Popieriui liko penki metai

knygaipad10.jpg
(ajstarks nuotrauka)

Ne mano žodžiai, bet aš neprieštarauju. Knygos „galą“ po penkių metų pažadėjo žinomas futuristas, „One Laptop Per Child“ projekto iniciatorius Nicholas Negroponte. Žinoma, ta pabaiga nebus galutinė, tačiau popierinė knyga taps kolekcininkų ir suvenyrų medžiotojų, o ne masinio skaitytojo pirkiniu.

Kodėl Negroponte gali būti teisus? Jei Amazon knygyne skaitmeninės Kindle knygos pagal pardavimų apimtis jau aplenkė knygas kietais viršeliais, tai aplenkti pigesnes minkštais viršeliais gali nė penkių metų neprireikti.

Skaityklių kainos smuktelėjo žemiau 150 dolerių; spėju, kad šiemet prieš Kalėdas išvysime ir $99 kainų etiketes. Tuo pat metu sparčiai plinta „premium“ segmentas – planšetiniai iPad ir netrukus pasirodysiantys jų analogai su Android ir Windows OS. Nors šie įrenginiai labai skiriasi savo funkcionalumu ir galia, kovoje dėl skaitytojo jų pajėgos yra suvienytos prieš popierių. Jei sudėsime visas skaitykles ir iPad – jau šiandien turėsime milžinišką rinką.

Manote patys rašytojai to nepastebi? Techdirt neseniai rašė, kad Lietuvos skaitytojui gerai pažįstamas japonų autorius Haruki Murakami naują knygą išleis pats, be leidėjo ir iškart skaitmeninę. Čia svarbūs trys dalykai:

1. Autoriams nebereikia leidėjų. Leidyklų paslaugų šiandien reikia tik tiems autoriams, kurie tikisi, kad juos „prasuks“ leidyklos rinkodara. Nauji autoriai vienaip ar kitaip yra palikti garsinti save patys, o žinomiems autoriams garsinimo nebereikia. O skaitytoją kaip tik ir domina patys žymiausi rašytojai ir nauji atradimai.

2. Technologijų kompanijos aktyviai veržiasi į turinio rinką. Daug paprasčiau ir pigiau tartis su IT firmomis nei su kuria leidykla. Technologijų kompanijos nesikėsina į autoriaus teises, leidinį paruošia greičiau, gerai išmano skaitmeninę terpę. Muzikoje iTunes ir kitos skaitmeninės parduotuvės šiandien jau geriau žinomos už įrašų kompanijas (ant MP3 failo nėra įrašų kompanijos logotipo, tad jauni žmonės net nežino, kas yra BMG ar EMI). Panaši situacija su knygomis ir Amazon Kindle. Tiek Amazon, tiek ir Apple turi savilaidos programas, kurios yra nuolat tobulinamos. Privalumas skaitytojui – sutaupyta beveik visa leidyklos pasiimama kainos dalis.

3. Autoriai siekia valdyti savo teises. Junginėse Valstijose autoriai jau bylinėjasi su leidyklomis, kas valdo skaitmeninių knygų teises. Senose sutartyse tokios nenurodytos, tad autoriai sako nepardavę e-leidybos teisių, o leidyklos teigia įsigijusios visas įmanomas teises, net dar neišrastais būdais. Teismai gali trukti ne vienerius metus, tačiau situacija rašytojams aiški jau šiandien – tik valdydamas savo kūrinio teises esi tikras jų šeimininkas ir gali uždirbti iš naujų medijų ir technologijų. Sutarčių su leidyklomis mažės, jos gaus vis mažiau ir mažiau naujų knygų.

Tiesa, knygos skaitymo įpročiai taip greitai nepasikeis. Knygynai ir bibliotekos yra pernelyg svarbi šiandienos kultūros dalis, kad būtų „nurašyta“. Galimas dalykas, kad ateityje naujų knygų pasirinkimas, pristatymas, skaitymai vyks knygynuose taip, kaip dabar vyksta spektakliai teatruose. Eisime pamatyti ir išgirsti autorių gyvai, įsigysime popierinį egzempliorių su autografu. Vieni tai stengsis daryti kiekvieną savaitgalį, kiti pasitenkins kartu ar dviem per metus.

Įdomu, kad „galas popierinei knygai“ yra naujas startas skaitymui. Skaitmeninės knygos vidutiniškai perkamos dažniau ir skaitomos gausiau nei popierinės. Todėl kultūra ir išsilavinimas tikrai nepralaimės…

This entry was posted in skaitiniai and tagged , , , , . Bookmark the permalink. Both comments and trackbacks are currently closed.

92 Comments

  1. Posted 2010.8.10 at 15:31 | Permalink

    mano galva galas popierinėms knygoms ateis tada, kai vaikai vietoj sunkios kuprinės į mokyklą nešis iPad’us ar kažką panašaus. Kol neįvyks šis perversmas, manau elektroninėms knygoms bus gana sunku rasti vietą suaugusio žmogaus sąmonėje. Bent jau mano tai tikrai.

    • Posted 2010.8.10 at 16:37 | Permalink

      Mano sūnėnui dabar metai su puse. Tad po 5 metų kai jis eis į mokyklą garantuoju, kad jis ten eisi su ebook’u ;)

      • Posted 2010.8.11 at 11:29 | Permalink

        kad taip nutiktų, pirmiausia turi visa švietimo sistema persiorientuoti. Tai LT manau yra per brangus malonumas. Ir ne tik investicijų į IT prasme (čia žinoma bus begalė skandalų etc.), tačiau pirmiausia – pertvarka mąstysenoje. Todėl turint omeny tai, kad turbūt >90% gudragalvių politikų (o jų sprendimų čia tikrai reikės), valdininkų, galų gale mokytojų galvose elektroninė terpė yra nepasiekiamas ir bauginantis pasaulis, 5 metų perspektyva yra ebook’ams LT mokykloje yra per trumpas laikotarpis. Na galbūt maža dalelė privataus mokymų įstaigų ir persiorientuos, tačiau tik tiek.
        Pakanka panaršyti ieškant informacijos po valstybinius tinklapius, kad suprastum, jog juos kuria kažkas_kam_kažkas_kitas_liepė_sukurti. Tačiau nei vienas kažkas, nei kitas kažkas nepagalvojo ar bus patogu ir patrauklu eiliniam vartotojui susisieškoti tai ko reikia.
        LT mano galva, dar toli toli nuo patogios elektroninės erdvės bei elektroninių knygų visuotiškumo. Ir artimiausioje ateityje tai mums tikrai negresia :)

  2. Posted 2010.8.10 at 15:34 | Permalink

    Skambi antraštė, tačiau galima prisiminti žadamą kino galą, atsiradus televizijai.

    Ir kad autoriams nebereikia leidėjų, mintis skamba gana drąsiai, tačiau nepagrįstai.

    Daugėjant el. turiniui, augs tarpininkų (t. y. skaitytojų skonio formuotojų ir turinčių reputaciją apžvalgininkų) reikšmė.
    Ir todėl galvoju, kad kaip tik leidėjų reikšmė išgaus. Kaip Tavo minėtų marketingistų, kaip knygos konsultantų (redaktorių), netgi kaip autoriaus knygos papildomo turinio kūrėjų. Maniškė prielaida, kad ne visi autoriai mokės paruošti el. knygą, ne visi norės užsiimti reklamine kampanija, kai kurie autoriai norės ją papildyti video arba iliustracijos medžiaga – el. knygos susilies su muzika ir filmu.

    Ir dar vienas aspektas – seniau jau rašiau apie bibliotekų svarbos padidėjimą
    http://blog.elem.lt/2010/03/ap.....-ateityje/

    Įdomu bus pamatyti, kokios prielaidos išsipildys.

