(stevendepolo nuotrauka)
Ar internetas tapo nuobodus? Mark Cuban mano, kad taip. Ir bent jau iš dalies su juo galima sutikti. Esminiai pokyčiai: Gmail paštas ir kitos žiniatinklio tarnybos, socialiniai tinklai, tinklaraščiai, mikroformatai atsirado ir paplito mažiausiai prieš 3-5 metus. Žiniatinklio tarnybos jau spėjo ir savo ekonominį burbuliuką susprogdinti. O kas tikrai naujo ir įdomaus vyksta internete pastaruosius porą metų – kas tokio reikšmingo, kas pakeistų žmonių elgesį ir suteiktų naujų galimybių, kurias suteikė Gmail, tinklaraščiai, Facebook ir Twitter?
Aš matau tik vieną tikrai svarbų pokytį – išmaniuosius telefonus ir mobilųjį internetą juose. Su išlyga (nes oficialiai tai negalima Lietuvoje), prie esminių naujovių priskirčiau muzikos transliavimo tarnybas (Spotify ir pan.), nes jos irgi keičia įpročius: transliacijų klausymas po truputį išstumia failų siuntimąsi. Bet šiaip jau dabartinė technologinė banga tėra viena ir labai aiški – mobilusis internetas.
Jis skiriasi nuo mums įprasto, bent jau kol kas:
- Mobilusis internetas taupo srautą. Nebūtinai dėl pinigų (yra gi ir neriboto srauto planų) – dėl akumuliatoriaus ar laiko.
- Trumpi tekstai ir metaduomenys. Ilgi tekstai tinka nebent pasižymėti vėlesniam paskaitymui prie kompiuterio. Mobiliojo interneto tekstai turi tilpti į telefono ekraną arba daugiausiai du. Tačiau didžiausias poreikis yra trumpų išrašų iš duomenų bazių, atnaujinančių poziciją žemėlapyje, orų prognozę, bendruomeninio tinklo statusą, valiutos kursą ir t.t. Daugelį šių dalykų vartotojas apskritai mato ne teksto, o grafinių simbolių pavidalu, nes jie taupiau išsidėsto ekrane.
- Klausymas, o ne klausinėjimas. Informacija mobiliajame telefone turi būti paruošta peržiūrai ir atnaujinta iki tol, kol jos prireiks. Telefono programos turi žinoti žmogaus buvimo vietą ir rodyti ne visuomeninio transporto svetainę, pavyzdžiui, o į konkrečią stotelę per artimiausią pusvalandį atvyksiančių troleibusų ir autobusų sąrašą; ne RSS skaityklę su 1586 neskaitytais įrašais, o 10 naujausių pranešimų. Vartotojas neturėtų spaudyti informacijos atnaujinimo mygtukų – tokių išvis nereikia. Telefone visada turi būti naujausia informacija, papildyta ir atnaujinta automatiškai, vos jai atsiradus ar pasikeitus.
Visa tai yra Marko įraše minimos „push“ technologijos pažadas. Paprastai sakant, tai RSS principo pritaikymas visai interneto informacijai. Jūs ne „einate į internetą“ informacijos ieškoti ar skaityti – vieną kartą ją užsakę, jūs gaunate ją gyvai – tuo metu, kai ji paskelbiama. Tai daugiau, nei visuotinis RSS. Mat daugelis RSS skaityklių neveikia gyvo informacijos atnaujinimo režimu – jos tiesiog periodiškai kreipiasi į centrinius agregatorius ar pavienes svetaines su klausimu „ar yra naujienų?“ ir parsiunčia jas, jei tokių yra. Kuo dažniau tie paklausimai daromi, tuo stipresnis „gyvų“ naujienų įspūdis, bet tai nėra tikroji gyva informacijos transliacija.
Nuolatinis informacijos klausinėjimas yra nejuntamas įprastuose kompiuteriuose, tačiau yra labai nuostolingas telefonuose, kur dažna ir bergždžia programų veikla fone gali išnaudoti užsakytą interneto srautą arba sparčiai išeikvoti akumuliatorių. Didžiąją dalį srauto galima būtų sutaupyti, siunčiant į telefonus tik pokyčius ir tik tada, kai jie atsiranda. Jei esate darę atsargines duomenų kopijas ir matę skirtumą tarp visų duomenų ir tik jų pokyčių kopijavimo, suprantate, apie ką kalbu.
