(cogdogblog nuotrauka)
Kas atsitinka, kai mes sumokame pinigus ir gauname programą dėžutėje? Tampame jos savininkais? Programos ar dėžutės? O jei perkame parsisiunčiamą? Ar galima programą parduoti? O naudotą?
Kelis dešimtmečius naudojamės kompiuteriais ir programomis, tačiau taip iki šiol ir nėra aišku, kas atsitinka sumokėjus už programą pinigus. Analogijos su knygomis, filmais ar muzika netinka, netgi su skaitmeniniais jų pavidalais. Programos yra savitas produktas, kurio platinimo ir pardavimo tvarka tebėra svarstoma netgi Jungtinėse Valstijose, kur prekyba programomis masiniam vartotojui jau vyksta daugiau kaip 30 metų.
Įdomus neišspręstų problemų pavyzdys – istorija apie Autodesk programų pardavimą eBay aukcione. Nors parduodamos legalios, nepiratinės programos, Autodesk kreipėsi į eBay, kad pardavėjo paskyra būtų užblokuota. Vėliau teismas pripažino, kad Autodesk pretenzija neturi pagrindo, tačiau kažin ar programų kūrėja su tuo taikstysis.
Ši byla tarsi rodytų, kad programa tikrai nėra prekė. Negalima jos įsigyti taip, kaip perkamas bet koks kitas produktas, kurį, ypač neišpakuotą, kiekvienas laisvai ir be pretenzijų iš kūrėjo/platintojo gali parduoti ar padovanoti kam nors kitam. Bet jei programomis negalima prekiauti niekam, išskyrus jos kūrėjus, tai Amazon, iTunes ir daugybė kitų parduotuvių internete ir miestų gatvėse tai daro nelegaliai? Na, Amazon ar Apple gali gauti leidimus tiesiogiai iš kūrėjų, bet kaip gi tuomet su Windows ar apsaugos nuo virusų programomis, kuriomis prekiauja netgi nedidelės kompiuterių parduotuvės?
Dar daugiau problemų iškyla su naudotomis programomis. Suprantama, kad licencija neleidžia perduoti programos (laikmenos ar skaitmeninės kopijos), jei ja tebesinaudojate. Bet net jei nebesinaudojate programa, jos pardavimo sąlygos yra pilkoji teisinė zona. Dauguma programų yra registruotos pirmojo vartotojo vardu be galimybės tai pakeisti. Išeitų, kad programa yra tiesiog priedas prie individualios licencinės sutarties tarp jos kūrėjų ir konkretaus vartotojo. Tokiu atveju ji yra panašesnė į nuomą, o ne į pirkimą. Microsoft, jei gerai pamenu, netgi ketino būtent taip „pardavinėti“ Office programų rinkinį – nuomoti jį tam tikram laikui.
Nuoma iš tiesų labiau atitinka programų vartotojams keliamas sąlygas. Programa priklauso kūrėjams, jūs tiesiog mokate už teisę ja naudotis savo reikmėms. Šiuo atveju nuomotojas draudžia subnuomą – jūs nuomojamų programų negalite perduoti kitiems, nesvarbu, už mokestį ar be jo. Bet jei taip yra, klausimų vis tiek lieka:
1. Kodėl programos nuomos kaina nepriklauso nuo jos naudojimo trukmės? Pasitaiko išimčių, tačiau nuoma dažniausiai remiasi periodiškomis įmokomis už realiai naudojamą prekę ar paslaugą. Kodėl programos „parduodamos“ už vienkartinę kainą (neskaitant atnaujinimų)?
2. Jei aš tik nuomoju programą, o ji be tos nuomos sutarties yra bevertė (legaliai negalima naudoti), tai kodėl fizinis diskų kopijavimas ar perdavimas kitam, neperduodant licencijos, yra laikomas vagyste? Aš juk neperimu iš kūrėjų teisės nuomoti ir tuo pačiu jų pajamų iš programos nuomos.
3. Ar ta nuoma yra begalinė laike? Jei aš negaliu jos niekam perduoti, ar gali nuomotojo teises perimti kas kitas?
4. Kam priklauso programos dėžutė, registracijos kodas ir laikmena: a) vos ją pagaminus? b) gulint parduotuvės lentynoje? c) atsidūrus vartotojo namuose?
5. Ar programinė įranga gali būti įskaičiuojama į įmonės valdomą turtą? Jei ji nuomojama, taip neturėtų būti, bet jei nuoma yra begalinė, o įmonės pirkėjai įgyja teisę naudotis įranga, tai gaunama nemaža finansiškai įvertinama nauda.