    • vienastoks
      Posted 2010.8.10 at 15:51 | Permalink

      Tarpininkų jau dabar nebereikia, tačiau šiandien dar reikia drąsos, nes infrastruktūra nėra pakankamai gera, ypač Lietuvoje. Nors ir čia autoriai (pvz., A. Užkalnis) prisipažįsta „vežą“ savo knygą ant savo pečių – leidyklos pagalba yra tikrai ne tokia svari, kokios tikisi autorius. Man kaip tik atrodo, kad atsiras daugybė specializuotų dizaino studijų viršeliams, paruoštų maketų, į kuriuos tereikės išlieti tekstą, o sustiprėję e-knygynai galės pasiūlyti ir rinkodaros paslaugas.

      Reikės video ar animacijos? Tikrai ne leidyklos padės. Iš to, kas šiandien pradeda judėti ta kryptimi, matyti, kad paslaugas teiks novatoriškos dizaino studijos. Sakyčiau netgi, kad tai gali būti dar viena sritis, kuria užsiims žiniatinklio dizaino firmos: Idea, Kryptis, Impartner, Gaumina ir t.t. Jie bent jau turi įgūdžių ir patirties.

      Ir šiaip keistai atrodo tas „ne kiekvienas autorius sugebės“. Spėju, kad taip kažkada buvo sakoma pasirodžius automobiliams: na ar sugebės žmonės PATYS valdyti tokiu greičiu lekiančią ir tokią sudėtingą mašiną? Kaip susidoros moterys ir poetai? Juk nuolat pačiam teks keisti žvakes, nuleistus ratus, perpilti tepalą… O juk ėmė ir atsirado infrastruktūra, o ir pačios technologijos patobulėjo. Todėl esu tikras, kad autoriai ne menkiau susitvarkys, nei tinklaraščių autoriai susitvarko su savo ūkiu…

      • Posted 2010.8.10 at 16:57 | Permalink

        > Reikės video ar animacijos? Tikrai ne leidyklos padės. Iš to, kas šiandien pradeda judėti ta kryptimi, matyti, kad paslaugas teiks novatoriškos dizaino studijos.

        Džiugai, nemanai, kad leidyklos tiesiog praplės savo teikiamas paslaugas – dizaineriai, redaktoriai jau dabar jų komandose? Trūksta tik video meistrų, animatorių ir programuotojų.

        Žinoma, sutinku, kad dabartinės www kompanijos nugriebs savo kasnį.

        > Todėl esu tikras,
        > kad autoriai ne menkiau susitvarkys,
        > nei tinklaraščių autoriai susitvarko
        > su savo ūkiu…

        Ar labai daug atveju, kai tinklaraščių autoriai gamina kokybiškus tekstus? O video? O muziką?

        Transformacija, kuri laukia knygos, tai tiesiog jos, kaip dabar esančios atskiros formos, suvienodėjimas su dabartine tinklalapio forma.

        Neabejoju, kad kai kurie autoriai taps visų galų meistrais. Nors tikriausiai ne visi. Bus įvairių atvejų.

        Bet tikrai žinau, kad turinio daugės. Atitinkamai išaugs mūsų (vartotojų) reikalavimai el. knygoms – jų turiniui ir formai. Kaip dabar turime gana aukštus reikalavimus svetainėms. Ir kuriuos ne visi autoriai peršoks.

        • vienastoks
          Posted 2010.8.10 at 17:36 | Permalink

          Nebūtina būti visų galų meistru. Pirmeiviams bus sunkiau, bet šiaip čia baimės akys didelės ir tiek. Vėl grįžtant prie tų automobilių. Pirmiesiems savininkams išties reikėjo mokėti viską (ir variklį perrinkti) arba samdytis nuosavą vairuotoją-mechaniką. O dabar dauguma nė nenumano, kas yra po variklio dangčiu. Yra paklausa, atsiranda servisas.

          O dėl tų egzaltuotų formatų ir išrankumo, tai praktika rodo priešingai. Tuo metu, kai Sony, ieškodama tobulumo, išleido Super Audio CD, žmonės ėmė ir perėjo prie nekokybiškų MP3. SACD liko dulkėti lentynose. Praktiškumas laimi. Ir kaina, žinoma. Aš vis pavarvindavau seilę į Vagos knygyne padėtą didžiulį, storą, gražiai išleistą Times atlasą už (regis) 500 Lt, bet grįždavau namo ir naudodavausi Google Maps… Paskutinį kartą, kai buvau užėjęs, jis dar buvo neparduotas.

    • vienastoks
      Posted 2010.8.10 at 15:53 | Permalink

      Ak, ir dar dėl „galo“. Buvo netikinčių ir fotojuostelės bei CD pabaiga… Kodak dar visai nesniai aktyviai neigė, kad skaitmeniniai fotoaparatai turi perspektyvą.

      • Marius
        Posted 2010.8.10 at 16:17 | Permalink

        aš atsiprašau, gal pramiegojau. O tais CD jau fsio? galas?
        jei kam reik padalint, tai mažus kiekius info rašinėju į CD, nes „zapadlo“ 100 megų į DVD spaust…

        p.s.
        nebent turima minty – mirtis kaip „širpatribo“ produkcija, nes tiek foto juostelės tiek CD vis dar sėkmingai naudojama liaudyje.

        • Mantoske
          Posted 2010.8.10 at 16:20 | Permalink

          :), tai 100 megų jau geriau į megaupload sumest…

        • vienastoks
          Posted 2010.8.10 at 16:22 | Permalink

          Taip, mintis būtent tokia. Neišnyko ir puodų žiedimas, bet kalbama apie vaidmenį visuomenėje.

      • Posted 2010.8.10 at 16:38 | Permalink

        Foto juostos nepatogios. Jomis nepasipuikuosi prieš gimines. Skaitmeninės nuotraukos kur kas patogesnės. Situacija su knygomis visiškai kitokia. Sakyčiau nevykęs pavyzdys :)

        • vienastoks
          Posted 2010.8.10 at 17:37 | Permalink

          Skaitmeninės knygos dar patogesnės už skaitmenines nuotraukas. O ir pasipuikuoti gali kur nori ir kada nori – tereikia išsitraukti skaityklę. Sakyčiau paprasčiau, nei nusinešti į susitikimą knygų lentyną. Itin vykęs pavyzdys. :)

    • Andrius Bentkus
      Posted 2010.8.10 at 16:32 | Permalink

      Kazkaip siais laikais kiekvienas matematikas sugeba su tex parasyti straipsni, kas yra populiariausias e formatas.
      O tie kas nesugebes, tai gales pasinaudoti tokiom lietuviskom kompanijom kaip VTEX, kurie gauna paprasta gryna teksta ir ji suformatuoja ir isleidzia i spaudyklas elektroniniu formatu.

      As irgi manau, jog popieriaus svaistymo laikai turetu baigtis. Bet kai pasiziuri i tokias salis kaip Vokietija, kur popieriaus kultura TAIP paplitusi, tai manau, jog popieriui liko tikrai daugiau negu 5 metai.

  3. Posted 2010.8.10 at 16:25 | Permalink

    Nauja technologija atraštėse visuomet žudo senas ir nusistovėjusias. Bet tik antraštėse – priešingu atveju dabar jau neturėtume nei radijo, nei televizijos, nei laikraščių, nei žurnalų, o knygas jau prieš pusšimtį metų būtų nukonkuravę „judantys paveikslėliai“. O realybėje visi šie dalykai tik pasislenka ir padaro vietos naujokui. Elektroninių knygų populiarėjimas žinoma inspiruos pokyčius popierinių knygų leidyboje, bet jos tikrai nenužudys. Tiesiog atsiras dar viena alternatyva, kas yra labai sveikintina – didesnis pasirinkimas visuomet yra šaunu.

