Reikia diskusijos apie intelektinę nuosavybę komentarai

Autorius: Razbaininkas

Razbaininkas — Thu, 01 Oct 2009 09:00:09 +0000

Dėl paskaitos statuso – mano galva, dažniausiai paskaita yra autorių teisės saugomas objektas. Esminis klausimas, ar paskaita yra originali, nes tai yra vienas esminių apsaugos suteikimo reikalavimų. Pritarčiau tiems, kurie teigia, kad originalumui reikia šiek tiek daugiau, nei tik medžiagos surinkimas – tam reikia ir paties autoriaus kūrybinių pastangų (nors JAV atstovai sakytų priešingai). Dėl to visokie seminarai ir pan. tikrai nebus saugomi. Bet čia yra pakankamai subtilus klausimas, kurio atsakyti be konrečios situacijos analizės neįmanoma. Jeigu jau paskaita yra originali (tikriausia, kad tai ir būtų), tada teisės į ją galėtų priklausyti universitetui, jeigu dėstytojas yra darbuotojas ir jo darbo funkcijos yra dėstyti (nebent darbo sutarty susitarta kitaip). Jeigu dėstytojas dirba ant autorinės sutarties, tada teisių priklausymas turėtų būti aptartas sutartyje. Jeigu neaptartas – tada teisės priklauso pačiam dėstytojui. Iš viso to išeina, kad jeigu esate dėstytojas ant darbo sutarties ir ant paskaitų medžiagos dedate (c) ženkliuką, tai šalia jo parašykite ir universiteto pavadinimą, nes pastarasis yra turtinių teisių turėtojas:)

Autorius: Algimantas

Algimantas — Mon, 28 Sep 2009 12:55:38 +0000

Man iki šiol nesuprantama kaip valstybiniai standartai gali būti kažkieno intelektualine nuosavybe. Siūlau pasiskaityti mūsų valstybės įstatymus apie standartus ir pabandyti rasti viešai ir nemokamai publikuojamus mūsų valstybės standartus. Manau, būsit šiek tiek nustebę, kad standartai kainuoja pinigėlius ir ne tokius mažus. O standartą galima būtų prilyginti pramoninės ar kitos veiklos įstatymui, kuris nurodo kokiems reikalavimams turi atitikti tavo gaminys. Belieka sulaukti laikų, kai į klausimą „Kuo aš kaltinamas?“ bus atsakyta „Susimokėk ir sužinosi.“

Autorius: Sigita

Sigita — Sun, 27 Sep 2009 20:25:42 +0000

Jei šauna geneali idėja, užrašyk ją ar kažkaip kitaip užfiksuok. Ir tas idėjos išreiškimas žodžiais, vaizdais ar garsu jau bus tavo kūrinys, saugomas įstatymų. Tarkim, internetiniai socialiniai tinklai kaip tokie, kaip idėja priklauso visiems. Aš, tu ir dar milijonas žmonių galim kurti savo internetinį socialinį tinklą. Ir tada tas konkretus „puslapėlis“, kaip pavyzdžiui, facebook.com, taps mano tavo ar dar kieno nors kūrinys, intelektinė nuosavybė. Nesvarbu ar bus dar tik planas-projektas, ar jau sėdės serveryje.
Pavyzdžiui, aš negaliu laikyti savo kūriniu „gėrio idėjos“, bet jei sugalvosiu kokį nors konkretų būdą, kaip padaryti daugiau gėrio šitoj žemėj, tas konkretus būdas, išreikštas kitiems suprantamu būdu, jau bus mano kūrinys, mano intelektinė nuosavybė.

Autorius: netikseo

netikseo — Sun, 27 Sep 2009 13:14:32 +0000

LOL, iš viso tik 22 atsakymai ir daromos „toookios gilios išvados“…:))

Autorius: Antonas

Antonas — Sun, 27 Sep 2009 07:28:29 +0000

Mane tai sudomino paskaita. Kazkaip negaliu apsisprest ar cia intelektine nuosavybe ir jei taip tai kieno? Studnetu? Destytojo ar mokymo istaigos? O gal valstybes ( tuo atveju jei valstybes mokymo istaiga tai destoma valstybes uzsakymu ir jos lesomis)?
Is kitos puses paskaitoje juk tik referuojamos placiai prieinamos zinios, kaip konspektas. Taigi tai isvis ne intelektine nuosavybe.
Gal kas geriau suprantantis galetu pakomentuoti?

