Svetainės optimizavimas. III dalis – validus XHTML

Nors straipsnių apie validumą ir jo naudą netrūksta, labai daug svetainių neįveikia paprasto W3C validumo testo, įskaitant ir nežinau.lt. Klausimas toks – ar validumas tik moralinis ištikimybės standartams aspektas, ar vis dėlto tai duoda kokios nors apčiuopiamos naudos svetainės autoriui? Ir jei duoda – ar sunku pataisyti kodą taip, kad jis atitiktų standartų reikalavimus?

Pagrindinis validumo privalumas – korektiškas svetainės atvaizdavimas naršyklės lange, taip, kad jis maksimaliai atitiktų dizaino kūrėjo sumanymą. Dar sakoma, kad Google labiau patinka taisyklingi tinklalapiai. Nė kiek tuo neabejoju – Google labai svarbu, kad jos robotai nepaklystų indeksuodami svetaines, o tikslus HTML ir XHTML kodas padeda automatinių sistemų navigacijai.

Smulkūs nukrypimai plika akimi nematomi ir realiai netrukdo. Jei trūksta HTML elementą uždarančios žymos ar panaudojama uždaranti žyma be skersinio brūkšnio, iš esmės nieko neatsitinka, nebet maža dalimi sekundės sulėtėja tinklalapio krovimas, kol naršyklė jį analizuoja ir „ieško galų“.

Na, bet garantuoju, kad dauguma mūsų susitvarkytų savo svetainių kodo validumą turėdami laiko… ir jei tai būtų nelabai sudėtinga (Svetainės validumą galite pasitikrinti W3C įrankio pagalba). Deja, kai kuriais atvejais tai yra keblu, nes priklauso nuo dinamiškai generuojamo kodo (reikia taisyti įskiepius, šabloną ar net pačią tinklaraščio sistemą) arba išorinių šaltinių (Flickr, YouTube ir pan.).

Nesu tikras, kad nežinau.lt validumo problemos atitinka randamas kituos tinklalapiuose, bet manau, kad tokios dažnai pasitaiko. Suskirstyčiau jas į keturias grupes:

1. Šablono klaidos. Teoriškai išvaizdos šablonas buvo validus, tačiau aš jį pritaikiau savo reikmėms (iš esmės sujungdamas kelių šablonų savybes), todėl galėjo įsivelti klaidų. Iš dalies galėjo pakenkti ir įskiepiai, generuojantys papildomą turinį, ardantį tinklalapio hierarchinę struktūrą. Šie trūkumai yra pašalinami – tereikia pasėdėti prie šablono kodo.
2. Laiko taupymas. Kodo validatorius reikalauja, kad kiekvienai nuorodai ir paveikslėliui būtų dedamas alternatyvus „alt“ tekstas. Dažnai jį praleidžiu taip nuskriausdamas neįgaliuosius, kurie, naudodami specialius skaitančius turinį naršyklių priedus, negali sužinoti, apie ką yra iliustracija, ar kur veda nuoroda. Turėčiau pataisyti ir tai, bet negarantuoju, kad per skubą visada spėsiu.
3. Priklausomybė nuo išorinių šaltinių. YouTube ir kitos tarnybos pateikia patogų „embed“ kodą, skirtą įdėti klipus ar kitą medžiagą į tinklalapius. Jis yra nevalidus. Ar imsiuos aš kiekvieną kartą jį taisyti? Tikriausiai ne – nebent turėčiau įskiepį, kuris tą kodą sutvarko automatiškai.
4. Priklausomybė nuo programų. Jei naudojame įskiepius ar programas rašymui (pavyzdžiui, Windows Live Writer), tai priklausome nuo jų generuojamo kodo. Labai dažnai jis irgi būna nevalidus. Įskiepius galima tobulinti pačiam, tačiau atnaujinus versiją gali tekti viską daryti iš naujo. WLW pats neperkompiliuosi.

Žodžiu, turint daug laiko ir dedant po vieną rašinį ar du per savaitę, įmanoma rankomis sutvarkyti visą kodą taip, kad W3C liktų patenkinta. Rašant dažniau atviroje sistemoje (su įskiepiais, priedais ir pan.) toks variantas netinka, nebent patys susikuriate sau ir griežtą turinio valdymo sistemą arba ribojate informacijos šaltinius. Blogiausia, kad su validumu net neverta prasidėti, jei neketinate siekti absoliuto – tinklalapis bus lygiai taip nevalidus ir su viena klaida, ir su 1000 klaidų.

Tai nereiškia, kad nereikia siekti to validumo. Tiesiog renkantis savo tinklaraščiui ar svetainei įrankius reikia atsižvelgti ne vien į funkcijas ar patogumą, bet ir į tai, kokį kodą jie generuoja. Aš paprasčiausiai pataisysiu tas klaidas, kurios nuo manęs priklauso ir tikėsiuos, kad tą patį ateityje padarys ir kiti. Norėčiau, kad nežinau.lt visiškai atitiktų W3C standartus, bet kada tai bus, šiandien pasakyti dar negaliu…