
Pranešimo Wazzap? konferencijoje skaidres PDF formatu rasite ankstesniame rašinyje (parsisiuntimui žr. nuorodas komentaruose). Čia gi tik trumpai paminėsiu kai kuriuos dalykus, kuriuos pasakiau ar pamiršau pasakyti žodžiu, ir su kuriais tos skaidrės bent kiek aiškesnės susidomėjusiems. Kad būtų aiškiau apie ką kalbama, prie pastraipų įdėjau skaičius, žyminčius skaidrių numerį (puslapį PDF faile).
2-5. Reklama internete stagnuoja. Žinau iš savo patirties, kad be specialaus užsakymo verslui siūlomi tik skydeliai daugiausiai lankomuose portaluose (lrytas, delfi, one), taikant internetui tuos pačius matavimo principus, kokie taikomi TV. Kiek tokių skydelių gali sutilpti matomiausiose vietose? Ar visai komunikacijai standartiniai ar įkyrūs, išlipantys už reklamos ploto ribų skydeliai yra geriausias sprendimas? Naujų laikų ženklas yra ne tik masinis reklamos skydelių aklumas, bet ir vis didėjantis ir plintantis pasipriešinimas jiems. Gyvename TiVo, AdBlock ir Filterset.G laikais. Žengiame kitą žingsnį ir turime savanoriškai kuriamą, pildomą ir palaikomą lietuviškos interneto reklamos blokavimo iniciatyvą. Su savu etikos kodeksu ir dar daugeliui mūsų nauja teise pasirinkti, nori ar nenori matyti reklamą. Galiausiai, ir biudžetas turi įtakos. Ar kiekvienas gali varžytis dėl pačios brangiausios reklamos vietos, ar biudžetas leidžia visas svetainės apklijuoti savo skydeliais? Kas, jei komunikacijai biudžete lėšų apskritai neskirta? Artėja metų pabaiga, viskas išnaudota, o jūs turite naują ir patrauklų produktą ar paslaugą?
6-7. Bandymai sudominti reklama. Vienas kelias reklamai – tapti patrauklesne, arba tiesiog priartėti prie svetainių, kurioje dedama. Jei knygynas dės knygų apie programavimą reklamą (partnerystės programos principais) svetainėje apie programavimą, tokia reklama daugumos nebus blokuojama. Dažnas gal ir susidomės, ypač jei skaitytojams bus siūlomos specialios nuolaidos. Tas pats pasakytina apie filmus pramoginėse svetainėse ir kt. Kitas dalykas – pačių skydelių interaktyvumas. Dažnai jie nespaudžiami vien dėl to, kad žinomas paspaudimo rezultatas – kelionė į užsakovo svetainę. Kodėl tai turi būti įdomu? Kuo tai naudinga? TradeDoubler diegia naują sistemą, kuri skatina skambinti konkrečiu būtent to reklamos skydelio aptarnavimui skirtu telefonu, arba, kas dar įdomiau, į interaktyvų skydelį tiesiog įrašyti savo telefoną, kad pardavėjai ar paslaugos tiekėjai paskambintų susidomėjusiam.
8-10. Arba… verslas gali pasitelkti komunikacijai dar labai mažai Lietuvoje naudotą kanalą – tinklaraščius. Tinklaraščiai (blog’ai), nepaisant dažnai pasitaikančio klaidingo (arba tiesiog per siauro) apibrėžimo, nėra internetiniai dienoraščiai. Tai asmeninės interneto leidybos sistemos, leidžiančios kurti paties įvairiausio turinio „periodinius“ leidinius: dienoraščius, žurnalus, apžvalgas, fotoalbumus ir t.t. Tikriems tinklaraščiams būdingas dalyvavimas bendruomenėse ir itin intensyvūs nuorodų mainai. Tim Berners-Lee, žiniatinklio išradėjas, dėl šios priežasties ir dėl to, kad tai kartu su wiki yra geriausias redaguojamo (read/write) interneto pavyzdys, labiausiai tinklaraščius ir vertina. Kuo labiau individualios svetainės izoliuojasi nuo interneto (nuorodų stoka), tuo labiau jų vietą užima socialūs tinklaraščiai. Publikai tinklaraščiai įdomūs, nes tai yra nuomonių ringas, pačių žmonių pranešamos ir komentuojamos žinios. Svarbus ir dar vienas aspektas. Tinklaraščiuose galima diskutuoti ir ginčytis su tomis naujienomis ar nuomonėmis. Niekur kitur (išskyrus retas išimtis) į jūsų pastabą ar komentarą neatsakys pats autorius.