Autorius: Valdas

Valdas — Sat, 26 Sep 2009 17:55:30 +0000

Nuostabus įrašas. Ačiū.
Pirmas komentaras nuspėjo visų likusių komentatorių būklę… :]

Autorius: Voverius

Voverius — Sat, 26 Sep 2009 17:54:37 +0000

Pagal tave, aš galiu užpatentuoti rato idėją , ir visi, realizavę ratą, privalo man mokėti patentinius mokesčius?

Autorius: Qt

Qt — Sat, 26 Sep 2009 13:31:27 +0000

Na bent jau pasižiūrėjus į JAV teisinę sistemą, tai idėjos kaip intelektualinės nuosavybės savoka yra teisinga. Kaip kitaip pavadinti ebay patentą „apsipirkimas vienu mygtuko paspaudimu“ arba nesenas atvejis kai microsoft’ą padavė į teismą dėl elementaraus XML naudojimo turinio atvaizdavimui. Ačiū dievui ES kol kas tokių nesamonių nevyksta.

Autorius: Wa1DaS

Wa1DaS — Fri, 25 Sep 2009 18:08:26 +0000

O man abi pas Tomą rastos apklausos pasirodė labai „fun“. Taip į jas ir atsakinėjau. vardas teisingai pastebėjo, o vienastoks tai patvirtino: klausimas dviprasmiškas, todėl galimos kelios interpretacijos. vienastokio manymu, turėta omeny įstatymus , mano manymu, mano manymas ;) Taigi: intelektas – protas; nuosavybė – tai kas yra mano. Intelektinė nuosavybė – mano protu sukurta idėja yra mano, kol nepaleidau jos į pasaulį. Paleidus ji tampa visuotina ir jau nebe nuosavybė. Kaip matot, atsakant į pateiktą klausimą visiškai nesivadovauta intelektinės nuosavybės apibrėžimu. Teise taip pat. O ar idėjai reikalinga teisinė apsauga? Ne. vienastoks paaiškino kodėl. Dėl kito irgi teisus: plagijavimas blogai, progresas turi būti, atlygis autoriams taip pat.

Autorius: Giedrė

Giedrė — Fri, 25 Sep 2009 16:42:46 +0000

asmeniškai aš nematau reikalo diskusijai ir apskritai nesupranto šio burbulo prasmės. Man žinojimas, kad idėja yra/nėra intelektinė nuosavybė nieko nekeičia.
Tačiau dėl šventos ramybės pasidomėjau, kalbinau gal tris teisininkus. Vieno iš jų (Mariaus) atsakymas – „Autorių teisių objektais nelaikomi:
1) idėjos, procedūros, procesai, sistemos, veiklos metodai, koncepcijos, principai, atradimai ar atskiri duomenys;
Taigi, autorių teisė gina ne idėją, o jos išraiškos formą, taigi idėja nėra ginama. Tačiau pramoninės intelektinės nuosavybės atveju yra kiek kitaip. Patentų teisė gina išradimą, kuris dažniausiai yra tam tikra idėja, kaip pagerinti tam tikrą procesą ar pan. tai šia prasme idėjos yra ginamos.“

Autorius: vienastoks

vienastoks — Fri, 25 Sep 2009 15:56:03 +0000

A! Bet kad idėja „yra mano“, yra tik paties autoriaus nuomonė! Tik pabandęs ją paversti intelektine nuosavybe jis sužinotų, ar yra teisus. Paprastas pavyzdys: nors „išradimais“ juos vadinu nerimtai, tačiau maniau, kad sugalvota darbų įterpimo sistema į kalendorių yra „mano idėja“ (http://www.nezinau.lt/mano-isr.....lendoriuje). Tačiau yra ne taip. Vienas skaitytojų netrukus atrado, kad Apple AppStore yra programa SmartTime Organizer, kuri veikia labai panašiu (nors ir ne visiškai identišku) principu. Tai gera iliustracija, kodėl idėjos nėra ir negali būti nuosavybe, nesvarbu, ką apie tai mano jos autorius. Išradimo pirmenybė ir techninės galimybės ją įgyvendinti gali suteikti tam tikras teises idėjai. Bet juk apie tai ir kalbame, kad originalus idėjos įgyvendinimas jau tampa teisės saugomu objektu.