Atrodo smulkūs techniniai dalykai, bet ar pastebite, kur jie veda? Ogi prie žiniatinklio kaip tokio pabaigos. Jau dabar RSS iš dalies pakeitė poreikį lankyti svetaines. Nes mums reikia ne dizaino, ir ne apsilankymo – mums reikia informacijos. Kam mums ta svetainė? Ten apskritai gali būti beveidė duomenų bazė be jokios išvaizdos – svarbu, kad iš jos patikimai į mano aplinką man reikiamoje vietoje teka informacija.
Mobilusis internetas pareikalaus dar didesnio apkarpymo: ne informacijos teksto pavidalu, kaip šis rašinys, o specialių metaduomenų, kurie ekrane parodys žinutę: „Jūsų senas internetas baigė galioti – spauskite OK ir atnaujinkite“.
Grįžtant prie pavyzdžio su transportu – šiemet metų interneto projektu pripažinta svetainė maršrutai.lt yra šauni, bet seno modelio. Į ją reikia eiti ir ieškoti. Kitų metų svetainė (?) turėtų būti tarnyba, automatiškai pateikianti tik reikiamą informaciją pagal buvimo vietą ir mano įpročius. Pavyzdžiui, ji žinotų, kad antradienio rytais važiuoju į universitetą, todėl įjungęs telefone jos programą matyčiau tik man reikalingų maršrutų tvarkaraščius artimiausiai valandai. Jokių „ieškoti“. Jokio „gūglinimo“.
Tai visiškas interneto pasikeitimas. Keičiasi ir informacijos perdavimo technologijos (WebHooks, PubSubHubbub), keičiasi stebėjimo forma (programos mažuosiuose įrenginiuose), keičiasi jo ekonomika (daug daugiau mokamų prenumeratų, nes be svetainės sumažėja reklamos galimybės), keičiasi valdymas (geografinė ir elgesio modelių informacija vietoje paieškos), keičiasi interneto valdovai (nebe Google su savo paieška, o specializuotos programos, teikiančios vartotojui pritaikytą informaciją).
Kai kas tame įžvelgia interneto „twitterizavimą“ ir kelia daug triukšmo. Va, sako, yra gi standartais grįstas, visiems prieinamas žiniatinklis – imkite jį ir naudokite, o ne užsidarykite tūkstančiuose individualių programėlių savo telefonuose. Nostalgiją suprantu, bet ji neveikia kaip stabdis – joks „gerų senų veikiančių“ dalykų ilgesys dar nesustabdė progreso. Vartotojas pradeda tolti nuo klasikinės svetainės ir masiškai į ją jau nebegrįš. Internetas skaidosi į mažus savaime sklindančius informacijos atomus, idealiai tinkančius šiandienos bendruomeninių dalybų modeliui. WWW dar nemirė ir ilgai nemirs, bet pradinėse klasėse jos mokyti jau nebereikia.
14 Comments
dėl tvarkaraščių, pakaktų programai „žinoti“ kur aš dabar esu ir paklausti, kur noriu važiuoti. Vualia, turim maršrutus. Tarkim turint minty stacionarius įrenginius, pakaktų kažko panašaus į cookies, plius „mėgiamų“ galutinių/pradinių stotelių sąrašu.
Trūksta dar ir stotelės paieškos pagal adresą. Jei prie namų esančias aš žinau mintinai, gali galutinio taško, gali tekt ir paieškoti pačiam žemėlapy.
Spotify netransliuoja, ten kaip iTunes parduotuvės, tik viskas nemokamai. Susirandi dainą ar albumą, ir gali klausyti, kada nori, kiek nori ir kur nori.. vieną kart perklausai dainą, ir jie lieka kompe, tada net intiko nebereik turėti, gali ją offline klausyt kiek tik nori.. arba įsidiegti Spotify programą į iPhone ir taip net offline naudoti.
Graži ateitis (o gal jau dabartis?). WEB 3.0? :)
Čia tas dalykas „mano aparatas žino ko aš noriu“ šiek tike su privatumu pykstasi, nes gal aš nevisada noriu žinoti kur mane rasti ir panašiai, bet žiūrint į tendencijas manau to nebepavyks išvengti. turiu omenyje, turėti interneta ir juo naudotis, bet neparodyti kur aš esu. Čia vadinasi atsiras prieinamumas visokioms antipiracy tarnyboms ir neduok dieve stotelėj išsitrauksi paklausyt ipodo su nenusipirkta daina :) atvažiuos kontrolierė, 8.15, nes tuo laiku važiuoju į tarkim paskaitas ir mane suims. Iš naujų technologijų labiausiai laukiu: arba kol mane perkels į internetą, arba kol sukurs teleportus.
