Apie programinės įrangos, filmų ir muzikos licencijas rašė šimtai autorių, įskaitant ir mane. Daugybę kartų buvo apeliuojama į kvailas, neįvykdomas, nepraktiškas, apribojančias vartotojo teises sąlygas, smulkiu šriftu surašytas ant lapukų ir lipdukų programų dėžutėse ar parsisiųstų programų įžanginiuose languose.
Kiekvienas mūsų šimtus ar net tūkstančius kartų esame „sutikę“ su kvaila rašliava vien tam, kad galėtumėme išbandyti naują programą, pasiklausyti nusipirkto muzikos disko, pažiūrėti filmą ar atlikti kokį darbą. Šių teisinių šiukšlių iniciatoriai kuo puikiausiai žino, kad žmonės į primestus jiems apribojimus nekreipia dėmesio, bet korporacijų samdyti teisininkai vistiek juos naudoja, norėdami turėti vėzdą prieš produktus ar paslaugas naudojančius vartotojus.
Tai absoliučiai nenormalu, todėl kartas nuo karto vis kyla protesto banga: pasirodo straipsnis spaudoje, parašo įtakingos svetainės ar atsinaujina diskusija TV bei radijo laidose. Dar vieną šūvį iššovė Boing Boing – šioje svetainėje paskelbta „antilicencija“ – kiekvieno mūsų reikalavimai licencijuotų produktų pardavėjams (žr. pav.). Pateikiu grubų teksto vertimą:
„PERSKAITYKITE ĮDĖMIAI. [Pamatę šį tekstą|priėmę iš manęs mokėjimą|priėmę mokėjimui mano kortelę|pamatę šį tekstą ant mano marškinėlių|arba ant šio lipduko] jūs, atstovaudami savo darbdavį, sutinkate visiems laikams atleisti mane nuo bet kokių DERYBOMIS NEAPTARTŲ mano kaip vartotojo teises varžančių įsipareigojimų ar apribojimų, nurodytų jūsų parduodamų produktų pakuotėse, aptarnavimo sąlygose, licencijose, sutartyse, visokiuose popierėliuose ir kituose dokumentuose („NETIKROSE SUTARTYSE“), su kuriais aš neva turėjau sutikti pagal jūsų darbdavio, jo partnerių, licencininkų, atstovų ar jų įgaliotinių norus. Aš priimu jus kaip jūsų darbdavio įgaliotą asmenį atšaukti bet kokias mano laisves varžančias NETIKRAS SUTARTIS.“
Skamba sudėtingai, bet iš esmės tai tereiškia tik tiek, kad kiekvienas pirkėjas turi teisę įsigyti parduodamą prekę be jokių įsipareigojimų paskui su ja elgtis kaip nors kitaip, nei jis paprastai elgiasi su visa savo nuosavybe. Aš galiu parduoti, padovanoti, pamesti, sulaužyti, įsirėminti, pasidėti po kavos puodeliu, išardyti ar dar ką nors padaryti su bet kokiu įsigytu CD ar DVD – nesvarbu, kas jame įrašyta. Tai tokia pati mano nuosavybė, kaip ir parduotuvėje pirktas garinis puodas ar kilogramas šviežių pomidorų. Visos sutartys, dėl kurių sąlygų aš nesiderėjau ir nepasirašiau, yra negaliojančios. Kitaip ir būti negali…
Citatų (2)
[...] rašymai apie licencijas, nepakeis esmės. Galima tik pabandyti pasiaiškinti sutarčių agresyvumą, nukreiptą prieš [...]
[...] Kartais pagalvoji, kurią dalį nelegaulaus programų vartojimo lemia paukščių (t.y. teisininkų) kalba surašytos programų licencijos? Jei perskaitytumėme jas labai įdėmiai ir išanalizuotume, paaiškėtų, kad net nusipirkę programą legaliai, mes dažnai naudojame ją nelegaliai: pasidarome atsarginę disko kopiją (būtinas dalykas!), pakrapštome „paslėptus“ jos parametrus registre, nusikopijuojame patikusią piktogramą ir užsidedame ant aplanko… Nenuostabu, kad pasipiktinimas tomis EULA buvo ir bus, kol jos bus gyvos. [...]