    Ne taip seniai mačiau įdomų „Obuolio“ leidyklos sprendimą. Nepamenu kokia tai buvo serija, bet pavadinime tikria buvo žodis ‘karalienė’. Akių lygyje išdėlioti puošnus tomai kietais viršeliais – po 40-50 Lt už vienetą. O žemiau, apatinėje lentynoje – ta pati serija ‘paperback’ formatu ir kone dvigubai pigiau. Taigi skaitytojas turi pasirinkimą – jei jam reikia tiesiog skaitalo kelionei – renkasi pigesnį variantą, o jei norisi rinkinuką pasidėti lentynoje – jo laukia tomai kietais viršeliais ir paauksuotomis raidėmis. E. knygos tiesiog sukurs dar vieną lygmenį, kuris, tikiuosi, pritrauks naujų skaityojų (pavyzdžiui tų, kam ir 20 lt už vieną kartą perskaitomą kūrinį yra daug), bet tuo pačiu atrieks ir dalį popierinių knygų pirkėjų. Dalį, bet ne visus. Spėju, kad labiausiai nukentės ‘paperback’ ir kasdienio ‘skaitalo’ pardavimai,tuo tarpu nemaža dalis tų, kurie iš minkšto ir kieto viršelio leidimų renkasi antrąjį, niekur nedings. Aš vis dar norėsiu savo mėgiamas knygas turėti lentynoje. Kad būčiau tikras, jog ši nedings kartu su pamestu telefonu ar nulūžusį serverį aptarnaujančio techniko keiksmais. Kad skaitant nereikėtų jaudintis dėl išsikraunančios baterijos ir lokacijos iki artimiausios rozetės. Kad galėčiau gauti mylimo autoriaus autografą. Kad po dvidešimities metų paėmęs į rankas galėčiau prisiminti, kaip pirkau tą tomelį Helsinkio centre, arba pas bukinistą Laisvės alėjoje, o gal gavau dovanų iš kolegų palikdamas savo pirmąją darbovietę.

    Fizinis daiktas daug greičiau ir lengviau apsipina emocijoms, nei failas kompiuteryje. Turbūt todėl ir nuotraukų taip nebevertiname, kaip anksčiau – mižiniškas jų kiekis sukėlė savotišką infliaciją. Todėl dėl „nulūžusiame“ diske prapuolusios nuotraukų kolekcijos liūdime mažiau, nei dėl prapuolusio šeimos albumo. Pirmas dalykas, ką mes padarėme su savo vestuvių fotografijomis – sudėjome jas į KNYGĄ. Kad neprapultų ir nepasimestų.

    Su kuo tikrai sutinku, tai su išvada, kad artimiausiu metu paskeis leidykų vaidmuo – iš galios centro autoriaus – leidėjo – skaitytojo grandinėje, jos taps tiesiog dar vienu paslaugos tiekėju, padedančiu autoriui pateikti gerą produktą skaitytojui. Jei manai, kad tavo tekstas geras ir be profesionalaus redagavimo, kalbos pataisymų, maketavimo, dizaino paslaugų, gali tiesiog įkelti jį į Amazon/Apple sistemas, atspausdinti keletą popierinių kopijų blurb.com pagalba ir parduoti jas savo tinklaraštyje. Jei reikia – gali iš leidyklos užsisakyti vieną ar keletą iš jos siūlomų paslaugų ir pasinaudoti leidyklos ryšiais su knygynų tinklu.

    • Smokas
      Posted 2010.8.12 at 14:53 | Permalink

      kadangi spausdiname „paperback“ knygas, tai mums šis klausimas labai aktualus. Nesenai kaip tik su kolegomis apsikeitėme nuomonėmis. Galutinė išvada buvo tokia: kol e-skaitytuvai neturės tokio mygtuko, kurį paspaudus būtų galima atsispausdinti pageidaujamą lapą, tai mums jie ne konkurentai. Įsivaizduokite, sėdi kokiame kaimo tualete, skaitai knygutę iš e-skaitytuvo, o kai reikalas eina prie pabaigos, čiup čiupt, o popieriaus skiautelės tai nėra jokios…. :)

      • vienastoks
        Posted 2010.8.12 at 15:01 | Permalink

        Šis argumentas – vienas svariausių. :) Tačiau nereikia pamiršti, kad dėl vietos tupykloje aršiai konkuruos periodinės spaudos likučiai…

  4. Posted 2010.8.10 at 16:29 | Permalink

    Kaip tai nebereikia tarpininkų? O tas pats Amazon kas? Ne tarpininkas? Jau nekalbant, kad bent šiuo metu tiesiai su Amazon nesusitarsit. Rašytojai vistiek linkę turėti savo vadybininką. Jeigu ir mažės tai tik leidyklų skaičius.
    Dėl 5 metų tai labai suabejočiau. Niekaip neįsivaizduoju dabartinių 50-ečių masiškai beskaitančių e-knygas. O jie dar ilgai gyvens. Ir jie norės popierinių knygų. Nemanau, kad leidyklos išmes savo stakles ir užsidarys. Nežinau kiek liko popierinėms knygoms, bet tikrai ne 5 ir manau net ne 10 metų. Nebent būtų kažkoks labai didelis proveržis technologijose. Bet, kad mes jau ir dabar nebe susitvarkom su informacijos perteklium, tai apie proveržius nėra nė ko šneket? :)

    • vienastoks
      Posted 2010.8.10 at 17:40 | Permalink

      Mano mamai 80+ ir ji labai mėgsta skaitmenines knygas. Skundžiasi tik dėl lietuviškų stokos. Skaitmeninė knyga – ideali pagyvenusiems žmonėms: šrifto dydį pasirenki pagal regėjimą, niekada nepameti, kur baigei skaityti, gali keisti knygas pagal nuotaiką ar nuovargį, skaityklė lengvesnė už knygą įsidėti į rankinę pakeliui į polikliniką. Auksas!

      Ir nėra pagyvenę žmonės tokie siaurakakčiai ir luditai, kokiais jie piešiami…

      • Posted 2010.8.10 at 18:25 | Permalink

        Nespresk apie visus vien pagal savo mama ;)

      • Posted 2010.8.10 at 19:37 | Permalink

        Dauguma mano pažįstamų 50+ nekenčia mobiliųjų telefonų. Ir jeigu tik TEO nusileistų iš dangaus ir pradėtu teikti paslaugas normaliais tarifais, tai turėtų begales klientų. Apie e-knygas, jau net nešneku – jie gyvenime jų neskaitys. Tai kad yra pažangių senjorų tai be abejonės. Tik jų labai mažai.
        Galų gale nereikia nė senjorų – man pačiam popierinė knyga kur kas mielesnė.

        • Zygis
          Posted 2010.8.12 at 11:50 | Permalink

          Visi visi mano pazystami ir mano draugu pazystami kuriems virs 50 metu yra visiskai kitokie nei tu aprasei. Jie tiesiog laukia nauju technologiju ir kai isleidzia palaukia kol atpigs ir bega pirkti.

        • tipelis
          Posted 2010.8.13 at 9:18 | Permalink

          Jeigu skaičių pakeistume į 70+, tuomet visai įtikinamai skambėtų.
          O žmonės, kuriems 50+, yra apsikarstę mobiliakais, ir be jų neįsivaizduoja gyvenimo. Ir kompiuteriu naudojasi aktyviai o ne retkarčiais.
          Manau Praeivis nepataikė su amžiaus grupe. Arba gyvena ne pagrindiniuose miestuose, sukasi tarp kitokių žmonių.

