(rq? nuotrauka)
Dabar, kai jau esu per pastaruosius kelis metus išleidęs internete didesnę, nei norėčiau prisipažinti, pinigų sumą, galiu šiek tiek apibendrinti patirtį ir surašyti pastabas, kaip skaitmeninis turinys ir paslaugos galėtų būti parduodamos be nuostolio pardavėjui ir su nauda vartotojui. Čia ne išradimai – viskas, ką paminėsiu jau egzistuoja, tik dar nėra paplitę ar neatstovaujama Lietuvoje.
Ryšio paslaugos (šviesolaidis, mobilusis internetas). Kas gerai? Didelės spartos neriboto srauto paslaugos už gerą fiksuotą kainą. Šiuo metu neriboti planai paprastai kainuoja apie 100 Lt/mėn. Tai brangu, bet iki krizės buvo įkandama daugeliui. Mobiliojo ryšio operatorius į tą sumą paprastai prideda tiek minučių ir SMS, kad viskas telpa be priemokų, jei tik netenka naudotis užsienyje. Ko trūksta? Labiausiai trūksta galimybės sustabdyti paslaugą jos neatsisakant, jei išvyksti į užsienį/kaimą/atostogų ilgesniam laikui. Dar labai trūksta lankstumo aptarnaujant klientus. Pavyzdžiui, turiu vieną paslaugą, kuri man nereikalinga, tačiau dėl kurios esu įsipareigojęs (pirkau kompiuterį su finansavimu) ganėtinai ilgam laikui. Kodėl negalėčiau jos pakeisti į analogiškos vertės paslaugą, kuri man būtų reikalinga?
Interneto tarnybos (talpyklos, serveriai, sinchronizavimas, užduočių planavimas). Kas gerai? Maždaug mėnesio bandomasis periodas, per kurį galėtum įsitikinti, ar tarnyba tikrai tau reikalinga. Apple MobileMe davė du mėnesius (sočiai); Remember the Milk bandomojo neturi, bet turi nemokamą versiją (gal būčiau nepirkęs); GigaNews turi ir bandomąjį, ir galimybę sustabdyti paslaugą nenaudojant (teks pasinaudoti dėl skurdo). Ko trūksta? Nemažai interneto tarnybų keblu naudotis, jei jos neturi specialių programų telefonams ar kompiuteriams. Jei galiu rinktis tarp tarnybos, kuri veikia tik naršyklėje, ir tokios, kuri turi specialias programas, kurių duomenis sinchronizuoja internetu, visada renkuosi pastarąsias.
Programos (kompiuteriui ir telefonui). Kas gerai? Beveik idealiai sutvarkytas platinimas. Internete galiu nusipirkti visas man reikiamas programas tiesiog akimirksniu. Daugelis jų turi periodą išbandymui. Ko trūksta? Galimybės perduoti licenciją, perregistruoti ją kitu vardu. Turiu daug programų, kurių man nebereikia, nes pakeičiau OS arba pasikeitė mano darbai/pomėgiai. Norėčiau galimybės prisijungti prie jas išleidusios firmos serverių ir perrašyti jas kito žmogaus, kuriam jos reikalingos, vardu, pats, žinoma, atsisakydamas teisės jas naudoti. Kai tokios galimybės nėra, programų pirkimą stabdo baimė, kad jos kada nors taps nebenaudingos…
Muzika, filmai (siuntiniai ir diskai). Kas gerai? Beveik nieko gero. Gerai, kad galiu įsigyti CD ir DVD lietuviškose interneto parduotuvėse (nors pasirinkimas prastas), bet tai viskas. Ko trūksta? Legalios prenumeratos tarnybos filmams ir muzikai. Aš pagal savo poreikius rinkčiausi Spotify muzikai (tikriausiai kokį nors „basic“ planą, nes nedaug jos klausau) ir panašią tarnybą filmams, kuri leistų už prenumeratos mokestį peržiūrėti 10 pasirinktų filmų per mėnesį + vieną iš jų, labiausiai patikusį atsiųstų namo DVD pavidalu.
