Pamaniau, kad netikslinga kas savaitę dėti skaitomiausius rašinius, nes juos ir taip dauguma perskaito, o girtis kažkokiais „topais“ irgi jau nebeneįdomu. Grąžinsiu, jei bus daug norinčių.
Vietoje to sumaniau parašyti nedidelę svarbiausios savaitės temos, aptariamos tinklaraščiuose (tiek nežinau.lt, tiek ir kituose), apžvalgą. Kartu ir savo mintis apie tai susidėliosiu, ir gal paskatinsiu skaitytojus prisijungti prie diskusijos.
Didžiausias sausio pradžios pokytis tinklaraščiuose, be abejonės, buvo pirmoji pasirodžiusi komercinė reklama. Internetas_LT permainą pavadino ganėtinai dramatiškai – „nekaltybės praradimu“. Iš pradžių man tai pasirodė kiek per stipru, bet geriau pagalvojus… taip, reklama keičia labai daug ką.
Kaip nebūtų netikėta, mažiausiai ji pakeis asmeninį autorių biudžetą – tokio dydžio svetainėse uždarbis iš reklamos labai nedidelis – gal kokie 2-3 litai už 1000 apsilankymų („atvertimų“), ir dar su sąlyga, kad jų apskritai po keliasdešimt tūkstančių per mėnesį būna. Nepamirškime, kad tam tikra prasme toji reklama kol kas tėra bandymas – ir reklamos agentūros, ir jų klientai pagal pirmųjų kampanijų sėkmę spręs, ar verta toliau bendradarbiauti su tinklaraščiais.
Tačiau tai nemenkas „moralinis“ pokytis. Su reklama atsiranda labai konkrečių įsipareigojimų prižiūrėti projektą, rūpintis jo skaitomumu, atidžiau filtruoti komentarų šlamštą, vengti įrašų ne į temą ar tiesioginių blogodepresijos apraiškų. Kai kuriems, nepratusiems, kad tinklaraštis gali reikalauti planavimo, reguliaraus rašymo ir priežiūros, ta našta ilgainiui gali tapti per sunki, lyginant su gaunamu uždarbiu.
Nors iš išorės santykiai tarp tinklaraščių autorių ar autorių ir skaitytojų nekinta, tačiau su reklama projektams tapus bent iš dalies komerciniais, ilgainiui keisis ir tų santykių vertinimas. Imkime hipotetinį kokių nors vaidų variantą: dabar tai atrodo labai vaikiška ir „nekalta“, tačiau išpuolis prieš interneto autorių ir išpuolis prieš verslo įmonę nėra visai tas pats. Uždirbdami ir mokėdami mokesčius, komercinių tinklaraščių autoriai jausis turį ginti savo verslą, jei reikia – net teisinėmis priemonėmis. Nereikėtų to sureikšminti ar manyti, kad aš taip vaizduojuosi ateitį, tačiau santykiai tikrai rimtės ir keisis. Gal čia ir būtų tas nerūpestingumo ir „nekaltybės“ praradimas, lyginant su ankstesniais tinklaraščiais.
Jei – ir dar labai didelis „jei“ – uždarbio iš tinklaraščių atsiras, tai teks mokytis labai daug naujų dalykų. Visų pirma etikos. Tinklaraščio skaitytojai turi teisę žinoti, ar yra svetainėje užsakytų rašinių, turi žinoti, kas ir kaip remia tinklaraštį. Pastebiu, kad daugelis užsienio tinklaraščių skelbia ir savo reklamos davėjų sąrašą, ir netgi uždarbį. Atvirumas negali pakenkti, jei autoriai yra sąžiningi. Skaitytojai patys nuspręs, ar verta pasitikėti informacija. Iki šiol to skaidrumo gerokai trūko – esu matęs ne vieną užsakytą rašinį be jokio prierašo apie tai.
Kitas dalykas – paties tinklaraščio informacinis ūkis. Mane stebina, kiek daug kolegų vis dar nenurodo savo informacijos šaltinių straipsniuose. Laisvalaikio užrašuose tai gal tik nuodėmė, bet verslui (tegu ir labai menkam) toks dalykas yra tiesiog nelegalus. Vardan tiesos ir ramybės, geriau nurodyti visus naudotus resursus, ir pradinius, ir tuos, kuriuose radai informaciją.
Kai peržiūri viską šviežiu žvilgsniu iš kitos perspektyvos, tai gal net nesinori, kad įvyktų ta „komercinė“ permaina. Skaitytojas neabejotinai iš jos tik laimės, bet patiems autoriams bus labai nelengva. Retas iš mūsų turi reklamos pardavimo patirties, retas yra dirbęs redakcijoje ir turi straipsnių atrankos įgūdžių, ne kiekvienas, kurį banga iškėlė ant keteros, sugebės ant jos išsilaikyti (visa tai galioja ir nežinau.lt).
Artimiausi keli mėnesiai tikrai bus labai įdomūs. Įvykusiais ir neįvykusiais virsmais, džiaugsmais ir nusivylimais. Aš vis dar į reklamą žiūriu „nerimtai“, nelaikydamas, kad jos atsiradimas yra pastovus veiksnys. Man kur kas įdomiau laukti BlogAds.lt starto ir reklamos tarp tinklaraščių mainų. Jei būsime įdomūs savo skaitytojams, visa kita ateis savaime, be streso…
11 Comments
Aš nieko prieš reklamą, kol jos yra „su protu“ ir neblaško dėmesio skaitant įrašus. Arba dar blogai kai išsokinėja kokios flash reklamos ir turi ieškoti kur ją išjungti, kad galėtum pamatyti straipsnį…
Pasidarė įdomu, kiek teoriškai reiktų turėti lankytojų, kad pragyvent galima būtų vien iš savo blogo? Na tarkime, uždirbt pusantro tūkstantėlio..?
