Realaus laiko paieška: ar realu?

(wwarby nuotrauka)

Naujų duomenų atsiradimo internete greitis lenkia pačios lakiausios vaizduotės ribas, o žmonių reakcija į tai yra labai skirtinga: vieni numojo ranka į neaprėpiamus dalykus ir tenkinasi tais trupiniais, kuriuos pastebi (ir aš prie šios grupės priklausau), kiti gi negaili pastangų bandymams tą informacijos srautą pažaboti ar bent jau užgriebti vertingiausias jo dalis.

Vienas įrankių, skirtų pagauti norimus lašus informacijos krioklyje yra vadinamoji realaus laiko paieška. Įrankių, ją atliekančių randasi vis daugiau – kai kas netgi žada, kad geriausią tokį sukūrusi firma turės Google ateitį, nenuostabu tad, kad ir bandančių jį sukurti netrūksta.

Bandymų būta ir anksčiau, tačiau jų gerokai padaugėjo išpopuliarėjus Twitter tarnybai. Galima ignoruoti Twitter, tačiau nepaneigsi jos novatoriškumo – tai pirma interneto tarnyba, pateikianti gyvą, paieškos indeksuojamą informacijos srautą jam beatsirandant. Neveltui Twitter mėgsta prisistatyti „laikanti ranką ant planetos pulso“. Nors pačios tarnybos atžvilgiu tai nėra tikslu – ir Twitter svetainė, ir jos paieška yra visiškai statiški dalykai – dinamiką ir realaus laiko tėkmės pojūtį sukuria kiti įrankiai, pritaikyti Twitter informacijos sekimui, pavyzdžiui, Seesmic (žinutės) ar Collecta (paieška).

Paskaitęs Karolio rašinį apie bandymą sekti Twitter aktualiausias temas, nutariau pabandyti ir aš. Karolis didelio džiaugsmo tarp „trending topics“ neaptiko:

Turiu prisipažint, kad toks mano sumanymas baigėsi lygiai su pirmuoju bandymu. Visi iki vieno srautai atrodė daugmaž vienodai: kas antra žinutė buvo spam pobūdžio – t.y. sukimšti visi populiarūs raktažodžiai į vieną žinutę, matyt tikintis, kad žmonės pradės tą vartotoją sekti.

Tarp populiariausių temų išties šiukšlių tiek daug, kad nė neverta ten lįsti. Bet kaip atrodo situacija, kai domimės kokia nors konkrečia tema? Informacijos srautas apie žurnalistės Natalijos Estemirovos nužudymą man padarė visai kitokį įspūdį – nors labai daug žinučių buvo pakartojimai (RT), vertingų ir naujų dalykų galima buvo rasti jau pirmame paieškos rezultatų puslapyje:

Galima pastebėti ir tai, kad informacijos yra keliomis kalbomis – Karolis skundėsi, kad tarp „pop-temų“ kitos kalbos beveik nepasirodo.

Viršuje pateiktas pavyzdys yra iš Twitter Search. Jo rezultatai automatiškai neatsinaujina, tačiau jei tinklalapio neuždarai, tai atsiradus naujų pranešimų į temą, atsiranda apie tai sakanti gelsva juostelė (Google įvestas standartas) viršuje.

Jei norisi tikro realaus laiko žinių pojūčio, tai galima pasinaudoti nauja tarnyba Collecta:

Collecta naujas žinutes „meta“ iš viršaus į sąrašą centre, rodo gyvą jų statistiką ir leidžia jas perskaityti, tame pačiame tinklalapyje. Jei srautas yra itin intensyvus, tai yra ir pauzės mygtukas, kad jis „nenuplautų“ įdomaus pranešimo.

Tiek trumpos apžvalgos ir pavyzdžių. Raginčiau išbandyti – bent jau pažintis tikrai nepakenks. Tik pasistenkite ieškoti siauresnių temų, nes su „Michael Jackson“ paieška toli nenukeliausite…

O aš pabandysiu atsakyti į antraštės klausimą:

Nauda

• Pulsas. Stebint gyvai atsirandančias žinutes iš tiesų sukuriamas įvykio sekimo pojūtis. Daug informacijos kartojasi, tačiau kartkartėmis srautas vis pasipildo naujais pranešimais, detalėmis, nuorodomis ir pastabomis. Sakyčiau, kad tai logiška CNN, „Žinių radijo“ ir RSS tąsa (juk ten populiarios temos ir aktualijos irgi periodiškai kartojasi).
• Šaltiniai. Potencialiai tai labai naudingas įrankis žurnalistui. Jei rašai straipsnį kuria aktualia tema, tai tiesiog privalu tuo metu sekti srautą ta tema – gali akimirksniu sureaguoti į naują informaciją, susisiekti su jos autoriumi ir taip gauti naują vertingos informacijos šaltinį.
• Pjūvis. Kartais į RSS skaityklę atitekančio srauto margumas trukdo susikaupti. Realaus laiko paieška leidžia sukoncentruoti dėmesį į vieną pasirinktą sritį.

Trūkumai

• Seklumas. Keista šiais laikais skųstis informacijos trūkumu, tačiau bent jau su lietuviškomis žinutėmis jis vis dar labai jaučiamas. Galite nuo ryto įsijungti „kamščių“ sekimą, bet gausite vos vieną ar du pranešimus apie transporto spūstis, ir tai ne kasdien.
• Siaurumas. Kol kas visi įrankiai seka tik Twitter. Jei kokiu nors būdu galima būtų prijungti visą portalų, kitos žiniasklaidos, tinklaraščių ir forumų informaciją, tuomet realaus laiko paieška būtų daug kartų naudingesnė. Tačiau kol kas niekas tam neturi pakankamai „raumenų“ – net nežinia, ar tai sugebėtų Google, Microsoft ir Yahoo!
• Išbarstymas. Paieškai reikėtų minimalaus intelekto, kuris tiksliai pasikartojančią informaciją „paslėptų“ po pirmąja žinute – ją galima būtų peržiūrėti panorėjus, tačiau tokių pačių žinučių mirgėjimas ekrane gerokai sumažėtų.

Kliūtys realaus laiko paieškos tobulinimui iš esmės yra tik techninės ir laikui bėgant bus išspręstos. Tai, beje, gali būti naudingas resursas ir tinklaraščiams. Įsivaizduokime, kad prie kiekvieno įrašo galėsime pridėti langelį, kuriame bus matoma informacija ta tema, surinkta jau po straipsnio paskelbimo ir teberenkama gyvai. Skaitytojas galės pratęsti domėjimąsi tema, matys, ar ji liko aktuali iki dabar, o autoriui nereikės grįžti prie seno straipsnio ir pildyti jį nauja informacija – tam tikra prasme jis pats atsinaujins aktualiausia informacija.

Taigi nors dabar dar aktyviai realaus laiko paieškos nenaudoju, ateityje, manau, tai bus itin naudingas dalykas.