Savaitės knyga – Alchemy and Alchemists, Sean Martin. Pocket Essentials, 2006. ISBN 1-904048-62-5.
Kodėl pasirinkau knygą apie alchemiją ir alchemikus? Pats nežinau. Mane nuo vaikystės domino „pasmerktojo mokslo“ tyrinėtojai, senovės išminčiai, viduramžių avantiūristai, filosofinio akmens, šventosios taurės, amžinos jaunystės ieškotojai – žmonės, nepatenkinti juos supančia realybe ir primityviu (nors ir teisingu) jos aiškinimu, siekę gilesnės prasmės ir didesnių paslapčių. Alchemikai pirmiausiai buvo gyvenimo romantikai. Jie buvo didesni filosofai už pačius filosofus.
„Scholastinė filosofija su savo įmantriais argumentais, teologija su daugiaprasme frazeologija, astrologija – tokia neaprėpiama ir sudėtinga – tėra tik vaikų žaidimas, palyginti su alchemija.“
Albert Poisson
Todėl suprantama, kad knyga nė nesistengia bent kiek praskleisti alchemijos paslapčių uždangą. Ji yra apie alchemijos vaidmenį žmonijos istorijoje ir žmones, kurie ja užsiėmė.
Šių laikų istorijos vadovėliuose alchemija supaprastinta iki godžių viduramžių naivuolių noro rasti stebūklingą filosofinį akmenį, paverčiantį „menkesnius“ metalus auksu. Labai retai rasi paminėta, kad apie alchemiją parašyta per 100 000 knygų – gal daugiau, nei apie kokį kitą dalyką. Kukliai nutylima, kad alchemikais save vadino Tomas Akvinietis, Robertas Boilis ir Izaokas Niutonas. Probėkšmiais parašyta, kad alchemikų laboratorijose buvo atrastas alavas, alkoholio distiliavimas, fosforas, porcelianas.
Arabų alchemikas Alhazenas atrado „camera obscura“, Paracelsas – kraujo cirkuliacijos organizme principus. Prancūzų alchemikas Tiphaigne de la Roche darė nuotraukas dar prieš šimtą metų iki dagerotipo išradimo.
Nors alchemija šiais laikais niekas (bent jau viešai) nebeužsiima, yra išlikę daug susijusių ar alchemijos pradėtų reiškinių: homeopatija, astrologija, slaptosios bendrijos, masonai ir daug kitų.
Ko gero pirmasis naujaisiais laikais primityvaus faktologinio alchemijos vertinimo atsisakė Carlas Jungas. Nagrinėdamas alchemikų simboliką ir rankraščių iliustracijas, bandydamas iššifruoti ir interpretuoti jų idėjas, Jungas teigė, kad alchemija visada siekė paaiškinti daugiau, nei galėjo paaiškinti mokslas, ir tuo pačiu giliausiai pažvelgė į žmogaus sielą, sąmonę, lyčių santykius, nuodėmės sampratą, mirtingumo baimę, žmogaus kompleksus ir aistras. Tai kodėl šiandien smerkiamas mokslas, kuris bandė atskleisti pačią didžiausią – žmogaus paslaptį?
Perskaitęs supratau vieną dalyką. Jei netenkina pasaulio aiškinimas ir teberūpi neatskleistos jo paslaptys – ir tu esi alchemikas…
8 Comments
tuomet ir aš alchemikas… :)
o šiaip, aš tikiu, kad ateis dar laikas, kai išmoksim atomo daleles restruktūrizuoti taip kaip norime. Va tuomet viską galėsim paversti auksu… :)
Šiek tiek kritikos – aprašyme palikta keletas loginių klaidų:
„Jie buvo didesni filosofai už pačius filosofus.“ – ar jie buvo geresni už pačius save?
„…alchemija visada siekė paaiškinti daugiau, nei galėjo paaiškinti mokslas…Tai kodėl šiandien smerkiamas mokslas, kuris bandė atskleisti pačią didžiausią – žmogaus paslaptį?“ – reikėtų apsispręsti ar alchemija visgi mokslas ar ne.
„Jei netenkina pasaulio aiškinimas ir teberūpi neatskleistos jo paslaptys – ir tu esi alchemikas…“ – šis aibūdinimas puikiausiai tinka ir mokslininkams. Vėlgi neaišku – ar visi mokslininkai yra alchemikai?
Tuo metu, kai alchemija buvo aktyviai domimasi, visiškai nebuvo aišku ar įmanoma ar ne turimas medžiagas paversti auksu. Dalis žinių, kuriomis disponuojame dabar, tuo metu nebuvo žinomos. Nieko nuostabaus, jog pavyzdžiui Niutonas susidomėjo šia sudėtinga problema. Reikia pripažinti, jog daug žmonių ir šiuo metu negalėtų aiškiai pasakyti (argumentuotai), kodėl negalima tarkime švino paversti į auksą atliekant chemines reakcijas praktiškai kambario temperatūroje.