  5. Posted 2010.8.10 at 16:34 | Permalink

    Kalbant apie leidyklas. Viena situacija didelėje Amerikoje, visai kita pas mus. Mes skaitome verstines knygas. D.Brown ar P.Coelho pats tikrai nesirūpins vertimu į 3 mln. tautos kalbą. Lieka niša tarpininkams ir leidykloms.
    Lietuvių autoriai dažnu atveju tokie apsnūdę ir neverslūs, kad be leidyklos pagalbos tikrai nieko nepadarys. Žinoma keičiasi kartos, gal jauni žmonės bus visiškai kitokie – verslūs, išmanys technologijas, nesigėdys reklamuotis.

    Iš esmės čia atsiranda dar viena galimybė. Kiekvienas iš mūsų galės tapti leidykla. Randi gerą autorių vakaruose, pasirūpini vertimu ir pradedi versliuką :) Gamybinių išlaidų beveik jokių, su teisių turėtojais tariesi dėl pajamų dalybų… Įdomūs laikai ateina, nei kaip į spaustuvę nebeinvestuočiau…

    • vienastoks
      Posted 2010.8.10 at 17:44 | Permalink

      Artimiausiu metu užsienio autoriai tikrai nepuls rūpintis lietuviškais vertimais. Bet (kaip pastebėjai) gali pasirūpinti nepriklausomi gerbėjai. O gali būti ir kitaip – vertimo firmos pradės teikti „lokalizacijos“ paslaugas pagal kontraktą su Amazon, Google ar kuriuo kitu gigantu. O kur dar „freelanceriai“?

      • Posted 2010.8.11 at 10:39 | Permalink

        Bet tai esmė nesikeičia. Alma litera, Amazon ar Džiugas :) Bet kokiu atveju bus kažkoks leidėjas-tarpininkas.
        Ir nematau tame nieko blogo…

      • CataclysmMansion
        Posted 2010.8.13 at 21:55 | Permalink

        Kazkur kazkas panasaus tai jau vyksta… Ar tik ne anime srityje gerbejai dubliuoja originaliasias serijas? Patirtis jau yra…

  6. Posted 2010.8.10 at 18:13 | Permalink

    Netikiu, nors tu ką :)

    Kartai, gimsiančiai per kokį artimiausią dešimtmetį (+ priaugusiai iki skaitymo amžiaus, tai dar apie pusė dekados) – taip, galbūt popierinė knyga atrodys taip, kaip mums dabar atrodo lempinis radijas, bet per penketą metų? Ne, netikiu :)

    O pažiūrėjus optimistiškai – gal jau kaip tik tas laikas pult pirkti popierines knygas? ;) Investicija į giminės ateitį, kai knygą, tavo įsigytą už ~50 LTL, tavo anūkas parduos už 50k neo-juanių ar 5 megakredų? ;)

  7. Deivis
    Posted 2010.8.10 at 18:15 | Permalink

    nepamirsiu,kaip kada tai,pries kokius 4 metus,Vienastoks NK numeryje buvo jau paruoses vainika ir chrizantemu puokste Microsoftui.

    • vienastoks
      Posted 2010.8.10 at 18:27 | Permalink

      Kaip supratau, čia komplimentas? Nes kurioje srityje šiandien Microsoft yra tokia svarbi, kokia buvo prieš 5 metus? Nė vienoje. Net pačioje mums svarbiausioje – operacinių sistemų, ji per dvi OS kartas neįtikino žmonių palikti 2002-aisiais išleistą XP. Padaryk paprastą eksperimentą: perskaityk šimtą IT naujienų antraščių ir palygink Google ir Apple bei Microsoft paminėjimus…

      Pasaulis keičiasi. Mūsų galvos atsilieka. :)

      • Posted 2010.8.10 at 19:08 | Permalink

        http://www.netmarketshare.com/.....x?qprid=11

        jo. MS visiskai nesvarbi. tik 90% rinkos, juokas.
        neitikino pereiti: http://www.maximumpc.com/artic.....os_history

        juokas

      • Posted 2010.8.10 at 19:46 | Permalink

        Nereikia skaityti, užtenka pasinaudoti Google Trend :)
        http://www.google.com/trends?q.....C+facebook
        tiem kas tingi spausti ant nuorodos pacituosiu:
        Facebook 6.20
        Google 3.80
        Microsoft 1.00
        Apple 0.60

        Bet pagal finansus rodiklius jie išsirikiuoja jau visai kitaip: Apple, Microsoft, Google ir Facebook. Tai, kad apie Microsoft mažai šnekama nereiškia, kad jiems kažkas atsitiko – jie gyvena ir vargo nemato. Pagal finansus atsilieka tik nuo Apple. Nors ir tai priklauso kaip skaičiuosi. Realiai Microsoft ir Apple dvi didžiausios kompanijos ir Google Su Facebook iki jų dar labai toli :P

      • Karakumų asilėlis
        Posted 2010.8.10 at 20:10 | Permalink

        Džiugai, aš paklausiu atvirkščiai- kas tokio atsitiko, kad MS staiga tapo tokia nebesvarbi, ir kokiose srityse tai atsitiko ? OS ? Gal useriai pradėjo linuxus naudoti ? Gal ir naudos, kai išsiaiškins, kaip susikonfiguruoti savo pelės mygtukus per komandinę eilutę :)
        O koorporacijos ? Valstybinės įstaigos ? O gal serverines winOS nebenaudojamos ?
        Tas pats su Ofiso paketu- siūlo nemokamai Open Office ir visas kitas alternatyvas, bet koorporacijos kaip pirko tuos mokamus MS produktus,taip perka ir šiandien.
        Taigi, prieš 4 metus paruoštos crizantemos nepanašu, kad pagrįstos kuo nors kitu, kaip tik paminėtomis laikraščių antraštėmis. Bet jei skaitysi tik laikraščių antraštes, gali pagalvoti, kad Lietuvoje egzistuoja tik Zvonkė ir kitos vienadienės žvaigždės.

        • vienastoks
          Posted 2010.8.10 at 22:13 | Permalink

          Aš neneigiu MS dydžio, bet jei žiûrėsime į dinamikå, tai nelabai jiems sekasi. Naršyklė pozicijas užleidžia, mobilios sistemos vėluoja, Office parduodama lėčiau nei tikėtasi, Zune smigo, planšečiû nėra. Pagal praeities nuopelnus Microsoft nedag kas gali pralenkti, bet medaliai rinkoje mažai reiškia.

          • Posted 2010.8.11 at 0:33 | Permalink

            Kaip jau rašiau pas savęs prieš keletą dienų, ta pati Apple būtų bankrutavusi 1997 metais jei nei 150 milijonų Microsoft investicija. Taip, Microsoft išgyvena ne geriausius laikus ir dėl to niekas nebando ginčytis. Bet Microsoft kuria naują OS ir kitus naujus produktus ir jie tikrai bus perkami.
            Ką savo ruoštu turi Google ir Facebook? Tik didžiulę vartotojų duomenų bazę. Lengvas įstatymų leidėjų pirstelėjimas, bent jau Facebook gali privesti prie bankroto. Nors Google reikalai ne ką geresni. Nekalbant apie tai, kad jie nieko nekuria ir tik supirkinėja idėjas, kurias dažniausiai net nesugeba išvystyti. Jų pačių šūkis „Don’t be evil“ prikaišiojamas ne tik mano lūpomis bet ir pvz Wall Stree Journal, kuris paskutines kelias savaites labai daug rašo apie Google lėtą virtimą blogio imperija. Šiandien kaip tik buvo įdomus straipsnis apie 2008 metų vidinius Google dokumentus patekusius į WSJ žurnalistų rankas. Google susitarimas su Verizon irgi niekam nepatinka. Jeigu kam ir nesiseka, tai sakyčiau Google. Nemanau, kad jie žlugs, bet, kad Google ir Facebook burbulas gali subliūkšti tai labai įtikėtina. O štai Microsoft žlugimo niekaip neįsivaizduoju :P

    • Posted 2010.8.10 at 18:28 | Permalink

      Akivaizdu, kad jis truputi per daug skuba su savo prognozem:) Del popieriaus likimo taip pat.

