Kiekvienam kompiuteriui ateina ankstyvos senatvės laikas. Dažniausiai maždaug po 2 metų nuo įsigijimo dienos. Jis veikia dar visai neblogai, gali „panešti“ naujausią tuo metu operacinę sistemą, tačiau nebeteikia tokio pasitenkinimo, kaip vartojimo pradžioje, stena apkrautas programomis, sunkiai virškina naujus žaidimus ir ilgiau vargsta defragmentuojant ar paleidus patikrinimą nuo virusų. Ateina laikas įlieti naujo kraujo. Arba dar geriau – paspartinti jį kokius tris kartus!
Ar įmanoma paspartinti sistemą tris kartus nekeičiant visų jos komponentų? Pasvarstykime: nekeisdami pagrindinės plokštės (kas reikštų beveik visų svarbiausių AK komponentų keitimą) labai smarkiai kompiuterio nepaspartinsime. Jei turime 3 GHz Pentium 4, tai alternatyvų nėra; jei turime AGP plokštę, tai naujos dėjimas į tą patį lizdą – pinigų švaistymas. Galima užpildyti visus laisvus darbinės atminties lizdus, bet aš tai jau padariau anksčiau – turiu 2 GB ir to iš esmės pakanka.
Kas lieka? Ogi pats lėčiausias kompiuterio komponentas – kietasis (standusis) diskas (teoriškai lėčiausias yra diskelių įrenginys, bet ta progreso gėda nebeturėtų būti dedama į jokią modernią sistemą).
Iškart turiu pasakyti, kad jo pakeitimas į spartesnį daug naudos neduos, nes net 10000 apsukų per minutę (labai brangūs) diskai neužtikrins pakankamos spartos. Be to, sena pagrindinė plokštė nepanaudos S-ATA II privalumų.
Išeitis – diskų masyvas. Du diskai sujungti į nulinio režimo masyvą (duomenų skaidymas) paspartina kompiuterį taip, tarsi į jį kas būtų įdėjęs „turbo“ ar „nitro“ mygtuką. Rimtai. Diskų masyvas – vienintelė efektyviausia senesnio kompiuterio paspartinimo priemonė. Dar daugiau – kasdieniam vartojimui su ne itin procesoriaus galios reikliomis programomis senas kompiuteris su diskų masyvu gali būti greitesnis už šiandien pirktą naują be diskų masyvo.
Kiek kainuoja toks spartinimas? Apie 1000 litų. Kokius 250 litų kainuos PCI S-ATA RAID masyvo plokštė, o likusius galite išleisti dviems 250 GB talpos diskams. Anksčiau naudoti diskai niekur nedings, taigi tokiu būdu aš ketinu artimiausiu metu padidinti savo AK saugyklų talpą iki terabaito. Jei jūsų poreikiai kuklesni, galite sukurti analogišką 320 GB talpos RAID saugyklą už apytikriai 700 litų. Ir atvirkščiai, jei nevaržo lėšos, galima masyvą formuoti iš dviejų 10000 apsukų diskų – 1000 litų ribą perlipsime, bet turėsite absoliutų spartos monstrą. Svarbiausia, kad PCI plokštė sugebėtų užtikrinti duomenų srauto pralaidumą, antraip pinigai bus išleisti veltui.
Dalį pinigų galima sutaupyti radus diską, visiškai analogišką jau naudojamam. Tarkime, vienas mano diskų yra 320 GB talpos Seagate S-ATA modelis. Kol kas dar neradau pirkti kito lygiai tokio pačio, bet jei rasčiau, man tereikėtų tik jo ir RAID plokštės – iškart sutaupyčiau kokius 350 litų.
Jei masyvo naudą vertinate skeptiškai, tai neskubėkite – ketinu tokį „turbinimą“ savo senukui atlikti pats. Galite būti tikri, kad aprašysiu viską kuo smulkiausiai. Padarysiu spartos matavimus tiek prieš, tiek ir po pakeitimo. Matuosiu ne vien paikomis sintetinėmis programomis, bet ir realiai (kiek laiko trunka patikrinimas nuo virusų, filmo suglaudinimas į RAR failus ir panašūs dalykai. Šiaip esu masyvus bandęs anksčiau ir dėl milžiniško spartos šuolio nė kiek neabejoju, bet atsargesni svetainės skaitytojai gali palaukti istorijos pabaigos…
17 Comments
Saunu! idomus straipsnis, pratesk!
daugiau apie panasius dalykus galetu buti ! :)
Ačiū, stenbgsiuos! :)
Vienintelis minusas – dvigubai didesnė rizika prarasti duomenis. Užtenka, kad sugestu vienas iš dvieju RAID 0 masyve esančių diskų, ir duomenys gali visiems laikams išnykt. Tada siūlyčiau parašyti dar straipsnelį apie efektyvų ir paprasta (kur vartotojui kuo mažiau reikia įsikišti) atsarginių kopijų darymo būdą… :)
Iš tikrųjų – rizika prarasti duomenis naudojant masyvą padidėja. Visiškai nekeičiant savo darbo įpročių galima ją sumažinti įsigijus UPS (nenutraukiamos srovės šaltinį – akumuliatorių). Didžioji dauguma diskų (ir vienintelis mano miręs diskas) sugedo dėl staiga išsijungusio kompiuterio (ir tai tikrai ne pirmąjį kartą).
