Kaip smaginasi architektai

Einame poromis...

Kol nežinojau architektų darbo specifikos, pastatų projektavimas atrodė labai patrauklus užsiėmimas. Imi ir lipdai milžiniško mastelio erdvines konstrukcijas, kurios paskui ne tik suteikia žmonėms, verslui ar įstaigoms pastogę, bet ir palieka amžiams pėdsaką – laikmečio dvasios, kultūros, progreso atspindį.

Pažįstami architektai į tokius rožinius svaičiojimus numoja ranka: dažniausiai viską reikia padaryti maksimaliai pigiai ir neišradingai. Turi įtikti klientui, kuris gal ir yra pinigų maišas, bet kaupdamas turtą skonio suvokimo nesukaupė. Turi įtikti savivaldybėms, kurių priekabumas tiesiogiai priklauso nuo statytojų turimų ryšių (ar net duodamų kyšių materialinio skatinimo dovanėlių). Turi įtikti gaisrininkams, kelininkams, ryšininkams ir dar visokiems „kams“. Vietos fantazijai nebelieka. Net privačių pilaičių statytojai visas jas užsako pagal vieną kurpalį, tarsi koks narkomafijozas ir jo vila būtų šių laikų van der Rohe.

Tai ką daryti? Kaip atskleisti tikrąsias kūrybines galias?

Atsakymą tikriausiai pavyko rasti beskaitant apie Egipto piramides, kurių statytojai, nusivylę formų monotonija rasdavo atokių vietų savo širdgėlai ir požiūriui į faraoną apskritai išlieti. Mūsų biure tokia vieta tapo tualetas. Nežinau, ar yra daugiau pasaulyje dviviečių tualetų – nesu niekur apie tai skaitęs. Idėja paprasta kaip viskas, kas genialu. Vienos durys su užraktu, viena kriauklė su čiaupu ir du unitazai. Paskaičiuokime privalumus:

  • Mažiau sugaišto laiko, nes nereikia laukti, kol kas atliks gamtinius reikalus ir atlaisvins išvietę – galima eiti kartu.
  • Nebūtina neštis laikraščio, nes pokalbyje su šalia besilengvinančiu kolega laikas ir taip greit prabėga.
  • Suporinus unitazus biure nebelieka vietos izoliacijai – komandos jausmas lydi kiekvienoje kertelėje.
  • Neišbandyta, bet trumpas pokalbis su klientu tualete gali būti efektingesnis nei valanda posėdžių salėje.

Turiu prisipažinti, kad mane dvigubo WC idėja sužavėjo kur kas labiau nei mano kolegas – bent jau iki šiol niekas su manimi kartu pasinaudoti unikalia naujove nepasisiūlė. Neverta nusiminti, nes tokios sukrečiančios naujovės per dieną kitą ganėtinai konservatyvioje mūsų visuomenėje neprigyja. Viskas dar ateityje…

P.S. Į geltoną aparatą ir šiukšles dėmesio nekreipkite – biuras labai naujas, darbininkai dar nespėjo išsigabenti savo turto.

Posted in miestas | Tagged , , , , | Comments closed

Perliukai #4

Po kiek dabar arbūzai? Seniai nepirkau, bet pasižiūrėjus šią galeriją, užėjo noras pačiam išbandyti skulptūrą – ką gali žinoti, gal visi turim kokį neatskleistą talentą… (Metafilter, img)

2006-ųjų žodis ir planetos atsakymas į jį… Amerikiečiai išrinko žodį „pluto“ (kaip veiksmažodį) metų žodžiu. Kadangi mokslininkai Plutoną išbraukė iš planetų sąrašo, tai „pluto“ angliškai ėmė reikšti kažką panašaus į pažeminimą pareigose ar garbės vardo atėmimą. Geriausiai iš to pasijuokė ThinkGeek. (Dethroner, pdf, img)

Jei nenorite kvaršinti sau galvos visokiomis keistų formatų atkūrimui reikalingomis tvarkyklėmis ir priedais, tai geriausia programa (žinoma, nemokama) filmų, klipų ir panašiai peržiūrai yra VLC. Ypač šaunūs yra jos nešiojamieji variantai, kurių nereikia įdiegti. (prog)

Pjaudamas šaką, ant kurios dar nesėdžiu, turiu pasakyti, kad naršymas po žiniatinklį be reklamų yra daug spartesnis ir malonesnis. Dauguma Firefox vartotojų naudoja AdBlock Plus su Filterset.G. Išjungia beveik viską, ko nesinori matyti. Beje, nepamirškite įšjungti filtrus tose svetainėse, kurios patinka ir kurias norite paremti… (Techulate, prog)

Neįtikėtina! Ars Technica rašo, kad Aero (grafinė Vista aplinka) ‘nestabdo’ kompiuterio, bent jau labiau už įprastą XP aplinką. Kadangi bandymus darė kažkokia firmelė Šiaurės Karolinoje, JAV, aš nežinau, ar verta informacija tikėti. (txt)

Posted in grandys | Tagged , , , , | Comments closed

Ar mums reikia antro ekrano?