  8. Posted 2010.8.10 at 19:14 | Permalink

    teisus. tolyn labyn leidėjų funkcijos beliks: paieška, atranka (galbūt kuklus mokymas/gludinimas) ir pristatymas publikai. ir dar palydimoji rinkodara – visas debesis kūrinį supančių produktų.
    kuo greičiau leidėjai tai supras, tuo jiems paskui mažiau skaudės.

  9. Posted 2010.8.10 at 20:07 | Permalink

    Kai e-knygų skaityklių kaina susilygins su popierinėmis knygomis, tada pažiūrėsim :) Man labiausiai patinka, jog nežinomas autorius galėtų priduoti savo nemokamą knygą į e-knygų parduotuvę ir taip knyga būtų pasiekiama milijonų skaitytojų, o autorius bus neišleidęs nė cento.

    • Posted 2010.8.11 at 5:10 | Permalink

      Skaityklę perki vieną kartą. Nusipirkus vos keliolika e-knygų, įskaitant popierinio bei elektroninio leidimų kainų skirtumą + siuntimo išlaidas, tokia skaityklė atsiperka – toliau ji jau „neša pelną“.

  10. Posted 2010.8.10 at 20:21 | Permalink

    1. Na, keistas požiūris, kad autoriams leidyklos reikalingos tik „išsukimui“. Labai reto autoriaus tekstas tampa geru, populiaru, žinomu be leidėjų/redaktorių įsikišimo.

    2. Ir ką reiškia tų technologijų firmų kūrinių paruošimas? Kalbi apie formato pakeitimą ar turinio paruošimą? Ar manai, kad visi tekstai turiniu yra savaime geri, tereikia juos skaitmenizuoti ir dėti elektroninėn terpėn?

    Apple ir Amazon nieko nedaro kūrinių turiniui. Jį tik pardavinėja. Ar tai kaip nors įtakoja turinio kokybę? Daugiausia, ką sutaupo skaitytojas pirkdamas per Apple arba Amazon – tai dalį kūrinių transportavimo, didmeninės ir mažmeninės kainos. Bet nereikia pamiršti, kad el. knygoms daugelyje šalių negalioja tokios PVM lengvatos kaip popierinėms. Dėl to kainos skirtumas nėra toks didelis, kaip visų įsivaizdavimu turėtų būti.

    3.

    3. Sakai: „situacija rašytojams aiški jau šiandien – tik valdydamas savo kūrinio teises esi tikras jų šeimininkas ir gali uždirbti iš naujų medijų ir technologijų. Sutarčių su leidyklomis mažės, jos gaus vis mažiau ir mažiau naujų knygų“. Atrodytų, tarsi autoriai dabar negauna nė skatiko iš leidėjų, o štai koks nors Apple ar Amazon jam sukraus aukso kalnus tik dėl to, kad bus naudojamasi jų sistemomis. Tarsi jos būtų ne pelno organizacijos. Ką gi pažiūrėsim.

    Sutinku, kad prireikus video ar kitokių medijų prie knygos, bus kreipiamasi į gauminas (beje, kai kurios leidyklos ir dabar kreipiasi, o kai kurių knygų viršelius maketuoja reklamos agentūros). Klausimas: kas už tai mokės? Pats autorius? Jo gerbėjai?

    Jeigu knygų rašymas yra tas pats, kas automobilių taisymas, tai kodėl neturime kokių „knygų servisų“, „knygų gaminimo korporacijų“? Aišku, formatą patvarkyti baika, o su turiniu – tai ne tas pats kas prie staklių.

    Dėl vertimų. Akivaizdu, kad sunku daug kam įsivaizduoti, kaip daromi grožinės literatūros ar juo labiau specializuotos vertimai. Tas pats Murakamis reikalauja n informacijos apie vertėją ir ankstesnius jo vertimus, kitų vertėjų rekomendacijų, leidyklos garantijų, kad vertimas bus kokybiškas ir pan. Negi tikrai manai, kad ateityje žinomas ar mažiau žinomas rašytojas patikės savo vertimą ir pateikimą Lietuvos skaitytojams, tiesiog savo gerbėjui arba „freelanceriui“ arba kokiai papigiaiskai „google translate“ vertimo kontorai?

  11. nesvarbu
    Posted 2010.8.10 at 20:31 | Permalink

    „Net pačioje mums svarbiausioje – operacinių sistemų, ji per dvi OS kartas neįtikino žmonių palikti 2002-aisiais išleistą XP.“

    Ko neįtikino? Tokiu snobu kaip jūs? :) Valstybinės įstaigos, jeigu ir nekeitė operacinės sistemos, tai tik dėl didelių kaštų ir dėl esamos naudojamos operacinės sistemos dar palaikymo(dėl tos pacios priežasties pats nekeiciau), kuri pergyvens tikriausiai dar viena operacine sistema. Pasižiūrėkim ir į ta patį vaikų pamėgta linkomanija, kas turėjo priėjima prie to torento, tikriausiai jau 90 procentu pasikeite. o tamsta taip gynet tuos 106 vienaakius piratus :D

    • vienastoks
      Posted 2010.8.10 at 22:08 | Permalink

      Neįtikino daugumos vartotojû. Pagal rinkos dalį Windows XP yra didžiausia. Aš naudojuosi Windows 7.

  12. ZZ1
    Posted 2010.8.10 at 21:35 | Permalink

    kaip po desimt tukstanciu metu zeme kasines ateiviu archeologai, jie konstatuos:
    „rasytiniai saltiniai apie zmoniu civilizacija isnyksta ~2015 zemieciu metais.
    Kas jiems nutiko, kodel klestinti vakaru civilizacija isnyko pati savaime, kaip dar ankstesne maju civilizacija, lieka paslaptis. kaikurie mokslininkai teigia jog juos netiketai uzklupo mistinis „internetas“. taciau lieka neaisku, kas tai buvo ir ar isvis kurnors buvo..“

  13. Stasys
    Posted 2010.8.10 at 21:37 | Permalink

    „vertimo firmos pradės teikti „lokalizacijos“ paslaugas pagal kontraktą su Amazon, Google ar kuriuo kitu gigantu. O kur dar „freelanceriai““
    Kliedesiai…
    Prieš pirkdamas užsienio autoriaus knygą visada atkreipiu dėmesį kas knygą vertė. Kai kurios knygos yra tiesiog sugadintos net profesonalių vertėjų. Gal Džiugai tau tinka Linkoamanijoj gerbėjų versti filmai, nemanau kad norėčiau skaityti tokio gerbėjo išverstą knygą.

    • vienastoks
      Posted 2010.8.10 at 22:06 | Permalink

      Juokai. Mano pažįstama išvertė knygå kaip laisvai samdoma vertėja ir pernai pelnė nacionalinę premijå. Taigi, Stasy, ne aš kliedžiu. :)

      • Posted 2010.8.10 at 22:37 | Permalink

        Juokai juokais, bet verstinių knygų nepbeperku ir būtent dėl klaikios vertimo kokybės. Dažniausiai tenka mintyse išversti atgal į anglų ir tada jau galima susigaudyti, kas iš tiesų buvo tekste.
        Yra ir kitas momentas: parsisiųsti knygą originalo kalba iš amazono gali būti dvigubai pigiau, nei pirkti vertėjo suniokotą versiją Lietuvoje.