Bet atsarginių kopijų tema aiškiai labai aktuali. Vieną tokį rašinį man pažadėjo būsimas svetainės svečias, o kitą iš savo patirties netrukus turėčiau parašyti ir aš. Žodžiu, informacijos bus. :)
Sitas daiktas tikrai geras! kai prispirs reikalas prikti nauja kompa, sitas daiktas butinai bus pas mane, dabar dauguma nauju pagrindiniu ploksciu palaiko RAID, nereikiakia pirkti papildomai nieko, tik beda del duomenu praradimo sugedus vienam.
tai daryciaus du HDD po kokius 160 C: diskuj, windowsams, programoms, zaidimams instaliuoti, plius atskiras diskass dar 250 filmams laikyt,siaip visam kitam slamstuj
iš esmės šioje temoje minimas tik hardware RAID būdas. Tačiau reikia nepamiršti ir software RAID varianto, kuris yra kiek mažiau efektyvus, nes duomenų paskirstymo darbus šiuo atveju atleka procesorius o ne RAID kontroleleris, tačiau atsižvelgiant į tai, kad duomenų paskirstymą procesorius atlieka vis vien kur kas sparčiau nei juos sugeba įsisavinti kietasis diskas, šis būdas yra taip pat nemažiau efektyvus. Tačiau pagrindinis privalumas, kad jis yra kur kas pigesnis. Tam nereikia RAID kontrolerio. Taip pat tam tinka bet kokie kietieji diskai. Sakykime kad turime seną 80 GB kietajį diskasukį. Taip pat tarkime įsigijome naują 250 GB talpos diskasukį. Taigi tokiu būdu galime sukurti 160 GB RAID skirsnį, panaudojant visą senąjį diskasukį ir 80 GB naujojo. Likę 170 GB bus naudojami įprastiniu būdu.
Linux operacinėse sistemose šiuo budu problemų nekyla. Windows operacinėse sistemose tokios galimybės šiek tiek ribotos, nes iš esmės toks skirsnis negali būti panaudotas pačiai Windows sistemai saugoti, tačiau jis puikiai tinka duomenų particijoms. Kita vertus visada galima panaudoti įvairius hack’us :)) t.y. pvz. pasinaudojant NTFS failų sistemos galimybemis montuoti skirsnius prie konkretaus folderio, taip perkialiant ir didelę sistemos dalį į naujajį RAID skirsnį.
Aš dėl to ir nesvarstau programine įranga sukurto tariamojo masyvo, nes svarbiausia senesniuose kompiuteriuose yra paspartinti pačią operacinę sistemą. Visa kita ne taip svarbu…
Motininėse plokštėse integruoti RAID controller’iai nėra tikras hardware RAID, todėl duomenų skirstymą vistiek kontroliuos CPU.
http://en.wikipedia.org/wiki/R....._Fake_RAID
Tai beje galioja ir į PCI ar kitus lizdus kišamiems pigiems controller’iams… Todėl software RAID’as yra labai vertas dėmesio, ypač linux sistemose.
Nu BMS’e pirkti tai atiduoti minimum 100Lt nuo 1000.
Ko žmogus nepadarysi vardan patogumo… :)
Cia jus visi kalbat apie SATA jungties hardus. o jei pas manes yra IDE jungties ir labai senas kompas (1ghz pentium 3, 256sdram, 64 vaizdas GF, 80gb hdd)? eitu man dadejus dar kokius 100gb harda padaryt masyva pigiai?
Ka čia svaigstate. RAID masyvas pernelyg priklauso nuo XP sistemos. Kad idiegti XP reikia sušikto flopiko, be jo be šansu. Tokia Bilo Geitso politika. Po to jei sistema užsivers tai šakės bus ir duomenims.
RAID masyvas priklauso nuo plokštės gamintojos pateiktų tvarkyklių. Jos gali būti įvairioms (ne tik XP) Windows versijoms, Linux ir kitoms.
Ir niekaip nesuprantu tos baimės dėl duomenų. Asmeninė patirtis, ar kas nors miglos pripūtė? Nes ieškant konkrečių nutikimų, tai jų nė kiek ne daugiau kaip pavienių diskų gedimų. O rezultatas ir ten, ir ten tas pats.
nevaidink visažinį ar proto bokšto.
Tiesiog turiu daug patirties. Dirbu su kompiuterių technika daugiau kaip 20 metų.
Tuos RAID jau naikina, neseniai skaičiau, kad yra kažkokia nemokama programa, kurią pasitelkus nebereikės instaliuoti su tais diskeliais tų nesąmonių. Išties, kiek teko pačiam dirbti pas žmonės, prašančius perrašyti Windows į jų kietąjį diską su RAID, tai iškildavo milijonai problemų, dažniausiai net duotasis parduotuvės diskelis neveikdavo.
Nežinau čia į temą ar ne pataikiau :)
Ričardai, tai yra problema tik neturint interneto ryšio. Nes visada galima nukeliauti į gamintojo svetainę ir parsisiųsti tvarkykles. Nors diegimas su diskeliu tikrai itin jau nemodernus :)
2 Trackbacks
[...] ir estetikos. Tiek internete, tiek ir kitur. Iki šiol labiausiai mėgstu lauko reklamą. Balandį sumaniau paspartinti savo kompiuterį įdiegdamas diskų masyvą ir visa tai aprašiau. Nepaisant komentatorių abejonių dėl duomenų saugumo – tai labai verta daryti ir dabar, galiu [...]
[...] neduos didelės naudos. Daugiau informacijos apie mano eksperimentą ir jo rezultatus rasi čia, čia ir štai [...]