Du stiprūs dalykai:
1. Autorių teises uzurpavo tarpininkai ir spekuliantai. Autoriams monopolis į jų kūrinius (netipinė, o ne prigimtinė teisė) buvo suteiktas ribotam laikui mainais į tai, kad jam pasibaigus, visuomenė galės laisvai kūriniu naudotis. Tas laikas buvo 14 metų. Kiek jis yra dabar? Kaip rašoma klipo komentaruose, mes iš savo kišenės mokame mokesčius tam, kad iš mūsų prievarta būtų atimtas kūrinių naudojimas visam gyvenimui (70 ar 90 metų).
2. Studijos negali laimėti. Pirma, dėl to, kad niekada nepažabos piratavimo. Antra (apie tai kalba Michael Geist), kad baigiasi jų laikas. Laikas, kai jie gali remtis nemokančių naudotis kompiuteriais ir lengvai įbauginamų įstatymų leidėjų parama. Skaitmeninė karta užaugs po 20-30 metų. Ji tokių dalykų nesupranta dabar ir nesupras vėliau.
222 Comments
What a load of bullshit…
Gasdinti vartotojus kaip jiem uzdraus klausytis muzikos, ar dainuoti „happy birthday“. Pigus manipuliacijos triukai.
Pamastykim apie du daugiausia viesumo sulaukusius atvejus lietuvoj, kada lanva emesi veiksmu pries piratus.
1. ms windows – nieko bendro su kuryba, entertainmentu ar dar kazkuo apie ka kalba tam video. Yra mokamas saugomas produktas, kuri gali nusipirkt bet kurioj parduotuvej, ir kazi kaip pagal visa sita logika reiktu keisti teises aktus?
2. zero 2 – pienius per pazystamus pasieme kopija is kinoteatro, ir pries oficialia pabaiga rodymo kinoteatruose ir dvd releasa, isplatino ja torentuose. Cia irgi turbut pazeidziamos teises i saviraiska, kurybine laisve?
Labiausiai nervuoja, kad sitos nuomones gynybai naudojami tokie pavyzdziai kaip „Happy birthday“ yra kopiraitinta medziaga ir jei cia dabar nieko nedarysi didysis brolis uzdraus viska, ir kai pas mus lietuvoje koncentruojamasi i visiskai kitus dalykus, realius veiksmus kurie atlieka realia finansine zala (nebutinai downloads*dvd kaina, sunkiai suskaiciuojama, bet vistiek zala)
Taip, as turiu stipru saliskuma link autoriu puses. Visalaik atrode kad Dziugas laikesi subalansuotos nuomones apie autoriu teises, bet dabar kuo toliau vis labiau linksta prie pigios propagandos
@Es – beje, o kodėl niekas nekovoja už autorius, o tik už jų teises?
Kodėl lanvos nesiima lobizmo atimti teises iš leidyklų ir grąžinti autoriams?
Pofik tie autoriai, kol jų kūrinius galima pardavinėti :D
Bet užaugs karta tų, kuriems dabar lanvos bando daužyti per pirštus. Paspėliokim, kuo baigsis :D
Na, jei jau pats esi stipriai šališkas, tai gali suprasti, kad yra motyvų ir kitiems ginti vieną ar kitą argumentą. O šiaip čia jokios apgaulės nėra – už neva pažeistas muzikinių ar vaizdo kūrinių teises kasdien išimami šimtai klipų iš YouTube ir kitų tarnybų, taip pat ir tų, kuriuos įdeda lietuviai (nors nesuprantu, kodėl ši problema turi būti tautinė.
Ir tie minėti pavyzdžiai nėra tokie, kaip pieši. Windows galima siųstis – jokių čia problemų nėra. Neuždraus ir platinti (tik be rakto). O dėl filmo tai rašiau trumpai – apmaudu, kad taip nutiko, tačiau išėjo tarsi pamoka, kad reikia savo turinį teikti ten, kur jis paklausus. Jei to nedarai, tai visada turėsi, ką apkaltinti. Tik kas iš to?
„…tačiau išėjo tarsi pamoka, kad reikia savo turinį teikti ten, kur jis paklausus. Jei to nedarai, tai visada turėsi, ką apkaltinti. Tik kas iš to?“
nereikia savo mašinos laikyti kieme. laikyk garaže. jei langus išdaužys ir magnetolą pavogs, tai juk ne vagis kaltas….
„nereikia savo mašinos laikyti kieme. laikyk garaže. jei langus išdaužys ir magnetolą pavogs, tai juk ne vagis kaltas….“
nepavogs, o nusikopijos skirtuma jausk ;)
ir vėl absurdiškas palyginimas su automobiliais. Jei jau lyginam, tai situacijos turi būti panašios. Paga analogiją Automobilį būtų galima įsigyti tik nauja ir tik salone Ženevoje, o piratavimas šiuo atveju būtų pagal įsigytą pavyzdį garaže Šančiuose surinkinėjamos ir už dyką dalinamos to automobilio kopijos.
Nesakau, kad Zero2 atvejis buvo sveikintinas ir geras, netgi priešingai. Jis puikiai iliustruoja kur toliau ves tokia studijos vs piratai kaktomuša – pakeliui nukentės ir nepriklausomi turinio kūrėjai ir visa kūrėjų bendruomenė. Tarkim aš šiuo metu nelegaliai žiūriu naujausias JAV serialų serijas. Mielai daryčiau tai legaliai, tačiau:
a) lietuviškos televizijos rodo juos su N sezonų vėlavimu, nesilaiko epizodų tvarkos, nutraukia transliacijas vidury sezono, mėto iš vieno laiko į kitą ir kitaip nepagarbiai elgiasi su jais. Nekalbu jau apie vertimą – jei negalit padaryt kokybiškai, verčiau jau rodykit titrus + originalo kalbą.
b) dėl punkte A išvardintų priežasčių namie nebeliko televizoriaus – senam sugedus naują pirkti neatsirado motyvacijos. Todėl dabar norėčiau sau įdomius serialus žiūrėti internete. JAV televizijos kai kurios rodo serialų serijas savo internoeto svetainėse, leidžia tą daryti hulu.com ir panašiai, taigi iš esmės ši galimybė yra. Problema, viskas blokuojama geografiniu atžvilgiu.
Taigi mano „automobilis“ parduodamas tik Ženevoje, ir tik čiabuviams. Aš nepasiryžęs dėl jo skristi į kitą pasaulio kraštą, nors realybėje laisvai sumokėčiau kelis žalius už kai kurių serialų serijas.
dėl zero 2 tai aš pats facebook puslapyje kur lankosi ir kūrėjai pasiūliau, galiu sumokėti kūrėjams ar platintojams, nes kada nors pasižiūrėsiu parsiųstą filmą. Tačiau jiems mano pinigų nereikia, nors į kiną tikrai neisiu o dvd nepirksiu nes tokiam formate nei žiūriu nei noriu laikyti. Tai kas čia kaltas? Ar aš kad noriu sumokėti ir negaliu ar kūrėjai kurie nemoka sugalvoti būdo kaip iš manęs paimti pinigus?
Nera galimybes buhalteriskai tokiu dalyku paprastai apskaityti. Ir antras dalykas buvo svarstoma daryti elektronini pardavima lygiagreciai su dvd, bet tas leakas sujauke planus.
Ir kad atsakyti, kodel neleido dvd anksciau. Nes kol filma rodo kinoteatruose, dvd isleidimas yra visiskas peilis, kinoteatru lankomumui.
Su ta pamoka, cia kaip sakyt merginai kuria katik isprievartavo, pati kalta kad su tokia trumpa suknele vaiksciojai.
Esmė iš tikrųjų ne tame…
Problema tame, kad šiuo metu visiškai nėra jokios infrastruktūros, kuri leistų žmonės pirkti skaitmeninį turinį bent jau beveik taip pat patogiai, kaip jie gali atsisiųsti filmą iš Linkomanijos…
Man visa ta situacija Lietuvoje juokinga, nes aš matau tik kvailą pardavėją, kuris visiškai nenori prisitaikyti prie rinkos ir dejuoja, jog niekas pas jį neperka…
Matai, tu isivaizduoji kad pardavejas kvailas, is tikruju pardavejas galvoja apie tai jau nevienus metus (kas link filmu platinimo tokiu budu).
Problema tame kad pats pelningiausias kelias dabar yra rodyti kinoteatruose – saugant nuo nutekejimo, ir po parodymo isleisti iskart dvd.
Elektroniniai pardavimai kaip pagrindine priemone yra savizudiska, nes yra vienetai zmoniu, kurie perka tokiu budu, skirtingai nei cia visi svajotu, kokie pas mus lietuvoj visi moralus, yra atvirksciai. Ir tik paleisi i elektronine erdve, viskas iskart atsiduria linkomanijoj, o kadangi linkomanija yra teisinga ir piratu nesustabdysi, atsidurem ten kur pradejom: pastatai didele sistema, padarai 100 pardavimu po 2 litus, o zmones kaip siunciasi nemokamai taip ir siunciasi.
Ir manau cia tik sekancio pasiteisinimo reikalas.
is pradziu sake ner dvd, isleido dvd, dabar reik elektronines, bus elektronine atsiras kiti paaiskinimai.
Sutinku su Pasisiauses.
Kodel verslininkai/kurejai nepagalvoja linkomanijoje platinti kurinius? Linkomanija turi:
1. VARTOTOJU rata.
2. Platinimo tinkla.
3. Administravimo funcijas atliekanti personala.
4. Apskaitos sistema.
Es, del buhalterinio apskaitymo: kaip tu isivaizduoji mokejima uz e-versija? Per e-banko sistema? O bankas ataskaitu nepateikia?
Pavyzdys del isprievartavimo nejuokingas – nes dauguma prievartautoju realiai naudojasi sia aplinkybe kaip argumentu.
O pavyzdys apie vagyste: visai neseniai buvo straipsnis apie tai, kad turtu demonstravima teismas pripazino sunkinancia aplinkybe.
Tam kad veiktu turi israsyt saskaita, joje parodyt ka parduodi sumoket mokescius ir t.t.
Tam jau reikia sistemos.
Kodel tu asmeniskai neuzsimtum sitos atrodytu pelningos ir neisvystytos rinkos paemimu? Galiu patarpininkaut bendraujant su autoriais, ir pirmyn.
Beda kad linkomanija tik vaidina geriecius, kai pradedi sneket apie kazka konkretaus, visi slepiasi uz emeilu ir net neina i derybas.
Es, pagal tave mp3 failu pardavimai ir e-knygu pardavimu sistemos irgi turetu nebuti – nes kaip tu israsysi saskaita uz elektronini turini, kaip uz ji nuskaiciuosi mokescius… Pavyzdziu kur veikia elektroninio turinio pardavimo sistemos yra, ir ne vienas. Tiesiog gal sunku juos pamatyti, nes esi uzsiciklines ant CD ir popieriaus…
Kodel as pats tuo nesiimu? Nes mano tipas yra „ideju zmogus“: as galiu tau generuoti idejas – galiu tau pasiulyti kur plaukti, galiu tau pasiulyti upes krypti, bet as NIEKADA nesirupinsiu valtimi, iranga ir tuo labiau jos nevairuosiu.
Reikia nepamirsti, kad visiems pokyciams reikia laiko. Jei linkomanija(o kartu ir kiti torrent tinklapiai) nesugebes isokti i nuvaziuojanti turinio ir veiklos legalizavimosi ir paramos kurejams traukini(kol kas tai galima taikyti knygoms, filmams, zurnalams ir kitiems dalykams, kuriu torrent failus jie talpina, o pacius failus turi vartotojai) – ju veikla ateityje bus teisiskai ir fiziskai daug sudetingesne – juk daugelis saliu jau dabar priima labai grieztus istatymus pries piratavima ir nelegalu turini. Jei linkomanija nemato, kad JAU LAIKAS rimtai keistis, tai po poros metu bus arba bus jau nebeaktualu(pasikeis technologijos, pasikeis istatymu baze ir t.t.), arba pasikeis vartotoju iprociai(pasikeis ekonomine situacija).
As sakau kad negali tiesiog pervesti pinigu, reikia israsyt saskaita ir t.t.
Visa sita grandine atsakymu, buvo vyrukui kuris isdidziai skelbesi kad paklause zero 2 feisbuke kur jam pervesti pinigu, ir kaip nieks jo pinigu nenori.
Skaityk atidziau ir nebus tokiu nesusipratimu
>> zinai kad butent jau labai daug tokiu faktu kai autoriu tesiu gynejau taikosi i „happy birthday“ internete pilna istoriju kai girdime jog buvo pareikalauta susimoketi uz tai kad kazkas surenge vakareli kuriame grojo muzika, arba pareikalaujama taksistams moketi mokesti uz radijos klaysymasi.
vien jau ko verats garsusis sakndalas lietuvoje kai buvo pareikalauta susimoketi uz muzikos mokykloje per egzamina dainuojamas dainas.
tokiu pavyzdsiu begale, netgi sceintologai panaudojo aurotiu teses tam kad paduoti teisma us savo biblijos paviiesinima(nes us jos skaityma reikia susimoketi)
kita problema ivaiiriu prodilu kyrisma kai kiri autoriai nori pasinagoti filmo istrauka arba pasitycioti is kakokio veikejo jei susiduria su autoriniu tesiu problemomis.
pvz buvo mulftilmo dargomballs kreijai usdaude ptatinti nemokama quake moda, kuriame buvo fimo veikeju modeliai.
ir galy gale problema su tesimasi, didele korporacija gali mirtinai ustampyti po tesimus mazesni autoriu taip kad jis galu gale sutiks su jos reikalsvimasi net budamas teisus, vien del to kad pinigu advokatams netures.
Ir kaip visad komiksas i tema :) http://abstrusegoose.com/261
Pastaruoju metu labai daug irasu ta pacia tema, tai ir komentuot kazka ar is naujo gincytis kiekvienam naujam poste, man jau atrodo beprasmiska..
Problema ne diskusija, o argumentai ir poziurio status quo.
Viena diena mane sukrete, nes supratau, kad kievienas poziuris yra paremtas idealais(teigiamomis to poziurio savybemis).
Tuomet ir supratau, kada atsiranda priespriesa: Kai yra pateikiama tik neigiama arba tik teigiama informacija, formuojasi klaidingas idealas ir radikalesnis poziuris. Geriausias to pavyzdys gali buti maistas ir vakar dienos „Nuodemiu desimtukas“. Ten buvo pateikta TIK neigiama informacija apie maista. Blogiausia, kad is taip yra ugdomi tik radikalesni vartotojai ir radikalesniu poziuriu gynejai.
O juk panasiai yra ir su autoriu teisemis…
++
Nesuprantu tokio nusistatymo prieš autorius.
Nesuprantu, kodėl autoriai negerbiami ir neginami Lietuvoje.
Tai kam man tada kurti muziką, rašyti žodžius, jeigu betkas juos paims ir naudos kaip savo ir pelnysis už mano saskaitą.
O man bus parodyta špyga taukuota.
Prodiuseris perdainuodamas mano dainą naudodamas mano muzika netgi mano vardo prie žodžiu neužrašys.
Krausis sau tūkstantinį pelną, o manęs net neprisimins.
Nesuprantu tokio nusistatymo prieš autorius, norinčius teisingumo ir kovoti už savo autorines teises.
O prie ko čia autoriai? Visos teises į kūrinius priklauso leidykloms :D
Gali gerbti ar negerbti autorių – tai tik nieko nereiškiantis mandagumas. Autoriai gauna pinigus ne iš naudotojų, o tik per leidyklas.
Autoriai nieko neturi, jei pagal popierius :D
Negalima nupiratauti iš autoriaus to, ko nėra :D
Visų pirma kalba eina apie naudojimą asmeniniams tikslams, o ne komerciniams.
Aš dar apie uzurpuotas autorių teises.
Prisiminkime kas buvo seniau naudinga – ogi gamyklos, kurios gamino pvz. taburetes. Gamyklos atsirado tada, kai kapitalistas suvarė daugybę darbininkų davė jiems technologijas ir išnaudojo jų darbo jėgą. Pavienė darbo jėga nebuvo niekam reikalinga, nes ji neefektyvi. Kapitalistas apjungdamas sugebėjo gauti naudos ir sau ir tiems darbininkams.
Galime filosofuoti artimesne mums tema. IT kompanijos. Iš pavienio programuotojo gal ir yra naudos, bet tik tada kai jų šimtus ir tūkstančius apjungia tokie genijai, kaip Google, MS, Apple ir t.t. tik tada sukuriami produktai, kurie iš esmės priverčia pasaulį suktis.
Dabargi kažkokie kūriniai. Žinoma, kad niekas netrugdo pavieniams muzikantams groti rūsiuose, filmuoti filmus mėgėjiškomis kameromis ar rašyti knygas, kurių niekas neskaito (pernai visame pasaulyje leidyklos išleido ~200 000 knygų, o nepriklausomi autoriai >700 000, tik niekas apie juos negirdėjo…), bet tik didelės korporacijos sugeba sukurti galingas promoušino sistemas (reklama, platinimas, naujos technologijos ir t.t.).
Kaip matote per amžius nedaug kas pasikeitė. Išskyrus tai, kad dabar mes gavome įrankius, kurie mums leidžia paimti tuos daiktus, kuriuos išpopuliarino korporacijos, ir labai lengvai nukopijuoti juos.
Tarkime, kad viskas OK, viską galima kopijuoti, platinti ir dalinti. Kas tada imsis gaminti naujas taburetes, Windowsus’20 ir rašyti naujas knygas, kai numirs visi šiandien žinomi autoriai? Ką mes tada kopijuosime – tai ką rasime bibliotekose ir muziejuose? Manote, kad Zero kūrėjams kils rankos filmuoti 3 dalį?
Kaip ir visada lazda turi 2 galus ir šitoje diskusijoje nėra vienos tiesos. Kažkada pats bandžiau legaliai nusipirkti kažkokį Windowsų produktą. Nuoširdžiai norėjau, bet nepavyko… baigėsi tuo, kad dirbu atviro kodo programa ir kiekvieną dieną spjaudausi… Tikrai turinio turėtojai patys kalti, kad neleidžia mums juo naudotis tokiame formate, kokiame mes norime. Tikrai nesamonė, kad negaliu dainos persirašyti į tiek įrenginių kiek man pačiam reikia ir dar labai daug nesamonių yra. Bet nemokamas ir neribotas platinimas irgi nėra išeitis, už viską kažkas bet kokiu atveju turi sumokėti. Nemokamų pietų, tiesiog, nebūna.
Problema buvo ir seniau, ji atsirado išpopuliarėjus magnetiniams vaizdo bei adio įrašams ir.. kopijavimo aparatams. Taip, „paimti“ būdavo truputėli sunkiau, nei dabar – tekdavo susirasti žmogų turinti kokybišką įrašą, sujungti laidais aparatūra ir pan. Bet esme nepasikeitė: vietoj to, kad pirkti originalų įrašą, buvo galima jį nusikopijuoti. Kas liečia garso kokybę – kopijuojant iš vinilo į padorų juostinį magnetofoną, ne itin ji ir suprastėdavo, o klausant per kasetinį – skirtumą išgirsti būdavo nelabai įmanoma dėl pastarojo „kokybės“.
Taigi, nelegalus kopijavimas buvo, LANVos nebuvo, bet žmonės įrašus vis tik pirkdavo..