        O šiaip: su penkeriais metais gerokai užlenkta. Yra sakoma, kad mes pervertinam technologijų progresą kalbėdami apie artimą ateitį ir nepakankamai įvertinam kalbėdami apie tolimesnę.

      • Posted 2010.8.11 at 8:25 | Permalink

        O kas tavo pažįstamai mokėjo už vertimą? Kas jį užsakė? Versto kūrinio autorius? :)

  14. Lupikas
    Posted 2010.8.10 at 21:48 | Permalink

    Na, visgi as uz el. knygas. Nebereikes laukt po 3 savaites kol parkeliaus is Amazono, nebeuzims vietos lentynose ir stalciuose, visa biblioteka po ranka ir kur dar naujos galimybes piratavimui! Isisukus masinei leidybai ir kainos turetu but mazesnes uz „paperback“, nes sanaudos tai kris.
    Bet va pacios el. skaitykles tai man nelabai. Mazas nespalvotas ekranelis, be interneto narsykles, aplikaciju, video grotuvo, zaidimu… Come on… Kvepia XX amziumi ir tetriu. Tos skaitykles ir 50 doleriu nevertos. Manau, jos isnyks daug greiciau nei pacios popierines knygos.

    • Lokyz
      Posted 2010.8.10 at 23:43 | Permalink

      Vien e-ink skaityklės ekranas kol kas kainuoja apie 50$.
      O dėl kitų pavardintų funkcijų – tai mane stebina, kai žmogus pirkdamas knygą tikisi kompiuterio – nesu matęs nei vienos knygos su video grotuvu ar girdėjęs kad labai daug spalvų palengvina skaitymą.

  15. artūras
    Posted 2010.8.10 at 22:44 | Permalink

    Taip. Knyos užims savo vietą kokią jos užėmė kokius 2000 (gal 4000 metų) kai buvo rašomos molyje, medžio lentose, jaučio skūroje, paskui 400 metų kai buvo spausdinamos popieriuje kelias egzemplioriais, ir tik gal 100 su trupučiu kai tapo masinėmis, kada visi išmoko skaityti, kai visiems tapo prienamos. Knygos (gal ne knygos — gal romanai, eilėraščiai, pasakos… nzn) niekur neišnyks, kaip neišnyko kinas, kaip neišnyko fotografija, neišnyko muzika. Pasikeitė tik informacijos nešėjai.
    Greičiausiai greitai žalieji kovos su popierinių knygų skaitytojais, kaip kovojama su natūralių kailinių ir kepurių nešiotojais.
    Gal nebenaudodami popieriaus, sustabdysime globalų planetos atšilimą.

    • nonsense
      Posted 2010.8.11 at 18:59 | Permalink

      Taikliai pastebeta.

  16. Posted 2010.8.10 at 22:48 | Permalink

    Kadangi grožinės literatūros (o ji turbūt čia daugiausiai ir minima) praktiškai neskaita, o daugiausiai techninę ir istorinę, vistik tokios literatūros paruošimas nėra toks techniškai lengvas, tad leidyklos neišnyks, bet jos turbūt pataps labiau techninio pobūdžio įstaigomis. O popierius? Ta intencija prisiminiau: http://www.grumlinas.lt/?p=18343

  17. Posted 2010.8.11 at 0:01 | Permalink

    Nupirkau sūnui knygą – prašė, maniau tuoj pat ims skaityti. Žiūri (kaip visada) sėdi prie kompo – klausiu: ką neįdomi knyga? Sako įdomi, taigi skaitau! Nustebęs žiūriu į ekraną ir netikiu savo akimis – ogi mano nupirkta knyga! Nusiskanavau, paaiškina, taip patogiau skaityti :) Prisiekiu, nieko neprikūriau…

    • Posted 2010.8.11 at 0:36 | Permalink

      Prisiekiu nesitiki, kad nuskenavus su buitiniu skeneriu išvis būtų įmanoma skaityti :) Nebent tai ne knyga, o brošiūra su sąsiuvinio tipo įrišimu?

      • Posted 2010.8.11 at 3:12 | Permalink

        normali (300+ psl) knyga; o kad kažkas sugalvotų ją skanuoti ir skaityti ant kompo ir man nesitiki… gal nauja karta?..

        • Posted 2010.8.11 at 13:25 | Permalink

          Taigi vaizdas turėtu būti iškraipytas…

      • Artūras
        Posted 2010.8.11 at 15:20 | Permalink

        Aišku nuskenavo ir su draugais pasidalijo. Patalpino į Linkomaniją… Siųlau patikrinti, kad paskui nereikėtų teismuose… :-)

        • Posted 2010.8.11 at 18:30 | Permalink

          Gal nepradėkime vaidinti dabar orakulų – tenorėjau pasakyti, jog KAŽKAM elektroninės knygos (pasirodo net ir blogos kokybės) PATOGESNĖS už popierines – tiek tiek, nei daugiau nei mažiau. Man pačiam tai buvo staigmena, pamaniau kažkam irgi bus įdomu.

          Tam tikrų organizacijų propaguojamos nuostatos – neva visi paaugliai piratai ir pan. yra tiek neetikška, tiek ir neatitinkanti tikrovės.

          • artūras
            Posted 2010.8.11 at 21:45 | Permalink

            Aš tik draugiškai patariau pasidomėti, kur vaikai deda nuskanuotas knygas. Turiu patirties su paaugliais kompiuterininkais :-)

    • Mindaugas
      Posted 2010.8.11 at 13:36 | Permalink

      Žiauru…

  18. nezinaugyvis
    Posted 2010.8.11 at 0:04 | Permalink

    dar 98 ar 99 leido fsol albuma ISDN viena radijo lt stotis dar ir dabar metosi kasetej irasas- moralas toks kad laidos vedejas pasake jog keistas ir nezinomas tas kaszkas ISDN zodis

  19. dpd
    Posted 2010.8.11 at 11:36 | Permalink

    man tai kita abejonė iškilo dėl popierinio formato pozicijų užleidimo skaitmenai… ar daugelis mokės už tą pačią Murakamį knygą 40lt knigyne, jei ją galima „atsipūst“ iš neto? Ar pajamos skaitmenoje be leidėjo bus išties didesnės nei su leidėju popieriuje? Principe galima nukopijuoti ir popierinę knygą, bet manau sutiksite, kad tai „mažiau“ patogu nei nukopijuoti skaitmeną. Tad to pačio Murakamio žestą vertinčiau labiau kaip reklaminį ar kaip derybinį su tom pačiom leidyklom. Tad ši terpė bus labiau pravarti nežinomiems autoriams ir mokomojo pobūdžio literatūrai

    • Posted 2010.8.11 at 18:33 | Permalink

      nukopijuoti apsaugoto formato knygas nėra paprasčiau nei nuskanuoti popierines – veikiau atvirkščiai

  20. Galva neneša
    Posted 2010.8.11 at 11:45 | Permalink

    Pakeliui apie dar kai ką:
    technologijų raidos sparta veda prie PATIRTIES IŠNYKIMO?
    Ligi šiol žmonija bet ką vystė ir tobulino jei ne tūkstantmečius, tai bent šimtmečius, kiekviena veiklos sritis turėjo savo Maestro. Dabar einama prie to, kad patirties nė nesuspėsi sukaupti. To nė nereiks, nes aparatas, kuriuo naudojaisi praeitą savaitę ir dar nespėjai perprasti visų jo galimybių, šiandien jau atgyvena? Kas toliau, mano ponai? Visuotinis psichikos pakrikimas, išprotėjimas? – Juk žmogui įsitvirtinti savo aplinkoje būtinas jos stabilumas… Visos išgyvenimo taisyklės buvo paremtos būtent šimtmečių ir ilgesne patirtimi.
    Ar ruošiamės NEišgyvenimui? Nes kita baigtis negalima ten, kur prioritetas teikiamas ne dvasios, o materialiųjų gėrybių tobulinimui?