11. Norint galima prisigalvoti pačių įvariausių tinklaraščių kategorizavimo principų. Komunikacijos prasme labai grubiai juos galima skirstyti į politikų ir „emo“ paauglių, bendruomeninius ir „atvirus“ – nukreiptus į platų skaitytoją. Jausmingas paauglio dienoraštis nukreiptas tik į patį save, jam išorė rūpi tik tiek, kiek „užjaučia“ komentaruose. Panašiai ir politikų projektuose – jie visiškai nukreipti į save, bendruomenės nemato ir nežino, bet be to dar yra nutaikyti ir į platų skaitytoją, kuris domisi jų propaganda. Bendruomeniniai tinklaraščiai yra blogosferos stuburas. Dažnai jų autoriai laiko savo rašinius esant nevertus visuomenės dėmesio, tačiau jie mielai skaito, komentuoja, deda nuorodas, aktyviai dalyvauja tinklaraščių akcijose, patys jas rengia. Galiausiai yra tinklaraščiai, kurie aktyviai dalyvaudami bendruomenėje, savo turinį yra nukreipę ir į platų skaitytoją. Verslui įdomūs tik bendruomeniniai ir atvirieji tinklaraščiai, nes tik jie tesudaro tinklą.
12-13. Verslo bangoje Paulius Vitkus rašė apie neišnaudotą tinklaraščių tinklą. Jei verslas taiko į pačius aktyviausius, turinčius nuomonę ir mokančius ją išsakyti, į lyderius, įtakojančius bendraamžių sprendimus, tai turėtų taikyti į tinklaraščius kaip vietą, kurioje jie rašo ir renkasi diskusijoms. Tokių vietų yra daug. Ir yra beužsimezgančių (bet labai dar stringančių) bandymų jas kaip nors suburti.
14-18. Verslo keliai į tinklaraščių bendruomenę. Tik viena pastaba: yra nebe vienas verslo įmonės ar jos atstovų tinklaraštis, tačiau labai retas dar skiriasi nuo emo-politiko modelio, aprašyto anksčiau. Kaip jie įsivaizduoja, kam reikalingas tinklaraštis, jei jis tėra kitokios programinės įrangos pagrindu sukurta įmonės svetainė? Stačiai tariant, jei tavęs nėra komentaruose, nuorodose ir citatose, tai tavęs nėra visai. Monton ir Bershka to nesupranta, Level, Skins ir Statoil žmonės – supranta.
19. Kodėl verta „klausyti“, kuo dūzgia tinklaraščiai, net jei savo neturi ir niekaip nedalyvauji? Todėl, kad čia greičiausiai iškyla nuomonės, čia plačiai aptariamos (ypač aktualios rašantiems) IT, komunikacijų, prekybos centrų ir kitos naujienos, nusiskundimai, skandalai, neteisybės. Tai būdas žinoti apie savo įvaizdį nebeldžiant į kiekvienas daugiabučio duris. Taip – koncentruota, aštru, bet labai dažnai sutampa su tikruoju, ne Delfi „vox populi“.
20. Tinklaraščiai neturi bendravimo su verslu patirties. Dalis jų ir nenori jos turėti. Tai dar turės susiklostyti, atsirasti su įgūdžiais. Kaip ir supratimas, kad negėda uždirbti pinigus ir iš tinklaraščių. Pernelyg agresyvūs verslo pasiūlymai, bandymai pirkti turinį, pozicija „iš aukšto“ garantuotai sukels atmetimo reakciją. Bet tai kartu ir nuoširdumo testas verslui. Jei santykiai klostysis partneriškai ir konstruktyviai, nesusipratimų, tikiu, pavyks išvengti. Dar vienas pavojus – itin tirštos spalvos. Tinklaraščiuose tekstai retai gludinami. Komentarai – beveik niekada. Jei paskleisite žinią apie gerą produktą ar paslaugą, gal įgysite tikrų gerbėjų. Jei niekam tikusį – nesitikėkite pasigailėjimo…

5 Comments
Įdėmiai perskaičiau tinklaraščių klasifikaciją, ir kažko pasigedau. Yra juk ir ne emo, ne politikų, ne bendruomeninių ir ne tokių jau ir atvirų, – kaip klasifikuoti juos?
Taip, žinoma. Nesmulkinau labiau dėl laiko stokos ir dėl to, kad verslui įdomesni bendruomeniniai ir labiau nukreipti į publiką. Yra asmeninių minčių, pastebėjimų, patirties ataskaitų, kurios yra įdomios ir skaitomos, tačiau verslui šiame etape neįdomios, nebent konsultantų vaidmenyje.
Klasifikacijoje juos dėčiau tarp uždarų ir bendruomeninių. Jie skirti siauram skaitytojų ratui, nėra labai aktyvūs, bet vertingi tiems, kas juos suranda ir sugeba tinkamai sau priimti.
ne į temą, bet į temą:
nezinau.lt populiariausias tinklaraštis Lietuvoje (šaltinis: http://www.toprss.lt/)
Nuoširdus sveikinimai.
Dėkui. Jei dar pavyktų ir kokybę pagerinti… :)
Matei kokybiškesnių? Aš ne…