Usenet gali išmokyti ne tik piratavimo :) . Bent kiek pasinaudoję naujienų grupėmis, pastebėsite, kad į serverius siunčiamus failus beveik visada lydi parity failai su tokiu pat vardu, kaip siuntinys, ir keistomis priesagomis (vol3+3) bei plėtiniais (par, arba daug dažniau par2). Tai yra pertekliniai failai, skirti atkurti dėl kurios nors priežasties sugadintą siuntinio dalį. Iš pradžių pasiaiškinkime, kaip veikia parity failai, o tada pasidalinsiu keliomis jų panaudojimo namuose, be Usenet.
Perteklinius failus geriausia kurti su programa QuickPar, kuri jau aprašyta mūsų skyrelyje Nežinau geresnio… Tarkime, kad jūs turite programą ar filmą, kurį norite suglaudinti ir įrašyti į kompaktinį diską ar DVD archyvui. Suglaudinę failą (geriausia – skaidant dalimis po 10-15 MB), atidarome QuickPar, susirandame suglaudintus failus ir nurodome sukurti Parity failus. Jei QuickPar yra integruotas į Explorer sąsają, tai pakanka pažymėti failus, paspausti dešinį pelės klavišą ir pasirinkti Quick Par > Create Recovery Volumes. Išsami naudojimo QuickPar naudojimosi instrukcija yra Binaries4All svetainėje.
Kuriant perteklinius failus galima pasirinkti daug įvairių parametrų, daugelis kurių svarbūs tik Usenet naudojimui. Jei archyvas daromas namų reikmėms, tai svarbi tik perteklinių failų dalis. Priimta, kad 10-15% archyvo dydžio pertekliniai failai užtikrina pakankamą duomenų saugumą.
Toliau failai į CD ar DVD rašomi kaip įprasta, kartu su pertekliniais PAR failais. Jei kada nors netyčia jūsų diskas susibraižys ar įskils, tai duomenis galėsite atkurti iš PAR saugomos informacijos. Iš sugadinto disko pirmiausiai reikės perrašyti į standųjį diską visus failus, kuriuos galima, įskaitant PAR. Tuomet tereikės paleisti pagrindinį archyvo failą su plėtiniu PAR2 (be VOL dalių). Atsidariusi QuickPar patikrins visų failų vientisumą ir, radus „skylių“, pasiūlys užpildyti jas iš perteklinių failų. Taip atkursite originalą, tarsi nieko jam nė nebūtų nutikę.
Kaip jau minėjau, PAR failai prideda prie duomenų apimties dar 10 ar 15 procentų, bet tai tikrai taupiau nei dėl atsargos daryti dvi disko kopijas. Aš jau kurį laiką archyvus rašau su pertekliniais failais. Dėl viso pikto ten pat įmetu ir pačią QuickPar programėlę – ji mažytė, o juk negali žinoti, ar prireikus atkurti failus rasi ją po ranka.
Smulkmei gal neverta naudoti PAR failų, bet jei į archyvą rašote failus, kurių tikrai nenorite prarasti, pasinaudokite perteklinių duomenų apsauga.