Asus nešiojamasis kompiuteris su SideShow

JAV šiuo metu vyksta CES – kompiuterių ir buitinės technikos paroda. Toks įspūdis, kad internete vien apie tai ir terašoma, ypač anapus Atlanto. Nors labai daug parodoje pristatomų naujų produktų taip ir liks parodiniais žaisliukais, kai kurie dalykai gali pasiekti ir mus.

Apie naujas CES rodomas technologijas dar galima bus rašyti kelias savaites. Kol kas labiausiai į akis krenta vis didėjantys skystųjų kristalų ekranai (Sharp pristatė 108 colių įstrižainės monstrą), Billo Gateso prognozuojami namų serveriai (ar dėl to, kad nelabai pavyko su MediaCenter?) ir keista naujovė, pavadinta SideShow.

SideShow šiaip reiškia papildomą ekraną, dažniausiai integruotą kompiuterio korpuse, nors galimi ir pusiau autonomiški, prijungti laidu. Papildomi ekranai AK korpusuose ne naujiena – pats pirmas mano 486DX2-66 turėjo miniatiūrinį šviečiantį langelį, rodantį hercus. Galima laikyti jį ankstyvuoju SideShow prototipu.

Pastaraisiais metais besirenkantys naują korpusą savo kompiuteriui gali rasti modelių su ganėtinai dideliais ekranais, rodančiais ne tik gigahercus, bet ir procesoriaus temperatūrą, aušinimo sistemos duomenis, laiką ir kitus dalykus.

Tačiau SideShow – tai kur kas daugiau:

  1. Ji integruota su Vista operacine sistema ir rodo grafinį, o ne „tekstinį“ vaizdą.
  2. SideShow gali rodyti ne tik statistinius sistemos duomenis, bet ir naujausią gautą el. paštą, IM žinutes, neršyklės langelį; galima jame net pasjansą padėlioti.

Taigi, SideShow yra veikiau antro monitoriaus ant darbo stalo pakaitalas. Nepaisant XP atsiradusios galimybės naudoti daugiau nei vieną monitorių (kalbant tik apie Windows – Macintosh tai galėjo jau seniai), labai nedaug žmonių tuo pasinaudojo. Mat ant darbo stalo retai kada būna laisvos vietos, ypač jei pagrindinis monitorius yra didelės įstrižainės. O štai vieta šalia optinių diskų įrenginių arba ant korpuso priekinio dangčio dažnai panaudojama nebent kompiuterio gamintojos logotipui – kitaip tariant eina veltui. Kodėl gi ten neįrengus kad ir nedidelio ekrano su naudinga informacija?

Privalumų aibė:

  • žaidžiate 3D žaidimą, bet šalia galite stebėti el. paštą;
  • modeliuojate CAD brėžinį ar trimatį vaizdą, o šalia turite komandų atmintinę;
  • naršote po internetą, o nuorodas laikote antrajame ekrane.

Galima sugalvoti dar daugybę kitų naudingų scenarijų. Todėl veikiausiai po metų-kitų dauguma stacionarių kompiuterių korpuse turės SideShow ekraną.

O kaip gi nešiojamieji? CES parodoje tiek Asus, tiek ir LG pademonstravo nešiojamuosius kompiuterius su SideShow ekranais ant dangčio. Bet kam jie? Priekyje lėktuve sėdinčio sėdynės atlošui? Partnerio ar kliento pramogai susitikimo metu (aukštyn kojomis?!?)? Pasak Asus – tam, kad ankštam lifte galėtum perskaityti el. paštą, nebaksėdamas pakeleivių kompiuterio kraštais. Na, nežinau

Posted in kompiuteriai | Tagged , , , , | Comments closed

Perliukai #3

Dar vienas įdomus dalykas iš žmonių gyvenimo 1910-aisiais. Paryžius užlietas potvynio. Ne tiek įdomus pats vanduo, kiek pastatai, žmonės ir bendras laikmečio vaizdas. Labai geros kokybės skenuotos nuotraukos. Dar šiek tiek čia ir čia. (Metafilter img)

Metafilter rado gerą svetainę Australijoje (komercinę, bet naudingą – kada mūsiškiai taip išmoks?), aprašančią ankstesnių kartų kompiuterius ir jų komponentus. (img)

