimas gali padaryti žalos netgi nemokamoms, atvirojo kodo programoms. OpenOffice atstovas Louis Suarez-Potts sako, kad nelegaliai įdiegtos Microsoft Office kopijos atima potencialią rinką iš OpenOffice ir kitų nemokamų programų ir dar labiau įsitvirtina kaip standartas. Tiesos šiuose žodžiuose yra nemažai, tačiau OpenOffice, būdama nemokama, iš esmės ir konkuruoja su „nemokamomis“ MS Office kopijomis, o ne su legaliai parduodamomis. Kuo sėkmingesnė bus ši konkurencija, tuo visiems geriau.
Su tuo susijęs įdomus Kinijoje (kur labai daug Microsoft produktų naudojami nelegaliai) kilęs klausimas. Ar galima Microsoft laikyti monopolininke šalyje, kur didžioji dauguma produktų yra naudojami nelegaliai? Legaliai kaip ir neišeina… - Jacko Goldsmitho ir Timo Wu knygoje „Who Controls the Internet?“ svarstoma galimybė kurti alternatyvius monopoliams informacijos kanalus. Autoriai atkreipia dėmesį į interneto tiekėjų panašumą į naftos tiekėjus: monopoliai stengiasi riboti resursus, kad pavyktų išlaikyti dideles kainas. Gal dėl to toks stiprus lobis prieš municipalinius ir „mesh“ tinklus, WiMax alternatyvas?
- Cory Doctorow The Guardian straipsnyje rašo, kodėl britų autorių teisių organizacijų susitarimas su interneto tiekėjais sekti savo vartotojus yra šakos, ant kurios sėdi įrašų industrija, pjovimas. Vartotojams tereikia parsisiųsti porą programėlių tam, kad užšifruotų srautą, tereikia poros savaičių ar dienų, kad susirastų naują, „saugesnį“ failų šaltinį, o štai industrija, išstumdama torrentus iš platinimo sistemų, kartu atima iš savęs galimybę kada nors iš to uždirbti. Pamenate Napster?..
- Pamokanti istorija neseniai nutiko Facebook socialiniame tinkle. Nepriklausoma bendrovė šiame tinkle turėjo vieną populiariausių žaidimų „Scrabulous“, sukurtą pagal „Scrabble“ principus. Kadangi „Scrabble“ teisės priklauso žaidimų gigantei „Hasbro“, tai ji netruko pareikalauti pašalinti „Scrabulous“ iš tinklo. Taip ir buvo padaryta… bet žaidimas grįžo atgal su kitu vardu ir šiek tiek pakeistomis taisyklėmis. Kaip rašo Information Week, Hasbro atsiėmė vardą, bet prarado rinką ir vartotojų simpatijas.
- Po Microsoft ir Yahoo! skandalų dėl išjungiamų autorizavimo serverių skaitmeninei muzikai žmonėms kilo logiškas klausimas: kas atsitiks, kai juos išjungs Apple – didžiausia pasaulyje rakintos muzikos pardavėja? Šiai dienai 5 milijardai dainų akimirksniu virstų skaitmeninėmis šiukšlėmis (ir virs gi kurią dieną vistiek). Kol kas vienintelis būdas apsaugoti savo prekę – parsisiųsti nusipirktos dainos kopiją be DRM užraktų.
- Vienas garsiausių autorių teisių specialistų, dabar dirbantis teisiniu Google konsultantu, William Patry nutraukė savo tinklaraščio rašymą. Viena vertus, per daug žmonių pradėjo jo asmeninę nuomonę laikyti oficialia Google pozicija, tačiau Patry savo minčių neberašo ir todėl, kad nusivylė konstruktyvaus dialogo dėl autorių teisių stoka, įrašų verslo aklumu naujiems verslo modeliams ir agresija prieš pačius vartotojus.
- Esu minėjęs, kad kai kurių žaidimų leidėjai naudoja piratų sukurtas priemones savo pačių produktų apsaugai apeiti. Įdomu, kad nelegalių kopijų siuntimą savaime suprantamu laiko ir žaidimų konsolių gamintojai: Sony atstovas, atsakydamas į skundus, kad kai kurių žaidimų išleidimas labai vėluoja Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje, pats pasiūlė naudotis BitTorrent.
- Tuo pat metu įrašų bendrovių užsakymu atliekami tyrimai rodo, jog įrašų industrija galėtų dažniau eksperimentuoti su torrentais, kaip platinimo kanalu. Financial Times rašo, kad Radiohead bei kitų grupių eksperimentas leisti siųstis kūrinius nemokamai ar pasirinkti mokamą už kūrinį kainą, iš esmės pasiteisino. Įmanomas susitarimas, kuris už fiksuotą periodinį mokestį leistų legaliai siųstis ir naudotis neribotais skaitmeniniais produktais, nors jo reali išraiška dar nėra aiški.
- Negi taip sunku išmokti frazę „skaitmeniniai užraktai neveikia“? Garsusis „nenulaužiamas“ britų pasas, kuris buvo sumanytas kaip ideali priemonė sekti šalies piliečius, pasirodo, yra nulaužiamas ir padirbamas per kelias minutes. Padirbamas taip, kad oficialios, oro uostuose įrengtos sistemos juos priima kaip tikrus…
- Prancūzijos organizacija prieš piratavimą AFPA teigia, kad dėl didėjančio piratavimo kino kūrėjai netrukus nebegalės kurti filmų, tačiau pateikia skaičius, kurie visiškai neįtikina. Vienas populiariausių filmų buvo parsisiųstas 682 tūkstančius kartų, tačiau kino teatruose tuo pat metu buvo parduota 20 milijonų bilietų į jį. Kiek iš tų bilietų nupirkta dėl to, kad žmonės, pažiūrėję parsisiųstą kopiją nusprendė, jog filmas yra pakankamai geras nueiti į jį su draugais ar šeima? Ir kiek papildomų pajamų gautų kino kūrėjai leisdami platinti skaitmenines kopijas už minimalų mokestį?
Šaltiniai: Boing Boing, Techdirt, Download Squad, C|Net, Ars Technica.

4 Comments
Dekui tau zmogau, per tave suzinojau kad egzistuoja toks puikus puslapis http://85.17.226.223/ :)
Jo pastarasis tikrai labai pravers :)
Aciu uz nuorodas, bus ka pasiskaityti. O vadoveliu torrentas tikrai pravers moksluose ;)
Autorių teisės tiesiog juokingos, pagal juos 100metų visi laužė jas, šviesdami tikras knygas univere..
Jei nenoriu, tai ir neperku, tegu nepyp proto.. Jei aš vistiek nepirksiu, tai koks autoriui skirtumas nupiratausiu aš jo kūrinį ar ne!? Vistiek jis nei cento negaus abiem atvejais..
tarkim, tokių Microsfot programų iš principo galima nepirkt, nes jos šūdas, kreivom rankom parašytos.. tik MS specialiai kuriami nesuderinamumai ir priverčia jas nupiratinti, nes nėra už ką mokėti, bet MS trukdo tau pačiam kažką daryti, nes tarkim jų programa sukurtos bylos, specialiai yra kreivos, kad netiktų kitoms programoms..
One Trackback
[...] nusprendė ne tik pats aprašinėti autorinių teisių problemą, bet ir daryti kitų panašaus pobudžio rašinių apžvalgas. O kadangi kolega taip pat vyksta apžiūrėt garažų svajonių šalyje, jis mums pataria kad [...]