Knygos (tik skaitmeninės). Kas gerai? Jei mokate anglų kalbą ir nesivaikote naujausios literatūros, šiandien skaitmeniniu pavidalu jau yra tiek nemokamų knygų, kad ir 20-ies gyvenimų nepakaks joms perskaityti. Negana to, ManyBooks projektas jas turi daugybe įvairiausių e-knygų formatų, įskaitant tinkamus telefonams ir elektroninėms skaityklėms. Ko trūksta? Irgi prenumeratos, su kuria už fiksuotą mokestį per metus galėtum parsisiųsti ir skaityti tam tikrą kiekį knygų (pagal pasirinktą planą). Na, ir, žinoma, lietuviškų skaitmeninių knygų…
Išvados:
- Skaitmeninio turinio (kaip ir paslaugų) pardavimo pagrindas – prenumerata. Už fiksuotą mėnesinį ar metinį mokestį žmonės gauna pasirinkti, kiek ir ko jie nori gauti. Kiekis, lyginant su siuntimu torrentais, gerokai mažesnis, bet tai gali būti ir privalumas. Prisipažinkite, kiek šlamšto esate parsisiuntę vien todėl, kad tai galima? Na, taip – apie naują gerą filmą galiu išgirsti tuo metu, kai jau savo 10 per mėnesį išnaudojau. Jei tai neatidėliotinas dalykas, tai moku ekstra ir žiūriu dabar, jei galiu laukti, tai įtraukiu į kito mėnesio dešimtuką. Iš čia ir antroji išvada…
- Pavieniai kūriniai ar produktai lieka „impulso“ pirkimams. Patys naujausi albumai, filmai ar knygos gali nepatekti į prenumeratą. Tuomet jau sprendžia žmogus: jei labai norisi, moka papildomai. Jei ne – laukia.
- Geodiskriminacija – šių laikų gėda. Būčiau dėkingas, jei Europos Komisija tartų savo svarų žodį diskusijoje dėl iTunes, Spotify, Hulu, Pandora, Amazon ir kitų tarnybų diskriminacijos pagal regionus, šalis ar vartotojų tautybę. Gal galima padaryti logišką išimtį tiems, kas gyvena tik iš reklamos (ji gali būti neįdomi kitiems regionams ir neefektyvi), tačiau jei tarnyba yra mokama, jos paslaugos internete negali būti ribojamos pagal šalis. Kuo mano doleris ar euras yra prastesnis už amerikiečio ar brito? Mano galva reikalingos sankcijos leidėjams, taip ribojantiems turinio platinimą. Pavyzdžiui, jei neparduodi savo filmų internete Lietuvos vartotojams, tavo teisės juos rodyti kino teatruose ar pardavinėti DVD apribojamos analogiškai. Spėju, kad labai greitai viskas susitvarkytų. EK turi labai principingą nuomonę apie naršyklių ir OS konkurenciją, mobiliųjų telefonų sujungimo užsienyje mokesčius – atėjo laikas užsiimti ir geodiskriminacija internete.
Žinoma, netgi idealiausios sąlygos gauti skaitmeninius produktus ir paslaugas visiškai neišspręs nelegalių siuntinių problemų, lygiai kaip valstybių sienos ir įstatymai tūkstantmečius neišsprendžia kontrabandos klausimo. Tačiau tai vienintelis efektyvus kelias gerinti pardavimus internete. Prancūziški pažeidėjų atjunginėjimai nuo interneto ar amerikiečių beprotiškos baudos už pažeidimus yra kvailybė.
Tomo tinklaraštyje radau 
Per pirmąją prekybos savaitę parduota tik 
Komentarų (8)
Hm hm. Galima sužinoti, kuri iš išvardintų tarnybų „diskriminuoja“ pagal tautybę?
Ir nors labai norėčiau turėti galimybę pirkti muziką ITMS, bet labai abejoju, kad noriu jog ES turėtų teisę nurodinėti kur kažkokia kompanija privalo vystyti savo verslą. Ypač jei kompanija ne iš ES.
Microsoft yra kompanija ne iš ES, kurios veikla Sąjungos rinkoje yra griežtai reglamentuojama. Kita tokia kompanija yra Intel. Dėl tautybės tai blogai užrašiau – turėjo būti „pilietybės“.