Aš pats deduosi suprantąs, kas yra programa ir kaip ji „perkama“, nors apibrėžti to negalėčiau. Galiu pasakyti, kad žodžiai „pirkimas“, „kopijavimas“ ar „piratavimas“ reiškia visai ne tą, ką galima suvokti tiesiogiai, tačiau tikslaus apibrėžimo nebuvimas glumina. Jei žinote universalų programos teisių apibūdinimą, pasidalinkite – būtų sveika žinoti, kuo naudojuosi…
Ak, ir, žinoma, viskas, kas surašyta, visiškai netinka atvirojo kodo programoms, kurias licencija leidžia modifikuoti ir kurti savo versijas… Joms visiškai netinka nuomos modelis. Gal dėl to atvirasis kodas ir nervina komercinių programų pardavėjus?
12 Comments
Laikausi tokios nuomonės, nusipirkau(Kažkiek sumokėjau), reiškia mano. O jai mano, darau ką noriu.
daugumoj licencijų taip surašyta, kad kažkas buvo su dešra palyginimą padaręs – jei nusiperki dešrą – negali jos nei pats valgyti nei draugo pavaišinti :)
Dabar dar klausimas ne į temą – ką, Džiugai, manai apie naują autorinių teisių atvejį JAV, kai AP pareiškė, kad pagal jų reporterio foto buvo padaryta Obamos „Hope“ plakatas ir dabar reikalauja prisiteisti iš laisvojo menininko kažkokią pinigų sumą? Gal šito atvejo analizę įtrauksi į artimiausius užrašus iš skaitmeninio fronto?
Pridekite sesta punkta:
6. Kas atsitinka, kai kompiuterio ir jame esanciu programu savininkas mirsta, o kompiuteri legaliai paveldi jo artimas giminaitis?
Na vyručai ir pavarėte, tiek gerbiamas teksto autorius tiek komentatoriai apie dešras. Programų licencijos sutartyse prirašyta labai daug visko ir retas iš mūsų jas perskaito. Na su mano anglų anglišką perskaityti neturiu jokių valčių, tačiau dažnai jau galima rasti lietuviškai ar rusiškai. Tad paskaitykite :-) ir bus aišku, kad jeigu jau nusiperki programos licenciją tai ji visai nepanaši į dešrą. Programos yra įrankiai su kuriomis gali supjaustyti, suraikyti savo nuosavą arba draugo dešrą kažkaip ypatingai, kitaip negu tai daro kitos programos. O be licencijos dešrą teks ryti nepjaustytą. Ir jeigu draugas tavo nori taip pat susipjaustyti tą dešrą jis privalės nusipirkti kitą licenciją.
Perpirkti licencijas galima gi be jokių problemų, viskas yra lic. sutartyje apkalbėta.
Aišku problema yra programų registravimas gamintojo sistemoje. Bet čia tikrai ne gamintojas kaltas, o dažniausiai mes patys. Greičiausiai net nežinome kokiu vardu užregistravome programą, ar iš viso ją registravome, ypač didesnėje įmonėje. Tad išsiaiškinti kaip išregistruoti seną savininką ir užregistruoti naują keblu. Bet dėl įprastos netvarkos tokiuose dalykuose, o ne dėl programų kūrėjų kaltės.
Pavyzdžiui, Adobe produktams yra padaryta nebloga registracijos sistema, tačiau reikia viską atydžiai skaityti ir neprisidaryti klaidų besiregistruojant, nes vietiniai mūsų prekybininkai nepadės susigaudyti.
Jau skauda akis, tad neskaitau ir pardon, jei pakartosiu kitų mintis. Jau aiškinomės šią problemą. Ir priėjome išvados, jog būtina išsaugoti dokumentus ir parduoti kartu su dokumentais. Svarbu, kad programa būtų registruota VIENAME kompiuteryje. Jei aš savo kompiuteryje įregistruoju naujesnę versiją, tada jokio nusikaltimo nėra, jei kas kitas įregistruoja programą savo kompiuteryje. Gal būt, nepardavusi senos programos aš nesiryžčiau pirkti naujos versijos, o dabar ir Mikrosoftui naujas klientas „auginamas“, ir aš perku jų naujausią versiją. Kam nuostolis? O tas kitas žmogus, negavęs nupirkti pigiai, gal ir toliau tik bibliotekoje retkarčiais naudotųsi.
kokia painiava! kaip pasake praneseja t*nklo konferencijoje: „siais laikais teise atsilieka nuo technologiju“ ir prisiklausiau t*nklo konferencijoje dar visokiu nelogisku teisiniu sprendimu apie autoriu teises internete tai pasirodo didzioji dalis blogeriu ir kitu internautu pazeidzia interneto teise. kada pagaliau atsiras tvarka IT srity? o gal nk smarkiai keist ir nereikia? :/
Gal dėl to atvirasis kodas ir nervina komercinių programų pardavėjus?
