… lapai iš lietuviškų tinklaraščių
Artėjant Nepriklausomybės dienai labai jaučiasi patriotinis pakilimas. Nuo raginimo nebešvepluoti rašant ir nebedaryti klaidų iki žvilgsnio į buvusią Lietuvos didybę užsieniečių sukurtuose žaidimuose (Liutauras).
Apeliuoja į tautinę savimonę ir Miesčionio užrašai su netikėtai gražiomis – tiesiog šventiškai gražiomis nuotraukomis. Labai malonu, kad tokie dalykai vyksta, nes kurį laiką valstybės šventės atrodė virsiančios tik protokolinėmis kalbomis Seime ir fejerverkais, lydimais nesuprantančio „Motin, žiūrėk – šaudo. Kiba šiandien šventė kokia?“
Tęsiant Liutauro agitaciją, vertėtų visus esemesrašius iškart po švenčių susodinti rašyti diktanto. Rezultatus paskelbti viešai. (Bendruomenės)
Šventinis stalas rytoj privalomas, bet verčiau jau pasigaminkite jo patiekalus patys. Mp03 surinktuose pasakojimuose (nepaisant kalbos) gali būti nemažai tiesos.
Kai žmogus myli savo darbą, matosi iš kelių eilučių: „Sveiki, esu Andrius – veterinarijos gydytojas. Dirbu Zarasuose, specializuojuosi smulkių gyvūnų (šunų, kačių ir t. t.) gydyme. Jei jus domina, ar noretumete ko nors paklausti, pasikonsultuoti, maloniai prašome rašyti šiame puslapyje. Pasistengsiu visiems atsakyti.“ Gražiausia tinkaraščio pradžia.
O taip pat: skaičiuojamas Valentino dienos pelnas, aktoriaus karjeros pradžia, saugumo neperkąstos SMS žinutės, teisuolių apgavystės, klasinė nelygybė Užupyje, ir dar viena vieta užrašams.
Dienos citata:
„kvieskit mano į savo draugus onėje ir aš sutiksiu ir į skype aš sutiksiu…..„
Desperatiškai draugiškas šių dienų jaunimas.