Kodėl neuždaromos bibliotekos, kaip didžiausi legalaus piratavimo lizdai? Kodėl, dėl pastarųjų egzistavimo nebankrutuoja nei leidyklos, nei autoriai? Juk vietoj to, kad pirkti brangiai kainuojantį leidinį, galima nueiti į biblioteką??
Beje, periodikos pirkti irgi nebūtina – galima ją skaityti skaitykloje.
Gyvas pavyzdys: yra brangiai kainuojantis vadovėlis, mokslo įstaigos biblioteka jį duoda tik vienai parai. Per tokį laiką, nei pasiruošti atsiskaitymams, nei parašyti temą, neįmanoma. Ka daro studentai? Eina į šalia esantį kopijavimo kioskelį, sumoka 10-20 Lt ir po paskaitų pasiima 100-200 lt kainuojančio vadovėlio kopija.
Tai legalu ar piratavimas?
Kur žiūri LANVA?
Kuo bibliotekos skiriasi nuo www tinklalapių nelegaliai platinančių e-knygas?
Kodėl nebankrutuodavo dienraščiai ankščiau, kai nebuvo interneto bei naujienų portalų, bet juos buvo galima skaityti skaityklose? Kodėl žmonės juos pirkdavo, o neidavo skaityti už dyką? Žmonių sąmoningumas buvo didesnis? Kova su piratais stipresnė?
Neribotas platinimas yra realybė. Mokamas platinimas yra galimybė.
Es >>>
Man nekliudo tai, kad nauji filmai iš pradžių parodomi kino teatruose, o tik po to pradedama platinti juos DVD.
Problema yra būtent tuose DVD ir Blu-Ray..
Aš kažkada sąžiningai nuomodavausi DVD filmus, nes tuomet neturėjau interneto ir nebuvo geresnės kokybės formato… Dabar to nebedarau, dėl keleto priežąsčių:
- Tingiu eiti iki nuomos punkto ir po to dar sukti galvą kaip čia nepavėluoti gražinti
- Negyvenu aš šalia kokio akropolio, kur būtų ganėtinai didelis filmų pasirinkimas… Prie mano namų filmų nuoma įsikūrusi IKI parduotuvės kamputyje, po laiptais… Taigi ir filmų pasirinkimas ten apgailėtinas…
- Būnant vietoje, aš negaliu nei trailer’io pažiūrėti, nei žmonių atsiliepimus paskaityti…
- DVD kokybė nebetenkina… Blu-ray? Ačiū, nereikia, man viduriukas labiau patinka… O ir grotuvo pirkti nenoriu. Taip, galima sakyti, kad aš išpindėjau. Na ir kas? esmė nesikeičia – pasikeitė mano įpročiai ir poreikiai.
Taigi, norėčiau paklausti: Kodėl NIEKAS Lietuvoje neateina pas mane ir nepasiima iš manęs pinigų?
Sakai niekas to daryti nenori, nes bijo, kad viskas atsidurs Linkomanijoje? Galbūt. Bet ir dabar viskas atsiduria Linkomanijoje… Tai manai, kad vistiek geriau ignoruoti žmones, kurie NORI sumokėti ir toliau dejuoti dėl piratavimo?
Štai puikus pavyzdys būtų amerikiečių Netflix. 9 doleriai per mėnesį ir stream’ini filmus kiek lenda… Aš už tokią paslaugą sutikčiau mielu noru mokėti…
Žodžiu, kaip minėjau – matau tik sustabarėjusią sistemą, kuri nenori keistis.
Dėl tokių tarnybų kaip Netflix atitikmenų Lietuvoje.. Kelios problemos:
1. Kaina dėl publikos dydžio skirtumų (3mln. < 300mln) kiltų (masinis produktas pigesnis visada).
2. Žmonių linkusių mokėti procentas toje auditorijoje priklauso ir nuo vidutininių pajamų ir nuo vidutinės kultūros (ar esant galimybei gauti nemokamai, mokėtų).
3. 99.9999% esu įsitikinęs, kad atsirastų žmogus, kuris su savo 100mbs internetu, viską ką tik gali iškart dėtų LM.(Nemokamas prieinamumas būtų dar patogesnis/kokybiškesnis)
Ir šiaip, no offense, bet irgi neigiamai žiūriu į tokią tematiką nežinau.lt.
Todel kad tau asmeniskai sukurti platinimo metoda neapsimoka. Lietuvoj vienetai tokiu kurie turi kreditines korteles ir turi pakankamai morales daeiti iki fizinio pirkimo ir nenutekinti po to viska i nemokamus tinklus.
Nesakyciau kad tai ignoravimas, tiesiog investicijos nepateisina atperkamumo ir rizikos.
Manau kad zymiai geriau yra nubausti tokius kurie isplatina filma pries releasa taip kad tie patys kinoteatrai ir ju darbuotojai neturetu minciu ta daryti, paleisti dvd pardavimus ir gal lygegreciai kazkokia eksperimentine elektronine versija. Po to jau kai dvd paleistas rinkoje, visi kaip ir susitaiko kad kontrole prarasta ir kaip bus taip bus, bet tam pirmam etape issaugoti filma manau realu, ir dabar kai bus precedentas, ateity kitaip veiksmas vyks.
Ir is tikro nereik lygint rinku. Pas mus 10% ziurovu yra filmo atsipirkimas, statuose 10% yra pelningiausias visu laiku filmas.
Neapsimoka, apsimoka… Esmė ne čia… Esmė yra ta, kad yra žmonių, kurie „pumpuoja nelegaliai“, nes taip jiems patogiau, bet siūlo sumokėti autoriams… Gal ir sudėtinga-nepelninga sukurti kokią nors apskaitos sistemą, bet, po šimts, autoriai ar jų gynėjai galėtų susiburti į kokią nelemtą asociaciją ar VšĮ „Padėka autoriams“, kuriai aš galėčiau paaukoti 2 proc. gpm + dar kažkiek, jei esu sužavėtas asociacijos narių produkcija. O Jūs ten asociacijos viduj skirstykitės paramą, kaip priklauso. Gal tai ir nebus dideli pinigai, bet vis kažkas į autorių kišenę papildomai. Prašau, gerb. autoriai, leiskite man Jus paremti…
Apsimoka neapsimoka yra esminis dalykas. Nelogiska imesti i sistema 20-30k litu kad pasiimti is taves ir dar keliu zmoniu kelis litus. Tikiu kad taip tavo sazine ramiau miegos, bet autoriai bus minuse. Yra konkreciu pavyzdziu kaip lietuvoj tokios sistemos nesuveike ir nuvare i dideli minusa, kad ir blindos smsu akcija
Iš tikro būčiau dėkingas, jei pasidalintum konkrečiais žinomais atvejais. Ne todėl, kad abejočiau, jog tokių pavyzdžių nėra, bet tiesiog pačiam būtų įdomu pasinagrinėti: kas buvo daroma, koks rezultatas, kokios priežastys, kokie trūkumai.
O dabar dėl minuso – kodėl skaičiuojamas minusas siekia kelias dešimtis tūkstančių LTL? Negi tiek kainuoja įsteigti asociaciją, gauti paramos gavėjo statusą, sukurti paprastą BLOG’ą, kuriame būtų nurodoma, kas per org., kaip paremti, kam atstovauja? Išlaikyti žmogų, kuris rūpintųsi gaunamos paramos paskirstymu? Nesu teisininkas ir nežinau visų niuansų, bet tokie įvairūs „pinigų kaulytojai“ egzistuoja kitose srityse, nesusijusiose su autoriais – ale paremkit vaikus, paremkit „Žalgirį“, paremkit „velniai žino“ ką ir t.t.
Iš esmės tokiai asociacijai tereikia pakviesti autorius, kad pasiimtų pinigus ir sugalvoti teisingą gaunamos paramos paskirstymo mechanizmą (kurį galima „pasiskolinti“ iš LATGA ir jį adaptuoti, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais).
Aš situaciją matau, kad mes siūlom pinigus ir nieko nereikalaujam – mes remiam autorius (čia nesvarbu, pirataujam, ar ne), t.y., duodam pinigus autoriams, kad šie bujotų ir kurtų. Ir siūlom tuos pinigus net ir tiems, kurių „nevartojam“ – tai yra pinigai, kurių negaila, kaip ir negaila įmesti į aukų krepšelį sekmadienį bažnyčioj…
yra kelios problemos su situo priejimu.
Pirma vsi negali gauti pelno, ir oficialiai nelabai tu ten kazkam galesi tuos pinigus moket, nebent per aplinkui issiplautum.
Antra reikia schemos kaip atskirti tuos kurie paaukojo tuos 2% ir apibrezti kokias teises jiem tai suteikia, kas irgi techniskai sudetinga.
Tada tuo paciu reiktu realizuoti kazkoki platinimo mechanizma, nes kitaip jei kovosi pries linkomanija ir kitus torrent trackerius, turi uztikrint kazkoki mechanizma tiem kurie mokejo gauti ta turini.
Trecia, tokie daliniai bandymai yra labai pavojingi is tos puses kad kaip ir pateisina piratavima, ir tas nueina zymiai toliau uz mokejusiu ribu. Prisimink neseniai per komentarus nuskambejusi laikmenu apmokestinima, ir nuomone kad kadangi moki ten papildomus centus prie laikmenu kainu, tai piratavimas legalus ir t.t.
Tada dar yra regioninis platinimas, kur pardavejas parduodamas teises i regiona turi uztikrinti kad kiti jame nepardavines. Ir aibe kitu problemu..
As tikiu kad cia skaitant atrodo kad as pilnas pesimizmo, bet ner taip kad neieskoma variantu, tiesiog dabar finansiskai labiausiai apsimoka saugoti kol kinoteatruose ir tada pardavinet dvd.
O visi modernus ar gerumu paremti budai, atrodo gerai tik ant popieriaus arba ne lietuvoje.
Aš tik dabar supratau, kurioje vietoje mes nesusikalbam. Tu kalbi apie organizaciją, kuri rūpintųsi autorių teisėmis, jų apsauga, naujais paskirstymo kanalais vartotojoms, jei teisingai supratau. Aš, tuo tarpu, siūlau užmiršti autorių teises bent truputį ir pakalbėti apie papildomą būdą autoriams gauti pajamas be jokių represijų, investicijų – vien už tai, kad jie yra. Aš nekalbu apie indulgencijas, bet tiesiog matau poreikį institucijos/organizacijos, kuri surinktų pinigus iš žmonių ir teisingai paskirstytų juos autoriams. Čia nėra svarbu pradžioje ar žmonės aukos dėl to, kad atsilygintų už „nupumpuotą“ produktą, ar tiesiog norėdami paremti autorius, kad šie gyventų ir kurtų toliau.
Žinoma, vėliau, matant, kad tokia savanoriškos paramos sistema veiksminga, autoriai iš to gauna kažkokią realią finansinę naudą galima pradėt kalbėti apie tai, kad galima „pardavinėt“ indulgencijas mainais už paramą, bet tai jau atskiras klausimas.
Tokiu atveju trecias punktas vistiek sudarytu problemu. Gautusi tas pats kas su laikmenu apmokestinimu. Manau kad reikia arba daryt teisingai arba nedaryt, nes cia tik sviestusi problemos ateiciai.
Jei nori paaukoti kazkam asmeniskai, visada gali susirist su autoriais kurie patinka ir ta sutarti, tam nereikia kurti kazkokiu asociaciuju.
Neįsižeiskit, bet Jūsų kalbos apie kontrolės praradimą išėjus DVD, man atrodo ne visiškai atitinkančios realybę:
1.Kontrolė prarandama po CamRip išėjimo (kuris labai dažnai padaromas per premjerą).
2.Jei paskaitytumėt komentarus kokiame nors www nelegaliai platinančiame filmus, pamatytumėt, kad labai daug žmonių žiūri CamRip, tam, kad nuspręsti ar verta eit kino teatrą.
Jei remtis faktais, camripas beveik neitakoja kinoteatru lankomumo, tuo tarpu dvd ripas, numusa iki praktiskai 0.
Nevadinciau to kontroles praradimu, vistiek esminis momentas kada dvd atsiranda prekyboj, tada praktiskai nebeimanoma sustabdyti piratavimo, tai ir yra kontroles praradimas.
Jei turėjai omeny DVD pardavimų kontrolės praradimą – tada taip.
Sorry, bet čia tai nusišnekėjimas.
Aš į kino teatrą einu kai žinau, kad ten rodo filmą, kurį tikrai noriu pamatyti, o ne todėl, kad „nėra DVD“ :)
Tai va cia visaks gana akivaisdu, jei kazkas sugebejo pavogti ta filmo kopija is kinoteatro tai ir askinkites kas tai padare kuris kinoteatras kaltas ir ji ir bauskite uz kontrakto pazeidima ar kaip ten priklauso.
o siap labai kvaila laksyti su sautuvu paskui besikvatojancius vartotojus kurie dabar pumuoja ta filma is visur kur eina.
jei kaltininko nerandate tai jusu problema belieka tik rusikai nusikeikti ir eiti kurti naujo filmo. viskas dzinas i butelio isgaravo, atgal nesukimsi.
visa piratavimo esme ir yra tame kad mes atsisakome jum duoti kontrole. mes kaip varotojai sutinkame jum uzmoketi us darba bet mes nesutinkame jum lesti kontruoliuoti kam ir kaip jus rodysite savo darbus.
analogiskai kaip nesutinkame kad automobiliu gamintojas lestu jo atomobiliu vazineti tik pirmadienias ir penktadieniais.
Dvd pardavime = filmo kopija torentuose.
Jei yra kokybiska filmo kopija torentuose, i kinoteatra lankomumas krenta drastiskai. Cia faktas, yra atvirai prieinama statistika, gali pats pasitikrint.
hmm… tai kol filmas rodomas kinoteatruose, tegu leidėjas negamina dvd. tai ir nebus iš ko dvd ripo daryti.
delfyje radau vieno žmogaus (ir tik vieną) komentarą, apie tai, kad kai kuriuose kinoteatruose filmai rodomi ne iš kino juostos, o iš dvd disko. žinoma tokiu absurdu nepatikėjau. bet mįslė iš kur atsirado tas dvd ripas, man taip ir liko neįminta.
Dalyje kinoteatru filma rode is dvd, nes tiesiog kinoteatrai neturejo techniniu galimybiu rodyti kitaip. Cia kalba eina apie visokius mazus miestelius ir kaimus. Bet juose filma rode uz labai sumazinta kaina, berods 5 litus ar kazkur tame regione.
2 Es: šiaip norėčiau pamatyti duomenis apie tai, kaip DVD išleidimas įtakoja kinoteatrų lankomumą ir kaip DVD Ripo pasirodymas torentuose įtakoja lankomumą?
Man asmeniškai?
Tai manai, kad tik aš vienas renkuosi filmų (ir ne tik) gavimą internetu ir esu pasiruošęs už tai mokėti? Tu tą sakai? Kad aš vienas toks?
Manyčiau gan absurdiška yra apsimesti, jog nematai, kad turinio platinimas internetu turi ŽYMIAI didesnes perspektyvas už esamą…
Vienintelis kelias, kuriuo padėtį būtų galima pagerinti – bandyti kažką daryti, o ne užsidengti akis ir ausis, o tada rėkti „neapsimoka, rizikinga – NEDARYSIM NIEKO ir toliau dejuosim“.
Niekas nesako, kad suteikus galimybę pvz pirkti filmus po 5 litus, staiga visi nustotų siųstis iš Linkomanijos…
Bet šiokios tokios pajamos yra vistiek geriau nei jokios… :)
Yra tikrai nemažai pavyzdžių, rodančių, kad galima pasiūlyti verslo modelį, kuris priimtinas abiems pusėms… Tačiau Lietuvoje būtent tą ir tematau – tik verkšlenimą ir nenorą kažką keisti.
Pažiūrėkime į Netflix, Gamefly, iTunes Store… ir pamatysim, kad išeičių YRA.
Parasyk savo emeila, ir galim pradet bendraut. Jei tu matai kad cia galimybe kazka uzdirbt, ir nori imest savo pinigu, pirmyn. As maciau rinkos tyrimus ir zinau kuo visas sitas pasibaigtu, taip kad nelabai yra ka man aiskinti. O tavo nuojauta, kad „gali pavykti“ yra nieko verta.
Gal galėtum parodyti tuos rinkos tyrimus? :)
Vis dėl to tu akivaizdžiai bandai nuneigti vieną dalyką:
Tie kas nenorėjo mokėti, net ir atsiradus geresniam verslo modeliui, toliau pirataus.
O tie, kas laukia, kol jiems bus pasiūlyta alternatyva, mokės.
Taip, todel reikia sviesti visuomene, diskutuoti apie autoriu teises (vietoj to kad deti video kuris is principo gali buti suprantamas kaip piratavimo skatinimas)
Ir kai tu kurie mokes skaicius pasieks kritini, kada apsimokes kazka daryti, tada ir mes turesim skaitmenini platinima ir t.t.
Pasidalinti tyrimais negaliu nes jie ne mano, zmones moka pinigus uz tokius dalykus.
Šviesti?
Aš manau, kad visi, kurie siunčiasi iš Linkomanijos, puikiausiai supranta, ką daro.
Visa esmė čia yra pajamose ir žmogaus požiūryje…
Sakai, neapsimoka investuoti į naują sistemą?
O kepti DVD, kurių vistiek niekas neperka, labai apsimoka?
Tik tiek kad juos perka, ir labiau nei tau atrodo.
Uzsipylei benzino kolonelej, ziu prie prekystalio dvd, ir nusipirkai. Arba maksimoj salia prezervatyvu. Ir kas link patogumo, i maksimas daugelis vaiksto bent po karta i diena, ir pinigu vietoj turi ir viskas kaip ir patogu.
Gal cia ir yra problema kad visi isivaizduoja kad dvd yra pasenusi technologija ir grynas nuostolis, o skaitmeninis platimas progresyvu ir pelninga. Realybej atvirksciai viskas
Neziurint to kad isleidus DVD, anot jusu kontrole yra visiskai prarandama, bet gi kazkodel tuos DVD vistik leidziate? Vadinasi visdelto tai yra pelninga, ir visdelto zmones yra linke moketi.
Tai kodel gi ju lygiagreciai neplatinti internetu??? Visa infrastruktura yra, kad ir tie patys torrentai, dideliu investiciju cia tikrai nereikia, jums tereikia pasiimti pinigus is zmoniu. O jei dar pridejus verslo galimybes, mineta „promoshino sistema“, tai net su linkomanija konkuruoti imanoma. Mano galva tai butu logiskiau, negu verkslenti, kad zmones nenori moketi uz jiems nereikalinga plastmase maximoje.
Na iš tikrųjų DVD ir yra pasenusi technologija…
Ant naujausio HDTV teliko su metro įstrižaine DVD tikrai neatrodo stebuklingai (kaip būdavo su kineskopiniais)…
Degalinėse ir Maximose mėtosi vien tik holivudinis šlamštas. Ką daryti žmogui, kuris turi skonį? :)
Beje, sakai DVD pardavimai Lietuvoje visai pelningi? Ok, bet jeigu sugebate pelną pasidaryti net ir pardavinėdami DVD filmus po 5 ar 20 litų, kaip galima teigti, kad pardavinėti filmus internete po 5 litus „neapsimoka“ ?