Džiugai, kokybiškai išdėstei kažkada kai kurias mano mintis. :)
Būtent Gūglinimas (nebūtinai tai reiktų susieti su google.lt, kalbu apskritai apie paiešką internete, tinklapiuose) ir turi minusą – jis tau tik parodo, ką žino, bet ne būtent tai, ko tu ieškai.
Šitoks, sakykime, web 3.0 prototipas ir dės (jeigu jis bus sukurtas pagal šią idėją) kertinius pamatus dirbtiniam intelektui (!).
Dirbtinis intelektas, arba, „rodymas vartotojui tai, ko jis ieško“, neapsieis be pačio vartotojo sekimo.
Tarkime norintys prisijungti prie web 3.0 interneto turės užpildyti DIDELĘ anketą su šimtais klausimų. Išdėstai sistemai savo poreikius, prioritetus ir vuolia – kai noriu valgyti, sistema man nurodys ne tik kur rast artimiausių picerijų, bet ir rodys tas picerijas, kurios labiau tenkins mano poreikius – tarkime, esu vegetaras. Arba kaip tik – valgau daug mėsos.
Ir pan.
Tikiuosi ne vienas toks bendramintis man atsirastų. :)
+ Papildymas:
Tai taip įpareigotų įvairias įstaigas, pvz. valgymo, aprašyti sistemai, kokių klientų įstaiga pageidautų. :)
Ir vėl pro šalį…
Galima būtų sutikti, jei mums reikėtų tik tos informacijos, kuri „čia ir dabar“, bet taip toli gražu nėra. Tviteris jau bus miręs, o žiniatinklis ir toliau sau sėkmingai gyvuos :)
Rimantai, paties nuomonė dar nereiškia, kad kas nors prašovė pro šalį. Informacija buvo, yra ir bus reikalinga, tik klausimas, kuris aptariamas šiame rašinyje, yra – kaip mes ją naudosime, ypač mobiliuosiuose įrenginiuose. Šiuo metu žiniatinklyje esanti informacija yra nepakankamai susmulkinta ir nepakankamai „sužymėta“, kad galėtų patogiai naudojama telefonuose ir MID įrenginiuose. Tai ir turėtų įvykti. Tai smarkiai sumažins tiesioginių apsilankymų svetainėse skaičių. Tik tiek.
Kaip suprantu, gūglo Wave technologija kaip tik tinka tokiam „push“ principui įgyvendinti.
Bliamba, nu. „Prie pokyčių“? KPŠ? Kas prie jų stovi? Priskiriama kažkam, o ne prie kažko :) (ot negerai kai moki kalbą ir visą laiką matai visokias klaidas… :s)
Galima Atsispausdinti reikalingiausių maršrutų tvarkaraštį, o esant prie sustojimo prieiti pažiūrėti, nemanau kad verta super modifikuoti svetainę jai tai sutaupytų 5 sekundes laiko. Nuolatinis naujausios informacijos noras man panašus į ligą. Beje važiuojant mašina iš taško a į tašką b mobiliu internetu naudotis pavojinga, o taške a ir taške b dažniausiai bus elektros lizdas ir prie jo daug geriau lips mažas laptopas arba nettopas, nei nelabai patogus duomenų įvedimui mobilus telefonas.
aham, aš apie automatinį maršrutų atrinkimą pagal laiką ir vietą taip pat jau seniai mįsliju :) Juolab, kad pats reikalo įgyvendinimas nėra sudėtingas, o naudočiausi tokia funkcija nepalyginamai dažniau nei iki šioliniais nepatogiais būdais. Prie to paties galėtų prijungti ir realaus laiko duomenis, kurie dabar naudojami Vilniaus stotelių ekranuose esančiai informacijai atnaujinti (praktiškai tos lentos visi žinome, dar ne ypatingai veikia, bet tikimės :D ). Turėti tokią pačią lentą telefone, tose stotelėse kur nėra pakabinta tokių ekranų, būtų labai super!
Čia ir mano svajonė, tie automatiniškai parinkti maršrutai. Nors šįryt įsitikinau, kad ir maršrutai.lt paieška neblogai veikia, tik nelabai patogu stumdyti vaizdą po ekraną. Į paskaitas spėjau. :)
Yra ir vienas pavojus: informacija, jos parinkimas/pateikimas valdys žmogų. Oi, primena man Lemo „Futurologų kongresą“ tokia ateitis.