Sėkmė ir ilgaamžiškumas

Neseniai Slashdot įdėjo įdomią žinutę. Buvo atliktas tyrimas apie visus mokslininkus, kurie pretendavo ar laimėjo Nobelio premijas nuo 1901-ųjų iki 1950 metų. Paaiškėjo, kad tie, kam pavyko laimėti prestižiškiausią pasaulyje mokslinį apdovanojimą, vidutiniškai prie savo gyvenimo pridūrė apie 2 metus. Tyrimas įvertino ir gauto piniginio prizo poveikį, tačiau jis pasirodė besąs labai nereišmingas, svarbiausias dalykas – visuotinis pripažinimas, triumfas pasiekus tikslą ir kolegų įvertinimas.

Neabejotina, kad pasitenkinimas sėkmingai atliktu darbu, yra vienas maloniausių jausmų – tuo malonesnis, kuo užsibrėžtas darbas sudėtingesnis, ilgesnis ir reikalaujantis daugiau pastangų. Tačiau besivaikant maksimalaus tikslo ir bausmė už neįgyvendintus siekus yra didesnė: nusivylimas praradus metų metus veltui, pralaimėjimo kartėlis, suvokimas, kad kitam tokiam darbui gyvenimo ir energijos gali ir nebepakakti.

Taigi tikslus sau reikia kelti atsargiai. Nežinia, ar kas darė tyrimą apie pasiektų mažesnių tikslų įtaką žmogaus bendrai savijautai ir ilgaamžiškumui, bet spėju, kad net ir nedidelės pergalės sudėtos į krūvą duoda ir pasitenkinimo, ir naudos.

Jei užsibrėžčiau iš nežinau.lt padaryti populiariausią Lietuvoje svetainę, tai po kiek laiko turėčiau pripažinti skaudžiai neįvertinęs galimybių ir realybės. Bet jei ji taps lankoma ir mėgstama poros tūkstančių mąstančių, smalsių ir draugiškų žmonių, tai ir mano, ir kitų autorių, ir svetainės skaitytojų gyvenimas turėtų pailgėti bent savaite kita :)