Zudantys argumentai. Ir galima prideti dar pora: visai neseniai buvau Norfoje, Maximoje… Paziurejau, kas gero buvo tarp CD/DVD… Holivudo filmai, rusiski filmai, lietuviski serialai, rusiski serialai, zaidimai lietuviu kalba(versti), zaidimai rusu kalba(versti), zaidimu rinkinukai, kur gal tik 1 geras… Nieko ispudingo, daugelis ju nukainoti, su nuolaida, 4 uz 3 kaina ir t.t…. O Norfoje, galiu ir suklysti del kainos, buvo net „Emanuelle“ uz 4 ar 10 Lt pirkti, dezeje salia zaidimu ir filmu vaikams… Tokie va musu CD/DVD skyriai parduotuvese…
Tai file share’intojai kalti dėl to, kad apmokėjimo infrastuktūra atsilieka nuo file sharing infrastuktūros, ar kad Lietuva atsilikus nuo JAV?
Gerai Pasišiaušęs rašo — filmai vis tiek bus Linkomanijoje, tai kodėl nepabandžius jų ir pardavinėti online? Prarasti tai nėra ką.
tik nervas ima žiūrint ir viskas. gera buvo southpark’ o serija nesenai apie copyright’ą, esmė tokia, jog daugiausia ką aš siunčiuosi yra holivudinis mėšlas ar kvaila literatūra ir už tą informaciją nemokėčiau net jei milijoną kasdien kišenėj turėčiau. Gali mane vadinti vagimi, pirato ar transformeriu, bet aš einu į koncertus, perku knygas, prenumeruoju žurnalus, o visa kita yra tik gyvenimo spam’as.
O aš manau, kad per didelis triukšmas keliamas dėl autorių teisių. Piratavimo niekas niekada nenutrauks, turinio niekas niekada neapmokestins dėl konkurencijos, o intelektinė nuosavybė internetinėje erdvėje yra kopijuojama nenaudojant autoriaus resursų.
1) Turim kilogramą lašinių. Juos kažkas pavagia. Mums nelieka ką valgyti.
2) Turim kilogramą lašinių autorių teisėmis apsaugotoje skaitmeninėje nuotraukoje. Kažkas nusikopijavo tą nuotrauką. Mes turime nuotrauką, kažkas turi nuotrauką… Niekas nieko nepraranda. O galbūt dėl tos nuotraukos jūs tapsite žinomas ir gausite realų apmokamą darbą?
Tu priziuri savo svetaine, as padarau jos identiska kopija pasalines visus tavo autorystes pedsakus, atnaujinama realiam laike su turiniu is tavo svetaines. Tu turi savo, as turiu savo nieks nepavogta. As dedu reklama, piarinu savo versija ir uzdirbu is reklamos. Pikta ane? Bet pagal tavo apibrezima – teisinga.
Ir šitoj vietoj sustojam. Pirmu atveju buvo pelno siekimas? Ne. Antru atveju jau yra pelno siekimas iš kito žmogaus įdėto darbo. „Zero 2″ atveju aš esu prieš, tokias veikas, kokios buvo padarytos, t.y. Pavogtas/išplatintas dvd (prieš oficialų išleidimą), čia yra blogai ir reikia, kad tokių atvejų būtų kuo mažiau, o dar geriau, kad išvis nebūtų. Bet kitas klausimas, ar neverta pradėti keisti, tai, kas jau buvo naudojama labai senai, visgi dabar „skaitmeninis“ amžius. Kodėl muzika, filmai platinami tik parduotuvėse, įpakavimuose, kam man papildomos plastmasės ir popieriai, ir mokesčiai už juos? Kodėl filmai nėra platinami/t.y pardavinėjami ar nuomojami internete? Taip, yra trūkumas, nebereikės cd/dvd „kepyklų“ o tai reiškia, kad kažkoks verslas praras….
Apie atsiskaitymo internete mechanizmą: Tokį atsiskaitymo mechanizmą sunku padaryti? Paimkim pavyzdį telefono kortelės papildymas internetu per banko sistemą…patogu, paprasta ir greita.
Aciu, ta ir norejau isgirsti.
Zero atveju skaitmeniniam platinimui pritruko keliu savaiciu. Is principo, kai filmas nutekejo, visi pradejo rupintis dvd leidyba, kad suspet bent kiek pajamu nuo to susirinkti ir skaitmeniniai reikalai atsidejo geresniem laikams. Nebutu buve to ivykio, galbut butumem tureje pirma bandyma lygiagreciai su dvd pardavineti ir skaitmenine versija.
Beje jus galvojat linkomanija yra gerieciu altruistu kurie nori matyti pasauli laisva ir prieinama, organizacija?
Jie is to uzdirba didelius pinigus (neoficialiai apie 70-80k litu per menesi), ir jiem apsimoka samdyti advokatus ginti vartotojus ir toliau semti pelnus is kitu zmoniu darbo.
O kas šiais laikais gali būti altruistai?
Beje jei LM niekas nepultų ir nereiktų serverių laikyti kažkur pasaulio pakraštį, tai galbūt ir su autoriais pakaktų pasidalinti.
Jie 10% neisleidzia serveriu palaikymui, visa kita geram ermano ir kitu lm savininku gyvenimui, ir dar karts nuo karto advokatui sumoketi, tam kad issilaikytu bendruomenes iliuzija.
Bet jei aš parsiunčiu ES mp3/video, tai kad ir iš manęs dar parsisiųs 1000 kopijų visi vistiek žinos, kad autorius ES, o ne lfx. Ar ne taip? Nuo to aš neuždirbsiu, o apie ES gerą kūrinį sužinos 1000>>x žmonių. Nuo to ES geriau ar blogiau?
Uau.. reiskia piratavimas yra gerai!! Kaip as anksciau sito nepamaciau, lfx tu teisus. Visi tie idiotai is kurybiniu industriju mato krentancius skaicius, bet nesupranta kad gi apie juos visi zinos! Nes juk tik zinomumo uztenka kad galetum statyti blockbusterinius filmus, kurti muzika ir leisti knygas. Nes ateini issinuomoti kameros, ar lempu, ir jei tu zinomas tau jas duoda..
Aciu kad atverei akis, dabar pamaciau tik kad esme buti zinomu, ir viskas savaime issispres.
Uau.. reiskia piratavimas yra gerai!! Kaip as anksciau sito nepamaciau, lfx tu teisus. Visi tie nesusiprateliai is kurybiniu industriju mato krentancius skaicius, bet nesupranta kad gi apie juos visi zinos! Nes juk tik zinomumo uztenka kad galetum statyti blockbusterinius filmus, kurti muzika ir leisti knygas. Nes ateini issinuomoti kameros, ar lempu, ir jei tu zinomas, tau jas duoda.. uz dyka!!
Aciu kad atverei akis, dabar pamaciau tik kad esme buti zinomu, ir viskas savaime issispres.
CD pardavimai ir DVD pardavimai yra tik papildomas uždarbis. Koncertai ir kino teatrai turi būt pagrindinis ir nereik verkšlenti dėl to, kuo neva neuždirbai. Taip mes galim prisifantazuoti.. vat gal aš irgi galėčiau išleisti albumą.. bet jo beveik niekas nepirks ir imsiu verkšlenti dėl neva prarastu milijonu.. bet gal aš esu prastas dainininkas ar nedarau koncertu?.. Todėl ir neturiu milijonų..
@Linxmas
Neisizeisk, bet ar bent perskaitai ka as rasau? Nes didziuma tavo pasisakymu kazkur kiaurai ir i sona.
Verkslenimo del prarastu milijonu?
Va tau konkretus pavyzdys apie kuri cia visalaika sneku.
Zero 2 – uzdirba kinoteatruose 30-40k per savaite. Kinoteatro darbuotojas perduoda dvd su filmu studentui su greitu internetu, jis isplatina ji torentuose. Nuo tos dienos uzdarbis krenta iki 1-2k per savaite. Dar po savaites filmas isimamas is kinoteatru repertuaro.
Dabar tu itikink mane, kad piratavimas nedaro zalos, ir tik reklama, kuri paskui virsta didesniais pardavimais. Nesamone.
Ir tai kad filmas buvo pelningiausias visu laiku lietuviskas filmas, ir reiktu pasitikslinti, bet populiariausias visu laiku lietuviskas torentas, reiskia kad jam reikia dar reklamos? Dabar isivaizduok mistini scenariju kai veikia stipri teisine sistema ir uzkerta kelia tokiem torentam (velgi nekalbu apie fair use ir t.t.)?
Sutinku 100% kad filmas neuzdirbtu papildomu pusantro milijono, ar kiek ten gaunasi dauginant parsisiuntimu skaiciu. Bet zala tikrai ne 0, zala yra. Ir sakyti kad nieks nebutu pirkes nes filmas prastas, ir tik kadangi nemokamai, tai visi ziurejo, nu sorry bet cia tikrai nusisnekejimas. Sutinku kad ne visi pirktu, bet dalis tikrai, ir tai kad jis isplito padare realia zala.
Labai jau vienkartinis atvejis.. ir filmas jau tikrai nėra toks geras.. bet pvz: X-Men: Origins, buvo išplatintas pora savaičių netgi iki filmo premjeros.. ir? Ogi jis tapo pelningiausiu X-Men serijos filmų..
Na, tikiuosi Zero II kūrėjams bent iš labai įkyrių reklamų užsiprašė dideles sumas, nes jas tikrai pamatė labai daug žmonių.
ES – sakai gaila Zero, kad tiek teuždirbo pelningiausias lietuviškas filmas? Ar remiantis ta pačia logika daug labiau reikėtų gailėti tų ankstesnių filmų, kurių niekas nepiratavo? Man galai nesueina.
Suprantu norą uždirbti daugiau ir alkį pamačius, kad kažkas žiūri nesumokėjęs, bet ar kas nors buvo bandoma daryti, kad sumokėtų ir žiūrėtų? Sakai, neverta daryti. Tai jei taip būtų visi galvoję, mes iki šiol neturėtume nė vienos parduotuvės – nei virtualios, nei realios…
Gaila kad @$^@# kaunietis, pavoge, idejo i interneta ir nukrito pardavimai kinoteatruose. Lietuvoje filmu piratavimas nebuvo didele problema, nes nebuvo filmu kuriuos noretu zmones ziuret, iki zero 2.
@ES:
matai, sakėm vaikščioti su kepure į lauką, o tu mūsų neklausei, tai vat – rezultatą ir matom…
Pasiimk kalkuliatorių jei sunku susiskaičiuoti – vienaip ar kitaip, bet filmas Torrentuose atsidurs. Klausimas – ar nori iš to uždirbti, ar nori ir toliau lavinti pirštų raumenis žviegdamas, kokie piratai blogi.
Kadangi per tūpi esat, tai nepasirūpinot elementariais dalykais…
Yra tarkim alternatyvus budas, dabar tas kaunietis bus nubauduotas kokiu 100k litu, sekanti karta kazkas kitas pagalvos geriau pries dedamas i interneta, ir visi bus laimingi.
Dabar galim padiskutuot, parodyti savo poziuri i kopiraita (kuris kaip ir pagristas istatymais), bet jei sitie dalykai niekur neveda, tada drastiskom baudom ar panasiais metodais atgrasinti nuo bet kokio piratavimo.
Nes diskusija vis grizta prie tos pacios temos.
Va nezinau.lt apacioj yra creative commons kopyraitas, ir jei as ji ignoruociau, (nes as pats manau kad jis neteisingas ir nauji laikai blabla, kopija ne vagyste, visas tas bs kuri cia kartoja), ir tarkim kopijuociau dziugo tekstus nuimtamas visus atributus, neabejoju kad jis papyktu. Kopyraita reik gerbt, toki koki autorius sugalvojo, ir tik autorius gali spresti ar jis teisingas ar ne.
ES, pradedu įtarti, kad diskutuoji išties nesigilindamas į problemas. Kodėl taip manau? Dėl cituojamo Creative Commons „kopiraito“. Paspausk nuorodą ir paskaityk, ką jis sako. :) Aš suprantu, kad matai viską tik iš savo pozicijos ir atrodo, kad kiekvienas autorius nori uždrausti kopijuoti. Tai netiesa. Pabandyk pasižiūrėti, kiek nuotraukų yra Flickr su CC licencija. O kažkada kiekvieną nuotrauką reikėjo pirkti arba prašyti leidimo skelbti. Ar dėl naujos tvarkos nebeliko fotografuojančių? Atvirkščiai – tarnybos lūžta nuo nuotraukų srauto, žmonės masiškai perka brangius veidrodinius fotoaparatus ar grįžta prie ištakų ir žaidžia su juostelėmis. Ar galima sakyti, kad nevaržomas skaitmeninių nuotraukų paplitimas pasmaugė fotografiją?
Ziu, mano pagrindiniai argumentai yra:
Jei autorius turi kopiraita i kurini, jis turi buti gerbiamas.
Tik autorius gali nustatyti kopiraito tipa savo kuriniui.
Nieks kitas negali jo pazeisti argumentuodamas, kad pazeideju vistiek nesugaudysi arba kad tu (ne autorius) manai kad kopiraitas per grieztas.
CC yra labai gera sistema, kurios truko pries tai buvusiam kopiraito suvokimui (arba viskas arba nieko (nera/yra kopiraito).
BET jei autorius sako kad as nenoriu kad mano fotkes atsidurtu tavo saito makete, zurnalo pirmam puslapy ar kokiam kitam saite, jo noras TURI buti gerbiamas.
Galima sakyt kad yra problemu su esama sistema, del to kad defaultinis kopiraitas yra kad be autoriaus sutikimo negali nieko daryt, ir tai is esmes stabdo tuos kurie nori dalintis savo darbais, bet jei kazkas nenori, autoriaus teises yra auksciau visko.
Nzn ar pakankamai aiskiai parasiau:)
Mano analogas situacijai butu, dabar visi pazeidineja griezta kopiraita nekopijuoti, neplatinti ir t.t. ir yra pazeidinejamas kopiraitas, ir tavo svetaines atveju, jei as nuimciau autorystes atributa (kas pagal tavo cc yra neleidziama), irgi butu kopiraito pazeidimas.
Ir pabaigai, kopiraita reikia gerbti, tik autorius gali nustatyti kopiraito saugos lygi, ir nieks kitas del jokiu racionaliu ar neracionaliu priezasciu negali jo pazeisti, kad ir kaip neteisinga ar nelogiska jam atrodytu.
P.S. rasydamas autorius turiu omeny autoriniu teisiu savininka (kureja, leideja, platintoja)
supratau kur nesusikalbejom „ir tarkim kopijuociau dziugo tekstus nuimtamas visus atributus“.
Turejau omeny pasalinti bet kokius autorystes pozymius.
ES, supratau dabar. Na, tai ne problema. Aš pageidauju, kad būtų nurodytas autorius ir šaltinis dėl skaitytojo, o ne dėl savęs. Tam atvejui, jei skaitytojas norėtų diskutuoti su autoriumi ar rasti daugiau jo minčių.
Tad jei kas nori, tegu kopijuoja ir be nuorodų.
o gal tiesiog per filmas buvo taip išreklamuotas, kad visi jį norėjo pamatyti. pamatė, pasidalino apžvalgomis/komentarais tarpusavy ir niekas nebenorėjo jo žiūrėti? todėl ir krito pardavimai?
@BigJ
Visiskai suprantu tavo poziuri – perteklinis marketingas yra tokia pati blogybe kaip ir jokio marketingo – ekonomikoje yra tokia savoka kaip ribinis naudingumas. Pasitikrinkite jo grafikus internete.
Ribinio naudingumo grafika galima taikyti bet kokioms apstrakcioms savokoms: mokesciams(Lorenso kreive), piratavimui, marketingui ir t.t. Bet svarbiausia yra ribiniame naudingume yra maksimumalaus naudingumo taskas.
Es tikriausiai teigs, kad tai bus krastiniai taskai. Ir jis bus teisus, nes yra produktu ir paslaugu(prekiu, veiklu, veiku), kuriu ribinio naudingumo grafikas nera toks kaip Lorenso kreive, bet nereikia pamirsti, kad visos veikos yra savotiskos ir jos yra daromos jau pilnoje produktu rinkoje(o kur dar kulturiniai ir demografiniai – pirkeju rinkos – veiksniai).
Es raso, kad turi priejima prie duomenu, kurie rodo zenklu kino teatru lankomumo kritima.
Klausimas Es: Kokia yra vidutinis Lietuvos kino teatru lankomumas 1 filmui(bendrai uzsienietiskam ir lietuviskam, imant geriausius skaicius)? Jei galima, prasau duomenu 2009 metams.
Iš kurios pusės bežiūrėtum ir kiek begalvotum, matosi tik du keliai. Vienas – totali visų ir visko kontrolė. „Didysis Brolis“ stebi. Sakyčiau, į tą pusę ir eina LANVA bei visokios kitos autorinių teisių agentūros.. Todėl ir sulaukia tokio priešiškumo.. Akivaizdu, kad toks kelias yra akligatvis.
Kitas – susitaikymas su tuo, kad pinigus mokės tik sąžiningi vartotojai. Skamba absurdiškai, bet tokiu keliu sėkmingai eina kai kuriuos softo kūrimo kompanijos. Ir nebankrutuoja.. Pvz.: atvirame interviu su SPB (viena iš soft lyderių WM ) į klausimą: „Ar ruošiatės stiprinti savo programų apsaugą nuo nulaužimo?“ atsakė, maždaug taip: „Nėra prasmės, vistiek nulauš. Geriau skirti jėgas ir laiką produktų tobulinimui pelną gaunant iš sąžiningų vartotojų bei OEM“. Beje, kaip teigia kompanija, toks kelias pasiteisina: „vis daugiau pirkimų sulaukiame net ir iš Rusijos“.
Dar, reiktų paminėt, kad žmones perka ne tiek pačią programą, bet palaikymą, atnaujinimus ir tt ir pan.
O dėl kino pramonės bankroto.. Prisiminkime istoriją: atsiradus TV, buvo pranašaujamas Holivudo bankrotas. Be ar jis įvyko? O, kodėl neįvyko? Ogi todėl, kad buvo sugebėta prisitaikyti prie rinkos ir pasiūlyti žiūrovui daugiau, nei TV.
Taigi, kelių yra. Reikia turėt tik noro nustot prievartaut vartotoją ir pradėt taikytis prie pakitusių rinkos sąlygų.
Jei apibendrinti, nes jau prasideda kartojimai senu argumentu.
Manau autoriai bus laimingi kai:
Visa kurybine grupe gales gauti normalu atlygi uz savo darba. (ne kiekvienam po porsche, bet bent jau vidutini dienos uzmokesti reklamos darbu kontekste)
Autoriai tures pilna kontrole sprendimui kada kur ir kaip ju kuriniai pasirodo (net nemokamuose torrent trackeriuose).
