
Sumaniau įkvėpti naujos gyvybės savo senstančiam kompiuteriui. Apie receptą jau rašiau. Beliko jį įgyventinti, bet vakar staiga mūsų IT konsultantai įnešė sumaišties, pasiūlę ne nusipirkti RAID masyvo plokštę ir diskų, o pakeisti pagrindinę plokštę. Žinoma, į visiškai naują keisti negaliu, nes tuomet likę komponentai nebetiks. Bet patarimas rėmėsi tuo, kad pagrindinė plokštė su integruotu RAID valdikliu bus spartesnė už papildomą RAID plokštę. Nejau taip?
Šiek tiek pasimečiau (nors pats šiek tiek išmanau techniką, esu linkęs pasitikėti profesionalų patarimais). Gal net būčiau pakeitęs pagrindinę plokštę, bet šiais laikais tinkamos su 478 lizdu procesoriui jau neberasi. Tos, kurias turi pardavėjai yra visiškai niekinės – kainuoja nebrangiai, bet turi vos porą DIMM lizdų atminčiai ir integruotą vaizdo posistemę (su kuria net Windows Calculator lėtai veikia). Jau vien tai neleidžia keisti pagrindinės plokštės, bet yra ir kitų priežasčių, dėl ko papildoma RAID plokštė yra daug geresnis pasirinkimas.
- Jos spartos visiškai pakaks. S-ATA diskų maksimalus duomenų srautas yra apie 150 MB/s. Taigi iš dviejų diskų masyve jis teoriškai gali siekti 300 MB/s. Su S-ATA II diskais – galbūt 600 MB/s. Bet tai teorinės ribos, praktiškai jos niekada nepasiekiamos. PCI 2.2 magistralės mano kompiuteryje pralaidumas siekia 533 MB/s. Su S-ATA diskais daugiau nei pakankamas, su S-ATA II – tiesiog pakankamas.
- Esu daręs integruoto diskų masyvo pagrindinėje plokštėje ir specialioje RAID plokštėje palyginimą. Su RAID plokšte masyvas veikė nepalyginti sparčiau. Paslaptis? Specializuotos mikroschemos. Jei net pati paprasčiausia specializuota RAID plokštė kainuoja apie 230 litų, tai suprantama, kad ji negali būti integruota į pagrindinę plokštę – jei būtų, pagrindinė plokštė būtų daug brangesnė. Čia analogiška situacija, kaip su garso plokštėmis: jei tenkina „business audio“, tai pakanka pagrindinės plokštės lustų, bet jei nori gero garso, tai reikia specialios plokštės.
Taip ir apsisprendžiau. Ryt eisiu pirkti plokštės ir diskų, jei tik šeštadienį dirbs kompiuterių parduotuvės. Ir tada jau imsiu galvoti, kaip patogiau perkelti duomenis iš dabartinio disko į masyvą nediegiant Windows XP iš naujo (jei tik tai įmanoma)…

5 Comments
Jei neklystu, tai HDD viduj tiesiog fiziskai negali butu duomenys rasomi greciau negu 80 – 90MB/s greciu, tad kad ir kokia jungtis jungsis IDE, SATA I ar SATA II, dirbs taip pat. na iskyrus, kai jungi du hardus ant to paties IDE kabelio. Jei klystu pataisykit :)
Gal kur yra palyginimas praktiskai, koks darbo skirtumas tarp paprasto HDD, RAID padarytas su pagrindine plokste kur integruotas RAID, ir su atskirai istatoma specelizuota RAID plokste?
reiks paieskot
Hmm, turi būti įmanoma skaityti sparčiau, antraip nebūtų prasmės kurti S-ATA II sąsają, kai S-ATA jau yra 150 MB/s. Be to, yra dar vienas svarbus disko parametras – tarpinė atmintis (cache) – dažniausiai 8/16 MB. Dalis informacijos keliauja tiesiai iš jos. Tas spartinimas su cache toks svarbus, kad dabar ima rastis ir hibridinių diskų: HDD+Flash viename korpuse.
Na, SATA privalumai yra tame, kad diskams nera reikalingi jokie jumperiai, galima tiesiog ijungt ir naudotis, nereikia nei kompo restartuot, plius laidai ne tokie griosdiski.
Taipogi SATA yra didesnio pralaidumo JUNGTIS. Siek tiek pasidomejau, kokiu greciu nuskaitomi duomenis viduje, maziausia radau 61MB/s, dazniausias SATA 300 budavo 748Mbit, t.y. 93.5MB/s, cia jau didesnes talpos diskuose, didziausia radau samsungo, ten deklaravo 135MB/s, idomumo delei pasiziurejau, ka raso 10 000 apsisukimu turintis diskas, tai buvo tik 84MB/s, bet ten yra kur kas mazesnis pasiekties laikas.
o del cach tai man idomu kokiu principu ten veikia, turiu pora savo numoniu, pamastymu :)
Turbūt nelabai kai kas čia suvokia kaip veikia principas RAID-0 masyvo. Juk yra du diskai, sujungti į vieną , bet tik loginis sujungimas, aparatūros lygyje. Failai skeliami į dvi dalis ir rašomi iš karto į abu diskus, sinhroniškai.Tokia ir sparta. Tik tiek, kad per pus greičiau.
Nuo kurio laiko dvigubas spartos padidėjimas yra „tik tiek“?
One Trackback
[...] neduos didelės naudos. Daugiau informacijos apie mano eksperimentą ir jo rezultatus rasi čia, čia ir štai [...]