Gležniems socialinių tinklų daigams reklama yra pavojinga.
seniai laikas buvo reklamai. cia ir pelu ir grudu atsiskyrimo pradzia.
kažkodėl esu pesimistas. su visa pagarba nezinau.lt lieku prie savo nuomonės, jog kol kas nėra nei vieno rimto tinklaraščio, kuris galėtų tapti įdomus >10% Lietuvos interneto lankytojų. kol tokių nėra – reklama reklamdavių požiūriu teisingai būtų laikoma darbu super-nišinėse rinkose
Liutauras »
Visiškai sutinku. Bet gal šiek tiek kitaip įsivaizduoju, kodėl taip yra. Ir dar manau, kad per pastaruosius metus tinklaraščių skaitomumas padidėjo keliariopai („manau“, nes neturiu duomenų). Jei tas didėjimas neužges – ką gali žinoti…
Bet kuriuo atveju į >10% dėmesio gali pretenduoti ne kuris nors vienas, o, tarkime, top 20 tinklaraščių. Jau gerai.
dėl skaitomumo padidėjimo – tarkim, buvo 1%, dabar 4%. dar ilgai augti :) bet priaugsim po poros metų, jau ir dabar gyvenimą spaudai ir televizoriui smarkiai gadinam :)
dėl top20 –> taip niekur ir neradau skaičiaus, kad koks toprss.lt ar pan. apibendrintų google analytics skaičius – koks bendras unikalių lankytojų srautas gaunamas per dieną/savaitę/mėnesį/..
Liutauras »
Nelabai aš tavo skaičių suprantu. Žiūriu kaip senstantis žurnalististas. Jei yra projektų, kurie jau skaitomi daugiau nei 1000 prenumeruotojų, tai jie yra lyg žurnalai. Esu dirbęs žurnaluose su 2000 tiražu. Jei metų gale turėsime nors 5-6 tokius, tai jau labai įspūdinga. Ar tau „medija“ prasideda nuo milijono?
Kad Google Analytics ar koks kitas skaitliukas apibendrintų UU skaičių, turi būti į visus TOP 20 tinklaraščius įdiegtas tas pats scriptas. Abeju, kiek tai įmanoma, bet būtų įdomu.
O bet gi, jei šiuo metu kuriama banerių mainų tarp tinklaraščių sistema bus komercializuota, joje bus galimybė skaidyti blogus pagal temas, ir, be abejo, bus skaitliukas banerių parodymams skaičiuoti, jau vis šiokie tokie rezultatai ryškės.
Aš humanitarė, tai klausimas gal ir naivus, bet gal galima tuo pačiu išnaudoti ir Google Analytics skaitliuką matavimui visų prisijungusių prie sistemos tinklaraščių lankomumui matuoti bei turėti kokį tai bendrą rezultatą?
dėl skaičių – negalima lyginti žurnalo ir tinlaraščio prenumeratorių. tiksliau – jie nelygiaverčiai reklamdaviams. grubiai – vienas žurnalo prenumeratorius teoriškai perskaito ~50 „įrašų“, kai tinklaraščio prenumeratorius renkasi kiekvieną skaitomą įrašą. aišku, perskaitytas tinklaraščio įrašas žymiai vertingesnis, nei „abstrakti“ reklama n-tajame žurnalo puslapyje.
bet čia jau reklamos specialistų diskusija – tegu komentuoja jie :) mes tik palinkčiosim galva :) arba ne :)
Čia jau galima išskirti užslėptą (ar kaip gavosi) reklamą tinklaraščio įrašuose bei standartinę banerinę/maketinę reklamą.
Žurnalo prenumeratorius gauna visą žurnalą ir tikėtina, pervertęs jį visą, pamatys maketą n-tajame puslapyje. Dar tikėtina, kad šis, kaip ir didžioji dalis spaudos brukalų, jam nesukels jokių emocijų. Perskaitytas straipsnis su sėkmingai užslėpta reklama, gali būti ir įtaigus.
Tinklaraščio RSS prenumeratorius, jei perskaitys įrašą savo skaitytuve, banerio tikriausiai nepamatys, nes Lietuvoje dar nenaudojama (arba aš nepastebėjau) technologija, leidžianti banerinę reklamą RSS skaitytuvuose.
Jei vis tik užeis į tinklaraštį pažiūrėti to įrašo komentarų ar dar ko, banerinę reklamą gali lygiai vienodai natūraliai ignoruoti, kaip ir maketinę spaudoje ar banerinę bet kuriame bendro pobūdžio naujienų portale. Nors, iš kitos pusės, blogo autorius, kaip konkretus asmuo, gali kelti didesnį pasitikėjimą nei grupė (redakcija), dėl ko reklama jo tinklaraštyje gali būti ne taip labai ignoruojama.
Prenumeratorius, RSS skaitytuve perskaitęs užslėptą reklamą įraše, gali ja lygiai taip pat patikėti (arba ne) kaip ir žurnaline. Tai nuo rašytojo asmeninių įtaigos gebėjimų priklauso.
Bet čia jau, iššaukta sąvokų „perskaito ~50 įrašų“ bei „perskaitytas tinklaraščio įrašas žymiai vertingesnis“, leidausi į nesąžiningas reklamos formas.
Apskritai, kalbos apie tai, kas dar nėra daroma ar tik pradedama, labiau panašuios į spėliones, nei į pagrįstą nuomonę.
Taip, Lietuvos ribose.