Jei nenorite ant pietų stalo laikyti svarstyklų, kalorijas padės suskaičiuoti fotoprojektas – po 200 kiekvienoje tokio paties dydžio lėkštėje iš to paties nuotolio ir kampo. Lengviau palyginti, bet nežinia ar padeda suliesėti. (Dethroner, img)

Pasirodė nauja programėlė tikriems BitTorrent egoistams. Iki 70% greitesnis siuntimas, bet užtat kenčia kiti BitTorrent mazgai. Todėl ir vadinasi BitTyrant. Nemokama, galite išbandyti ir pasijusti tikrais išnaudotojais. (prog)

„Pasidaryk pats“ stiliaus MTV. Be nuobodžiai ‘kietų’ vedančiųjų. Pasirinkimas ribotas, bet geriau už televizorių, nes patys galite pakeisti klipą. (video, audio)

Posted in grandys | Tagged , , , , | Comments closed

‘Mergaitė’ ar kompiuteris?

1910 metais didžiausia JAV telefono operatorė American Telephone & Telegraph teigė, kad geresnio būdo sujungti skambučius už mergaitę telefono operatorę nėra ir tikriausiai nebus. Nes „būna taip, kad joks, net pats sudėtingiausias mechanizmas, negali pakeisti žmogaus intelekto“ (citata). Iš tikrųjų būna taip, bet AT&T vėliau pati vos ne pirmoji ir pakeitė gyvus telefono operatorius elektroniniais.

Kita telekomo automatizavimo banga prasidėjo po gerų 50 metų ir tebesitęsia iki šiol. Kiekvieną kartą, kai paskambinę išgirstame ne gyvą balsą o monotonišką „Spauskite vienetą…“, naudojamės jos vaisiais. Įdomu būtų sužinoti tikrąjį šios sistemos efektyvumą. Nes aš tai dažniausiai tol spaudau mygtukus, kol prisišaukiu ką nors iš nerobotizuoto personalo – „konservuoti“ sprendimai beveik niekada neatitinka problemos, dėl kurios skambinu, esmės.

Taigi nors AT&T teiginys atrodo beviltiškai pasenęs, tam tikrais atvejais jis tebėra aktualus ir šiandien.

Dar įdomesnis dalykas yra tai, kad telefono eros pradžioje žmonės telefonu kalbėjo taip, kaip dabar bendrauja internetu – dažnai chamiškai, įžeidžiančiai, žeminančiai. Taip, kaip niekuomet nesielgtų kalbėdami akis į akį.

AT&T prašo elgtis žmoniškai

100 metų senumo AT&T prašymas elgtis mandagiai vos ne žodis į žodį sutampa su šiandienos interneto portalų ir diskusijų grupių administratorių prašymais komentarų rašytojams. Gali būti, kad mums prireiks 20 metų, kol išmoksime bendrauti internetu, o gal ir viso šimto, nes dar ir šiandien kai kurie TV laidų vedėjai ir pasiutusių vaikigalių tėvai tebemoka baudas už negebėjimą normaliai naudotis telefonu.

Posted in kompiuteriai, komunikacijos | Tagged , , , , | Comments closed

Perliukai #2

Pagaliau pasirodė 1TB kietieji diskai. Pirmoji finišo liniją kirto Hitachi. Kas pirmas Lietuvoje padės šiuos šaunius dalykėlius ant prekystalio? (Endgadget img)

Viena skyle daugiau – viena ‘skylė’ užtaisyta. Mobilieji telefonai tuojau turės USB jungtį. Bėda tik, kad jungiklis bus naujoviško tipo. Kas mums buvo nusipirkt dar porą laidų? (Endgadget txt)

Būti turtingu ūkininku nebėra prasmės – Porsche nebeparduoda traktorių… Jau 40 metų kaip nebeparduoda, bet tie, kas juos turėjo ir nepraganė, dabar kruopščiai restauruoja. (Dethroner img)

Ugninės lapės draugams: F11 padidina vaizdą per visą ekraną, Ctrl+pelės kairysis – nuorodos atidarymas naujam lape (‘tab’), paieška berašant – „/“. Visa kita patogioje lentelėje. (Digg txt)

Visi nori perspjauti Google. O kur ribos? 30Gigs siūlo nemokamas pašto dėžutes ir pasirinkimą iš ‘milijonų pašto adresų’. Jūsų pašto dėžutės talpa – 30 GB. Neblogai? (svc)

Posted in grandys | Tagged , , , , | Comments closed

Pamesti raktai

KeePass 1.06

Vaikystėje daugelis mūsų buto raktą nešiojomės ant kaklo kaip kokį Zodiako akmenį ar laimingą talismaną. Maniškis buvo ant tamprios gumos, kad siekdamas rakinti nepasismaugčiau. Tokios gumos dabar verkiant reikia interneto raktams, nes barstau juos vos ne į dieną po vieną.

