Pasiilgau įdomybių krautuvėlės

(Dave Bullock/eecue nuotrauka)

Perskaičiau štai, kad ryt Buržujus savo gimimo dienos proga norėtų dovanų robotuko Keepon, ir pagalvojau – kaip negerai, kad neišeina jo padovanoti… Visai neseniai rašiau apie tai, kad gyvename visiškame technologijų užkampyje, kurio parduotuvėse nėra nieko daugiau, nei masiniai „geriausiai parduodami Europoje“ produktai. Dešimt firmų, penkiasdešimt modelių ir laidai jiems. Nuo-bo-du…

Dar labiau nustebau, kad kai kam visa tai tinka (žr. komentarus) – suprask, japonai turi savo rinką, JAV savo, anglai savo, o mes – jokios. Pas mus vienintelės parduotuvės su nuolat atsinaujinančiu asortimentu vitrinose turi užrašą „viskas po 5 litus“. Gerai, kad atsiranda žmonių, kurie nepaiso mūrinės „kiekvienam savo“ logikos ir atidaro „svetimos rinkos“ parduotuvę, pavyzdžiui stalo žaidimų D6 Vilniuje. Bet ir tie žmonės – užsieniečiai…

Dėl to ir nežavi manęs lietuviškos parduotuvės internete. Didelė jų dauguma prekiauja iš to paties sandėlio, kaip ir realios, tik bando sutaupyti personalo samdos ir parduotuvės ploto nuomos mokesčius. Tos pačios knygos, tie patys DVD… Svajoju apie lietuvišką Woot! variantą, tik specialiai su „ekzotinės technikos“ prieskoniu. Galima pirkti visko, kas skelbiama Akihabara News po 10 vienetų ir vežti čia – viskas bus išparduota. Woot! puikiai įrodė, kad gali veikti parduotuvė, kurios lentynoje kurią atskirai paimtą dieną tėra vos viena prekė. Kai ji geidžiama – nulis problemų.

Galėčiau šiandien pat pateikti sąrašą iš 20 prekių, kurias įsigyčiau metų bėgyje. Ir dar garantiją, kad kiekvienos po 10-20 tikrai parduotų ta „įdomybių krautuvėlė“ internete. Atsirado D6, tai gal po daug daug metų atsiras ir tokia? Iki patentuoto graikiško pastato ant kalvos verslas tikrai neišaugtų, bet nemanau, kad sunyktų -  vis daugiau žmonių pavargsta nuo masinio produkto. O kol kas visus pinigėlius tenka atiduoti nepažįstamiesiems iš eBay…