Silicio slėnis. 3 diena – Hewlett-Packard

Trečia kelionės diena iš esmės buvo skirta pažinčiai su Hewlett-Packard istorija ir naujų nešiojamųjų kompiuterių pristatymui. Po pusryčių visa žurnalistų grupė sulipome į autobusiuką ir išvažiavome į tikrąjį Silicio slėnį – Palo Alto ir Cupertino miestus.

Įdomu, kad San Franciskas turi savo išskirtinį klimatą, kuris pasikeičia, nutolus nuo miesto 15-20 kilometrų. Apniukusį dangų ir dulksną po keliolikos minučių važiavimo į pietus tuojau pat pakeičia tropikų karštis ir skaisti saulė. Pasikeičia ir kraštovaizdis: žaluma, išskyrus nebent laistomas vejas, užleidžia vietą rudiems krūmams ir išdegusiai sausai pusdykumės žolei. Tiesa, tokių plotų nedaug, nes beveik visas Silicio slėnis yra laistomas ir kerpamas. Beveik nuolat.

Iš pradžių užsukome į pirmąjį Hewlett-Packard pastatą, kuriame yra išsaugoti abiejų firmos įkūrėjų kabinetai. Jie praktiški, kuklūs ir absoliučiai pasilikę praeito amžiaus septintajame dešimtmetyje, nes nei Billas Hewlettas, nei Davidas Packardas nenorėjo mėtyti pinigų interjero atnaujinimui. Tokie jie ir dabar.

Nors visame pastate įkūrėjų kabinetai yra vieninteliai turintys duris, jos niekuomet nebuvo uždaromos (visada atviros ir dabar). Net tualeto (kuris yra tarp kabinetų, už sienos) durys niekada nebuvo daromos, kad prispyrus gamtos reikalams nenutrūktų pokalbis. :)

Tarp kabinetų ant lentynos stovi pirmasis Hewlett-Packard gaminys, pradėjęs didžiausios pasaulyje kompiuterių gamintojos istoriją – audioosciloskopas.

Dabar Hewletto ir Packardo kabinetai yra tiesiog atminimas ir mažas muziejėlis. Tačiau pačiame pastate tebedirba vyriausi HP mokslininkai ir administratoriai. Tik to nepasakysi, apsilankęs apie 9 ryto pirmadienį. Visame pastate absoliučiai tylu ir tuščia. Mūsų gidai paaiškino, kad dauguma dirba namuose (ir aš taip noriu), arba yra išvykę į susitikimus bei kitus HP padalinius, kurių vien Silicio slėnyje yra išsimėčiusių daugybė. Žodžiu, pagrindinė Hewlett-Packard būstinė man pasirodė visiškai ne tokia, kokios tikėjausi. Ne triukšmingas ir judrus administracinis centras, o tylios ir susikaupusios laboratorijos su praktiškai nematomais darbuotojais.

Į pačias pačias ištakas – Davido Packardo garažą – mums patekti nepavyko, nes archyvo prižiūrėtojas, vienintelis žmogus, galintis duoti leidimą jį apžiūrėti, atostogavo. Todėl teko pasitenkinti paties garažo nuotrauka (žr. pirmą iliustraciją) ir Packardo namais (viršuje), kur dabar yra muziejus.

Užtat kitas pastatas, į kurį išvykome tuojau pat po „pirmojo Silicio slėnio pastato“, buvo maksimaliai modernus (nors iš išorės sunku apie tai spręsti). Tai Skaitmeniniai namai.

Šis demonstracinis namas buvo pastatytas CES parodai Las Vegas mieste, tačiau Hewlett-Packard nusprendė, kad verta jį išsaugoti, todėl nusipirko, perpjovė per pusę, atsivežė į Cupertino ir pastatė automobilių stovėjimo aikštelėje netoli vieno iš Hewlett-Packard pastatų kompleksų (tikrai nežinau, kodėl ne ant žolės šalia – vietos atrodė sočiai).

Skaitmeninų namų tikslas – pademonstruoti, kokią pažangią buitį galima sukurti namuose, naudojant naujausias technologijas. Bet tik jau egzistuojančias technologijas – HP skaitmeniniai namai nėra ateities vizija – už 75 tūkstančius dolerių tokius gali įsirengti kiekvienas. :) Tiek kainuoja visa elektroninė įranga, kompiuteriai, laidai ir komunikacijos name.

Kadangi nieko „kosminio“ name nėra, tai neįprastai ir įdomiai atrodo tik bendras tinklas ir visų komponentų valdymas. Beveik kiekvienas įrenginys su ekranu ir nuotoliniu valdymo pultu ar klaviatūra šiuose namuose gali valdyti visus gyvenimo aspektus: aplinkos kameras ir durų užraktus; kondicionavimą ir apšvietimą (įskaitant užuolaidas bei žaliuzes); muzikos ir vaizdo grotuvus. Įdomu, kad galima suprogramuoti specialius režimus pagal paskirtį: pavyzdžiui, kino režimas automatiškai užtemdo langus, įjungia TV svetainėje ir net sumažina temperatūrą pora laipsnių, kad neužmogtum filmą žiūrėdamas.

Žinoma, kiekvienoje patalpoje yra po vieną ar kelis kompiuterius – net virtuvėje. Makalavimui miltuotais ir riebaluotais pirštais yra skirtas kompiuteris su prilietimais valdomu ekranu. Virtuvė dar turi įdomią orkaitę-šaldytuvą, kuri yra valdoma per internetą: iškepus maistą, jis automatiškai šaldomas, kad nesugestų, ir vėl pašildomas tada, kai šeimininkams reikia. Prieš pradedant stebėtis HP produkcijos įvairove, patikslinsiu, kad Skaitmeniniuose namuose ne vien HP, bet ir partnerių – Whirlpool, Panasonic ir kitų produktai.

Kitais atvejais Skaitmeniniai namai – tiesiog kolekcija pačios brangiausios buitinės ir kompiuterinės technikos. Taip (viršuje), pavyzdžiui, atrodo „paauglio kambarys“. Mažumėlę beprotiška, bet įspūdinga. Tas pats – milžiniški ekranai, daugybė įvairių kompiuterių – ir šeimininkų darbo kabinetuose bei miegamuosiuose.

O štai čia – namų serverinė. :) Spėju, kad įsirengę tokius namus, privalėtumėme samdyti nuosavą tinklų ir sistemų administratorių, arba išeiti iš darbo ir 100% laiko skirti savo namų elektronikos priežiūrai.

Po Skaitmeninių namų apžiūros netoliese ant pievelės žaidėme „makdonaldą“ – gaminomės mėsainius ir čia pat juos valgėme. Buvo žvėriškai karšta, todėl labiau traukė ne mėsainiai, o ledai ir gaivieji gėrimai. Bevalgydamas pastebėjau, kad greta ant medžių auga kopūstai. Na gal ir ne visai kopūstai, bet nežinau, kaip kitaip pavadinti kamuolio dydžio žiedlapius:

Turėjau vilties dar spėti papasakoti apie naujus HP nešiojamuosius kompiuterius, bet teks tai padaryti vėliau – rašau iš IDF, kur labai nėra laiko rašymui, nors sąlygos žurnalistams sudarytos kuo puikiausios. Ir taip porą pranešimų jau praleidau – bėgu klausyti toliau…