Dėl ryšio paslaugų – atleiskite už reklamą, bet yra operatorių, kurie leidžia pristabdyti paslaugos teikimą (ir mokėjimus už paslaugą). Pvz., „Skynet“ internetas.
Dėl geodiskriminacijos. I-tunes, Amazon ir kiti ne šiaip sau nepardavinėja tam tikruose regionuose. Leidėjai yra nustatę tokias taisykles. O leidėjams dažnai tenka tartis su kūrinių autorių agentais, kurie irgi reiškia savo pageidavimus.
Žinau, kad, pvz., britai ir amerikiečiai labai ginčijasi, kam priklauso teisės pardavinėti angliškus kūrinius Indijoje, Australijoje ir kitose anglakalbėse šalyse.
Jie vis skaičiuoja: kas geriau parduoti daugiau, bet su mažesne marža, ar mažiau – su didesne marža.
O Amazonas iš leidėjų ima nežmoniškus procentus (apie 60 proc. nuo rekomenduojamos mažmeninės kainos).
Dėl filmų. Ne šiaip sau yra nustatyta tokia filmų platinimo schema: kino teatrai, DVD ir nuoma, TV kanalai. Suskaičiuota, kad taip sugeneruojama daugiausia pajamų.
Galima ginčytis, ar tai draugiška politika vartotojų atžvilgiu, tačiau kaip ir kiekvienas verslas, pramogų verslas siekia uždirbti kuo daugiau. O pastaroji schema, bent jau iki šiol atnešdavo daugiausia pajamų.
Įrašą rašiau iš vartotojo perspektyvos, ką ir pažymėjau įžangoje. Taip, iki interneto tarifų manipuliacija atskirose rinkose duodavo papildomų, tegu ir abejotino legalumo, pajamų. Dabar ji yra beprasmė ir skatina piratavimą labiau nei kuris kitas aspektas. Negana to, suteikia jam moralinį pagrindą.
Bet vis delto kas imtusi daryti tokio ‘muzikos, filmu ir e-knygu prenumeratos’ projekto ir ar apsimoketu toki daryti, juk jis, manau, butu isties labai brangus ir sunkiai igyvendinamas, nes sukaupti tiek filmu, naujausios muzikos ar e-knygu kolekcija tai ne vieneriu metu darbas. Juk licenzijos ir pan. Ir klausimas ar atsipirktu? Juk vistiek turetu prenumerata buti kazkiek pigesne, nei perkant kokius 5 ar 10 DVD ar CD is e-parduotuves. Ar tie filmai, muzika ar e-knygos butu naudojami tik per narsykle? T.y. ar butu galima juos atsisiusti, jei tarkim noresi paziureti koki filma veliau, kai nebus interneto rysio?
Sukaupti ne taip sunku, kaip galėtų pasirodyti. Juk Spotify, Last.fm, Pandora, Hulu ir t.t. užsienyje ne dešimtmečius buvo kuriamos. Bet aišku, kad ne per dieną – per pusmetį ar metus. Tai įprastas verslo projektui laikas. Nieko ypatingo. Nors net nebūtina kurti naujus – visiškai pakaktų, kad dabar egzistuojantys išplėstų savo geografiją ir paslaugas.
Atsipirkti tai atsipirktų ir būtų gerokai pigiau už turinį fizinėse laikmenose, nes čia reikalingos išlaidos tik licencijoms ir serveriams/srautui. Jos yra daug mažesnės už CD/DVD gamybos išlaidas ar popierinių knygų leidybą.
O dėl tų užsienietiškų projektų – ar jūs turite omeny lygiai tokia pačia koncepciją? Ta prasme ten yra rentals, bet ne subscriptions. Kiek mačiau tai iTunes yra tik podcast’u prenumerata. Kaip jūs įsivaizduojate tą prenumeratą? Ar bus galima užsisakyti tarkim 5 filmų peržiūra per mėnesį internete ar bus ir galimybė atsisųsti tą filmą ar albumą?
Skirtumo tarp siuntimo ir tiesioginio žiūrėjimo beveik nėra. Tiesiog žmogus pasirinktų, ar jis nori kartą per kažkiek laiko (mėnesį) gauti albumą ar DVD. Galima ir visiškai be to, kaip Last.fm ar Spotify.