Tokie atvejai kai kurinys nuleakinamas pries laika, sulauks moralinio pasmerkimo, vietoj begaliniu padeku.
a) O būtų iš tikro įdomu sužinoti kaip galų gale išėjo su Zero 2 finansais. Nes apie 70% mano pažįstamų jį žiurėjo kino teatre (tame tarpe ir aš). Paprastai skirtinguose seansuose ir apypilnėse salėse.
b) Jei būtų paleista elektroninė filmo versija pardavimui, būtų buvus pradžia. Kitą kartą ir vartotojai tikėtųsi tokios versijos, todėl dalis jos ir palauktų. Kodėl leidybininkai nenori investuoti savo litų ir tikisi, kad kažkas vietoj jų „švies visuomenę“?
c) O jei aš pažiūrėjau tą patį Zero 2 kine ir dabar parsisiųsiu iš Linkomanijos, tai aš dabar blogietis ar ne?
d) Autoriai (kūrybinė grupė ir t.t.) NEprivalo gauti „vidutinio“ atlygio už savo darbą. Lygiai taip pat kaip verslininkas negauna pelno jei nepasiūlo geros paslaugos pakankamai dideliai rinkai.
a) Irgi noriu suzinoti.
b) Pritariu.
c) Pritariu. Ketinu nusipirkti DVD. Gal vasara…
d) Vidutinis atlygis yra nesuderinamas su autoriu teisemis. Paprasta pavyzdys: verslininkas pardavineja prekes ar paslaugas. Jis gauna pajamas. O pelna jis gali gauti, gali ir negauti, nes nuo pajamu yra atskaiciuojamos veiklos sanaudos, , ir tik tada gaunamas pelnas prie apmokestinima(jei jis yra teigimas…).
Jei autoriai sutiks gauti „vidutini atlygi“ uz darba, jie negales pretenduoti i atlygi uz papildoma jo kurinio naudojima(dvigubas apmokestinimas).
a. yra informacija obuolys.lt apie surinktas pajamas. Berods skaicius buvo kazkur apie 900k litu. Puse pasiima kinoteatras uz infrastruktura, nuo to dar puse atiduodama mokesciams. Lieka apie 200k litu. Filma gamina apie 60 zmoniu kurybine grupe apie puse metu. Skaiciuojant vidurkiais, gaunasi apie 500 litu per menesi vienam zmogui. Neskaiciuojant technikos nuomos ir t.t.
Reiktu pridurti kad zero yra pelningiausias lietuviskas filmas, ir visi kiti pradeda daryti kazka tik gave 2-3 mln kulturos ministerijos pinigu.
b. savu pinigu gaila mesti i bala, kartojaus jei kazkam negaila – pirmyn
c. atkreipkit demesi kad puolami pirminiai platintojai, tas kas idejo i torrentus, pati linkomanija kad neuzkerta kelio tokiem dalykam, nieks neina paskui pavienius parsisiuntusius vartotojus
d. Man dirbanciam lietuvos kino industrijoj, labai liudna suvokti, kad pelningiausias visu laiku lietuviskas filmas reiskia kad tie specai kurie prie jo dirba, gaus maziau pinigu nei dirbdami maksimos kasose, bet turbut tokia realybe.
b. tai aišku – juk lengviau yra paverkti kad kažkas yra blogi.
As neverkiu, as diskutuoju, ir tai manau dalis proceso. Parodyti alternatyvia nuomone kad kopyraitas kad ir koks jis yra, turi buti gerbiamas.
Neabejoju kad tas kaunietis bus sutvarkytas pagal pilna programa, sekantis filmas, jei toks bus, irgi bus saugomas rimciau.
Jei Zero2 uzdirbo 900K, o nenuleakintas uzdirbtu 1200K (??), tai zmogui vidutiniskai iseitu nebe 500, o <700lt neskaiciuojant technikos nuomos ir t.t.? :) Tai ar tikrai piratavimas kaltas del lietuvisko kino pelningumo?
Gal tuo paciu reiktu baigti spekuliuot letuvos rinkos dydziu kalbant apie elektronines prekybos pelninguma. Arba ji pelninga arba ne, nepriklausomai kokiu budu turinys platinamas…
Dėl Zero 2. Ar kaltesni parsisiuntę, ar pavogęs ir išplatinęs kopiją kino teatro darbuotojas. Lai aiškinasi su tuo, nes kaltininkas yra tik jis – niekas be jo nebūtų parsisiuntęs, visi būtų sulaukę DVD, o toliau jau kaip visada – kas nusipirkęs, kas parsisiuntęs.
Toj situacijoj jau akivaizdi vagystė, nes filmo kopija buvo duota tik rodymui. Visi kiti tik susirinko laisvai išmėtytas kopijas.
Beabejo isplatines, bet liudniausia kad jis uzskaitomas kaip herojus placiojoj visuomenej, tas man ir nepatinka
O gal greičiau čia žiopli filmų į kino teatrus platintojai. Išmėtė kompaktus po kino teatrus, nepasirūpinę griežtomis sutartimis dėl neplatinimo. Būtų pasklidę po internetą camripai, pasklido DVD ripai.
Bent jau pamoką turės. :)
Sutartys buvo, diskai sumarkiruoti, bet vistiek kazkaip paeme ir nukopino.
Teisinis procesas vyksta ir reikia tik sulaukti kuo pasibaigs
As manau kad visos diskusijos jau senokai vyksta remiantis senu verslo supratimu, del ko jos ir nejuda nei pirmyn nei atgal. Ivairios leidyklos, ir korporacijos vis dar planuoja uzdirbti pinigus senuoju budu- as paruodu dvd, tu perki. Taciau situacija labai pasikeitusi, ir reikia suprasti, kad zmones tavo sukuriama produkta galu gale gaus uz dyka.
Reikia ne su tuo kariauti, taciau kurti naujus verslo modelius, ir naujus budus uzdirbti pinigus. Muzikos industrija- jie turi nustoti bandyti uzdirbti is cd pardavimu- tikri muzikantai turi uzdirbti is koncertu, ir is geros muzikos. Daugiausia uzdirbantys atliekejai yra tie kurie daugiausiai koncertuoja, o zmones visada ejo ir eis i koncertus.
Filmai- cia puikus avatar pavyzdys- sukurt toki filma, kuri pamatyti kino teatre bus tiesiog butina, kad pamatytumei visus efektus ir zmones ateis i kina tik del to.
Lietuviskas velyvio filmas- Zero 2. Taip, buvo nupiratautas ir as ji parsiiunciau, ir as ji paziurejau. Taciau- as pamaciau Mineralinio vandens reklama, as pamaciau Cili picos reklama, ir visas kitas reklamas- vadinasi filmo remeju reklama buvo pamatyta didesne auditorija negu butu bet kada kitu atveju pamatyta nepirataujant.
Ala autorius austovaujancioms imonems reikia ne bandyti priversti vartotojus moketi, o ivesti naujus budus uzdirbti pinigus, tuo pakeiciant visa industrija
tik nervas ima žiūrint ir viskas. gera buvo southpark’ o serija nesenai apie copyright’ą, esmė tokia, jog daugiausia ką aš siunčiuosi yra holivudinis mėšlas ar kvaila literatūra ir už tą informaciją nemokėčiau net jei milijoną kasdien kišenėj turėčiau. Gali mane vadinti vagimi, pirato ar transformeriu, bet aš einu į koncertus, perku knygas, prenumeruoju žurnalus, o visa kita yra tik gyvenimo spam’as.
va va. as sitam komentarui labiausiai pritarciau. realiai as i kino teatra einu praleist laiko, pasimegaut geru garsu ir geru vaizdu, pabendraut su draugais. visa kita ka as randu linkomanijoj visokia ripinta muzika, filmai, softas man yra nesvarbus. nei as is ju uzdirbu nei man ten rupi jie. visokia porno produkcija. negi uz tokius dalykus kazkas dar pinigus gali moket. gyvenom pries 10 metu pirkom cd nes nebuvo kaip kitaip paklausyt. dabar parsisiunciam ir klausom. nu ir??? nenori, neapsimoka tiems autoriams nu tai tegu ir nekuria man del to nei silta nei salta kad jie kazko nesukurs.
o cia del to nukopijuoto puslapio pavyzdzio. nu tai jei nukopinai ir is to reklamini, vagi pelna is to tarkim autoriaus nu tai nafik kokios tavo problemos ar jam kas nepatinka ar ka. tegu saugo, nekuria. ka jis ateis ir tau pasakys, nekopijuok mano puslapio. tai apsimesi nieko nesuprantanciu ir viskas. ne mes ta interneta su visokiais torentais sugalvojom, ne mum sugalvot kaip autoriams uzdirbt.
Visiskai pritariu Akula issakytom mintim. Zmones tebevaiksto tiek i dramos teatra, tiek i koncertus, nors, visa tai galima pamatyti ir uz dyka. Beda tame, kad nereikalingais taptu visa armija ivairiu tarpininku bei teisiu gyneju. Ko gero, jie tai suvokia, todel ir laikosi senu paziuru..
Panasiai yra ir su programine iranga… Turbut, dauguma sutiksite, kad ateitis yra „programos debesyse“. Na, bent jau daugumai paprastu vartotoju.. Nei tau virusai, nei antivirusai, nei tau rezervines kopijos ar duomenu praradimas.. Ir i BSA gali nusispjaut.. Kokiems 70% zmoniu, tai butu idealus sprendimas. Manau, google teisingai daro judedami ta kryptimi..
Kadangi tingėjau čia rašyt atsakus į kai kurių komentarus, parašysiu atskirą.
Visų pirmą, gerai sako tie, kas mano, kad reik naujų pardavimo būdų ir naujo požiūrio, o ne rėkti tą patį per tą patį ir kišt savo statistikas, kas yra didžiausias melas.
Ir dar kas nepatinką, kad kai žmogus sako, kad jis pirktų filmus, jei jie būtų pigesnį ir skaitmeniniame turinyje ( -dvd, -plastmasinė dėžutė, -patalpos, -gabenimas ir t.t.) ir kažkas kišą, kad neapsimoką ar nesugebėtu buhalterijos padaryt.. na tai jau atsiprašau.. o tai, kaip Steam, iTunes gyvuoja? Jie ką irgi be buhalterijos? Irgi nuostolis?
Ir sakot, jei filmai būtų po 10-20lt ar nuoma kokie 2-5lt, niekas nepirktu/nuomotu? Labai jau abejočiau..
Kas dėl manęs, tai labai jau esu išrankus ir bet kokį holivudišką šlamštą nepirkčiau.. bet, jei ten būtų Battlestar Galactica visi sezonai, su iškirptom scenom, papildomą medžiagą, režisieriaus komentarai.. ir dar už padorią kainą.. imčiau nedvejodamas.
Ir dar.. dėl „piratai neperką“. Na, kad perką.. aš kaip tik prieš keletą dienų nusipirkau Battlefield: Bad Company 2. Kodėl?
1. Velniškai geras žaidimas.
2. Radau už padorią kaina.
Bet žinomą, šitie pinigai, kuriuos išleidau, ne centas nenuėjo Lietuvai.. kodėl?
1. Žvėrišką kaina. Lietuvoje (165LT). Tai daugiau, nei 20% nuo minimalios algos!
Tad teko įsigyt iš rusiškų puslapių, kur žaidimai kainuoją 40-60LT. Jau kainą ne be taip kandžiojasi ir galimą pagalvoti apie vieno kito gero žaidimo įsigijimą.
Ir kas įdomiausią, kad ir draugai taip pat iš ten pirks, daugumai, net padėsiu iš ten nusipirkti.. o jie gi – užkietėją piratai.. kurie „niekad nieko nepirks“..
Nelabai atidziai skaitei matyt.
Statistikos tam kad suprasti mano pozicija, nes daugelio isivaizdavimas apie situacija rinkoje yra paremtas tuo kaip jis pats ta rinka isivaizduoja, o ne kokia jinai realiai yra.
Skaitmeniniai pardavimai lietuvoj nepasiteisintu, sistemos diegimo kastai neatperkami projektuojamu pardavimu (apart kruvos kitokiu problemu, kaip regioniniai pardavimai)
Buhalterija.. mhm. Pabandyk lietuvoj pervesti 10 litu i kokios imones saskaita, ir tada juos issigryninti.. seip, paremti.. pirmoj eilej tave pasmaugs buhaltere, po to vmi. Kadangi internetas ne turgus, reikia daryti viska tvarkingai.
Atkreipk demesi kad itunes apyvarta yra milijardai doleriu, simtai tukstanciu dainu, simtai filmu ir t.t. Pas mus vienas filmas iseina karta i metus. Jauti skirtuma? Ir prisimink visa kelia kuri nuejo itunes atsidurdama ten kur yra dabar.
Ir niekur nesakiau jei filmai butu po 10-20lt nieks nepirktu/nenuomotu
As nesuprantu kito momento, kodel jei taip norit paremti filma, nenueinat ir nenusiperkat dvd (tuo metu kai perkat piena), ir nors ir ismetat ji pakeliui? Autoriai gaus pinigu, jus paremet kina – viskas ok.
„As nesuprantu kito momento, kodel jei taip norit paremti filma, nenueinat ir nenusiperkat dvd (tuo metu kai perkat piena), ir nors ir ismetat ji pakeliui? Autoriai gaus pinigu, jus paremet kina – viskas ok.“
Nesuprantu aš tavęs.. pirmą daugumą filmų.. bent jau mano nuožiūrą nevertį net ir 20 litų. O tai kas vertą, to nerandu prie pieno produktų. Pasakyk, kur man dabar netoli namų rasti Battlestar Galactica visų sezonų DVD, kur vienas DVD kainuotų 20Lt, tai aš kaip mat nubėgsiu ir nusipirksiu. Ir būtinai juose turi būti: iškirptos scenos, papildomą medžiagą, režisieriaus komentarai, kiek žinau, jie DVD ir būną ir vien dėl to vertą pirkt. Ir aš nusipirkčiau, nors ir jau esu šitą serialą peržiūrėjęs kone 5 kartus ir visus sezonus. Su mielu noru peržiūrėčiau dar kartą, tik jau iš pirkto DVD ir dar su režisieriaus komentarais.
Kas dėl statistikos: Yra trys melo ryšys – melas, geras melas ir statistika. Negi šitą citatą nėra vieną iš žinomiausių?
Ir beje, kas kalbą tik apie lietuviškos produkcijos pardavinėjimą?
Gali neplakti visko i viena kruva?
Mano atsakymas apie nuejima ir nusipirkima dvd kad paremti filma, yra skirtas tiem kurie sako kad nera elektronines formos kaip skatinti patikusius autorius.
Kad ir nėra elektroninės formos! O pasenusiu DVD, kurių kaina sudaro daugelis bereikalingu išlaidų, mums neįtinką! Ir net nuėjus pirkt DVD, jei esi išrankus pirkėjas, tu nieko ir nerasi! Kiek čia jau galimą kartot..
O jei butų viskas kas yra išėję ir būtų skaitmeninimą, tai kiekvienas rastų sau kuo norėtų ir galėtu įsigyti už padorią kaina ir nereiktu retų filmų ar muzikos ieškot per visus torrentus, nes viskas butų po ranką skaitmeninėj parduotuvėje ir dar už prieinamą kaina.
Paremti autorių? Mielai, bet dvd diskų ir dėžučių man nereikia, kas toliau?
Tas filmas yra skaitmeninis, kuriam pakuotė nereikalinga. Kokia prasmė gaišti laiką pakuojant, naudoti žmogaus darbo jėgą ir gamybines medžiagas? Kokia prasmė siųsti lėktuvais ar laivais iš vieno kontinento į kitą, deginant degalus ir išmetant CO2? Kokia prasmė man eiti į paštą ar Maxima jo atsiimti?
Skaitmeniniam turiniui yra puikus kanalas prieš tavo akis: internetas. Išnaudok jį savo tikslams, „piratai“ rodo puikų pavyzdį, kaip efektyviai veikia platinimas. Jei nenori ar nesugebi, tai gal čia tavo problema?
Ok cia visur kalba ejo apie zero 2. Su uzsienio filmais truputi kitaip, bet velgi mes esam per maza, ir per daug „piratiska“ rinka kad kazkas ryztusi atidarineti pas mus elektronines parduotuves
Tu vis rodai į kažkokius trūkumus, dėl ko kūrybinės industrijos negali pasinaudoti internetu savo turinio platinimui taip efektyviai, kaip tai daro „piratai“. Tiek Lietuvoje, tiek globaliai, nesvarbu.
Tai aš nelabai suvokiu, kodėl tu visą kaltę krauni ant „piratų“, kai jie yra inovatoriai, o industrijos yra stagnuojančios? Ar tokioj situacijoj nėra logiška, kad jos praranda pinigus? Ir turėtų prarasti, čia nėra kažkas naujo istorijoje, kad naujos technologijos griauna senus verslo modelius.
Bet gal jos tik naudojasi savo aukos vaidmeniu lobizmui pateisinti, ir bando išsisukti kriminalizuodamos didžiąją dalį skaitmeninio jaunimo vietoj investicijų į internetą? Visai realu, mano nuomone.
Is tikro sunku diskutuoti su 20 zmoniu vienu metu kai viskas plakama i kruva.
Ok nuosekliai:
1. reiktu pastatyti elektronine parduotuve, kuri butu prieinama tik lietuvos gyventojams. Suderinti mokejimus per kelis bankus, gal dar sms tiekejus
2. surasti tinkama metoda transportuoti kurinius ziurovui i namus. Torrentai gali buti ta pati alternatyva, bet yra rizika, kad jei filmas nebus labai populiarus, neuzteks kitu vartotoju resursu laikui begant, be to su torentais yra moralus klausimas ar tu gali naudotis zmogaus kuris jau sumokejo resursais platinti savo kurini.
Todel sitoj vietoj turbut reiktu galvoti apie kazkoki dedikuota sprendima – spartu siuntimos serveri ir t.t.
3. Gauti ta turini. Lietuviu autoriai manau nebijotu eksperimentuoti, su uzsienio studijom greiciausiai nesusitartum tokiam eksperimentui, arba jie tiesiog tau parduotu filma su licenzija platinti ji lietuvoj, ir sukis kaip nori. Nepasieksi minimaliu pardavimu, gaila.
Nei lanva nei latga neturi jokio pranasumo sitoj pozicijoj, tai viska gali daryt bet kuris norintis verslininkas is gatves.
Lietuvos kino pramone yra kaip hobis, zmones pasiima atostogas nuo savo dieniniu darbu, ir daro kina (cia nekalbu apie kulturos ministerijos finansuojamus puipas ir panasiai), tai is ju reikalauti investiciju i infrastruktura manau truputi neetiska.
Kas del uzsienio, visi keliai atviri, bet as manau kad dabar jei turi laisvu pinigu geriau investuot kur nors kitur.
Tai taip man ir neatsakai dėl kino industrijos nuostolių, kuriuos sukelia jos pačios stagnacija?
Jų verslo modelis dabar yra pagrįstas dirbtiniu deficitu.
Nelabai suprantu kaip tu suvoki iseiti is dabartines situacijos?
Investuoti daugiau i apsauga?
Investuoti daugiau i elektronine prekyba tikintis kad tie kas dabar saltu veidu siunciasi viska nemokamai, prades moketi?
Viska dalinti nemokamai, nes internetas yra apie tai, ir bandyti finansuoti kuryba is alternatyviu saltiniu?
Kur tas magiskasis ateities kelias? Nes as visur arba matau dideles nepateisinamas rizikas, arba stipru kokybes kritima ir dar didesne stagnacija
Visų pirma, atskirkim autorius nuo kompanijų.
Autoriams išeitis iš situacijos puiki –tiesiogiai pasiekti savo auditoriją internetu, užmegzti emocinį ryšį su ja, siūlyti tiek mokamą, tiek nemokamą turinį, atsisakyti didžiųjų kompanijų paslaugų ir pasilikti visą pelną ir teises į kūrinius sau. Chrestomatinis Radiohead pavyzdys:
http://www.nme.com/news/radiohead/40444
Kai kuriems gal apsimokėtų groti daugiau koncertų ar ieškoti netesioginių pajamų, iš atributikos ir panašiai.
