Tinklaraščiai ir viešieji ryšiai (Patirtis 2008)

Vakar dalyvavau seminare „Patirtis 2008“, kurį jau kelis metus iš eilės rengia Vilniaus Universiteto Komunikacijos fakultetas. Kadangi šiemet tema buvo „Viešieji ryšiai ir socialiniai tinklai“, tai pranešimą skaitė ir du tinklaraščių autoriai: aš ir kolega Donatas iš Spin.lt. Man teko atsakyti į įdomų ir, sakyčiau, provokuojantį klausimą – „Ar gali RsV bendrovės būti naudingos tinklaraščiams? Jei taip, tai kuo?“. Čia pateikiu savo minčių santrauką.

Stereotipai. Kaip mes suvokiam RsV ir iš jų gaunamą medžiagą? Kaip brukalą? Kaip sausas ir formalias žinutes, galbūt tinkamas laikraščio verslo skilčiai ar portalui, bet nieko bendro neturinčias su tinklaraščio formatu ir jame vykstančiomis diskusijomis? Ar RsV žmonės yra sumanūs žiniasklaidos manipuliatoriai, siekiantys paveikti jos turinį, įkinkyti tekstų autorius tiesioginiais ar menamais įsipareigojimais? Ar jie tėra suinteresuoti savo reikalais ir vienakrypte informacija iš kliento pas vartotoją, laikydami žurnalistus ir tinklaraščius tiesiog neišvengiama kliūtimi kelyje?

Kai susimąstai, tai taip – labai daug iš to, kas išvardinta, yra vyraujanti nuomonė tarp tinklaraščių autorių, žurnalistų, o ir tarp pačių RsV specialistų.

O gali būti kitaip? Gali tinklaraščių autoriai turėti naudos iš RsV?

Nauda. Šiuo metu matyčiau tris pagrindines naudas autoriui iš viešųjų ryšių: 1) informaciją apie produktus/paslaugas/įvykius; 2) produktus ir paslaugas testavimui bei kvietimus į renginius/seminarus; 3) tiltą į pirminius šaltinius (firmų ir organizacijų vadovus, atsakingus asmenis). Smulkiau apie kiekvieną:

• Pranešimai spaudai. Dabartiniai pranešimai spaudai, kuriuos, pavyzdžiui, gaunu aš, yra visiškai „nesubalansuoti tinklaraščiui“. Tinklaraštis yra diskusija. Sausas, oficioziškas faktų išdėstymas su visais pertekliniais ir neesminiais duomenimis jam netinka. Norėdamas paruošti net menkiausią žinutę apie produktą aš privalau visiškai perrašyti jį, ieškoti tekste esmės ir ją pateikti paprastai ir aiškiai. Kiekviena firma, ruošdama naują produktą, sugalvoja jo paskirtį, nišą, pavyzdžiui, „pigesnis iPhone atitikmuo jaunimui“. Bet ar matosi ji iš pranešimų spaudai? Labai retai, jei išvis kada nors. Tas bandymas iššifruoti, apie ką gi gavai pranešimą, labiausiai gaišina, vargina ir erzina. RsV galėtų šią visiškai nereikalingą kliūtį pašalinti. Jei pranešimas pasakys produkto ar paslaugos paskirtį, esmę, pateiks nuotraukų, nuorodų į produkto informaciją internete, kainą ir datą, kada jis/ji bus pasiekiamas vartotojams, jis neabejotinai bus naudingas informacijos šaltinis, o ne bevertis brukalas.
• Bandymai. Dėl testų naudos neverta diskutuoti. Tinklaraščio autorius, jei jis tiesiogiai nedirba su tinklaraštyje aprašomais dalykais, visada teigiamai įvertins galimybę išbandyti ir aprašyti naujus produktus ar paslaugas, kurios yra įdomios jo skaitytojui. Autoriui taip kaupiasi žinios ir patirtis, atsiranda atskaitos taškas palyginimams, argumentai patarimams ir analizei. RsV yra pagrindinis produktų testams šaltinis.
• Šaltinio komentarai. Iš žurnalistikos pasiskolintas dalykas – galimybė gauti firmos vadovų ar atsakingų žmonių komentarą aktualia tema. Vienoks svoris rašinio, kuriame jūs pats svarstote naujausius mobiliojo ryšio įkainius, ir visai kitoks, jei galite tinkamoje vietoje įterpti „į mano klausimą, ar 2009-aisiais pigs mobilusis internetas, X operatoriaus plėtros vadovas Y atsakė…“. Rimta, ar ne? Tą tiltą į svarbių žmonių komentarus lengviausia irgi nutiesti su RsV žmonių pagalba. Kas iš to tinklaraščio autoriui? Reputacija ir patikimumas. Jei visada gali pasiekti pirminį informacijos šaltinį ir gauti komentarą, vadinasi tavo informacija yra rimta, nuomonė – pamatuota, o teksto jau nebepavadinsi tuščiais paistalais… Reikia pripažinti, kad pastarasis dalykas kol kas tinklaraščiuose praktiškai nevyksta, bet visada galima tobulėti.

Diskusijoje palietėm ir kitas temas: verslo tinklaraščių perspektyvas, tinklaraščių sąžiningumo kriterijus, valstybinių institucijų kontaktus su žmonėmis ir daug kitų, bet tai jau atskirų diskusijų tema…