    • artūras
      Posted 2010.8.11 at 21:48 | Permalink

      Nepanikuokite dėl išnykimo. Gamtoje yra viskas gerai sustyguot. Pvz., skruzdėlynas arba bičių spiečius. Vieni darbininkai kiti kareiviai, vieni maistą ruošia kiti vaikus daboja, kažkas tik kotinėlę apvaisina. Ir ką gyvena daugiau negu žmonės ko gero. Visko vienas neišmoksi…

    • Galva neneša
      Posted 2010.8.12 at 11:07 | Permalink

      Šiaip esu visų naujovių bandytoja. Apie elektroninį formatą kaliau leidėjui į galvą dar prieš 15 m., kai Lietuvoje galima buvo knygą įsirašyti tik į diskelį ar specialiai apdorojus turinį turėti ją kaip duomenų bazę, kad specialistas galėtų tokiu būdu susirasti jam reikalingus duomenis. Leidėjas į tokias avantiūras nesileido. Praeitais metais irgi gundžiau leidėją paleisti knygą į skaitykles. Dar nesutiko. Taigi, kai jungiu stabdžius, ne todėl jungiu, kad esu iš tų, kas garvežį su grėbliais puolė.
      Puiku, kad skaityklės bus naudojamos skaiTALUI, dėl kurio tiesiog nepadoru žudyti medį. Tačiau yra daug kitų dalykų, kurių negalima užmiršti, puolant prie el. k. ir kiti atvejai, kai p. k. tiesiog nepamainoma! Bent jau kol kas.
      Ar skaityklė leis vienu metu atsivertus lyginti kelių knygų pastraipas tau rūpima tema, taip kaip dabar darai, sukrovęs ant stalo šūsnį knygų?
      O dar suvokimas. Patikėkite, el. formato turinys visai kitaip suvokiamas, negu pop. formato.
      Tekstus verčiu TIK iš el. formato teksto. Jei neturiu, tai pasidarau, nes tai žymiai paspartina darbą. Tačiau galutinė redakcija – tik iš POPIERIAUS.
      Jau daug metų bandau atspėti, kas lemia, kad ekrane skaitomas tekstas įgauna kažkokių kitų niuansų, daugiau ar mažiau nukrypstančių nuo autoriaus minties. Tekstas ekrane tai tiesiog atskiri sakiniai, o pop. knygoje kiekvienas sakinys yra vientisos minties dalis. Gal todėl pasitaiko netikslių vertimų?

  21. Lokyz
    Posted 2010.8.11 at 12:53 | Permalink
  22. Mindaugas
    Posted 2010.8.11 at 13:46 | Permalink

    Iš tiesų – daug yra protingų ir svarių argumentų el. knygos masiniam populiarumui. Kol kas man svariausias yra tik vienas argumentas – kad el. skaityklėje tilps visa lentyna knygų. O skaityt galėsiu tą, kurios pagal nuotaika norisi.

    Nežinau kaip su ateities kartomis… (gal jiems net skaityti nereiks, per 20sek. visa knygos istorija bus įkeliamą į smegenis). Tačiau man niekada joks ekranas (kad ir koks jis būtų modernus) neatstos vakaro prie rusenančio laužo, vartant senamadišką popierinį detektyvą (- sorry, šitoj situacijoj joks ekranas man nelimpa).

    O pernelyg dideliems futuristams patarčiau nepersistengt. Kai atsirado kinas sakė nebus teatro, kai atsirado televizorius – sakė išnyks kinas. Jei mąstysim kad viskas kas dabar atrodo nemodernu turėtų išnykti, tai po 50 metų gyvensim paguldyti karsto dydžio dėžutėse, valgysim per vamzdelius, visus potyrius patirsim tiesioginiais impulsais į smegenis, o su žmonėm bendrausim irgi virtualiai per „laidžiukus“…

  23. Sol
    Posted 2010.8.11 at 15:47 | Permalink

    Aį ne pranaįas ir tikrai negaliu pasakyti, kad po 5 metų popierinių knygų nebus, bet iš savo praktikos – paskutinė popierinė knyga pirkta prieš 2 metus. Kas sako – Lietuvos rinka maža ir niekas jai nevers ar nerašys – skaitykit originalo kalba arba kaip ir daugelis homo sovietikus – rusiškai, šia kalba knygų tikrai nepritrūks :)

  24. Andrius
    Posted 2010.8.11 at 20:44 | Permalink

    Chmmm… Labai abejoju, kad skaitmeninės pakeis popierines. Vistiek išliks terpė, kuriai pati knyga bus mielesnė už skaityklę. Puikus pvz. iš asmeninio gyvenimo: pastoviai ginčijamės su viena drauge, kad jai maloniau knygą po pažastimi nešiotis, aš teigiu priešingai, (turiu Nokia N800, kuri kolkas puikiai tenkina skaityklės f-jas) kad galiu pora šimtų knygų įsidėti į kišenę ir skaityti bile kuriuo paros metu. Tuo tarpu ji atkerta, kad kažkoks failas niekada nepakeis riebaluotais pirštais nučiupinėto kieto viršelio.

  25. Posted 2010.8.11 at 23:22 | Permalink

    Labai gali būti. Dar neseniai neįsivaizdavau gyvenimo be popierinės knygos, bet dabar jau turbūt porą metų – kaip ir Sol – nesu pirkęs nei vienos knygos. Parsisisunčiu viską, ko reikia. Ir skaitau sėdėdamas prie stacionaraus PC…
    Vis tik manau, kad skaityklės neilgai teišgyvens, jas nurungs ploni-lengvi-pigūs kompiuteriai, nuolat prisijungę prie interneto.

  26. Posted 2010.8.12 at 0:38 | Permalink

    briedas, dar vienas walter de brouwer

  27. Deivis
    Posted 2010.8.12 at 14:33 | Permalink

    Visiskai sutinku su Mindaugu. (Parašytas 2010.8.11 (13:46)

  28. xrd
    Posted 2010.8.12 at 16:34 | Permalink

    Kažin, ar neatsibos visą laiką tą pačią dėžutę skaityt. Knygų tai visokių būna – kietais, plonais viršeliais, sunkių, lengvų, kietų, minkštų ir t.t.

    • Marius
      Posted 2010.8.12 at 16:44 | Permalink

      paėmus plonesnę, minkštesnę ar išvis žurnalą.. gali susukt vamzdin ir užmušt musę, iš laikraščio pasigamint dažytojo kepurę ar didelį laivelį… galimybės neribotos

      • Smokas
        Posted 2010.8.12 at 17:11 | Permalink

        galima židinį užsikurti, galima padangas pasikeiti jei naudoji vietoje donkrato (ar domkrato :-/ )

      • Smokas
        Posted 2010.8.12 at 17:14 | Permalink

        tiems kurie mėgsta tą vadinamą „spaustuvės kvapą“, galima eskaitytuvus kvepinti dažų kvapu :)

      • Posted 2010.8.12 at 22:35 | Permalink

        Galima jose grybus auginti: http://www.dezeen.com/2010/08/.....chitektur/

  29. Wa1DaS
    Posted 2010.8.12 at 17:13 | Permalink
  30. Giedrius
    Posted 2010.8.12 at 23:36 | Permalink

    Šiaip visai įmanoma, manau. Bent jau norėčiau kad taip būtų… :)
    Bet kad ir kaip bebūtų, juk ne skaičiuje esmė – 5, 6, 7, 10 metų – didelio skirtumo juk nėra, ar ne? :]

  31. tipelis
    Posted 2010.8.13 at 14:44 | Permalink

    Įdomi prognozė (spėju kad prognozė nereali), įdomu pasiskaityti komentarus..
    Tačiau kiek iš viso yra knygas skaitančių žmonių? Koks maždaug procentas? Nes man pvz jau dabar elektroninis formatas yra pakeitęs popierines knygas, jau dabar jų neskaitau. Kita vertus, romanų apskritai neskaitau, o man reikalingose knygose labai svarbi tampa paieškos funkcija, kurios popierinėse knygose nėra.
    Įdomu, kiek jau dabar yra tokių kaip aš, o kiek tokių kurie mėgsta romanus ir popierių.