Dauguma svetainių pageidauja, kad užsiregistruotumėme. Tai suprantama – kaip kitaip apsiginsi nuo šiukšlintojų ir šiaip chuliganų (jau nekalbant apie mokamas paslaugas). Dažniausiai tai nesudėtingas procesas, bet štai atsiminti prisijungimo duomenis, ar bent juos išsaugoti vienoje kurioje pastovioje vietoje labai keblu.

Iki šiol iš dalies pasiklioviau Firefox slaptažodžių tvarkykle (bet ji negali man padėti prie kito kompiuterio, pavydžiui, darbe), iš dalies – užrašais ant visokių popierėlių, el. pašto laiškais su registracijos patvirtinimais ar tiesiog Notepad tekstukais.

Ilgainiui pamačiau, kad nebegaliu supasyti, kur kas yra. Norėdamas rasti reikalingą informaciją turiu peržiūrėti visas pašto dėžutes, savo dokumentų aplanką ir kišenes. Daug skaičiau ieškodamas išeities, kol galiausiai pasirinkau tokį sprendimą: visada su savimi nešiojamą USB raktą ir nemokamą rakte įdiegtą programą KeePass.

Dar nesu tikras, kad ji mane išgelbės, bet jau įpratau niekada nesiskirti su savo USB raktu ir visus užrašuose randamus slaptažodžius po truputėlį surašyti į KeePass duomenų bazę (ji beje užšifruojama, tad nelabai baisu, kad kas kitas perskaitys). Su KeePass tereikia prisiminti tik vieną – duomenų bazės slaptažodį.

Iš pradžių atrodo nepatogu, nes KeePass pati už mane slaptažodžių į langelius nesurašo (tam yra RoboForm, bet ji mokama). Vėliau po truputį įpranti ir dažniausiai laikai KeePass paleistą, kad slaptažodžiai visada būtų po ranka.

Jei įprasiu, rečiau reikės spaudyti „Forgot password?“. Bet nežinau, ar toks būdas geriausias. Kaip nuo slaptažodžių pertekliaus gelbėjatės jūs?

Posted in internetas, programos | Tagged , , , , | Comments closed

Perliukai #1

Naujas, labai jau į Aston Martin panašus Jaguar koncepcinis modelis. (TechBlog img, video)

Lietuvoje dauguma tebesinaudoja MS Internet Explorer. Nežinau kodėl. Pernai 284 dienas iš 365 tai daryti buvo labai nesaugu! (Techmeme txt)

Tiems, kas jau naudojasi Firefox, Lifehacker primena smagų dalyką: tekstinį adresą nutempus pele į adreso laukelį, jis automatiškai tampa URI. Taip pat galima pasielgti ir su paieškos langeliu ten nutempiant bet kokį teksto žodį ir iškart pradedant jo paiešką. (img, txt)

Melomanai gali išbandyti naują valdomą interneto radiją Musicovery. Spalvos žymi muzikos stilius; kiekvienas stilius turi keturis atributus; matoma grojamos muzikos skalė, kūrinio vieta ‘muzikos spiralėje’ ir kiti įdomūs dalykai. Jei nesinori klausyt nuvalkiotų dainų, reikia išjungti „Hit“. (audio)

Simile – patrauklus būdas išdėlioti įvykius laike (pavyzdys su J. F. Kennedy nužudymo tyrimu). Ajax ir DHTML. (kodas, img)

Posted in grandys | Tagged , , , , | Comments closed

Aukšti pastatai ‘daro’ vėją?

691768_chicago.jpg
Kas nors pastebėjo, kad prie labai aukštų pastatų visada vėjuota, nesvarbu, ar vėjas pučia šiaip? Neatkreipiau dėmesio tol, kol pats nepradėjau dirbti vietinės reikšmės ‘dangoraižyje’. Kol neprieini pastato, tol vėjas nuo galvos skrybėlės neplėšia (nenešioju skrybėlės – šiaip vaizdingas pasakymas). Bet vos tik priartėju 20-30 metrų, turiu išsisukinėti nuo chaotiškai skriejančių šiukšlių ir saugoti akis nuo dulkių samumo.

Spėju, kad taip yra dėl dviejų priežasčių: 1) kliūdamas už neaerodinamiško gremėzdo net silpnas vėjas virsta sūkuriais; 2) saulei šildant vieną pastato plokštumą susidaro oro temperatūros skirtumas apšviestoje ir šešėlinėje pusėje – oro srautai ima judėti ir taip sukelia vėją. Nežinau, ar taip yra iš tikrųjų – čia tik teorija.

Posted in miestas | Tagged , , , , | Comments closed