(disrupsean nuotrauka)
Google yra įtakingiausia technologijų bendrovė ir viena pelningiausių pasaulyje, tačiau pastarųjų savaičių įvykiai parodė, kad ir iš po jos galima išmušti pagrindą – bent teoriškai. Pagrindinė Google stiprybė, modernios dalyvaujamojo interneto technologijos (tinklaraščiai, žmonių sukurtų klipų portalai) ir tarnybos, staiga tapo labiausiai pažeidžiama vieta.
Milano teismas Italijoje nusprendė, kad keturi vadovaujantys Google darbuotojai yra asmeniškai atsakingi dėl vieno į YouTube 2006-aisiais vartotojų patalpinto klipo, kuriame buvo nufilmuoti iš neįgalaus vaikino besišaipantys paaugliai. Nemačiau to klipo, bet įsivaizduoju, kad jis turėjo būti šiurpus. Tokių, beje, nemažai pasitaiko ne tik užsieninėse, bet ir mūsų vaizdo įrašų tarnybose. Kai tik kas juos aptinka ir praneša, jie pašalinami, bet teisėjui Italijoje to pasirodė negana. Jis nusprendė, kad YouTube yra ne interneto tarnyba, o turinio prodiuseris, panašiai kaip tradicinis TV kanalas. Toks pats mąstymas Microsoft atvedė prie bylos prieš Linkomaniją. Kaltas ne tik tas, kas pažeidžia įstatymą – kaltas ir tas, kieno įrankius naudojant tas įstatymas pažeistas…
Italų teisėjas sustojo ties Google. Bet taip nebūtinai turėjo būti. Galima buvo atsakomybėn patraukti ir interneto ryšio tiekėjus (jei ne jų paslaugos, klipo nebūtų matę žmonės), serverių gamintojus, gal net elektros energijos tiekėjus.
Mums gali atrodyti, kad šis konkretus teisėjas visiškai nesigaudo, kaip veikia internetas ir kokį vaidmenį jame atlieka Google, bet ar bandytume spėti, kiek tokių teisėjų yra pasaulyje? Dėl Google paieškos, YouTube, Blogger tarnybų paplitimo tokios bylos galimos kasdien – šimtais, jei ne tūkstančiais. Google galima parklupdyti vien išsiuntus milijoną kvietimų į visokius teismus ir teismelius nuo Azorų iki Zanzibaro. Nesvarbu, kad didžioji dalis ją išteisins – firmą surys procesas…
Beje, apie Blogger. Ne taip seniai Google sugebėjo išvengti teismo dėl nelegalaus muzikos platinimo ištrynusi kelis gerai žinomus muzikinius tinklaraščius. Pakako IFPI (tarptautinės įrašų industrijos federacijos) grasinimo, ir daugybės žmonių darbas dingo kaip į vandenį. Ir žinote ką? – Tie tinklaraščiai muzikos įrašus buvo patalpinę visiškai legaliai. Tinklaraščio „I Rock Cleveland“ autorius kruopščiai rinko leidimus patalpinti kiekvieną muzikos kūrinį, visus juos jis gavo tiesiogiai iš įrašų studijų ir pačių atlikėjų, visi jie buvo skirti legaliam muzikantų įrašų pristatymui su autorių žinia. Autorius yra pasiruošęs visus dokumentus pateikti tikrintojams, bet manote, kad tai kam nors rūpi? IFPI jau pareiškė, kad jai nusišvilpt į legalumą – ji kovoja ne prieš nelegalų naudojimą, o prieš parsisiunčiamą muziką apskritai.
Čia irgi turime vieną vietinį analogą. LANVA nežino, ar turėjo teisę (licenciją) siųstis Windows 7 žmonės, kurių adresus ji perdavė policijai. Jai vienodai rodo – ji prieš programų platinimą internete apskritai… Tas „viskas, kas man nepatinka, yra nelegalu“ principas pasiekė absurdo lygį – Tarptautinis intelektinės nuosavybės aljansas IIPA apskundė kelias šalis (Indoneziją ir kt.) JAV prekybos atstovybei, nes jų valdžia ketina naudoti Linux! Linux, žinote, skatina piratinį mąstymą…
Vienos pusės spaudimą galima atlaikyti su kitos pusės parama. Jei Google pultų tik persekiotojai, tai vartotojų ir žmogaus teisių organizacijos padėtų atsispirti. Tačiau impulsyviai trindama savo vartotojų turinį, net neįsitikinusi, ar jis išties yra nelegalus, ji praranda paramą ir čia. Žmonės gėdina Google dėl neapdairios reakcijos į kiekvieną skundą iš vienos pusės, o visokie teismeliai kabinėjasi į atlapus dėl kiekvieno dar neištrinto klipo ar tinklaraščio. Ar smagus gyvenimas tarp kūjo ir priekalo?