Didžiosioms kompanijoms išeitis galėtų būti susitaikymas su skaitmenine realybe ir bandymas ją išnaudoti, o ne kovoti prieš ją.
O jei ne, tai tiesiog nėra joms išeities. Jos mirs kaip dinozaurai, lygiai kaip dabar miršta spauda.
Čia galima Seth Godin pacituot:
If by save you mean, „what will keep things just as they are?“ then the answer is nothing will. It’s over.
http://sethgodin.typepad.com/s.....ve-us.html
As visur labiau kalbu apie kino gamyba, kur reikia dideliu investiciju, palyginus su knygu leidyba ir muzika.
Ir toj srity autoriai, studijos ir platintojai gali buti laikomi vienu elementu, nes visi reikalingi, ir visi padaro savo darba ir gauna savo atlygi.
Kaip susitaikymo su realybe iseitis atrodytu tokioj situacijoj musu mazos lietuvos kontekste?
kodėl neperku dvd? Neturiu kuo jo žiūrėti – mano netbook’as jų nevalgo, o dėl vieno filmo aš dvd grotuvo tikrai nepirksiu.
Tiesa, manes Zero iš tikro ir nedomina – nežiūrėjau kine, nesiunčiau torrento, nepirksiu ir DVD. Ir net per TV nežiūrėsiu, nes televizoriaus neturiu :D Kiek susidariau įspūdį iš reklamos – filmas ne mano skonio.
O ir šiaip imu vis atsargiau į LT kino industrijos produkciją žiūrėti. Jau pažiūrėjau vieną išreklamuotą LT produktą – 5 (berods) dienų avantiūra. Dėkui, daugiau nereikia. Pažiūrėjau kitą, plačiai pagarbintą – Dievų mišką – vėlgi, ačiū, daugiau nereikia, iki knygos jam toli, tiesa, čia bent jau siužetas stiprus, nors įgyvendinimas man – labai silpnas. Stiprus buvo tik „prieš parskrendant į žemę“ – matyt dokumentiką dar kažkiek sugebam gaminti.
Pirmus du žiūrėjau kine, taigi parėmiau už save ir už antrą pusę. Antrą mačiau per TV kažkur svečiuose, nes dokumentikos į kiną eiti žiūrėti netraukia – ne tas žanras, kad 20 metru įstrižainės ekrano reikėtų. Bet jei demonstruotų dabar, gal ir nueičiau, ar bent bilietą nusipirkčiau – paramai. Nors labiau patiktų tiesiog Mateliui tuos 20lt pervesti.
Dar noreciau patikslinti:
nusipirkai tu zaidima, tai kaip dabar tau atrodo.. 100% „piratu“ perka zaidimus, 50% „piratu“, ar vienas, ir 3 jo draugai galbut ateity?
Ir duok die jei tokiu per visa lietuva butu 100, kuriem dar ir tas pats zaidimas patiktu.
Ir matom realia perspektyva
Tai žinomą.. kai kurie negali ar jiems nepatogų iš ten pirkt. O pas mus nieks nenorį pirkt už 165Lt. Kurgi pirksi, kai kaina europinė/amerikietiška. Bet jei butų po 40-50Lt.Tai tikrai pirktų. Žinomą ne visi, ne visų skoniai sutampą ir ne kiekvienas piratas parsisiuntęs žaidimą reiškią, kad jis jam patiko, gal jis žaidimą ištrynė po 10 minučių žaidimo? Todėl dar kartą sakau, statistika yra melas, tikrai ne gryną tiesą.
yra dar viena kategorija – siunčiasi, kad paskui sharinti ir auginti savo reitingą LM. pažįstų kelis, kurie siunčiasi visas naujienas. ir net nežiūri ką.
Hmm. Kaip visada – daug prirašyta ir daug aistrų. :) Tam ir įdėjau klipą, kad tęstume diskusiją.
Gaila tik, kad pasigendu platesnio požiūrio – ne vien Holivudinių ar Linkomanijos stereotipų. Jei pasidomėtumėte šiek tiek daugiau ir ypač pabendrautumėte su pačiais autoriais (ne su geriausiai apmokamais Holivudo režisieriais, ne su ponia Rowling, o su paprastais, „kasdieniais“ autoriais), tai atrastumėte daug įdomių dalykų.
Pavyzdžiui. Tai, kad tarpininkai (studijos, leidyklos) išlaiko kūrybą yra mitas. Pinigai atitenka tik keliems patiems garsiausiems autoriams – bent jau tokie pinigai, kurie leistų autoriui atsidėti vien tik kūrybai. Kiek Lietuvoje turime „grynų“ autorių? Gal galite pavardinti? Beveik visiems tenka dirbti redakcijose, rašyti straipsnius, skaityti paskaitas, vesti laidas ir užsiimti kita veikla. Ir tai tų autorių, kurių darbai, tarkime, išvis nepirataujami. Na, o tokiu atveju, dėl ko kuria autorius? Kad taptų milijonierius? Gal vienas kitas slapta ir viliasi, bet daugelis tai daro todėl, kad tai teikia malonumą. Tokių autorių pasaulyje yra didžioji dauguma – ir tarp muzikantų, ir tarp rašytojų, ir, beje, ir tarp aktorių bei režisierių – netgi programuotojų, kurie kuria programas laisvu nuo darbo metu.
Taigi mes nepagrįstai išpučiame autorių teisių svarbą, remdamiesi tik tais keliais vienetiniais atvejais, kai autorius gyvena vien tik iš kūrybos. Galima sakyti, kad tokių Lietuvoje beveik nėra. Tai koks argumentas ginti nesamų žmonių teises?
Tiesiog noriu atkreipti dėmesį, kad tie tarpininkai, kurie „leidžia autoriams uždirbti“ yra labai labai menki turinio rėmėjai. Net santykinai nedidelis procentas visų žmonių, kurie laisvai galėtų gauti skaitmeninius kūrinius, sumokėjęs iš simpatijų, dėl papildomos vertės ar kitų paskatų, nesunkiai pavytų ir pralenktų tarpininkų siūlomus honorarus. O autorius – ir tai yra nepaprastai svarbu – išsaugotų savo kūrinio kontrolę, neperduodamas jos visiškai prie kūrimo neprisidėjusiems asmenims.
Taigi, nors studijoms ir leidykloms kol kas lengvai sekasi mulkinti autorius, rodant pirštu į piratus kaip visų bėdų šaltinį (beje, užsienyje yra buvęs ne vienas atvejis, kai autoriams buvo sumažinti honorarai, remiantis piratavimo poveikiu, nors realiai pardavimams tai įtakos neturėjo arba turėjo priešingą – didesnį populiarumą), giliau pasidomėję galime atrasti, kad tie aktyviai skleidžiami mitai yra dažniausiai išgalvoti ir tarnauja labai konkrečiam tikslui – dar pigiau perimti originalaus turinio konrtrolę ir pratęsti jos valdymo teises, reikalaujant vis ilgesnio „kopiraito“ termino ir vis griežtesnės autorių teisių kontrolės. Tie, kas įsivaizduoja, kad RIAA, MPAA, BSA yra nekaltos iš baimės bliaunančios avelės, yra kur kas labiau paveikti propagandos, nei žiūrintys tokius filmukus, koks čia įdėtas.
Nesutikčiau ir su Deivido pastaba, kad kapitalas sukuria talentą. Tai dar vienas mitas. Muzikantai nemoka groti, autoriai nevaldo plunksnos, tačiau tik leidėjai, aukodami paskutinį savo litą iš jų sukuria talentus. Skamba gražiai, bet tai netiesa. Išimtis būtų nebent Milli Vanilli :)
Paskaitykite leidyklų ir įrašų studijų istoriją. Paskaitykite autorių ir atlikėjų biografijas. Dažnai paaiškėja štai kas:
Dauguma firmų nuo dugno atsiplėšia būtent nučiupę kokį talentą. Ar „The Strand“ labiau padėjo Arthurui Conan-Doyle, ar Conan-Doyle padėjo „The Strand“? Paskaitykite, rimtai. Tas pats su Dickensu ir šimtais kitų autorių.
Ar galime laikyti, kad sparčiai garsėjančią muzikinę grupę „perpirkusi“ įrašų studija padeda jiems išgarsėti? Taip, bet tik iš dalies. Jei The Beatles nebūtų išleidusi viena, būtų išleidusi kuri kita – kai reikalai prieina iki rimtų studijų dėmesio, grupės jau būna įgavusios staigaus kilimo trajektoriją. Neneigiu, kad studijos nėra pačios sukūrusios vienos kitos žvaigždelės, bet tie sintetiniai dariniai paprastai talento teturi tiek, kiek televizijos šou dalyviai. Tikri talentai prasimuša patys.
Visais laikais tokius talentus bet kurioje srityje pirmiausiai atranda specialistai, kritikai, o ne turinio tarpininkai. Ir šiandien leidyklos skaito įtakingus literatūrinius tinklaraščius, medžiodamos mažiau žinomų vardų „su potencija“. Kodėl tai negali būti pagrindinis populiarinimo kanalas be pačių tarpininkų? Jei „New Musical Express“, „Rolling Stone“ ir kiti „pagimdė“ tiek žvaigždžių, tai kiek jų gali pagimdyti Facebook, kurio tiražas yra 500 milijonų?
Pinigai sveria abi svarstyklių lėkštes. Mes jaudinamės, kad piratavimas atims iš leidėjų autorių reklamai skiriamus pinigus (ar kas pasidomėjo, kokio dydžio biudžetai skiriami nežinomiems autoriams, a?), tačiau nepagalvojame, kad dabar yra visos galimybės tai daryti daug pigiau – vėl gi tuose pačiuose socialiniuose tinkluose, per specializuotus tinklaraščius, teminius forumus ir t.t. Nemanau, kad tai mažiau veiksminga, nei reklama spaudoje ar autobusų stotelėse.
Iš viso to didžiausia nauda yra pačiam autoriui. Jei jis sugebės išleisti savo kūrinį ir sumaniai pasinaudojęs interneto teikiamomis galimybėmis išpopuliarinti jį tiek, kad gautų analogiškas pajamas kaip iš teisių supirkėjų, jis jau yra dvigubai laimėjęs – ir uždirbo iš darbo, ir išsaugojo savo kūrinio teises. Jei kūrinio populiarumas didės, laimės daugiausiai jis, o ne perpirkėjai. Kaip tai gali būti blogai pačiam autoriui? Ypač tokiam, kuris šiandien negyvena vien iš savo kūrybos ir vis tiek turi užsiimti kitu darbu.
Taigi raginčiau pažvelgti ir padiskutuoti plačiau, nepakimbant ant primityviausių pavyzdžių apie nuvarytus automobilius. :)
As asmeniskai neisivaizduoju situacijos nei knygu leidyboj nei muzikos pramonej.
Bet butu labai idomu isgirsti tavo nuomone kino ir studiju kontekste.
Gal, kaip sakant, atverk protą ir bus aiškiau matyt?
O dar jei išimt propaganda iš galvos, tai ir mintis šviesesnės bus.
O jei dar pinigų troškimą išimt iš galvos…
Su asmeniskumais gali eit i delfi.lt pasikomentuot
„As asmeniskai neisivaizduoju“, kad jau labai pats čia viską asmeniškai priimat.. piratų auka esat? Gal autorius esat? Pasakykit ką kuriat ir pasakysiu ar leisčiau tam pinigus ir kiek tai įvertinčiau. ir tiesiogiai į jus nesikreipiau, tiesiog retoriniai teiginiai.
Dabar dar paimkim vieną pavyzdį:
Eminemo albumai vos ne visi yra nuleekinami mėnesį ar dvi savaites iki pasirodymo parduotuvėse. Dabar pažiūrėkime ar tai taip blogai? O gi ne! Parduodamą vis tiek milijonai kopijų. Netgi nenustebčiau, jei juos nuleekina ir pats Eminemas.. tas pats būna ir su 50 Cent albumais. Ir jie neverkią dėl to! Regis 50 Cent net pats visiškai nėra prieš piratavimą.
Populiariems filmams piratavimas nekenkia, jei tik nepadeda. Antraip kasmet filmai nemuštų ankstenių pelno rekordų (Avatar ir pan.). Kino pramonė klesti šalyse su itin dideliu piratavimo procentu – Indijoje, Kinijoje.
Aptariamą Zero atvejį komentuoti sunkiau, nes nemačiau filmo. Bet spėju, kad pasauliniame kontekste jis yra labai vidutiniškas. Santykinai didelis piratavimo procentas gavosi grynai dėl žmonių smalsumo – lietuviški filmai nedažnai kuriami. Bet pinigų kūrėjai neprarado dėl piratavimo. Jei ne skaitmeninės kopijos, dauguma apie jį nebūtų girdėję apskritai. Aš apie Zero sužinojau tik jau kilus skandalui dėl torrentų. Nors skaitmeninė legali laida būtų leidus uždirbti bent dalį pinigų iš žmonių susidomėjimo.
Taigi realiai kol kas problemų nėra – parsisiunčiami filmai veikia tarsi „supertreileriai“, skatindami pažiūrėti kino ekrane. Žinoma, jei kinas to vertas.
Ateityje problemų gali būti, bet visai kitos prigimties. Kai atsiras kas nors panašaus į Photoshop filmų kūrimui… Pirmieji nedrąsūs machinima žingsneliai jau dabar daromi.
Visi linksniuoja avatara, kadangi as truputi zinau apie screeningo technologijas, galiu pasidalint. Avataras kaip ir visi kiti 3d filmai ejo per DCI projekcija, t.y. skaitmenine 128bitu raktu uzsifruota projekcija, kuriai yra galimybe apriboti seansu laikus, parodymu skaiciu ir t.t.
T.y. naujos karto drm skirtas tik kinoteatram, ir gerokai sumazinantis galimybe nutekinti vaizda, pvz po visu seansu pasistacius kamera ir ramiai perfilmavus.
2. avataras issipirko didele dali torrentu saitu, duodamas kysius ju savininkams, tam kad tas torentas ten neatsirastu pries laika.
Va tau ir receptas sekmei
Gal tiksliau, dar vienas kino industrijos veidmainiškumo ir korupcijos pavyzdys?
Sakyciau bandymas nusileisti iki piratu lygio ir susitarti su jais geruoju. Nes kitaip nelabai pavyksta.
Man seip idomu cia lietuvoj ok, ner infrastrukturos ir t.t.
bet kaip teisinasi vakaru europos ir amerikos piratai? Kai jie turi visas galimybes isigyti turini patogiai, nebrangiai ir greitai, ir vis tiek tos problemos tos pacios
Jau tik nereikia su tais „kysiu gavimais“ :D
torrent’ai yra tik p2p. nepamirsk visos „scene“…
dabar apie tuos tavo kliedesius:
Avatar.
TS (cam’as su line-in garsu) Release Date……:19/12/09
Theatre Date……:18/12/09
Sekanti diena po oficialios premjeros :D
DVDRiP’as: R2 retail dvd9 multi vob sample added
(retail street date in 19 days on Earth Day) – 2010-04-03
Oficialus leidimas – April 22, 2010
po 19 dienu.
Bluray pasirode sekancia diena po oficialaus releas’o… is tikro – praejus grubiai 15 valandu…
todel apie kysius, kodus, xujodus – gal nebekliedek – rimciau atrodysi :D
DVD SCR’as pasirode 2 men pries DVD release..
Torrents.ru labai ilga laika negalejai atsisiusti avataro, ismesdavo lentute su uzrasu kad sito torrento is to trackerio siustis neleis, del kazkokiu tai susitarimu (tikslaus teksto reiktu paieskot).
Beabejo visada yra debilu, kuriu uz jokius pinigus nenupirksi, ir jie toliau kovos su „sistema“, bet populiariausi trackeriai buvo nupirkti. Isanalizuok tema pries isdidziai kazka skelbdamas ;)
torrents.ru dažnai išimdavo torrentus, jei autoriai prašydavo. Avatar tikrai ne išimtis. Daugelį EA žaidimų išimdavo, kai jie tik pasirodydavo.
@ES: jei torrents.ru – tau rodiklis…. :D
pagalvok kaip issilaiko filmai, serialai kurie tiesiogiai publikuojami, tik internete.
konkretus pvz.:
sio metu ziuriu the guild serial`a kuris publikuojamas youtube:
http://www.watchtheguild.com/
south park`o serialas
http://www.southparkstudios.com/
kas keisicausiai netgi serijos yra su galimybe atsisiusti. kadangi kuriniai laisvai prieinami, jie turi daug fanu, tai kuriniai tampa savotiski prekiniai zenklai. O zmones nori ju – ir perka ne tik ju atributika, bet ir dvd. Manyciau tokia bus visa ateities kuryba – nemokama, ir greitai prieinama visose formatose. Ir nereiks nei jokiu lanvu ir laatgu.
pagalvok kaip issilaiko filmai, serialai kurie tiesiogiai publikuojami, tik internete. Konkretus pvz.: the guild, southpark yra ir daugiau
ir dauguma imdb ivertinimai virs 8.
kas keisciausia is officialaus www netgi yra galimybe atsisiusti serijas. kadangi kuriniai laisvai prieinami, jie turi daug fanu, tai kuriniai tampa savotiski prekiniai zenklai. O zmones nori ju – ir perka ne tik ju atributika, bet ir dvd. Manyciau tokia bus visa ateities kuryba – nemokama, ir greitai prieinama visose formatose. Ir nereiks nei jokiu lanvu ir laatgu.
Be to manau su laisvu priejimu prie kuriniu atsifiltruos slamstas kuris leidziamas tik del pinigu.
southpark yra sindikuojamas comedy central, ir dar keliu kanalu, cc tuo tarpu uzdirba is reklamos ir del to kad turi tokia didele auditorija kuriai ta reklama gali sukisti. Amerikoj is vis yra didziule rinka, ten cbs gali sau leisti statyti kino biudzetus turincius serialus kaip csi ir t.t.
the guild issilaiko is zmoniu paramos, ir tai vos vos.
Lietuvoj sitas modelis neveiks, arba kokybe bus itin zema. Beje ta mes matom lietuviskoj televizijoj, reklama vos vos islaiko viska ir visos autorines laidos daromos be pinigu, paprastai ir pigiai.
Rusų „Avarium-o“ visi albumai sudedami į internetą, jei nori, sumoki bet kiek.
O gyvena iš koncertų.