Dėl gamintojų nežinau, neteko susidurti su jų požiūriu. Bet dėl vartotojų, tai yra būtent priešingai – atviro kodo vartotojus kažkodėl be galo nervina komercinės programos. Bent jau tokį įspūdi susidarau iš daugumos komentarų.
sorry, turėjo būti „dėl pardavėjų nežinau“.
Labas rytas. Labai paprastai šitie klausimai sprendžiasi kai tik pareini į kitą barikadų pusę ir atsistoji į autoriaus poziciją..
Na, mes į nuosavybę žiūrime per daiktinės teisės prizmę, o intelektinės nuosavybės, akcijų ir t.t. teisės kiek kitokios prigimties. Nuosavybės skaidymas nėra labai naujas dalykas, antai feodalinė teisė grįsta panašiais principais. Be to, intelektinėje teisėje madas diktuoja bendrosios teisės tradicijos šalys, o jose vyraujančios teorijos nuosavybės skaidyme iš viso nemato problemų.
Šiuo klausimu mano komentaras būtų toks, kad dauguma programinės įrangos kūrėjų „parduodami“ programą iš tikro tik perleidžia teisę naudotis Jų sukurta programine įranga tam tikram vartotojui. Tad jokios nuosavybės teisės realiai nepereina galutiniam vartotojui. Tiek pirkimo tiek nuomos atveju rezultatas tas pats, tik klausimas kokiu būdu gamintojui sumokama už šią teisę.
Tarkime perkdami ESET NOD32 Antivirus ar ESET Smart Security antivirusinę programą jūs įgyjate teisę naudotis ESET programomis tam tikrą laiką, metai ar du. Jei per tą laikotarpį išeina naujesnė programos versija Jūs ją taip pat galite be apribojimų diegti savo kompiuteryje ir puikiausiai naudotis. Baigus galioti išpirktam laikotarpiui programa toliau funkcionuoja tik nebesisiunčia atnaujinimų. Čia galbūt ir būtų panašesnis variantas į nuomą. Aišku ESET NOD32 Antivirus licenciją galima užsiprenumeruoti ir SMS žinute tokiu atveju mokama ne už metus į priekį, o atsiskaitoma tarkime kas 20 dienų.
Kitas variantas kuomet gamintojo produktas gali puikiausiai funkcionuoti ir be atnaujinimų, priešingai nei antivirusinė programa. Tarkime ABBYY Fine Reader 9 programa galinti atpažinti skenuotą tekstą ir jį paversti redaguojamu skaitmeniniu produktu, gali puikiausiai veikti metų metus. Tokiu atveju Jūs nusipirkę šios programos licenciją ja galite naudotis metų metus kol pakanka turimo funkcionalumo ir jums visai nebūtina diegtis naujausios programos versijos. Panašią strategiją taiko ir Microsoft. Nepatikėsite bet dar veikia nevienas kompiuteris su Windows 95 ar Windows 98 operacine sistema. Tad prieš keletą metų pirkta programa sėkmingai veikia toliau.
Mano giliu įsitikinimu tai daugiau psichologinis momentas ir kiekvienam žmogui spręsti ar geriau dabar sumokėti krūvą pinigų ar mokėti mažomis dalimis, bet sumoje sumokėti šiek tiek brangiau už tą patį daiktą, kad ir automobilį. Kiekvienu atveju yra savi pliusai ir savi minusai. Laimi kompanijos galinčios pasiūlyti klientui Jam labiausiai priimtina atsiskaitymo modelį.
Tai taip išeina kad iš esmės yra perkama TEISĖ Į ĮDIEGIMĄ?
Paties įdiegimo tu negali parduoti, nes tai jau praktiškai procesas. Taigi tinka pagal autorių teisių savininkų norus.
Programa, dėžutė, serijos numeris – šalutiniai produktai, kurie be diegimo beverčiai, o nuo bet kokio kopijavimo saugo įstatymas. Vėlgi atitinka šiandieninę situaciją.
kaip Nod’as rašo, įsidiegęs gali naudotis kol atsibosta. Viskas OK.
Atnaujinimai – vartotojo premija už sėkmingą įdiegimą. Beveik taip pat, kaip perkant bloką alaus gauni bokalą dovanų.