Autorius: vienastoks

vienastoks — Fri, 25 Sep 2009 15:49:02 +0000

Viskas čia tikra tiesa. Linkęs pritarti dėl trukmės. Santykinai neilga patento ar kūrinio išskirtinių teisių trukmė skatina ir kūrybą, ir produkto prieinamumą visuomenei. Jei man kas duos patentą 50-čiai metų, tai aš nebūsiu suinteresuotas licenciją suteikti plačiai. Atvirkščiai, stengsiuos „ištempti“ iki pat galo, taip kurdamas dirbtinį stygių. Jei aš žinosiu, kad savo išskirtinėmis teisėmis galiu pasinaudoti santykinai neilgą laiką, aš būsiu linkęs jį licencijuoti kuo plačiau, o gautas lėšas investuoti į naujų kūrinių kūrimą.

Autorius: vardas

vardas — Fri, 25 Sep 2009 15:44:38 +0000

Kažkodėl nebuvo klausiama „ar idėja kaip objektas atitinka Autorinių ir gretutinių teisių apsaugos įstatyme pateiktą intelektinės nuosavybės apibrėžimą“. Į tokį klausimą kaži ar būtų atsakinėjama, tiesa? Norėta išsiaiškinti žmonių požiūrį į vieną ar kitą dalyką, bet tai buvo atlikta etikečių klijavimu, nekonkretizuojant, paliekant žmonėms patiems susigalvoti kontekstą.

Aš į klausimą „ar idėja yra intelektinė nuosavybė“ atsakyčiau teigiamai. Taip, idėja yra jos autoriaus nuosavybė (ne materialinė). Ir šis buvimas nuosavybe suteikia jos autoriui teisę pasakyti „ši idėja yra MANO, aš esu jos autorius“. Ir nors autorius pasidalino savo idėja, ir žmonės šia idėja toliau dalinasi su kitais, kiti žmonės neturi teisės sakyti „ši idėja yra MANO“. Nes idėja jau turi autorių.

Pasidalinau vienu iš interpretavimo variantų. Mano tikslas buvo parodyti kad ganėtinai neproduktyvu rimtus dalykus spręsti ginčijantis dėl etikečių.

Autorius: vienastoks

vienastoks — Fri, 25 Sep 2009 15:21:46 +0000

Šiuo konkrečiu apklausos atveju, matyt, turėti galvoje įstatymai, o ne etiketės žmogaus galvoje. T.y. „kurie iš išvardintų dalykų yra intelektinės nuosavybės teisės objektai?“ Ar kažkas panašaus.

Autorius: Vytax

Vytax — Fri, 25 Sep 2009 15:21:44 +0000

Siūlyčiau įsigilinti į pačią Patento prasmę:
„Tai mainai tarp visuomenės ir išradėjo. Išradėjas atskleidžia išradimą, o visuomenė jam suteikia riboto laikotarpio monopolį („išskirtines teises“) komercinės naudos gavimui.“
Mainai gali vykti tik tada, kai yra abi pusės suinteresuotos. Jokia save gerbianti valstybė nepatentuos jokios absurdiškos ar neegzistuojančios technologijos ar prietaiso. Taip pat ir visiems jau seniai suprantamų ir įprastų dalykų.

Kas dėl patentinio laikotarpio, tai čia jau kita kalba. Praėjusio amžiaus pradžioje 20 metų laikotarpis buvo tinkamas. Nes anksčiau rimti visuomenės pokyčiai vykdavo tik kas 10 metų ar dar rečiau, o dabar tas vyksta nuolat.

Autorius: vienastoks

vienastoks — Fri, 25 Sep 2009 15:19:03 +0000

Gal ir skirtingai. Man kasdien į galvą šauna šimtai idėjų. Taip pat ir kūrybinių. Šventvagystė vadinti jas kieno nors nuosavybe. Pripažįstu, kad mano pavyzdys apie saugų eismą nėra geras, nors tai irgi idėja. Kad žinotumėm, ar tame pačiame pasaulyje gyvename, gal pateiktum sąvąjį?

