Tinklaraščiai ir dovanos: etikos ar teisės problema?

(gruntzooki nuotrauka)

Nors ir neturiu kada, vis tiek bandau bent viena akimi sekti, apie ką kalbama mūsų ir užsienio tinklaraščiuose. Maniau atidėsiąs istoriją apie JAV federalinės prekybos tarybos (FTC) sprendimą bausti tinklaraščių autorius už neatskleistus apmokėtus įrašus, interesų konfliktus ir gautas verslo dovanas vėlesniam laikui, tačiau gavęs priminimą iš jūsų, nutariau parašyti trumpą komentarą.

Kodėl tai gerai, arba kokie buvo FTC motyvai? Iš skaitytojų apklausų matyti, kad tekstais internete pasitikima daug labiau, nei netgi vadinamąja nešališka žiniasklaida. Jei tie interneto tekstai bus nupirkti, bet nepažymėti kaip tokie, bus apgautas žmonių pasitikėjimas. Teoriškai tradicinė žiniasklaida turi aiškiai atskirti užsakytus straipsnius nuo kitų, todėl logiška, kad tokia taisyklė taikoma visiems viešosios informacijos šaltiniams. Bet kuriuo atveju, didesnis autorių skaidrumas ir sąžiningumas neturėtų pakenkti, ar ne?

Kodėl tai blogai, arba už ką kritikuojama FTC? Nors dalis tinklaraščių autorių FTC sprendimą priėmė palankiai ir paskubėjo patys deklaruoti savo interesus, labai daug jų griežtai kritikavo tokias priemones ar netgi parašė interesų deklaracijos parodijas, atsiliepdami į Matt Cutts iš Google iniciatyvą. Kokie yra kritikų argumentai?

1. FTC užsimojo per plačiai. Tinklaraščiai nėra reguliuojama medija, dažnai veikia ne vienos valstybės jurisdikcijoje, jų yra per daug, kad būtų įmanoma praktiškai patikrinti reikalavimų vykdymą.
2. Tinklaraščių autoriams keliami didesni reikalavimai nei žurnalistams. Reklamą tradicinei žiniasklaidai žymėti reikia, bet nereikalaujama atskleisti verslo dovanų, gautų suvenyrų, apmokėtų kelionių ir kitko, kas išvardinta FTC sprendime. Jei sutinkame, kad toks skaidrumas yra privalomas viešajai informacijai, tai kodėl jis netaikomas spaudai, radijui ir TV?
3. Neaiškus būdas ir priemonės įvykdyti reikalavimus. Faktas, kad rašantys apie knygas, gauna jas iš leidyklų, kaip kad gauna bilietus ar kvietimus rašantys apie kiną ar teatrą. Ar apie tai galima vieną kartą paminėti (ir kur?), ar reikia rašyti kiekvienoje recenzijoje?
4. Neaiškios jurisdikcijos ribos. Ar visi rašantys angliškai ir skaitomi JAV gyventojų turi joms paklusti? Ar tik JAV piliečiai? O kaip su tais, kas rašo lietuvių kalba, bet talpina tekstus JAV tarnybose?

Iki pirmos realiai paskirtos baudos ir jos viešo aplinkybių svarstymo į daugumą tokių klausimų atsakymo tikriausiai negausime. Mano vertinimas yra dvejopas: viena vertus yra gerai, kad skatinamas skaidrumas tinklaraščiuose – skaitytojai turi teisę žinoti apie apmokėtus ar kitaip „pamalonintus“ įrašus, atskirti juos nuo neskatintų. Kita vertus, man nepatinka, kad suplakami į vieną vietą du dalykai: reklama ir verslo dovanos bei etika.

Reklama turi būti atskirta ir atitinkamai žymima tiek tradicinėje žiniasklaidoje, tiek internete. Tačiau su priverstinėmis, tarkime, gautų knygų deklaracijomis yra daug kebliau. Nesunku įdėti tekstą tinklaraštyje, kad aprašomos knygos yra gautos iš leidėjų, tačiau to nedaro spaudos leidiniai ar kitos apžvalgos žiniasklaidoje. Jei tokios žymos bus dedamos tik tinklaraščiuose, tai jų apžvalgos atrodys „nupirktos“, o spaudos – „objektyvios“? Tas pats su spektakliais, renginiais, filmais ir t.t.

Nepatinka FCC užmačios dar ir dėl to, kad tinklaraščiai paprastai rašomi visiškai kitokiu „balsu“ nei spaudos straipsniai. Tai yra tarsi užrašyta kalba, diskusija, į kurią įdėti tokie mechaniniai „prieš naudodami pasitarkite su gydytoju ar vaistininku“ įterpiniai trikdys. Įsivaizduokite, kad susitinkate draugą, kuris norėtų jums papasakoti, ką gero veikė vakar. Tačiau jei jis buvo spaudos konferencijoje, po kurios dalyviai buvo vaišinami kava, tuomet jis pabrėžtinu tonu prieš pradėdamas kalbėtis turėtų išdrožti:

„Gerbiamas Kazimierai, toliau sekantis mano pasakojimas gali pažeisti jūsų teisę į objektyvią informaciją, nes vakar, man dalyvaujant firmos XZ naujos kartos dujotiekio vamzdžių pristatymo spaudos konferencijoje buvau pavaišintas kava.“

Šiek tiek absurdiškai skamba, ar ne? O juk tinklaraščiai dažniausiai yra užrašyta žmogaus diskusija!

Norint galima ir daugiau blogybių iškasti. Ar nebus FTC sprendimas mirštančios spaudos lobizmo pasekmė? Dvigubi standartai tradicinei žiniasklaidai ir tinklaraščiams tarsi taip ir sakytų… Ar nebus tai bandymas pakirsti pagrindinį tinklaraščių privalumą skaitytojo akyse – neformalų ir betarpišką toną?

Būtų šaunu, jei tokius sprendimus priimtų ne valstybės institucijos, o patys autoriai. Juk galima susitarti dėl bendros etikos, kurios laikantis galima būtų išvengti svetimų įsikišimo ir baudų?