Cenzūros ir autorių teisių įstatymai interneto kontekste yra atgyvena, tačiau jie galioja ir jų tenka paisyti. Negana to, kiekvienoje šalyje jie skiriasi, todėl net klipo apie katę, besivejančią pelę, visam pasauliui neįdėsi, nes kai kurios šalys (gal ir mes?) tai interpretuos kaip smurtą ir žiaurumą propaguojantį vaizdą. Ar galės tokiomis sąlygomis veikti Google ir kitos interneto tarnybos? Ar joms visoms teks kraustytis į Islandiją, kuri ketina suteikti prieglobstį cenzūros persekiojamoms bendrovėms. Planas gražus – islandai šaunuoliai, bet ar tai reiškia, kad necenzūruojamo interneto reikės skristi į pačią Islandiją?…
29 Comments
Yra ir kita medalio pusė, kai Google savo vartotojams savavališkai „kiša“ savo tarbybas. Kad ir „Buzz“. Arba Feedburner. Kažkas iš blogerių rašė šią savaitę apie FeedBurner problemas. Teko ir pačiam su tuo susidurti, kai FeedBurner kelias dienas neatnaujino srauto.
Ka reiskia kisa?:D nori naudoji, nori ne – paprasta.
O kaip išjungti, kad mano Gmail’e nebūti Buzz. Kad manęs niekas negalėtų sekti ir aš nieko negalėčiau sekti? Tai aš vadinu savavališku tarnybos kišimu.
Tiesiog GMail lango apačioje paspausti nuorodą „išjungti Buzz“.
puiku, kad tau kyla tokie klausimai:)).Jie juk kuria produktus ir juos siūlo.O produktui visada reikia vartotojo.Vartotojas visada renkasi.O jei ko nors nežinome,visada yra kas žino :)).Yra visokiausių išeičių iš padėčių.
O kas tamsta verčia naudoti feedburner? Tave turbūt taip pat google automatiškai užregistravo, ar ne?
Tie teisių gynėjai man vis labiau juoką kelia. Siuntiesi WIndows – blogai. Siuntiesi – Linux, dar blogiau :)
Tie inkvizitoriai savo bukumui, apsaugot, uzkonservuot, sukūrė sistemą-žaidimą, kuris vadinasi teisėtvarka. Ir ką bepadarysi. Kaip ir paprastame žaidime – jis turi savas taisykles, tik skirtumas, kad negali panorėjęs nustot žaisti. Kažkam labai įdomu, kuo tas žaidimas baigsis, „Game over“ laukiame ir mes, nors visi tame žaidime matom, kad taisyklės idiotiškos, baigtis nulemta.
Aš sau seniai pasakiau, – nežaisk žaidimo, kurio taisykles sukūrė kiti (svetimi). Savos taisyklės, „savieji“ ir laimi žaidimą. Nebent taisyklėms modifikuoti radai nulaužimą, skylę.
Kur dingo Smulkmė?
Nebėra. Nebespėju aš jos rašyti – jau seniai nebespėju. Tačiau pabandysiu kaip nors kompensuoti. Įdėsiu kokias įdomesnes nuorodas per Delicious arba Facebook. Reikia pasižiūrėti, kas patogiau.
