Sunkus ir betikslis cenzorių darbas…

(iliustracija iš Radical Sapphoq)

Pastarųjų kelių dienų sensacija – šiaip be galo lojalių Digg vartotojų ir redaktorių maištas dėl cenzūros. Jei dar nežinote visos istorijos, tai ji labai paprasta: kažkas įdėjo nuorodą į forumą, kuriame buvo paskelbtas HD-DVD filmų atrakinimo kodas, tinkantis kopijuoti filmus su specialia programine įranga. Nenuostabu, kad straipsnis Digg žiniose iškart išpopuliarėjo ir pateko į pirmą puslapį.

Kažkokie videofilmų platintojų samdyti teisininkai tuojau pat išsiuntė reikalavimą išimti informaciją, kuriai Digg administracija pakluso. Tačiau tai buvo labai neprotingas žingsnis: užuodę cenzūrą, į kovą pakilo tūkstančiai Digg skaitytojų. Pasipylė aibė naujų straipsnių su kodu antraštėse, tekste, paveikslėliuose ir panašiai. Ir visi jie tapo populiariausiais tiesiog bematant – vienas jų surinko precedentų neturinčius 15000 balsų! Kodas tapo populiarus internete – jį įsidėjo gausybę tinklaraščių, įskaitant ir nežinau.lt :)

(iliustracija iš OhGizmo!)

Galiausiai Digg valdžia kapituliavo. Tarnybos įkūrėjas Kevin Rose parašė viešą laišką, kuriame pažadėjo daugiau informacijos nebecenzūruoti ir verčiau jau kovoti su beprasmiais reikalavimais ją drausti. Šis sprendimas irgi neturi analogų – paprastai didžiosios interneto tarnybos labai kruopščiai cenzūruoja savo turinį ir reaguoja į kiekvieną laišką, prašantį pašalinti neva nelegalią informaciją. Buvo ir pokštininkų, kurie, apsimetę teisininkais, siuntinėjo laiškus YouTube, reikalaudami išimti visiškai nekaltus klipus.

Tačiau dabar, manau, bręsta revoliucija prieš cenzūrą. Digg atvejis, nors išskirtinis, nėra visiškai izoliuotas. Artimiausiame Google akcininkų susirinkime bus svarstoma neigiamai vertinama jos politika paklusti Kinijos valdžios reikalavimams cenzūruoti paieškos sistemos rezultatus šioje šalyje. YouTube nutarė nemokėti milijardo dolerių Viacom už neva nelegaliai talpintus vaizdo klipus ir tęs disputą teisme. Pernai plačiai per internetą nuvilnijo cenzorių bandymas uždrausti gabių DJų permiksuotą Green Day albumą. Rezultatas buvo priešingas, nes šimtai svetainių vieną dieną įsidėjo visus muzikinius failus ir leido siųstis visiems, kas nori, visiškai atvirai. Ir aš dar turiu kažkur diske – labai šaunūs kūrinėliai.

Gali susidaryti įspūdis, kad esu už neribojamą informacijos sklaidą. Taip nėra. Kiekvienas informacijos šaltinio redaktorius (įskaitant ir nežinau.lt) pats sprendžia, ar verta skelbti vieną ar kitą informaciją – tai galima pavadinti savicenzūra. Yra labai daug dalykų, kurių aš neskelbčiau čia, bet lygiai taip yra labai daug dalykų, kurių varžymas man atrodo betikslis ar neteisingas.

Nemanau, kad žodžio laisvės apribojimai laikytini toleruotina cenzūra ir neketinu jų remti. Mano autorinių teisių interpretacija skiriasi nuo surašytos norminiuose aktuose ar įstatymuose – aš manau, kad legaliai įsigijusio kūrinį žmogaus teisės jį naudoti savo nuožiūra neturi būti varžomos. Dėl to visokie atrakinimo kodai man neatrodo nusikaltimas, ypač jei jie jau yra pasklidę ir nėra paslaptis internetu besinaudojantiems žmonėms.

Vengiu pažeisti galiojančius įstatymus, tačiau manau, kad reikia aktyviai diskutuoti apie jų tinkamumą ir keisti nebeatitinkančius šios dienos realijų arba tiesiog nukreiptus prieš valstybės piliečius. Kaip sąžiningai ir blaiviai mąstančioje valstybėje gali galioti įstatymas, baudžiantis už skaitmeninį muzikos kopijavimą, jei tai daro kiekvienas kompiuterį įvaldęs pilietis, įskaitant visą intelektualųjį tautos žiedą ir pačius įstatymų kūrėjus?