Pagalvokim dar veina idomu atveji, pagal visu saliu civilizuotas taisykles keivienas pierkejas turi tesies grazinti nepatikusia preke per kazkoki laika.
tai kodel filmai turetu buti kitoks dalykas? jei as nusipirkau, dvd pasiurejau, nepatiko grazinu atiduokit pinigus. jei man patiko tai pasilieku dvd.
akivaisdu kad niekas neuzdraus man sukcisuti ir net us patikusi filma pinigus atsiimti, sakant kad jis blogas.
internetini platinimas butent mums suteikia sitas tesies. filma mes galime parsiiusnti is betkur. jei jis mum patiko susimokam autoriui tiek kiek mum atrodo jis vertas.
jei filmas nepatiko tai zinoma nemokam nieko tegul eina i banktrota ts prodiuseris idiota nemokanti dirbti.
ziunoma 90% zmoniu sukciaus ir nemokes bet tai ir dabar situacija ne ka geresne.
uztai tie 90% zmoniu padarys nebloga reklama tiem 10% kurie ko gero nepriestaraus suimoketi kelis litus.
aisku vien is tokio modelio daug nesudirbsi, bet tada klausimas kaip uzdirbama is olimpiadu transliaciju?
tai galim tada vienu metu filma parodyti visame pasulyje kinoteatruose kaip kokias futbolo varzyvas per tiesiogine transliacija, niekas nenpores laukti kol jis bus nemokamas ir eis ziureti, kaip ir futbolo sirgaliai nelaukia rungtyniu iraso
o kai kinoteatru populiarumas kris, tai metam ji i televizija arba i online parduotuve ir paspirnkit visi piratai, o kam patiko duokit kiek negaila.
bent jau as isprincipo neikada nemokesiu uz filmus, nes tai tas pats kaip moekti uz narkotikus. jie atima laika ir tik todel kad jie metosi aplink nemokamai parisiunciu ir ziuriu nebutu niekada nepirkciau ziureciau zinias per televizija.
kaip didelis kolekcionierius galiu pasigirti kad turiu gigantiska filmu kolekcija, kurios nesu net 5% peziurejes nera kada guli niekam nereikalinga jau ir diskai surudyjo nebepersiskaito. greciau pr pelevizija paziureiu nei is savo CD.
pagalvokit logiskai, ar zmogus ziuritnis tuos parsiustus filmus istisas dienas gali dar uzdirbti pinigu tiek kad uz juos susimoketu?
mes filmu turime pakankamai tai nieko blogo jei ju bus kuriama biski maziau.
jei s esiiu i kinoteratra tai tikrai ten esiu ne tam kad ziureti filma o tam kad butu reikiama nuotaika, kad pamatyti kitus zmones arba kad pasimegauti kokiom tai naujom tecnologijom. jei man reikai tiesiog paziureti Zero, tai velnoip ji, paziuresiu kates ir sunys arba tranbsformeriai arba strettfighter. filmu tiek kad vistiek ju neperziuresi visu.
„jie atima laika ir tik todel kad jie metosi aplink nemokamai parisiunciu ir ziuriu nebutu niekada nepirkciau ziureciau zinias per televizija.“ Visiško bevališkumo pavyzdys. Gėda.
Tikrai, kad ir Conan-Doyle ir The Beatles ir dar nesuskaičiuojama galybė autorių buvo genijai. Ir kažkodėl jie visi dirbo su prakeiktais kapitalistais – leidėjais ranka rankon. O ar labai daug genijų rašytojų ar muzikantų žinome, kurie išgarsėjo ir dirbo savarankiškai?
Tiesiog tai yra natūralu, kad visi dirba savo darbą. Genijus kuria, o kapitalisto sukurta sistema daro visa kita. Na ne už dyką, žinoma.
Lietuvoje tikrai nėra daug rašytojų, kurie pragyvena iš rašymo. Bet tikrai daug vertėjų, kurie iš to gyvena puikiai ir prie jų stovi eilė leidyklų su naujomis knygomis. Jie irgi autoriai…
…ir štai ateina skaitmeninė revoliucija ir internetas ir leidžia kūrėjams atsikratyti industrinio amžiaus atgyvenų ir naudotis naujais platinimo būdais.
Apie tai nepagalvojai?
Kapitalizmas tuo ir pasireiškia, kad reikalingos paslaugos ir pramonė klesti, nereikalingos užsidaro. Kaip pažymėjo komentare Martynas, galimas dalykas, kad šiandien tarpininkai tampa atgyvena.
Ir šiaip, Deividai, ne dėl kapitalizmo kalba buvo, o kad tarpininkai kuria genijus. Nekuria jie. O jei maitina vertėjus, tai ne tas pats, kas autorius. Nesutiksiu, kad išvertęs Salingerį tampi toks pats talentingas…
„Kapitalizmas tuo ir pasireiškia, kad reikalingos paslaugos ir pramonė klesti, nereikalingos užsidaro.“ Pažiūrėjus į nelegalių parsisiuntimų apimtis yra visiškai akivaizdu, jog tarpininkai (ir jų kuriami produktai) yra reikalingi. Tik už tai nenorima sumokėti.
Tarpininkai nekuria produktų, tik juos pakuoja. O verčiant skaitmeniniu pavidalu vis tiek juos tenka išpakuoti – iš CD, iš popieriaus…
Kapitalistus aš naudoju kaip simbolį, pavadinti galime bet kaip…
Teoriškai internetas suteikia neribotas galimybes, bet praktiškai kol kas tai neveikia, jei kalbame apie verslą, o ne apie vaikų žaidimus.
Nepamirškite, kad Lietuva yra labai labai labai ribota rinka ir tas kas gražiai veikia Amerikoje, tas nei velnio neveikia Lietuvoje. Patikėkita, aš bandžiau ne vieną kartą…
Bet tai nereiškia, kad neveiks ir ryt. Tikiu, kad senos struktūros sugrius ir atsiras vietos naujoms. Bet vėl struktūroms. Kažkaip netikiu, kad pavieniai individai sugebės labai daug ką nuveikti.
Labai įdomu skaityti Es mintis. Visų pirma, finansinė ir rizikos pusė bent man suprantamesnė už jau atsibodusį bandymą gėdinti (nes tada kyla noras gėdinti ir kitą barikadų pusę).
Keletas replikų..
1. Dėl rinkos tyrimų ir konstatavimo kad grynai finansiškai neapsimoka Lietuvoje investuoti į naujoviškas rinkas – nebūčiau toks tikras. Ta prasme, visai tikėtina kad greitai neatsipirktų, o galbūt ir tikrai neatsipirktų. Bet tuo pačiu esu įsitikinęs kad rinka realiai yra didesnė negu Es matytieji skaičiai. Bent man buvo situacijų (dvi-trys), kai buvau stipriai nusiteikęs mokėti pinigus, tačiau neradau tam jokių galimybių. Būtų galimybių – tokių situacijų daugėtų. Pasiūla inicijuotų papildomą paklausą.
2. Dėl Es vis metamo iššūkio „imk ir sukurk sistemą, jeigu taip tiki pelnu“.. Iš principo teisinga reakcija, tačiau nelabai adekvati. Lanvoms inicijuoti tą sistemą būtų paprasčiau dėl daugelio priežasčių. O mes ką, teoretikai. Bet dėl to argumentai netampa automatiškai niekiniai.
3. Dėl to, kad suteikus papildomų galimybių, pasikeistų moralinis vertinimas, ir nebeišeitų lengvai sugrįžti prie dabartinio biznio modelio (moralizavimo, kontroliavimo ir represijų) – pilnai sutinku. Gautųsi esminis sprendimas ir krypties pakeitimas. Be abejo toks dalykas lanvas gąsdina. Tačiau nesutinku kad viskas pasikeis tada kai dėl visuomenės švietimo padaugės norinčiųjų susimokėti. Manau kad viskas pasikeis tada, kai lanvų oponentai pasidarys pakankamai agresyvūs, kai visuomenė vis stipriau priešinsis dabar primetamai kaltei, ir kai dabartiniai verslo modeliai susidurs su pralaimėjimu.
4. Akcentuoju būtent lanvas (o ne konkrečių filmų kūrėjus ir pan.), nes manau kad geras sprendimas įmanomas tik su lanvų ir įstatymų rengėjų pritarimu.
5. Šiuo pereinamuoju laikotarpiu konkrečių lietuviškų filmų kūrėjams tegaliu pareikšti užuojautą. Represijos neveikia, o alternatyvų kūrimas užstrigęs. Užuojauta..
Pritariu visiems teiginiams.
Visa sita diskusija del autoriniu teisiu yra beprasme. Musu karta neuzjaucia verkslenanciu lanvu ir kitu organizaciju, o jie savo ruoztu akli ir nemato kas vyksta pasaulije.
Tiesa yra paprasta – piratavimo neimanoma sustabdyti. Net jeigu ir butu imanoma sustabdyti, tai nereikstu, kad visi pradetu pirkti ju produktus, stebuklingai daugiau pinigu pramogoms taigi neatsirastu. Todel yra tik viena galimybe – prisitaikyti. Tegu iesko nauju budu uzdirbti, o ne vercia kalte kitiems del to, kad nesugeba konkuruoti. Ko jie tikisi, kai nelegalus saltiniai yra ne tik nemokami, bet dar ir patogesni bei kokybiskesni.
Uzsienije yra geru alternativu piratavimui, bet lietuva kazko tai atsilieka.
Argumentas neimanoma sustabdyti, tai prisitaikykim truputi toks..
Spamo irgi neimanoma sustabdyti, bet zmones kovoja, raso filtrus, rusijoj dar ir saudo i spamerius.
Geras argumentas. Tiesiog skaitmeninė realybė tokia.
Taipogi iš teisinės pusės — jeigu tarkim 80% žmonių pastoviai pažeidinėja įstatymą, kaip jis gali būti teisingas ir teisėtas?
Dėl spamo — tai jo irgi niekad nesustabdys :)
Tik skirtumas tarp autorinių kūrinių ir spamo, yra tas, kad bent dalis kūrinių daro pozityvų įnašą į globalų skaitmeninės informacijos ir kultūros klodą, kuriuo gali naudotis ir šviestis visa žmonija. Spamas to nedaro.
Velgi, as galvoju kad istatymai turetu atspindeti tai kas yra teisinga ir moralu, o ne tai kad taip nesielgia dauguma.
Jei manai kad piratavimas yra moralu ir teisinga, tada sutinku.
Nenoriu lygint spamo ir autoriniu darbu, tiesiog atsakau i „neimanoma sustabdyt – tai prisitaikom“ yra eilinis patogus pasiteisinimas
Manau, kad globalus informacijos ir kultūros skleidimas yra teisingas ir moralus. Ir jis yra būtinas ir neišvengiamas, ypač skaitmeniniu kanalu.
O demokratija visgi yra daugumos valdžia, šito nepamiršai?
Demokratija – kai visi lygus ir laisvi, ar tu turi daug pinigu ar esi vargsas, juodaodis ar asietis ir t.t.
Dazna miskonsepcija kad tai daugumos valdzia. Gana daug apie demokratijos principus yra internete, patariu pasivyt su savisvieta.
Bet diskusija turbut ne apie tai.
Iš dalies apie tai diskusija.
Ir tu painioji demokratijos sąvoką su žmogaus teisėmis, taigi gal pačiam reiktų kiek pasiskaityt? (iš Wikipedijos, pastatytos ant tų globalios informacijos fundamentų, prieš kuriuos kino ir įrašų industrijos kovoja):
„The „majority rule“ is often described as a characteristic feature of democracy“
http://en.wikipedia.org/wiki/Democracy
Kitam Martynui:
Galvoje turi ne demokratiją, o veikiau jau ochlokratiją – įsiutusios minios valdžią. Demokratijos terminas savyje talpina kur kas daugiau negu aklas paklusimas daugumos valiai.
ES:
Ačiū, kad šitam (potencialių) piratų sambūryje gini ir alternatyvią poziciją.
Aš nepropaguoju „visko už dyką“ požiūrio.
Mane gąsdina, kad žmonija (ir dažnai jos pažeidžiamiausios dalys) netenka priėjimo prie informacijos ir kultūros, kad kriminalizuojama jaunoji karta, kad vienos industrijos komerciniai interesai iškeliami virš visuomenės interesų.
Praktinis sprendimas būtų paprastas: legalus file sharing asmeniniams tikslams.
Autoriai, kurie išnaudotų internetą, tik išloštų.
Kas dėl leidybos kompanijų, tai dėl manęs jos gali bankrutuot, kuo greičiau, tuo geriau.
„Aš nepropaguoju „visko už dyką“ požiūrio.“ ir po to „Praktinis sprendimas būtų paprastas: legalus file sharing asmeniniams tikslams.“ Kas čia? Kognityvinis disonansas?
„žmonija (…) netenka priėjimo prie informacijos ir kultūros“ bet ji gali kurti savitą kultūrą, kaip visuomet ir būdavo, o ne užkimšti kultūrinį vakuumą iš torrentų parsisiųstu holivudiniu mėšlu, ar ne?
Ar tu matai tik juoda ir balta? Arba file sharing, arba autoriai miršta badu? Interneto galimybių amžiuje aš matau kompromisų.
Jei turinys prieinamas tiek mokamai, tiek nemokamai, nedidelis procentas žmonių moka, šitas jau buvo įrodyta praktiškai ne kartą (ar nori ginčytis).Paėmus potencialiai globalią internetinę auditoriją, susidaro suma.
Copyrighto paskirtis buvo skatinti autorių kūrybingumą, bet dabartinis jo modelis (pagrįstas fizinėmis kopijomis) turi priešingą efektą skaitmeniniame pasaulyje.
O šiaip dar kartą galiu pasiūlyt paskaityt Lawrence Lessig.
Paprastas klausimas: kodėl nemokantys tokiu atveju gali joti ant mokančiųjų nugaros?
Kuo pasireiškia dabartinis kūrybingumo skaitmeniniame pasaulyje sutrikdymas?
Nes toks modelis veikia? Autoriai gauna pinigus, useriai gauna turinį. Lygiai taip pat veikie daugybė internetinių paslaugų — nedidelė dalis mokančių userių, už kurių pinigus kita dalis gali naudotis paslauga nemokamai.
Dėl sutrikdymo.. Girdėjęs pvz. apie remix’us? Paprastai muzikos, bet dabar populiaru jaunimo tarpę mix’uot dainas ir video į kažką naujo. Ką sako copyrightas? Tai nelegalu, jūs nusikaltėliai.
Paskaityk Wikipedijoj apie Girl Talk (musician).
Gal ir veikia (nors tuo abejoju), bet šis modelis yra priešingas elementariausiam teisingumo principui – su vienodais elkis vienodai, su skirtingais – skirtingai. Jei 10 000 Lt uždirbantis žmogus siųsis nemokamai, o 1500 Lt gaunantis – mokės ir tokiu būdu išlaikys autorius – ar tai bus teisinga?
Įžvelgiu čia paralelę su piktybiškai komunalinių nemokančiais ir tikrai padoriai gyvenančiais žmonėmis – vietoj ilgo tąsymosi po teismus monopolinės bendrovės tiesiog išdalina jų aprūpinimo ištekliais kaštus sąžiningai mokantiems vartotojams? Tai teisinga? Akivaizdu, jog ne.
Viena iš man labiausiai patinkančių citatų: „Justice being taken away, then, what are kingdoms but great robberies?“ Šv.Augustinas.
LR Konstitucijoje taip pat yra įtvirtintas teisingos ir darnios visuomenės siekis. Apie kokią darną bei teisingumą galime šnekėti, kai šiame tinklaraštyje bei komentaruose nuolatos pastebimi kažkokie vos ne prievarta autorių teisęs skatinantys atimti obalsiai?
Prasom atsakyti, kaip tu nustatai kas yra moralu? Jeigu pradesim gincitis del piratavimo moralumo, tai is diskusijos nieko gero neiseis.
Kaip jau sakiau tiesa yra paprasta – neimanoma sustabdyti.
Spamas labiau ieina i saka – kainuoja kruvas pinigu, bet imanoma sustabdyti.
O piratavima butu imanoma sustabdyti tik tuo atveju jeigu visa laika kiekvienas zmogus butu stebimas.
Autoriai turi suprasti, kad cd diskai yra atgyvene ir muzikai nebetinkami, tas pats yra ir su dvd diskais. Dabar vienintelis tinkamas turinio platinimas yra internetas. Siuolaikinis vartotojas turi gauti produkta ta pacia akimirka, kitaip verslo modelis yra zluges. Galbut cia tik as toks greito interneto islepintas, bet daznai buna, kad jeigu negaliu parsisiusti turinio per kelias minutes, tai prarandu susidomejima ir menkai tiketina, kad bandysiu to turinio ieskoti kitur.
Taip pat turi kristi kaina, nes labai retas filmas yra vertas perziureti du kart ir nesinori moketi daugiau negu koki 10 litu uz filma. Turint galvoje, kad kine yra geresne kokybe ir tai nekainuoja 20 litu bilietas, tai net 10 litu atrodo daug turint galvoje, kad filma ziuresi naudodamas SAVO iranga.
Jeigu prieš autoriaus valią yra parsisiunčiami ir suvartojami jo pagaminti kūriniai, už tai nesumokėjus nustatyto mokesčio, yra visiškai aišku, jog tai yra vagystė ir ji nėra morali.
„piratavima butu imanoma sustabdyti tik tuo atveju jeigu visa laika kiekvienas zmogus butu stebimas.“ Tą patį galime pasakyti ir apie bet kurią kitą vagystę. Bet kažkaip su jomis daugiau ar mažiau susidorojame, ar ne?
„daznai buna, kad jeigu negaliu parsisiusti turinio per kelias minutes, tai prarandu susidomejima ir menkai tiketina, kad bandysiu to turinio ieskoti kitur.“ Čia jau kažkokios dėmesio koncentracijos problemos asmeninės. Tipinis naujojo amžiaus vaikų bruožas.
Prašyčiau apibrėžti, kas yra vagystė visų pirma.
Vagystė, kai paėmus kažkieno turtą neatsiklausus, turėtojas jo netenka. Skaitmeninės kopijos padarymo atveju originalas nepradingsta.
Mes pripratę mąstyti fizinio pasaulio ribose, nors skaitmeninė realybė visai kita. Tą turėtų atsipindėti ir moderni teisinė bazė.
Pagal jūsų minčių eigą, kur ta riba iki Didžiojo Brolio?
Martynai, tai kad nėra ką su tavim šnekėt apie praktinius sprendimus, jeigu tu įsikandęs savo „moralę“ ir „vagystę“. Tai yra reliatyvūs terminai, ne absoliutūs.
Kodėl tu skaitmeninės kopijos padarymą vadini vagyste, nors turėtojas originalo nepraranda? Atskirk skaitmeninę realybę nuo fizinės. Ten galioja savo taisyklės, todėl reikalinga ir nauja teisinė bazė. Gal pradėkim sodinti už fragus CounterStrike?
O dėl to modelio „moralės“, tai freemium principu veikia didžioji dalis Web 2.0 paslaugų:
http://en.wikipedia.org/wiki/Freemium
Palaikau „neįmanoma sustabdyti“ nuomonę dėl to, kad kartą pamatęs kokybės/kainos santykį piratiniuose šaltiniuose (gera kokybė/nemokamai) ir paskui lygindamas su kinu (super kokybė/brangu, tik kartą) bei DVD (gera kokybė, bet kam ta dėžė/neįtikėtinai brangu), supranti, kad po velnių tas legalias alternatyvas.
Gyvenime nepirkau nei vieno DVD (net ir piratinio) ir pirkt nežadu, nebent *legalūs* kainuotų tiek, kad lengva ranka galėčiau nusipirkti prie alaus ir, jei nepatiks, išmesti neplyštančia širdimi. Taip, išmesti, nes filmai yra lengvo vartojimo produktas, kurio sandėliuoti tiesiog nėra prasmės.
Galbūt alternatyva būtų gerai organizuotas DVD nuomos tinklas, t.y.:
1. Atėjus būtų patogu greitai peržiūrėti visų dominančių filmų treilerius/5minučių ištrauką
2. Repertuaras turi būti labai platus ir šviežias (ne vėliau kaip mėnuo po filmo premjeros kino teatruose)
3. Nuomos kaina labai labai maža, lyginant su tos šalies gyvenimo lygiu.
Dar geriau, jei viską galima būtų atlikti per internetą ir patį filmą kurjeris už nedidelį mokestį pristatytų tą pačia dieną į namus.