Tik nepamiršk paskelbt RSS, kai jau bus aišku, kur talpinsi ;)
Tai čia pat ir įdėsiu, kaip intarpą. :)
Tai, kad „Google“ atsidūrė tarp „kūjo ir priekalo“ (vos neparašiau „pjautuvo“, kas ir turėtų savo prasmę…) neturėtų nieko stebinti – juk visada prie to, kuris didžiausias, sėkmingiausias ir koks kitoks teigiamas -iausias stengiasi :prilipti“ visokie „parazitai“, norintys ar tai „svetimo krauju“ pasipinigauti, ar šiaip „pasipiarinti“. Man dar keista, kad nėra plačiai nuskambėję teisminių procesų, kuriuose „Google“ ne tai kad kaltinama asmeninės informacijos atskleidimu, ketinimu monopolizuoti rinką ar kokiais autorių teisių pažeidimais, bet neigiamu poveikiu, paskatinant kažką smurtauti, terorizmu ar net šiaip kenkimu sveikatai…
Kita vertus, šiame tinklaraščio įraše mane nustebino kitkas – „linux skatina piratavimą“ pagal IIPA… Nuo kada tai, kas nemokama sutapatinama su tuo, kas nederama?.. Čia jau iškreiptos kapitalizmo grimasos… Tokia logika reiktų įvairios pakraipos labdarą (nuo drabužių, humanitarinės pagalbos iki nemokamų renginių, soc. paramos ir t.t.) traktuoti irgi kaip elementarų vogimą iš dirbančios ir kuriančios liaudies…
Beje, prisiminiau tokį dalyką, perskaitęs palyginimą apie klipą su kate ir pele – gal kas pamena tarybiniais laikais rodytą „multiką“ pavadinimu „Kalnų daina“? Ten skambėjo dainelė „vaičičiaku vaičičiak“ (gal tai padės prisiminti). Prisiminėt? Tai va, šis multikas, pasirodo, uždraustas. O žinote, kodėl? Nes katina smurtą. O kame gi smurtas, paklausite jūs? Nes milžinas sako žodžius „aš priėjau ir nusukau jai galvą“. Tai vat aš ir pagalvoju, ar tas nuolat dabar vaikams vidury dienos per visus kanalus rodomas vakarietiškas šlamštas su visom kovom, smurto neskatina? Nėr teisybės…
Žmonės per daug priprato prie nemokamo gėrio ir tikisi per daug. Interneto technologijos vystosi tokiais tempais, kad leido vartotojų turinį saugoti ir platinti pakankamai nebrangiai, kad šias išlaidas būtų galima kompensuoti. Tuo tarpu teisinė sistema tikrai netapo pigesnė, nei kad buvo prieš 10 metų. Todėl nemanau, kad google uždirba tiek, kad galėtų sau leisti į nemokamą paslaugą įtraukti ir teisinės pagalbos savo vartotojams. Ypač, kai prieš juos šoka neribotų biudžetų teisių gynėjai. Iš kitos pusės, nepamirškime, kad google yra visų pirma technologijų bendrovė, o ne teisininkų gūžta.
Paskaitykite blogger.com naudojimosi sąlygas. Ten ne vieną kartą yra parašyta, kad google turi teisę pašalinti turinį. Ir dėl bet kokios priežasties. Nepatinka ši sąlyga — eikite pas konkurentą, kuris pasiūlys tinkamesnes sąlygas. Tik jei atstovaus jus teisme, tai nemanau, kad paslaugą jūs gausite už 0,00. Greičiausiai visi tie nuliai bus prieš kablelį ir dar galas žino koks nenulinis skaičius prieš juos. „Brangu!“? Jūsų teisė rinktis.
Ir dar. Jei galėtumėt laimėti mūšį dėl vieno konkretaus blogerio, bet padidintumėt šansus pralaimėti karą (kad ir dėl knygų skenavimo), tai ką jūs rinktumėtės?
Nesutikčiau su straipsnio pavadinimu, problema išties egzistuoja, bet tikrai nuo jos kenčia ne vien Google, o ir kitos didžiosios IT kompanijos bei apskritai pati visuomenė. Nemanau, kad Google gali būti parklupdyta tokių teisminių procesų, todėl dėl šios kompanijos galime nesijaudinti. Tačiau yra visai kita medalio pusė, didžioji dalis visų tarnybų, kurios turėtų reguliuoti nelagalų programų, dainų ir kt. IT produktų platinimą, bei patys teismai, kurie visus tokius ginčus sprendžia, mano nuomone, menkai išmano, kas yra internetinė erdvė apskritai ir kas joje yra išties galima, o kas ne.
O kas išmano? Teisminė valdžia valstybėje priklauso teismui, o ne IT tinklaraščių autoriams. Kad ir kaip jiems gaila dėl to būtų.
Mano prielaida, kad Linux naudojimas bus paskelbtas nelegaliu, galima sakyti, pasitvirtino…
Dėl to autizmu sergamčio vaikino video, tai teko skaityti, jog google išėmė tą video, tik gavę teismo prašymą, o ne kai policija kreipėsi pirmą kartą. Ir tas video beveik du mėnesius buvo publikuojamas, kol atėjo bylos nagrinėjimo eilė. Tikriausiai todėl teisėjas įsiuto ir nusprendė „pamokyti“ google Italijos padalinio vadovus.
Visai neseniai, prie kavos, sugalvojau tokiu pseudo palyginima apie negautasias pajamas(manau labai aktualu siu dienu Lietuvai ir galima isvesti paraleles i Interneto tecnologijas):
1. Kodel vandens sildytuvu(boileriu) naudojimas turetu buti uzdraustas?
Nes karsto vandens tiekimo kompanijos negauna pajamu.
2. Ar galima negautas pajamas prilyginti nuostoliams?
Taip, jei tai leidzia teisine sistema.
