Steve Jobs. NeXT ir Pixar (III dalis)

Kas pristatė pirmąjį asmeninį kompiuterį pasauliui? Styvas. Kas „įnešė“ revoliucinę technologiją – grafinę vartotojo aplinką? Styvas. Kas išpopuliarino „pelę“? Styvas. Kokia kvaila bendrovė galėtų tokį žmogų atleisti iš darbo? Apple. Tokia ji buvo vienuolika metų: nuo 1985 iki 1996. Ką Styvas veikė tuos 11 metų?

Apple pradėjo bijoti Styvo

Vieną ankstyvą rytą Styvas pusryčiavo su mokslininku, Nobelio premijos laureatu Paulu Bergu. Jie kalbėjo apie DNR atkūrimą vizualiniame pavidale. Styvas paklausė: „Kodėl mokslininkai nesinaudoja kompiuteriais, siekdami atkurti DNR?“. Pasak jo, tai buvo pokalbis, kuris nulėmė NeXT kompanijos atsiradimą.

Kelios dienos po to jis informavo Apple, kad kuria naują kompiuterį aukštųjų mokyklų studentams bei profesoriams ir sakė pasiimsiąs keletą „žemesniojo lygio“ darbuotojų. Jis pasikvietė Bud Tribble (vienas pirmųjų Mac kūrėjų), du genialius inžinierius Rich Page ir George Crow, sėkmingą pardavėją Dan‘l Lewin ir finansininkę Susan Barnes. Kai Sculley išgirdo šias pavardes jis tarė: „Tai nėra žemesniojo lygio darbuotojai!“.

Apple ėmė bijoti dar nepasirodžiusios kompanijos, kėlė ieškinius teisme už komercinės informacijos pasisavinimą, bet jokių rezultatų nesulaukė. Styvas šį įvykį komentavo taip: „Sunku patikėti, jog 2 milijardus dolerių apyvartos padaranti ir 4,3 tūkst. darbuotojų turinti kompanija negali konkuruoti su šešiais žmonėmis, dėvinčiais mėlynus džinsus“.

NeXT iš kitų bendrovių Silicio slėnyje išsiskyrė darbuotojų kultūra. Tai buvo labiau panašu į savanorišką bendruomenę su jos nariais, negu į bendrovę su jos darbuotojais. Jei naujas žmogus norėdavo įsidarbinti NeXT, tai viską spręsdavo personalas. Esami darbuotojai turėjo pamilti naująjį žmogų, atiduoti palankumo ženklą, brolybę. Jei taip nebuvo – patekti į NeXT jokių šansų.

NeXT: didelis, bet perdėtas dėmesys

1988 m. spalio 12 d. pristačius NeXT Cube viešai, visuomenė produktą vertino palankiai. Vienas žurnalistas apie pristatymą sakė: „Šio renginio praleidimas lygiai tas pats, kas nepamatyti kaip Thomas Edisonas pristatinėja fonografą. Nenorėčiau pasakyti savo anūkams, jog praleidau tokį renginį, į kurį buvau pakviestas”.

Tačiau, kad ir kokį šou Styvas buvo surengęs, NeXT Cube nesulaukė sėkmės. Kompiuteris buvo brangokas – net 10 tūkt. dolerių. Per pirmąjį mėnesį buvo parduota vos 400 vienetų (pagaminta tuo metu buvo 10 tūkst.). Per visą prekybos laikotarpį buvo neparduota 10-15 tūkst. kompiuterių (maždaug už 150 mln. dolerių).

1992 m. kovo mėn. Styvas pasamdė naują įmonės vadovą Peter van Cuylenburg. Jis vadovavo taip prastai, jog beveik visa valdyba paliko NeXT. Galiausiai Cuylenburgas išdavė Styvą taip, kaip kažkada Sculley iš Apple. Sun Microsystems savininkas pranešė, jog pirks NeXT su sąlyga, jei Styvas pasitrauks iš kompanijos. Pasirašius sutartį, Sun Microsystems savininkas pats paskambino Styvui ir pranešė, jog jis išduotas. Cuylenburgas nedelsiant palydėjo Styvą iki NeXT būstinės išėjimo. Kitais metais iš kompanijos buvo atleista 530 darbuotojų. Gamyklos daiktai – nuo kėdžių iki lazerinių spausdintuvų – buvo išparduoti aukcione.

Pixar animation studio inc.

Be NeXT bendrovės, Styvas turėjo ir kuklią grafikos bendrovę Pixar animation studio. Bent jau tokia ji buvo iš pradžių.. Kompanijos istorija prasideda 1985 metais. Joje tuo metu dirbo vos 50 žmonių. Dauguma iš jų – savo srities profesionalai. Visi turėjo vieną viziją – kurti kokybišką kompiuterinę animaciją.

Pirmą kartą apsilankęs Pixar, Styvas buvo apstulbęs nuostabia grafika. Jis nusprendė nusipirkti kompaniją iš George Lucas. Iš pradžių jis siūlė 30 mln. dolerių, bet Lucasui pinigų reikėjo skubiai. Pixar buvo nupirkta vos už 10 mln. dolerių.

Pixar greitai ėmė domėtis šou verslo rykliai, tokie kaip Disney, po to kai kompanija ėmė skinti vieną po kito laurus oskarų apdovanojimuose: 1986 m. – Luxo, 1989 m. – Tin toy ir Knock knock. 1995 metais Styvas vis labiau pradėjo domėtis šou verslo reikalais. Tais pačiais metais buvo sukurtas įspūdingos sėkmės susilaukęs Toy Story filmas.

Tų pačių metų lapkričio 29 d. Pixar pradėjo kotiruotis akcijų biržoje. Per pusę valandos vienos akcijos kaina pakilo nuo 22 iki 49 dolerių (per šį pusvalandį Styvas uždirbo tik 1.5 mlrd. dolerių). PAPILDYMAS: užpernai metais Styvas pardavė Pixar už 7,4 mlrd. dolerių Disney kompanijai (prisiminkite už kiek ši kompanija buvo nupirkta).

Posūkiai asmeniniame gyvenime

1986 m. įvyko įdomių permainų Styvo asmeniniame gyvenime – jis sužinojo apie savo biologinę šeimą. Jo tėvai buvo susituokę praėjus keletui metų nuo jo gimimo. Taip pat Styvas sužinojo, jog turi sesę, kuri yra garsi rašytoja. Susižavėjęs jos kūryba, jis pripildė NeXT kompanijos lentynas sesers knygomis.

Po 5 metų, kovo 18 d. jis vedė Laurene Powell, Stenfordo studentę. Tų pačių metų rugsėjį ji padovanojo jam sūnų, kurį pavadino Reed Paul vardu. Toks buvo koledžo, kurį Styvas vėliau metė, pavadinimas: „Tuo metu naujų produktų pavadinimai buvo ganėtinai sudėtingi“, – Styvo žodžiai iš vieno interviu.

Apie netikėtą Styvo grįžimą į Apple ir iPod revoliuciją skaitykite paskutinėje, IV dalyje

–

Pastaba: šis tekstas anksčiau buvo portale Alfa.lt. Skelbiamas, gavus sutikimą.