Kas dėl pačių taisymų, tai prieš publikuojant savo įrašus gan nemažai kartų juos perskaitau (ir pataisau prie to pačio) – ir dalimis kol įrašas dar kuriamas, ir kai įrašas jau būna prie pabaigos, ir kai jau parašytas. Taip tekstas gaunasi ir patrauklesnis, ir daugiau visokių minčių kyla procese, ir tekstas rezultate gaunasi ilgesnis (kas, aišku, ne visada yra privalumas).

Kaip nebandyčiau išleisti visiškai tvarkingą tekstą – po kiek laiko, kai jau „atsiciklini“ nuo parašyto įrašo, vis vien pastebiu vis naujesnes klaideles (ir logiškas, ir gramatines). Tokias, visiškai absurdiškas klaideles, atrandu net ir po savaitės-kelių užmetęs akis į parašytą tekstą.

Taip, tokie tikrinimai atima pakankamą laiko kiekį – gal tai įgūdžių ir praktikos klausimas, o gal tai tiesiog charakterio bruožas. ;)

Pasirodo, aš šiek tiek kitaip RSS atnaujinimų darbą įsivaizdavau, o pasirodo, čia skaityklė didelę dalį duoda.