3. O vartotojo teises(pasirinkimas, konkurencija ir t.t.)?
Vartotojas renkasi jam geriausia varianta. Jei jo pasirinkimas nesutampa su geriausio varianto (paslaugos, daikto, infrastukturos) siulytojo interesais(pelnas, rinka, stabilios pajamos), tai jis daro zala. O ivertinta zala piniginiais vienetais yra nuostoliai(net ir negautos pajamos).
4. Bet ar tokia situacija reali? Net monopolijos negali priversti pirkti ju paslaugu.
Si situacija reali kiek reali laisvoji rinka ir absoliuti monopolija(kurios is esmes negali egzistuoti, del daugybes salyginiu barjeru) – tai susije su veiklos „laisve“ ir veiklos „ribojimais“, kuriuos sukuria 5C ar 5C+G aplinkos.
5. Bet pasirinkdamas kita varianta, vartotojas gali atnesti ir nauda…
Nauda alternatyvos teikejui (kitam rinkos dalyviui) irgi galima ivertinti kaip zala pagrindiniam paslaugos teikejui.
Kaip jums toks poziuris? Tokie patys argumentai tinka ir Windows, ir autorinems teisems, ir dar daug kam…
Labai sudėtingas toks palyginimas. Juk kalba eina apie informaciją, o ne fizinius daiktus. Geresnis pavyzdys toks:
„Yra labai tingių studentų grupė, joje tik vienas stropuolis, kuris konspektuoja visas paskaitas, kiti tuo metu miega. Artėjant sesijai visi nori jo užrašų kopijos, bet jis už dyka neduoda ir liepia kiekvienam norinčiam užrašų statyti jam alaus. Vienas apsukruolis pastato stropuoliui alaus, nukopijuoti visą konspektų sąsiuvinį ir padalina kitiems studentams kopijas už dyka bei paprašo paaukoti jam pačiam, kiek negaila, jo žodžiais tariant, kad atsipirktų kopijos. Iškylantys klausimai:
a) Ar gali stropuolis uždrausti apsukruoliui platinti jo užrašus, jei alaus jau buvo pastatyta?
b) Ar nedaro verslo apsukruolis, prašydamas paaukoti?
c) Ar žinodamas, jog jo užrašų kopijos taip paplis, stropuolis būtų prašęs ne pastatyti alaus, bet liepęs visiems susimesti ir duoti jam pora tūkstančių?
d) Kas atsitiktų visai studentų grupei, jei stropuolis nuleistų rankas ir išvis nekonspektuotų arba iš principo neduotų savo užrašų?“
Puikus pavyzdys.
to Qt. Pavyzdys netinka, nes stropuolis produktas yra antros eiles – pirmos eiles produktas yra destytojo paskaita. O mes kalbame apie alternatyvas. Nors jusu pavyzdys apie kastu sumazinima labai geras.
Home cooking is killing restourant industry.
O ką jau bekalbėti apie vaikščiojimo pėsčiom įtaką automobilių rinkai :)
Kopijavimo paslaugu teikimas zlugdo knygu leidybos versla.
ta pati tema, lenda dar gyliau:
Bill In UK May Disallow Public Wi-Fi
http://www.washingtonpost.com/.....02796.html
Sita naujiena tai ziauri – sitas istatymu paketas sunaikins vieso interneto paslaugas. Kazkokia nesamone, nes interneto skverbtis juk didele…
Paskaiciau ir toliau: Universitetai ir koledzai nuo sito istatymo bus atleisti. Si isimtis neadekvati, nes pasak to paties istatymu kureju uz piratavima atsakingas vieso interneto rysio tiekejas(kavine). O svietimo istaigos gali tapti piratavimo oazemis, juolab, kad ten yra atviri tinklai.
Dar kitame straipsnyje pamaciau video, kur buvo pristatomos piratavimo technologijos, kurios yra prieinamos kiekvienam kompiuterio ir interneto rysio savininkui. Video teigiama, kad pagrindine piratavimo problema yra tame, kad visas „turinys“ per daug lengvai prieinamas (bent jau as tai supratau). Suprask, per daug galiu turi „Upload“, „Copy-Paste“, „Save as…“ funkcijos. Neuzmirsta igelti ir socialiniams tinklams.
Rekomenduoju si video visiems pradedantiem interneto vartotojams:
http://www.crunchgear.com/2009.....nt-1218163
Ir pastebejimas: Niekas nemokes uz prasta filma(produkta) dideliu pinigu. Jau ir pas mus filmai DVD kainuoja po 5(ar po 3) Lt. Bet tai kol kas galioja tik pasenusiai produkcija.
„Kaltas ne tik tas, kas pažeidžia įstatymą – kaltas ir tas, kieno įrankius naudojant tas įstatymas pažeistas“
Didžioji dalis buitinių žmogžudysčių padaroma virtuviniu peiliu…