Utopija? Tikrai taip, bet tik tokio lygio alternatyva pagal kokybės/kainos santykį priartėtų prie linkomanijos. Kol to nebus, tol piratavimas gyvuos.
Apple paleido filmu nuoma internetu, nereikia net kurjerio, sumokejai – parsisiuntei ir ziuri. Tas pats ir su teo gala, paspaudei mygtuka, ir turi filma televizoriuje. Bet vistiek kadangi ten reikia moketi, o piratiniuose tinkluose viskas nemokamai, ir nera jokio moralinio klaustuko del siuntimosi is piratiniu tinklu.
Mano mintys yra būtina, bet nepakankama sąlyga. Tiesiog nesulyginus kokybės/kainos santykio išvis bus blogai.
Su Galos paslaugomis detaliau susipažinęs nesu, bet tai tik parodo, kad arba jų paslaugos nėra labai geros, arba per brangios, arba jie nededa pakankamai pastangų jas populiarindami. Aš, kaip eilinis vartotojas, turėčiau mąstyti „reiktų eit paieškot to filmo torrento.. Ai, tingiu, sumokėsiu tą litą Galai“ ir nueit žiūrėt.
Taigi, nera jokio budo ekonomiskai nupiginti tokias paslaugas iki torentu lygio (nemokamai, su vidutiniska kokybe), su musu dydzio rinka. jei turetume 300 mln gyventoju, jo parduok reklama ir atpirksi gamybos kastus jei ju nors 10% paziures, bet dabar jokiu sansu.
Dar vienas pavyzdys kaip labai tai neveikia, Gala teikia ta paslauga jau 3 metus, deda daug pinigu i reklama, kainos ten ner zveriskos, galima lyginti su video nuoma, patogumas – nu patogiau turbut kazin ar besugalvosi, pinigai ateina kartu su saskaita uz televizija. Bet didele dalis vartotoju apie tai ner girdeje.
Ar dabar supranti rizika? mesti dar 300k litu i reklama, ir galbut pasiekti ta faze kada zmones apie tai zinos, bet vistiek eis siustis torentu nes nemokamai?
Ar bandyti sukelti problemu torentu savininkams, tam kad tas turinys butu pasiekiamas tik per mokamus saltinius, arba bent jau ne is karto.
As matau tai kaip labai pagrysta ir teisinga varianta visoj sitoj kovoj.
Visų pirmą, ne visi turį Gala televiziją. Visų antrą, jau įsigijus Gala, gauni 50 ar kiek ten kanalų, na tai manau jau ir be filmų nuomos yra manau ką žiūrėt.. ir kiek atsimenu, tikrai yra nemažai bėdų su Gala televiziją. Ir ne kiekvienas ten gali tos filmus žiūrėt. Pas mus pvz, išvys tą Gala tik 10 kanalų rodo ir tai su trukdžiais.. ką čia be kalbėti, jei bandysi streemint kokį filmą..
Butent tai ir yra mano „pointas“. Piratai visada ras pasiteisinimu kodel jiem nesinaudoti mokamais saltiniais, visada. Tai nepatogu, tai toli eiti, tai reikia kreditines korteles, tai reikia el. bankininkyses, brangu, ilgai laukti kol atsius pastu, tai kokybe per prasta, tai kokybe per gera, ir t.t.
Ir visa pramone vis duoda jiem patogesnius paprastesnius variantus savo saskaita, ir vistiek kazkur bus sekantis zingsnis, sekantis pasiteisinimas. Ir nemanau kad tai baigsis, tol kol nebus galima parsisiusti bet ka, nemokamai, be reklamos, nes tik tokiu atveju pasieksi torrentu patogumo ir prieinamumo lygi (kas jei nesuprato yra finansine savizudybe turinio gamintojams).
Vienintelis alternatyvus kelias yra kazkiek sujudinti torrentu bendruomene kad tas pigumas eitu su kazkokia rizika, ir kitakarta pagalvotum kad gal geriau per gala sumoket 3 litus, ir ramiai miegot kad simonavicius tavo ip kur paslapcia i sarasus neitrauktu, ir ateity kratos nepadarytu.
Arba/ir ugdyti pagarba autoriams, kad uz ju kurinius reikia moketi, jei nori sulaukti testiniu darbu.
ES: +++
Tą pati galima pasakyti ir apie leidėjus. Visada ras kaltų, kad niekas jų produkcijos nepirko.
ES, jei tavo minimas „vienintelis kelias“ veiktų, mes jau būtume matę Katedros aikštėje viešų ketvirčiavimų… Jis neveikia dėl 2 pagrindinių priežasčių: 1) skaitmeninio turinio prigimties (jis egzistuoja tik kopijuojamas), 2) interneto nežinybiškumo (t.y. jis nepriklauso LANVA). Todėl visiškai nesišaipant ir labai rimtai – vienintelis kelias yra išjungti internetą ir konfiskuoti visus kompiuterius iki vieno. Net iš prezidentūrų. Kitaip džinas vėl išlys iš butelio. Jei manai, kad tai įmanoma, gali ir toliau nuosekliai laikytis persekiojimo ir prievartos pozicijos, jei rūpi kas pozityviau – verta galvoti apie skaitmeninio verslo plėtrą. Programų piratavimas tik taip ir tesumažėjo – tikrai ne dėl BSA, SPA ar kitų pastangų. Tik todėl, kad internetas nusėtas mygtukais Free Download ir Buy šalia vienas kito. Kito kelio nėra ir kitam turiniui.
Jei nebus represiju tai koks racionalus lietuvis mokes uz turini? Jei gali siustis viska nemokamai, ir nejausti jokios atsakomybes, niekada nesusidurti su problemom? Kam investuoti pinigus i infrastruktura ir kam vapse ka nors daryti? Turim labai grazu pavyzdi lietuvos televizijose, kur turinys pigus, ir visi sako kad sudas, bet nepagalvoja kodel.
Atvirksciai, programu legalizavimas pasieke toki lygi del to kad atsirado didele ir reali rizika gauti bauda imonej naudojant nelegalia programine iranga. Atsimenu dar kaip direktorius skaite paskaita kad jei ras pas ka nors nors viena nelegalia programa darbiniam kompiutery, bus bedu.
Ir yra identiska situacija lietuvos kine, kalasi daigeliai, kurie mikliai isspardomi „laisvu“ piratu. Ir retoriskai galima bus klausti, kodel skandinavai turi savo kina, kodel estai turi savo kina, net latviai sugeba veiksmo filmu pagamint. O lietuvoj skyle, nes nesikeikiant pas mus mentalitetas toks, isdulkint autoriu ir tada skustis kad nieko gero nepadaroma.
Susinervinau, pavargau diskutuoti sitoj makalynej, isivaizduoju kad islaikau atvira galva naujom idejom, tik gaila kad perskaiciau tik viena kita i tema tinkancia minti. Dauguma yra eiliniai pirataujanciu pasiteisinimai, neturintys jokios prasmes siuolaikiniam ekonominiam kontekste.
Es, tai taip prieinam iki fundamentalių požiūrio skirtumų, nepaisant net copyrightų ir piratavimo temos :) Tu tiki, kad draudimas yra geras būdas problemoms spręsti, aš ne.
Draudimai tik pabloginą situaciją.
Draudimai nepablogina situacijos. Tai kažkoks keistas bala žino kieno skleidžiamas modernusis mitas.
Be draudimu visa dabartinė mūsų civilizacija atrodytų visiškai kitaip.
As nematau jokiu kitokiu sprendimo budu musu situacijoj. Visi sako palikti piratus ramybej dalinti turini uz dyka ir pinigai ateis.
Southparkas turejo serija apie gnomu verso modeli
1. Steal underwear
2. ???
3. Profit!
Palikim ramybej muzika ir knygas, nes ten kastai zymiai mazesni ir nepriklausomas kurejas gali pasiekti panasu rezultata i studijos.
Kinas – lietuvoje kaip?
Reiktu atsifutbolinti nuo to kauniecio padariusio visam sitam pradzia? Paspausti jam ranka?
Sukurti vienam filmui elektroninio platinimo tinkla? Po viso sito spjuvio i veida is linkomanijos bendruomenes?
Koks budas yra problemom spresti? Jei pazystat nemokamu programeriu galinciu realizuoti e-commerca, pirmyn darom, galim pelna pasidalint jei jis toks bus.
Kaip kitaip be represiju tu gali atmusti zmones nuo nemokamo turinio? Graziai prasydamas?
Tai tu papasakok, kaip įsivaizduoji draudimo įgyvendinimą?
Nauja DRM technologija?
Interneto atjungimas „piratams“? Baudžiamoji atsakomybė?
Tai Zero 2 buvo pelningas, ar ne? Tai ko dar norėt tada?
Apskritai Lietuvoje nėra rinkos geram kinui, va kur problema. Valstybinės paramos taip pat nėra. Tokiomis sąlygomis daryti filmą 3 milijonų rinkai ir tikėtis multimilijoninio pelno gal kiek per drąsu? O iki tarptautinio lygio dar gerokai trūksta kokybės. Aišku, apkaltinkim „piratus“…
Isivaizduoju pirma visuomenes svietima, priesingai nei daroma sitam bloge. Aktyviai persekioti pazeidziancius kopyraita, del kuriu apriboti produktai iseina i masine rinka, ir taip sunaikinti ta rinka kuri moka kinoteatru darbuotojam uz nutekintus filmus. Viskas kas patenka i fair use, yra atvira naudojimui, bet autoriaus nustatyta kopyraita privaloma gerbti.
Zero nebuvo, bet truko labai nedaug, sakyciau nebutu isplites butu datraukes iki 1mln ir butu galima laikyti atsipirkusiu. Bet problema ne cia, problema precedentas kad viskas kas ivyko gerai, ir kad autoriai kalti kad nesuteike kazkokiu mistiniu patogesniu budu pasiimti pinigus, o piratavimo nesustabdysi todel ir stabdyt nereikia.
Tame ir esmė – tegul kas nors padaro kažką panašaus ką padarė Apple.
O dėl Teo Gala… Ką man daryti, jeigu aš neturiu galimybės ir noro turėti reikalų su Teo?
Taip ir neatsakei, kaip yra nustatomas atitinkamu aktu moralumas.
Matai vagystes vykstancias nevirtualiam pasaulije sustabdyti yra zymiai paprasciau. Zmogui galu gale reikia fiziskai buti nusikaltimo vietoje. Tuo tarpu virtualiam pasaulije piratavima sustabdyti yra praktiskai neimanoma.
Prades stebet ka zmones veikia internete, tai prades zmones encryptint traffica, hardus ir gales kukuot policininkai negaledami suzinoti, kokie visgi ten bitai slepiasi.
Truputi ne vietoje atsakymas, bet labai nevyke treadai situose komentaruose.
Dėl sunkumų susekant ir sustabdant amoralų aktą pats amoralus veiksmas netampa nei kiek moralesnis.
Nesiruošiu veltis į filosofinę diskusiją ir įrodinėti vagystės amoralumo.
Aktas yra amoralus tik tuomet jeigu visuomene sutinka, kad jis yra amoralus.
Liudvikai, a jau parsipūst Zero iš LMo ir bežiūrint filmą pripist belekiek alaus, ryte iš parduotų butelių nusipirkt bloką cigarečių ir sakyt, kad nėra litų Zero kompaktui ar tai nėra galimybės legaliai parsisiųst, yra moralu? O juk būtent tokia norma vyrauja šiandieninėje visuomenėje.
Tai jei reikia vogti alų ir pridavinėt butelius, kad cigarečių nusipirkti, tai žinoma.. iš kur bus nusipirkt pinigų pusėtinam filmui, kuriuo didžiąją dalį kainos sudarys dėžutė ir visą kitą… na ir juk žinomą! Mes tik dėl to ir vargstam šiam gyvenime, kad tik tą Zero DVD nusipirkt.. be jo gi ir saulė nešvies.. dar ir pasaulio pabaiga ateis.. ir pro rojaus vartus nepraleis be šiuo DVD…
Esate visiškai sugadintas modernybės (o tiksliau sakant moderniosios barbarybės ir kvailų jos prietarų (kad ir tas, jog dauguma sprendžia, kas yra moralu) ir atsisakote pripažinti moralines hierarchijas, tad diskusija sunkiai galima.
Dar dabar prisimenu komentarą, kuriame teigėte, jog amžinas gyvenimas yra vertas visų pasaulio turtų. Turbūt labai nelinksmas gyvenimas jūsų.
Martynai, taip ir neatsakai — kodėl tu skaitmeninės kopijos padarymą vadini vagyste, nors turėtojas originalo nepraranda? Ar skiri skaitmeninę realybę nuo fizinės?
Nesu pasiruošęs šį vakarą čionais rašyti filosofinio esė, bet kad jau taip primygtinai reikalaujama teks pabandyti šiek tiek argumentuoti.
Taip, aš manau, kad ir skaitmeniniame pasaulyje vagystės veiksmas niekur nedingsta. Kodėl? Tuoj labai paprastai paaiškinsiu.
Žiūrime į žodyną. Ką reiškia žodis vagystė? Nusikalstamas turto pasisavinimas. Turint tokį apibrėžimą galime bandyti aiškintis giliau.
1. Nusikalstamas. Jeigu man koks nors kito asmens veiksmas, kuris pažeidžia įstatymus, sukelia žalą, aš galiu jį pavadinti nusikalstamu. Žinoma, galutinį sprendimą priima teismas.
2. Turto. Turtas yra tai, ką tu turi. Turėti galima ne tik žiemines padangas savo garaže. Turėti galima ir savo kūrinį. Gali su juo elgtis kaip tinkamas (yra išimčių).
3. Pasisavinimas. Šis žodis nebūtinai reiškia pirminio daikto negrįžtamą praradimą savininkui. Jeigu tu pasisavini teisę į tą kūrinį, ar tai nėra pasisavinimas?
Nėra labai išsamu, bet, manau, pagrindinę mintį turėtų išeiti suprasti.
Su kažkuo kitu čia mane painiojat.. nesu kalbėjęs apie jokį amžiną gyvenimą.. ir man tikrai nerupi jokie pasaulio turtai.. nesu lobistas.
Tai buvo skirta Liudvikui. Iš ties nepatogu čia diskutuoti. Ir diskusiją sekti.
Martynai, nuosavybė nėra pasisavinama — yra padaroma jos kopija.
Skaitmeninis turinys reikalauja visiškai kitokio mąstymo. Aš suprantu, kad jį įsisavinti nelengva, nes fiziniame pasaulyje gyvename tūkstančių metų, o skaitmeniniame — tik keletą dešimčių. Bet dabar tai tapo būtina, nes atotrūkis tarp jo ir pasenusių įstatymų vis didėja.
Perkelkim kopijavimą atgal į fizinį pasaulį. Dabar greitai vystosi visokios rapid prototyping technologijos (3D printeriai ir t.t.). Sakykim, išrasta technologija, su kuria aš galiu nusiskanuot fizinį objektą į 3D modelį ir tada savarankiškai pasigaminti jo kopiją.
Tarkim, aš nusikopijuoju tavo automobilį tokiu būdu. Tu vadinsi tai vagyste? Ką tu praradai, kokį turtą? Kokią žalą patyrei? Tuo tarpu visuomenė bendrai turi daugiau turto, nes aš turiu naują mašiną.
Dabar grįžk į skaitmeninį pasaulį — lygiai taip pat yra ir su skaitmeninėmis kopijomis.
„Ką tu praradai, kokį turtą?“ Turtą galime suprasti kaip turėjimą. Jeigu aš esu tam tikro daikto turėtojas ir kūrėjas (tarkime, aš sukūriau filmą), tai turiu teisę disponuoti juo kaip tinkamas. Galiu jį parodyti jį vienam žmogui, o kitam – ne. Tai mano teisė. Jei turiu naują automobilį, galiu laikyti jį garaže ir ten jį laikydamas leisti vieniems žmonėms užeiti į jį pažiūrėti, bet kitiems – neleisti. Mano automobilis (ar filmas) yra turtas, ir mano teisė, kurią turiu į savo nuosavybę, taip pat yra turtas (nes aš ją TURiu). Jeigu tu pažeidi tą teisę prieš mano valią, reiškia pasikesini į mano turtą – mano teisę. Negerbi to fakto, jog ją turiu aš, o ne tu.
„Tuo tarpu visuomenė bendrai turi daugiau turto, nes aš turiu naują mašiną.“ Tik trumpalaikėje perspektyvoje. Ilgalaikėje visuomenės turtas mažėtų (tiksliau, būtų mažesnis, jei lygintume su potencialiu visuomenės turtu), nes nebūtų didesnių paskatų kurti originalius darbus.
Martynai, o tai kas daugiau spres jei ne visuomene, kas yra moralu ir kas ne.
Ir is vis prie ko cia mano komentaras parasytas kazkur ir kazkada, seniai seniai.
Visuomenė… O kas ta visuomenė, jeigu ne modernybės sudaryta iliuzija, dirbtinis konstruktas? Tu matei kada nors visuomenę? Kaip ji atrodo?
Akivaizdu, jog lygiai taip pat galiu pasakyti (ir sakau), kad Dievas sprendžia, kas yra moralu.
kažkuriame bloge buvo neblogas postas apie tai. asmeninės nuosavybės ir turto savokos atsirado, kai reikėjo paskirstyti ribotus išteklius visuomenėje (gentyje, šeimoje). Vieną obuolį galėjo suvalgyti tik vienas žmogus. iš geležies gabalo galėjai padaryti arba kalaviją arba noragą.
skaitmeniniame pasaulyje (ir įdėjų taip pat) nebelieka problemos su ribotais ištekliais. todėl skaitmeniniame pasaulyje negalima operuoti fizinio pasaulio vaizdiniais – „pavogti failą tas pats kas pavogti mašina“. NE! false! failas ne mašina. ir niekuo neprimena mašinos. todėl failo vagystės nepavyks suprasti lyginant ją su automobilio vagyste. 200+ komentarų, kur vieni rodo skirtumus, kiti panašumus. ir dar privarysti antra tiek, kol naudosit netinkamas savokas.
Na kad ir kaip bebutu, istatymai nera kuriami pagal dievo ir religijos ismislus. Taigi telieka tik visuomenei diskutuoti ir nuspresti kas yra moralu ir kas yra nemoralu. Jeigu istatymas padaro dauguma nusikalteliais, tai tas pats istatymas yra amoralus.
Esi tipinis marksistas, tad nematau prasmės toliau su tavimi apie kažką diskutuoti.
Sėkmės.
Man tai idomi ta statistika, kuri parodo, jog piratavimas, ankstyvas (kurinio pavogimo atveju ir patalpinimo i interneta) geros kokybes atsiradimas internete paveikia kino lankomuma taip drastiskai. I kina visi tikrai esat eje ir ar esat atkreipe demesi kas i juos eina? Visi dazniausiai buna su porom, draugais ir t.t. Kiek esat mate, kad eitu vienas/viena tik, speju labai mazai. Dbr paimkim tokia situacija, ruosiuosi eit i filma zero 2 su drauge/draugais ir va atsiranda internete geros kokybes zero 2. Tai norit pasakyt, sakysiu draugei/draugams: „va atsirado filmas internete, geros kokybes, tai gal einam pas mane i namus ir ziurim per pc/tv?“. Kaip manot kiek daug zmoniu rinktusi toki varianta? Kazkaip abejoju ar kas nors sedetu namie su drauge(ypac jei pasimatymas)/draugais ir ziuretu per pc, ar geriau nueitu i kino teatra. Kino teatras, kaip laiko praleidimo budas, pramoga ir tikrai labai skeptiskai abejoju, kiek piratavimas paveikia jo populiaruma. O namie ziuri dazniausiai tie, kurie neturi uz ka nueit i kino teatra, arba neturi kaip nusikakti iki jo, o kartais ir neturedami su kuo nueiti :)
Cia gal labiau kita situacija, dar neesi susiplanaves kad eisi i filma, bet galvoji ant dienu kadanors.
