Kuo dažniau jūsų straipsnius žmonės randa paieškos rezultatuose, tinklaraščių turinio agregatoriuje blogeriai.net ar pateikiančiose tik ištraukas RSS skaityklėse, tuo svarbiau rašinius pradėti kuo geriau apgalvotomis, patraukliomis įžangomis. Laikas, skirtas apsispręsti, skaityti jūsų rašinį ar neskaityti, yra labai trumpas – vos sekundė ar dvi. Per jas reikia pateikti pakankamai svarių argumentų.
Jei dėl geresnių paieškos rezultatų antraštes rašysime kuo tikslesnes, tai bent iš dalies prarasime patrauklumą. Jį turi kompensuoti įžanga, arba vadinamieji blogeriai.net „50 žodžių“. Panašiai neskelbiantiems viso įrašo RSS sraute patarė Eimantas – naudoti kokybiškas ir intriguojančias straipsnio santraukas.
Kas geriausiai „kabina“ skaitytoją? Skelliewag tinklaraščio autorius pateikia septynis patrauklių antraščių tipus:
- Viliojantis pasiūlymas. „Jei nusibodo mokėti už svetainės talpinimą… turiu jums gerų įdėjų.“
- Klausimas su menamu pritarimu. „Norite padidinti savo svetainės lankomumą savaitgaliais?“
- Netikėta sąsaja. „Ką bendro turi šalies premjeras, mano telefono akumuliatorius ir A. Valinsko akiniai?“
- Įžūlus pareiškimas. „Jūsų tinklaraščio dizainas niekam tikęs!“.
- Įdomus nutikimas. „Šiandien pirmą kartą teko važinėti vogtu automobiliu.“
- Problemos sprendimas. „Kalėdoms dalinkite atvirutes – dovanas pirkite sausio pradžioje. Taip pigiau.“
- Klausimas skaitytojui. „Pasiūlė iPhone. Pirkti?“.
Galima sugalvoti ir daugiau, bet tai bus vienokie ar kitokie jau paminėtų būdų variantai. Visiškai unikalus, bet tik vienkartinis, buvo neseniai paskelbtas Vaidoto tinklaraštyje. Pridedu dėl pilno sąrašo:
„Šio tinklaraščio autorius žuvo“.
Nors visi šie patarimai yra geri ir dažnai puikiai veikia, nederėtų persūdyti ir pradėti rašyti vien tik „aštrias“ įžangas – ilgainiui ir jos nublanks. Bet jei imatės rašinio, kuris jūsų galva yra labai svarbus, nepagailėkite kelių minučių įžangos perrašymui į patrauklesnę ir labiau intriguojančią. Parašiau „perrašymui“, nes man pačiam ir daugeliui autorių daug lengviau iš pradžių parašyti visą tekstą, o paskui pakoreguoti įžangą, nei kankintis ieškant tinkamų įžangai žodžių. Taip rašinys gali negimti apskritai.
14 Comments
Labai idomios pastabos. Kartais net nesusimastai apie tokius dalykus, kaip izanga.
Pastaruoju metu kažkaip per daug visur patarimų nurodymų ir pan kaip reik pradėt įrašą, kaip užbaigt, ką rašyt aplamai, la la la – negalima taip daug galvoti vien apie skaitytojo pakabinimą ir ‘teisingus’ įrašus.
Toks planavimas žudo improvizaciją, fantaziją ir geras idėjas aplamai – vadovaujantis vien standartais o ne vidiniu polėkiu viskas tampa per sausa ir nuobodu.
Kiek žodžių bus pirmoje pastraipoje visai nesvarbu jei rašai nuoširdžiai (: per daug pradėjo visi užsiciklino ant neesminių dalykų imho. aš pvz rašau apie tai ir taip kad man pačiai patiktų ir būtų įdomu – juk that’s the point, ne?
Ne visai. Nuo Mažvydo laikų tekstai prašosi „Imkite mane ir skaitykite…“. Jei jie rašomi tam, kad būtų perskaityti, rašomi viešai, tai turi tenkinti ne tik asmeninius rašančiojo poreikius. Nejau skaitytojas nevertas net menkiausių pastangų padaryti tekstą įdomesnį, patrauklesnį? Juk tai ir rašytojo kultūros, pagarbos jį skaitantiems dalykas. Nesakau, kad tekstai turi būti rašomi pagal schemas – patarimai skirti apmąstymui ir pritaikymui, kai tinka ir gali duoti naudos.
Visiškai sutinku su Shiny – rašau kas man užplaukia, arba kada ką nors įdomaus turiu, kuo galiu pasidalinti. Negalvoju nei ar čia pas mane įžanga gera, ar čia kokia pabaiga yra. Totali improvizacija ir minčių srautas ;) Ir, atrodo, tai veikia ;)
Nors galbūt rimtiems, ypač teminiams tinklaraščiams tai ir yra svarbu – juk jų įrašai praktiškai yra straipsniai/apžvalgos, todėl jiems gal ir svarbiau galvoti ne tik apie turinį, bet ir apie formą ;)
Asmeniniame tinklaraštyje labai lengva apsirikti ir supainioti, kas geriau veikia – simpatijos žmogui ir draugystės ryšiai, ar vis dėlto teksto kokybė. :)
RedVel, ačiū už palaikymą (:
vienastoks, kas sakė, kad „skaitytojas nevertas net menkiausių pastangų padaryti tekstą įdomesnį, patrauklesnį“? žinoma, rašau tai kuom noriu pasidalint su aplinkiniais, o ne kažkokias copy-paste nesąmones ir šiaip blevyzgas. Bet tikrai ekspromtu sukūrus rašinį nepulsiu jo koreguoti kad pastraipų ilgis atitiktų kažkokius tuo momentu madingus reikalavimus nes dings visa ekspromto ir improvizacijos prasmė (:
Simpatijos žmogui ir teksto kokybė eina kartu ir vienas kitą veikia, viskam yra ribos. Bet gal mes su tavim tiesiog skirtingai suvokiam ‘teksto kokybę’? (:
Vienastoks, matai, man rodos, kad tokie patarimai, kaip užkabinti skaitytoją yra skirti labiau marketingistams, kurie kuria kažkokios prekės ar prekių grupės blog:ą, kadangi kiekvienas skaitytojas yra potencialus pirkėjas.
Panašu, kad skirtingai. :) Aš jį suvokiu klasikine prasme. Tokia prasme, kad neveltui net profesionalūs rašytojai turi savo knygų redaktorius, kad neveltui redakcijose rašiniams keliami tam tikri reikalavimai, būna mokyklose literatūros būreliai, pamokos galų gale… Kiekvieną tekstą galima padaryti geresnį. Viskas priklauso tik nuo noro…
bet tai sio iraso izanga tokia neidomi
Atsiprašau už savo materialistinį požiūrį, bet man rodos, kad knygos rašomos visų pirma, kad jas nupirktų ir tik po to skaitytų ,)
Ir su tinklaraščių tekstais tas pats, Eimantai. Improvizacijos ar fantazijos polėkis bus bergždžias, jei niekas jo neperskaitys.
Geriausias su valinsko akiniais.Lankytojų milijonai garantuoti :)
Gyti, nemanau, kad lankytojų bus milijonai. Tie, kurie žiūri į Valinsko akinius nemanau, kad lankosi blog:uose .)
Eimantai, gerai pastebėta :)