Dabar žinome, jog tuo metu alchemikai ir negalėjo išspręsti minimos problemos. Dėl to ir atsirado, vadinčiau, desperatiškų bandymų tą įgyvendinti (visi abrakadabra užsiėmimai). Ar būtų alchemija užsitarnavus tokią reputaciją, jei būtų greitai ir aiškiai atsakiusi į jos užduodamus klausimus?
Knygų apžvalgos man patinka. Lauksiu sekančio straipsnio.
„aprašyme palikta keletas loginių klaidų“… Galbūt. Žiūrint, ką turime galvoje – moksliškąją logiką ar gyvenimiškąją.
Alchemikai save laikė filosofais, bet retas filosofas juos laikė tokiais. Iš to ir sakinys toks gavosi.
Sąmoningai vengiau žodžio „mokslas“ iki paskutinių pastraipų, kai jau turėjo būti aiškiau, kad su tam tikromis išlygomis alchemikų darbus galima vadinti mokslu. Gal mistifikuotu ir neįprastu, bet vis dėlto mokslu. Ypač platesniame kontekste, peržengiant siauras chemijos, fizikos ar gamtos dėsnių ribas.
Dėl šiadieninių mokslininkų… Jų yra įvairių. Retas jų siekia atskleisti paslaptis, kad ir kaip paradoksaliai taip skambėtų. Kevlaro sukūrimo, naujo tankiau rašančio diskus lazerio ar patikimesnio pėdkelnių audinio aš nevadinčiau paslapčių atskleidimu, nors ir labai vertinu šių išradimų vertę.
Ne paslaptis, jog aplink mus vyksta daugybė sudėtingų procesų. Nors dažnai mes tą pamirštame. Pavyzdys, kodėl ledas slidus? Atsakymas nėra trivialus, tačiau apie tai mes nuodugniai negalvojame, nes arba neturime laiko arba mums tai bent šiuo metu nerūpi.
Perprasti šiuos sudėtingus procesus yra sudėtinga ir paprastai reikalauja daug laiko ir intelektualinių pastangų.
Gamtos mokslai gali atrodyti „siauri“ būtent dėl to, jog yra labai sunku aiškiai ir nuosekliai paaiškinti tiriamus reiškinius, objektus. Tačiau tai yra sąžiningas kelias. Aišku, galima spjauti į loginį nuoseklumą ir rezultatų kartotinumą ir palyginus lengvai paaiškinti itin sudėtingus dalykus. Prašau atkreipti dėmesį, jog visi paslaptingieji mokslai aiškina tik išties didžius dalykus, visiškai nesirūpindami iš pirmo žvilgsnio elementariais. Juk tokiu atveju turėtų būti lengva patikrinti teiginius,ar ne?
Tai tiesa. Kaip tiesa ir tai, kad mokslas turėjo daugybę ištikimų metraštininkų, pagarbiai aprašiusių vos ne kiekvieną jų žingsnį ir kvėptelėjimą. Pasteuras, galima sakyti, pats buvo savo viešųjų ryšių agentūra.
Neneigiant ir nemenkinant mokslininkų nuopelnų ir jų žygdarbių autentiškumo, dėmesys, progai atsiradus savaime krypsta į tuos, kurie liko už oficialiosios žmonijos geradarių metrikos ribų. Net jei jie jos neverti. Juk nusidėjėlių biografijas visada įdomiau skaityti nei šventųjų…
AS manau jog alchemija yra atieties mokslas . kat tik niekas darbar nesnekes apie auksa as manau jog alchemije galetu pasitarnauti kitiems tikslams pvz:. paversti joda 129 kuris lieka radioaktyvus milijonus mantu y joda 128 suyranciu per kelesm minutes tai labai pagerintu radioaktyviu medziagu pasalinima. as alchemije pradejau dometis nesenie man dar tik 16 m ir as apie je noreciau suzinoti kuo daugiau gal zinote kokiu portalu ar knygu kus galetu paaiskinti tokem dundukiu kaip man daugiau apie alchemija ?
Alchemija vystoma ir siandien tik jai neskiriama lesu, zmogus dabar gali svina paversti auksiu jam tik reikia branduolines reakcijos kad atoma atakuotu protonai ir elekronai ir sitaip bus pakeista jo atomo sandarei bei pakis visa medziaga
be to bet koks zmogus negali tapti alchemiku jam reikia tureti igudziu kad juo taptu ir ziniu. as kolkas nealchemikas bet noreciau tokiu viena diena but…