Autorius: vardas

vardas — Fri, 25 Sep 2009 15:17:39 +0000

Pasakyčiau paprastai: koks klausimas, toks ir atsakymas.
Klausimas „ar priskirtumėte intelektinei nuosavybei“ nekalba apie jokius ribojimus ar atsirandančias teises, o tik klausia, ar objektui priskirtumei nurodytą etiketę. Etiketes kiekvienas traktuoja savaip, taigi atsakymas praktiškai nieko neduoda. Panašiai kaip į klausimą „ar JAV prezidentas B.Obama yra negras?“ atsakymai priklausytų nuo traktavimo, įsivaizduojamo konteksto, ir nuo to, kokių atsakymo pasekmių tikisi atsakantysis.
Pvz., man klausimas „ar idėja yra intelektinė nuosavybė“ visiškai nėra lygus klausimui „ar pritariate idėjų skleidimo ribojimui“. Kaip ir klausimas „ar idėja turi autorių“ nėra lygus klausimui apie „Latga“ „saugomas“ „autorines teises“.

Autorius: vienastoks

vienastoks — Fri, 25 Sep 2009 15:13:41 +0000

Na, nereikėtų asmeninio privatumo painioti su intelektine nuosavybe. Jis žmogui reikalingas ne dėl baimės, kad kas nors pavogs mintis. Natūralu, kad labai konkurencingoje aplinkoje, net idėjų „nutekėjimas“ gali padaryti žalos vienai bendrovei ir naudos kitai. Neretai kaip tik dėl idėjų vienos firmos „perperka“ specialistus iš kitų. Bet tai nereiškia, kad idėjos yra nuosavybė. Firmos gali varžytis, kuri iš jų sėkmingiau pagal kokią nors idėją („vanilės skonio kola“) paruoš produktą rinkai. Tai labai natūralu ir versle vadinama konkurencija.

Gėrimo aparato išradėjas yra tas, kuris sukūrė jį, jo technologinį sprendimą ir užpatentavo. Įmonė, pasiūliusi sprendimą taip parduoti gėrimus, veikiausiai tiesiog gavo atlygį už verslo konsultaciją. Tai naudinga paslauga, tačiau tokių dalykų įstatymai nesaugo kaip patentuojamų kūrinių.

Autorius: Mr-Script

Mr-Script — Fri, 25 Sep 2009 15:06:51 +0000

Arba mes šnekam ne apie tą patį, arba mes pasaulį suvokiam visiškai skirtingai. Kaip tik manau, kad su mano požiūriu daug daugiau galima ką nuveikti. Idėją aš vis gi suprantu, kaip savo kūrybos vaisių. nekalbu apie idėją, kaip kad visi „eismo dalyviai važiuoja saugiai“, čia idėjos, kurios gali ateiti kiekvienam, kalbu apie kūrybines idėjas. Bet koks kūrinys prasideda nuo idėjos ir kūrinys praktiškai yra idėja, tik neįgyvendinta, bet įgyvendinimas yra techinis dalykas kurį gali atlikti daugelis, o sukurti gerą idėją gali ne kiekvienas.

Autorius: Vytax

Vytax — Fri, 25 Sep 2009 14:58:45 +0000

Taip mintys yra nuosavybė. Tik kiekvieno žmogaus reikalas kaip ir kokiu būdu jas reikšti, ką nutylėti o ką ne, ką ir kam išpasakoti ir pan. Turbūt kiekvienas nejaukiai esame pasijautę, kai kažkas nugirsta privatų pokalbį, kai per klaidą ne tam adresatui nusiunčiame žinutę ar laišką? Įdomu kodėl rašantieji dienoraščius, juos visada slepia nuo pašalinių akių? Ar tik ne dėlto, kad privačių minčių (asmeninio turto) skaitymas yra tolygu vagystei?

Beje tos įmonės kiek žinau visiškai neužsiima patentavimu ar jokiu kitu platesniu realizavimu. Tai paliekama užsakovui. Įmonė tik pasiūlo ką ir kaip daryti.
Pavyzdys, kad ir šie CocaCola automatai. Idėją jiems pagaminti kompanija nusipirko iš kažkurios vienos tokios kompanijos. O CacaCola tiesiog automatus pagamino. Išradėjas šiuo atveju yra CocaCola. Tai kas tada ta kompanija sugalvojusį mintį gėrimus maišančiam automatui?