  32. nezinaugyvis
    Posted 2010.8.14 at 13:09 | Permalink

    sitas blogas nesa kokia tai techno propoganda kitaip nepasakysi atsiprasau as dar pamenu pirma skaityta knyga pamenu elementoriu is kurio mama moke skaityt pasisodinus ant keliu pamenu kaip bibliotekoj stovedavau prie zenitas serijos knygu kaip laukdavau naujos eridano knygses o dabar man viskas sulyginta ir nuobodu be jausmo taip sakant ta e makalyne

  33. balta
    Posted 2010.8.14 at 22:46 | Permalink

    Ryu, ne Haruki.

  34. Posted 2010.8.16 at 15:20 | Permalink

    Siaip jau ne Haruki Murakami knyga leis, o Ryu Murakami, kuris pastarajam net negiminaitis. Beje jo knyga (o gal ir dvi) irgi isleista lietuviskai.
    …Popular Japanese author Ryu Murakami announced that he will be self-publishing his next novel directly to the iPad,…

  35. Marius
    Posted 2010.8.20 at 11:25 | Permalink

    Įprastos knygos neišnyks. Vadinamosios elektroninės knygos, iš tiesų tai kol kas yra žaisliukai turtingiems technofilams. E-knygos netobulos. Norite atsiversti tam tikrą puslapį? Su knyga paimi ir atsiverti, su „e-knyga“ reikia kelių žingsnių kol atsiversi. Antras dalykas, kaip su moksline knyga? Kai cituoti mokslinę knygą? Koks puslapis, jei pakeitus šrifto dydis keičiasi ir paginacija? Pats formatas, mano nuomonė kol nepaplis A4 formato e-knygos, nes tik tokiame galima patogiai skaityti PDF dokumentus, kalbėti apie popierinių knygų žlugimą yra fantastika. Yra dar daugybė minusų.

  36. Buratinas
    Posted 2010.8.24 at 18:05 | Permalink

    Jei kalbesime apie autorius, tai skaitmenines knygos tikrai nebus aukso kasyklos, kuriose didzioji pajamu dalis teks tik jiems. Cia daug diskusiju apie ora, bet noretusi, kad pasisakytu ir zmones, kurie realiai sukasi knygu versle, o ne tik kazka is kazkur yra girdeje ar skaite. Nekalbu apie knygu „gamyba“ siandien yra popieriniu knygu leidimo infrastruktura ir zmones jas masiskai leidzia savo lesomis. Uztenka teksta atiduori leidyklelei ar spaustuvei ir atsiimi paruosta produkta. Sioms organizacijoms jokios skirtumo atiduoti popierini varianta ar skaitmenini. Tik susimokek uz darba ir tiek ziniu.

    Mano kuklia nuomone, skaitmenine knyga (kalbu apie rinka, ne apie produkto pagaminima) niekuo nesiskiria nuo popierines. Abi jas svarbiausia parduoti. Popierines knygos privalumas, kad karta isspausdinus, produktas jau generuoja siokias tokias pajamas, kad ir privalomieji biblioteku pirkimai. Daznai, leidziant mazus tirazus, tai atperka nemenka gamybiniu islaidu dali. Plius, jei leidinys skaitomas, nuolatines, kad ir nedideles, pajamos autoriui is biblioteku uz leidiniu isdavima. Sudejus visa tai ir pridejus kad ir nedidele reklama – knyga gali guleti knygynu sandeliuose ir lentynuose keleta metu ir po truputi buti parduodama. Tai jau nebus nuostolinga,

    Skaitmeniniu knygu bibliotekos neperka ir uz skaityma nemoka, tad si, daznam autoriui stabili, kad ir nedidele, pajamu dalis nepasiekiama. Abejoju, ar skaitmenine knyga uzteks tik pasiulyti didiesiems knygu prekybos tinklalapiams. Greiciausiai is pavieniu autoriu jie pareikalaus „iejimo mokescio“. Su leidykloms bus atskiri susitarimai. Ne visi nores moketi uz leidinio platinima. Meginimas kurti savo tinklalapiuka ir paciam platinti 99 proc. autoriu baigsis nesekme. Internetas tai taip pat verslas su savo specifika ir investicijomis. Pridekime piratavimo (atsiprasau, laisvo visaliaudinio turinio naudojimo) niuansa ir pamatysime, kad ne viskas cia taip sviesu.

    Is kitos puses, sutinku su vienastoks, kad skaitmenines knygos ateitis ir gana greita. Po keliu metu, manau, skaitykles ir Ipad tipo irenginiai ar tie patys mobilieji telefonai su kokiais nors „isskleidziamais“ ekranais jau bus visiems prieinami ziasliukai. prie gero priprantama greitai. Visai nesvarbu, ar 70 plius kategorija nores naudotis siuo geriu. Pinigus moka zmones nuo 30 m. amziaus. Butent jie savo piniginemis ir iprociais ir nubalsuos uz skaitmenine ateiti.

  37. Posted 2010.8.26 at 15:22 | Permalink

    Cituoju pati Vienastoks :
    „Jei pirmasis paperka kokybišku popieriumi ir spauda, prestižu ir solidumu, tai antrasis yra praturtintas interaktyviu žemėlapiu, kuriame galima išsirinkti nuotraukas pagal vietovę, alternatyviais tos pačios vietos vaizdais iš skirtingų perspektyvų arba padarytų kitu paros metu, iš nuotraukų sumontuotais erdvinio skrydžio virš Belizo vaizdais ir originaliu garso takeliu. Skaitmeninė versija be to yra 4 kartus pigesnė.“

One Trackback

  1. By Knygų nuoma « Juodas Vėjas Blog on 2010.8.18 at 23:04

    [...] Kaip ten bebūtų, bet Jungtinės Valstijos išugdo talentingus verslininkus. Kol pas mus didieji knygynų tinklai bando įvairiais būdais išgyventi sunkdami leidėjus ir pirkėjus, didieji JAV tinklai nesismulkina ir pradeda nuomoti knygas studentams. Barns&Noble studentų miesteliuose paleido į gyvenimą knygų nuomos programą. Kaip tokiam milžinui, tai atrodytų labai smulkus užsiėmimas. Bet atsidavimas ir infrastruktūra nuomai stebina. Atsiskaityti gali įvairiausiais būdais (nors čia investicijų nereikėjo), rezervuoti knygas gali internetu, o grąžint paštu. Apie tai mes galime tik pasvajoti. Pristatant paslaugą užsiminta apie per dideles knygų kainas studentams. Neabejoju, kad paklausiausios nuomai knygos yra susiję su studijomis, tačiau pamąsčius apie mūsų studentus darosi apskritai keista, kad jie dar perka knygas. Jei apskritai gauna reikiamas. Lietuvoje žinau tik vieną knygyną, kuris knygas skolina. Ir jis yra Ramygaloje. Ir tokią paslaugą teikia ne iš gero gyvenimo. Gal tokių yra ir daugiau, tačiau apie tai skaityti neteko. Didieji, tuo tarpu, konkuruoja vienas su kitu nepasiūlydami nieko išskirtinio. Tokioje rinkoje visai aktuali tema: išgyvens ar neišgyvens? [...]