Atsidarai linkomanija ir ziuri o zero 2. Parsisiunti, paziuri, ir i kinoteatra nebeeini.
Tai čia silpnos valios žmonėms taip nutinka :) Aš jei noriu nueiti į filmą, kuris vertas būti rodomas kine (o tokių tikrai mažuma kinų repertuare), tai ir nueisiu, kad ir turėsiu harde jo HD piratinę kopiją. Kinas yra kinas.
Esi is mazumos:)
As irgi vaikstau i kinoteatrus ir ne del to kad ten labai noreciau remti kina. Tiesiog 35mm printas ant 20 metru ekrano su optinio garso sistema per afigena aparatura yra labai gera pramoga vakarui.
Ir ziureti filma 10 kartu per kompiuteri galima tik tam tikros rusies filmus.
Bet velgi, pinigai uzdirbami is daugumos
Aš irgi iš mažumos:) Bet motyvas dar kitas. Nors man žymiai patogiau filmą žiūrėti namie prie kompo, bet niekada nežiūriu jeigu žmona išreiškia susidomėjimą tą filmą pažiūrėti kine. Negi prieš eidamas į kiną pats vienas pažiūrėsiu – žmonai nebeliks motyvo kartu eiti į kiną. Kinas kaip savaitgalio pramoga ir kaip papildoma galimybė pasibendravimui. Dažniausiai net nelabai svarbu, kokį filmą rodo.. O to filmo buvimas DVD ar torrentuose man tuo labiau nesvarbus.
>>ES „Atsidarai linkomanija ir ziuri o zero 2. Parsisiunti, paziuri, ir i kinoteatra nebeeini.“
O kuo tai blogas tos scenarijus: matau kine rodo zero2 sedu prie TV pasiziuriu streetfighter vietoje to zero2 o sita pasiuresiu po 2 metu kai per TV rodys.
Kinoteratro pelnas abiem atvejais toks pat ar as ziuresiu zero2 parsiusta is linkomanijos ar stretfighter is televizijos.
Tv perka filma kad galetu rodyti, tai sumoj autoriai gauna daugiau, bet cia jau kabinejimasis prie smulkmenu
Tai cia taip daro tie zmones, kurie dazniausiai i kino teatrus neina ir ziuri iskart cam ripus. Vistiek gera kokybe neatsirado kartu su premjera filmo, jau laiko buvo praeje. O taip ir nesupratai mano minties, kad kino teatrai yra laisvalaikio praleidimo budas su draugais, kai iseini is namu, uzuot sedejes juose. Tas pats kas susitikt su draugais ir isgert alaus kokiam bare, kodel butent bare, kai ten alus x2 brangesnis nei parduotuvej. Ramiai ta pati butu galima padaryti ir namie, isgert alaus su draugais, bet ne einame i bara/picerija/restorana ir t.t. Tas pats ir su kino teatrais, nesvarbu kad namie gali paziuret (namie tai isvis tik vienas teziuresi dazniausiai), bet va iseini praleist laisvalaiki.
Suprantu ir yr tiesos tame, ir isivaizduoju toki scenariju. Bet realus skaiciai rodo ka kita, tai is to galima daryt isvada kad tokiu zmoniu nedauguma.
Galbūt dauguma neturi pinigų eiti kasdien į kino teatrus, šitas tavo statistikose yra? Galbūt kai kurie džiaugiasi, kad sumokėjus už komunalines paslaugas dar lieką pinigų visą mėnesį pavalgyti iki kitos algos?
vat ir esme kurios nesupranta tie visokie lanvos ir taip toliau, kalba apie didziausius nuostolius, kokius patyre parsisiunte is linkomanijos ten koki filma ir t.t. kur tie nuostoliai, kur tie negauti pinigai? kai daikto copy gaunasi visiskai veltui, tau niekas negamino kekviena kurini atskirai, irasei viena karta ir padauginai, paprasta kaip du kart du. Dabar kalba apie nuostoliu, bet nesupranta, jeigu zmogus neperka ar neina i kino teatra tai ne del to kad jis buna uzkietejas piratas, bet del to kad reikia pinigus ir kitur isleist, vistiek pinigai neuzsilieka pas zmogu, jie iseina kitai veiklai. Parodykit nors viena, kuris lektu i kekviena filma,pirktu kekviena diska is eiles ir t.t. kiek tokiu lietuvoj, ekonomine situacija to neleidzia ir kaip ir kainos, mokesciai. O dar norima atimt daugiau nei zmogus turi isvis…
Ar kazkas prievarta vercia tave ziureti tuos filmus?
Jei neturi pinigu sumoketi autoriaus nustatyta mokesti, tiesiog neziuri.
Nedaryk jam „nemokamos reklamos“ platindamas filma nemokamai pries jo valia. Jei turinys nebus pirataujamas, patikek autoriai tikrai nesiskus kad blogi pardavimai.
Rasiau auksciau konkretu pavyzdi su zero 2 nuleakinimu ir labai akivaizdziu pinigu surinkimu kinoteatruose.
Jei dvd nebutu nutekejes, zero 2 butu surinkes 40-50k litu daugiau vien is kinoteatru, jau nekalbant apie dvd pardavimus.
ES, prievarta neverčia, bet ir skaičiuoti nėra ko. Jei tas žmogus vis tiek nepirks, tai koks skirtumas – pažiūrės ar ne? T.y. aš suprantu užgautus jausmus, bet ekonominio tai skirtumo jokio, ar ne?
http://www.nezinau.lt/pertekli.....ment-65282
„Darysime viską, kad ši juosta nepatektų į internetą.“
toks komentaras zero kureju. Truputi juoka kelia, sunku buvo filma rodyt ne is dvd laikmenu, o is juostos? Jei jau tiek saugojosi, tai galejo labiau pasistengti, truputi juoka kelia. Na taip nesakau kad gerai ta vagyste, bet tai nereikia kaltint vien tik to vagies, kuris patalpino i interneta, patiems dalis atsakomybes uz tai tenka.
ES o dbr gerai, sakai apie 50k daugiau butu surinke. Kiek zinau filmas surinko virs 900k, tai iseina, negavo del nutekejimo 5.5%, nemanyciau kad tai yra jau tokie dideli skaiciai. Beje del dvd dbr pardavimu, is tavo posto skamba, kad del nutekejimo ir dvd nejau nebepirks niekas? :) Na man vis tiek, tai skamba kaip ispustas burbulas del nesurinku papildomu pinigu.
„“Nedaryk jam „nemokamos reklamos“ platindamas filma nemokamai pries jo valia.“
Pala pala, as dabar imu parsisiunciu sau filma, paziuriu ir viskas. Tai kame tas platinimas?? Gal geriau nemaisom tu, kurie turguose pardavineja piratinius diskus ir daro is to bizni, plius tie patys filmu nuomotojai toki bizni suka, pucia viska is torentu ir nuomoja po to filmus. Tai juos reiktu kaltint, o ne paprasto zmogaus, kuris nesiekdamas jokios materialines naudos ta filma paziuri. Beje tame filme nemazai matesi reklamu, mineralinio, traskuciu ir t.t. Tai gerai dbr paziurejes tas zmogus, neturedamas galimybes kitaip tai padaryti, gali atsidekodamas vietoj visada perkamo mineralinio, nusipirkti ta, kuris buvo rodomas filme (nepamenu koksai tenais buvo), nori pasakyti, to nenori visos imones, kurios reklamavosi filme, kad pirktu ju produkcija?
O kas liecia jei neturi pinigu, gal nereikia taip zeminti tu zmoniu, kurie neisgali, manai is gero visa tai? Ar teko tai paciam patirti? Kai nori paprastu dalyku, o ju neisgali, kalbu net apie maista, skanumynus ir t.t. Tai jei kas pasiulo man tai paragauti ar duoda, tai negaliu imti nes neisgaliu? Dabar tokie laikai, kai viska gali pasiekti kompiuteriu, internetu ir tikrai nereikia tiem kurejams tiek verkslenti del nesurinktu pinigu, is tu zmoniu, kuriu jie ir neturi.
Kokie nors silutes kulturos namai neturi aparaturos kad rodyti filma kazkaip kitaip, o ne is dvd. Galima buvo spjauti i visus tokius, bet zero platintojai nuejo i komporomisa.
50k akivaizdziu pinigu, jei pratestumem tendenciju kreive per likusias savaites. Cia tiem kurie sako, kad ner nuostoliu. Be to sitam kontekste kiekvienas litas svarbus.
Del dvd nesakau kad nepirks, bet pirks maziau, bet cia irgi ne apie tai kalba.
Apie nemokama reklama cia argumentas tiem kurie deda i torentus, siunciasi ir sako kad viskas ok – as reklama darau filmui. Visada yra kazkur momentas kada reklama turi sustoti ir prasideti pardavimai. Pas mus lietuvoj tas momentas kazkur toli toli.
As nezeminu zmoniu, as sakau neturi pinigu isigyti, nepirk. Siustis is torentu, ir sakyti kad darau tai nes neturiu pinigu, biski amoralu, bet cia irgi..
„Ir yra identiska situacija lietuvos kine, kalasi daigeliai, kurie mikliai isspardomi „laisvu“ piratu.“
Is vienos puses, visiskai sutinku.. Toks jau tas musu mentalitetas.. Is kitos – kapitalizmas yra kapitalizmas, kas nesugeba sukonkuruot – isnyksta. Daug, ko savo Lietuva neturi: nera nuosavos OS, nera traktoriu ir lektuvu gamyklu, mobiliu telefonu ir tt. Tai gal… ir tiek tu kureju nereikia? Tiek laikrasciu? TV kanalu?
Pvz, jei google rimtai imsis savo Chrome OS, softo pardavimai gerokai sumazes (aisku, ne is kart) ir dalis soft kompaniju bankrutuos. Arba, pvz prisiminkime mokamas e-mail dezutes. Kur jos dabar? Tai gal reikejo draust nemokama e-maila?
Lygini nesulyginamus. Niekas nekalba apie tai, jog autoriams būtų draudžiama nemokamai atidavinėti savo darbus (dalis jau ir dabar taip elgiasi!). Kalba eina apie tuos, kurie, nepaisant piratų spaudimo, nori išlaikyti savo savo teises į autorinį darbą (ir tai yra teisinga).
…ir tai yra neįgyvendinama.
..ir pratesiant minti:
-nebus naujos Anglono versijos, bet yra google.translate.com, bei nemokamas, geresnis KZod;
-yra merdejanti One, ir nemokamas Facebook;
-neturim lietuviskos OS, bet galim naudotis lietuviskais Windows;
ir tt.
Draudimai gali tik pratesti agonija, arba atvesti i totaline kontrole.
As ne uz tai, kad LT kinas isnyktu, bet, yra, kaip yra…
t.y. translate.google.com
P.S. Kalbama, kad google maps zudo navigacijos programu leidyba.. Na ir ka daryti? Uzdraust?
niekaip nesuprantu, čia tyčinis painiojimas ar tik kvailumo išraiška. Būtų blogai, jei kažkas nelegaliai siūlytų pavogtą navigacinių sistemų produktą, kuris legaliai prieinamas tik įsigyjant jį už pinigus. Kai kas nors pagamina panašų arba identišką produktą ir suteikia galimybę jį vartoti nemokamai – jokių problemų. Bet matai – filmų tau niekas (žinoma, būna išimčių) nesuteikia galimybės LEGALIAI žiūrėti už dyką. Ar dabar supranti?
Ir tai yra pagrindinė leidybos kompanijų ir copyright’o teisės klaida ir problema. Netgi didesnė už tą, kad ir LEGALIAI žiūrėti internetu galimybė nesuteikiama.
Asmeniškai pats pasigendu nuodugnių tyrimų ir apklausų kurių metu būtų išanalizuota kas yra interneto piratai, kokie tai žmonės, kokios piratavimo priežastys.
Ir tik turint tokius statistinius galima būtų rimtai kalbėti apie piratų daromą žalą ir ieškoti galimų jo sprendimo variantų.
Pvz.: Įtariu, kad didžiąją dalį (60-80%) Lietuvos interneto piratų dalį sudaro pajamų neturintys studentai ir moksleiviai. O Lietuvos sąlygomis reikalauti iš studentų susimokėti už skaitmeninį turinį yra mažų mažiausiai absurdiška.
Tik turint detalią statistiką bus galima mastyti apie atskiras socialines grupes ir jų atskirus poreikius. O ne taip kaip dabar, kaltų ieškojimas nieko neduos, ir jokių išeičių nebus rasta.
yra melas, didelis melas ir statistika… nesvarbu kad ja surinksi, bet… viskas priklauso is kurios pozicijos po to i ja paziuresi. ES, kalbi apie besikalancius daigelius. man tai ten piktzoles, o pikzoles reikia raveti…
Ironiška, kad atidėliodami skaitmeninių parduotuvių kūrimą, kurdami ir naudodami įvairias apsaugas, kurios trukdo vartotojui (ne piratui) naudotis preke ar paslauga, kūrėjai (tarpininkai) tik skatina (netiesiogiai) piratavimą. Ką mes turime Lietuvoje? Muzikos bomba pardavinėja MP3 (nors LMe jau guli FLAC’as) už dvigubai didesnę kainą negu to pačio albumo CD. zurnalai.lt pardavinėja leidinius EXE formatu, kuriuo nėra patogu naudotis, o dar tos aktyvacijos, kai nesimato, kiek dar jų liko. Skaityklė.lt pardavinėja knygas su Adobe DRM’u. Kas nutiks, kai Adobe’as išjungs serverius? Netikrinau Teo Gala videonuomos pasirinkimo, tačiau mėnesinė kaina tenkintų dėl galimybės žiūrėti filmus be intarpų patogiu laiku, tačiau reik turėt Gala – o jeigu turiu tik kompiuterį, projektorių ir man visai nereikia televizijos? Galit sakyt, kad tai eilinio pirato išsisukinėjimai, tačiau Steam’u juk naudojuosi. Ir žaidimų iš LMo nebesipučiu. Nors nesu didelis žaidimų mėgėjas, o ir Virtuon’o anksčiau neturėjau, tačiau Kalėdinės bei savaitgalių/vidurio savaitės akcijos paskatino prisijungti. Ką dar Valve’as padarė? Ogi kuria klientą Mac’ui, o jei dar Pingvinui padarys… Ką visai turi bendro? Ogi technologiją. Steam’as turi Steamwoks sistemą, į kurią įeina ir apsaugos, tačiau vartotojams tai nėra labai svarbu dėl visos sistemos teikiamo patogumo. Ko nėra kitose mano išvardytose sistemose. Su piratavimu galima kovoti ir be represinių (bent akivaizdžių) priemonių. Sakysite, kad Steam’as priklauso didesnei rinkai, tačiau Kaspersky’s pardavinėja savo apsaugas Perlo terminaluose: susimokėjęs mokesčius ar dar ką gal ir antivirusą prigriebs. Iš antipiratų trūksta akcijų. Kad ir „Iškeisk piratinius kompaktus į nuolaidą“, „Atsinešk kompą su nelegaliu ofisu ir gauk nuolaidą“. Azijos šalyse MS juk sugeba už simbolinį mokestį savo langus stumdyt, kodėl čia to paties negalėtų padaryt? Juk ir mes – „piratinė visuomenė“. O piratai irgi geri: supranta ką daro, bet atrodo, kad nesupranta savo veiklos padarinių. „LM FTW“ – tik tiek tesugebam?
Ir kodėl niekas nediskutuoja apie perteklines teises? Negi niekas nesusidūrė su „spyna ant kompakto“?
http://www.pavb.lt/img/konfere.....evezys.pdf
Stai cia truputis technologines reklamos apie skaitykle.lt
Net juokinga, kai jie pagrindiniu priesu laiko piratavima, o ne prasta ekonomine padeti ar auksta kompiuterinio rastingumo lygi.
idomiai idomiai jus cia diskutuojat :)))
„niekaip nesuprantu, čia tyčinis painiojimas ar tik kvailumo išraiška.“
Paaiskinsiu, ka turejau omeny:
Kol vieni kovoja su piratais bandydami visus ibauginti represijomis, kiti randa budu, kaip susitvarkyti savo versla taip, kad piratu itaka taptu neimanoma is principo, ar minimali. Ar google is altruizmo leidzia naudotis savo navigacijos servisais? Ne, jie is to turi pelna (netesiogiai) bei pririsa vartotoja prie saves. Na, o kuo daugiau navigacijos programas kurianciu kompaniju bankrutuos, tuo googlei geriau – vartotojai, tiesiog nebetures kito pasirinkimo.
„Bet matai – filmų tau niekas (žinoma, būna išimčių) nesuteikia galimybės LEGALIAI žiūrėti už dyką. Ar dabar supranti?“
Tikrai? O TV? (pavyzdys, nelabai tikes, bet, vistiek i tema). Plius, kuo toliau, tuo daugiau atsiranda servisu siulanciu ta daryti labai nebrangiai. Pvz:
http://www.dailytech.com/YouTu.....e18208.htm
Kainos $0.99 to $4.00.
Nenustebciau, jei tokia paslauga atsirastu ir uz dyka, tiksliau, uz kontekstines reklamos perziura.
Pagrindine mintis tokia:
Ar neatsitiks taip, kad bekovojant, besilaikant senu, nebeveikianciu principu, nebeliks uz ka kovoti, nes… tapsite nebereikalingais?
Reklamos peržiūra tuomet ir būtų ta kaina, kurią sumoki už filmą. Bet ar ji būtų tai, ko iš tiesų nori autoriai, ar greičiau tie centai tiktų tik kaip desperatiškas bandymas nors kažką iš gaisro išnešti, kol ugnis visko nesurijo?
Kaip čia jau buvo rašyta, TV filmo tu nežiūri dykai taip pat.
Google pavyzdys su navigacija tinka tik tada, jei yra kažkokių realių įrodymų, jog iš nemokamos paslaugos ji gavo pelno. Nežinau, ar toks įrodymas yra, ar ne. Įtariu, jog ne. Taktika paprasta – imperija tiesiog iš kitų šaltinių funduoja nuostolingą projektą tol, kol į bankrotą nuvaromi visi pagrindiniai konkurentai, o tada sugeba turėti tiek rinkos %, kad gali išsilaikyti iš netiesioginių pajamų.
http://www.animenewsnetwork.com irgi turi savo transliaciju kanala internete. Ten per 1 epizoda reikia perziureti po 1-2(pradzioje, ir kas 20 minuciu realaus laiko) reklamas. Bet reklamos tai geros! Tokiu nepamatysi televizijoje. Visai negaila laiko.
Neitiketinas straipsnelis Delfi:
IT amžiaus pasekmė – nepažabojamas piratavimas internete
One Trackback
[...] Antroji kapeika savotiškai veda prie trečios problemos. Vieno Džiugo straipsnio komentaruose buvo labai aktyviai kalbama apie “Zero 2″ atvejį, kai iš kino teatro buvo pavogtas ir [...]