iPhone 4 Lietuvoje. Keičia viską, bet ar į gera?

By vienastoks | Published: 2010.10.17

iphone417.png

Žinutę apie tai, kad Omnitel Lietuvoje pradeda prekiauti Apple iPhone 4, gavau Suomijoje, kur Nokia pristatė naują N serijos modelį N8. Tai sutapimas, bet apie tai verta pakalbėti atskirai. Nors „ketvertuką“ mačiau ne vieno žmogaus rankose Lietuvoje, oficialus prekybos startas įvyko 115 dienų – beveik po 4 mėnesių nuo telefono išleidimo JAV.

Telefonas pusmečiui?

Toks vėlavimas turi ir privalumų, ir trūkumų. Modelio pristatymo šurmulys jau yra aptilęs, jis nebeatrodo labai naujas, bet užtat App Store dauguma programų jau yra pritaikytos Retina ekranui, o operacinė sistema jau turėjo porą svarbių papildymų su klaidų pataisomis.

Ir vis dėlto… Kitų metų pradžioje prasidės (iš tikrųjų tai jau dabar prasidėjo) spėlionės apie tai, kokia bus iPhone 4 pamaina tikriausiai pasirodysianti kitų metų birželį. Gali būti, kad tai bus tik paspartinta versija su keliomis naujomis savybėmis, kaip kad buvo su 3G/3GS, tačiau gali būti ir kitaip – konkurencija tarp išmaniųjų telefonų gamintojų stiprėja, tad Apple gali paspartinti modelių kaitos ciklą.

Jei taip, tai iPhone 4 savo išskirtinumą ir naujumą išlaikys vos daugiau nei pusę metų…

Kaip bus su internetu?

Įdomu palyginti dabartinius iPhone planus su siūlytais prieš du metus, ypač jų duomenų kiekį. 2008-aisiais pats pigiausias (99 Lt/mėn.) planas siūlė 100 MB, dabar – 200 MB; brangiausias (259 Lt/mėn.) anuomet leido be papildomo mokesčio atsisiųsti 1000 MB, dabar – trigubai daugiau. Tačiau esmė nepasikeitė – ir prieš du metus, ir dabar vienintelė „protinga“ (daugelis ginčys ir tai) kaina yra pigiausio „iTalk1“ plano, o jo duomenų kiekis toli gražu nėra patenkinamas – 200 MB galima nusiurbti per dvi-tris įprasto naudojimo dienas, ypač jei tomis dienomis pasitaiko nemažai programų atnaujinimų. „iTalk2“ plano siūlomas gigabaitas per mėnesį yra kiek realistiškesnis, tačiau jis pusantro karto brangesnis – tai 1200 papildomų litų per du metus.

Yra ir dar vienas įdomus aspektas. Prieš du metus Omnitel, pradėdama prekybą iPhone telefonais nepasiūlė plano su neribotu duomenų srautu, bet… vėliau jis atsirado. Ar tai reiškia, kad ketinantys pirkti iPhone 4 savo pačių labui turėtų palaukti dar bent mėnesį?

Iš užsienio ir vietinės patirties jau žinome, kad „neriboti“ planai iš tiesų beveik niekuomet tokie nebūna, bet pirkėjui vis tiek reikia plano, kurio esmė yra „noriu žinoti, kad protingai naudojantis telefonu niekada neteks mokėti „baudos“ už duomenų srauto perviršį“. Aš šiandien tokio plano nematau – nebent „iTalk2“, bet jis išties labai brangus.

Lygindamas su tuo, ką naudoju šiandien (99 Lt/mėn., nesu mokėjęs už duomenų limito viršijimą), galėčiau sakyti, kad interneto pasiūla yra gerokai prastesnė…

Alternatyvos

Teoriškai iPhone 4 alternatyvų rinkoje apstu ir kasdien daugėja. Praktiškai ta pasiūla gali būti nieko verta, jei jus domina konkreti telefono paskirtis. Atmetant kai kuriuos subtilumus, galima būtų suskirstyti išmaniųjų telefonų rinką į kelias grupes:

  • Dizainas, sąsajos elegancija, išbaigtumas, programos, žaidimai – iPhone
  • Galimybė konfigūruoti, „laužti“, eksperimentuoti, „geležies“ įvairovė – Android šeima
  • Verslo komunikacija, specifinės vertikalės – Blackberry
  • Foto, video, navigacija – Nokia
  • Socialiniai tinklai (?), biuro programų integracija – Windows Phone 7

Nemanau, kad kuri nors viena sritis yra vertesnė už kitas – tai yra pirkėjo pasirinkimo dalykas. Aš pasirinkau programas, nes ir kompiuteryje man jos atrodo svarbiausios. Daug daug metų praėjo nuo to laiko, kai sekiau BIOS versijas ar bandžiau keisti programų langų rėmelių spalvą, parsisiuntęs kokį nors Windows „hacką“. Todėl ir telefone man tai toli gražu nėra svarbiausia. Bet suprantu, kad kiekvienas renkasi pagal savo poreikius.

Tačiau netgi apsisprendus ankstesnį iPhone modelį keisti į iPhone 4, sielos ramybės nesulauksi. Viena priežastis – tas nelemtas vėlavimas, kuris iš naujo tau telefono, vos jį įsigijus padaro senstantį telefoną. Kita – abejonė, ar Omnitel siūlomi planai atitinka būsimą vartojimą. Trečia – skurdus modelių pasirinkimas (Omnitel apskritai dabar siūlo tik vieną „ketvirtuko“ modelį su 16 GB duomenims).

Man iki sutarties pabaigos liko beveik 2 mėnesiai, todėl turiu laiko pagalvoti. Dabar bandau Nokia N8, tikiuosi iki gruodžio sulaukti ir vieno kito testinio Windows Phone 7 modelio. Tuomet ir matysiu, ar iPhone 4 kartais nepakeis netgi daugiau nei ketino…

Posted in komunikacijos | Tagged , , , , | Comments closed

Duomenų žurnalistika ir Tiesioginė prieiga

By vienastoks | Published: 2010.10.13

pabegeliai13.jpg
(Iliustracija iš Flowing Data)

Retą tenkina šiandieninė žiniasklaida. Kai pakalbinu žmones aplink apie žurnalistus, nieko gero neišgirstu – replikų tonas būna nuo paniekos iki neišsipildymo liūdesio. Bakstelėjimas pirštu į vieną kitą doriau dirbantį žurnalistą negelbėja, tik paryškina bendro fono pilkumą. Žiniasklaidos ir žurnalistikos nuosmukio priežasčių yra daug, bet neketinu jų čia vardinti. Rezultatas akivaizdus, beje, ne tik Lietuvoje. Prancūzijoje atlikto tyrimo išvados irgi labai aiškios:

„Digital Natives don’t trust politicians, social institutions, the media or corporations.“

Nepasitikėjimas aiškus, bet dėl jo žinių sklaida nesustos. Tačiau ji gali keistis, kaip gali keistis žmonių santykis su valstybės gyvenimo informacija ir su politikais.

Duomenų žurnalistika

Pirma įdomi naujiena žurnalistikos pasaulyje – duomenų žurnalistika. Kas tai? Tai viešai prieinamų valstybinių, komercinių ir įvairiausių kitų duomenų bazių analizė, siekiant jose rasti svarbios informacijos. Tai kova prieš filtrus.

Juk kai pagalvoji, visą informaciją šiaip iš žiniasklaidos gauni jau prafiltruotą: kažkas apibendrina statistiką, kažkas paaiškina pinigų skirstymo subtilumus, kažkas paaiškina, dėl ko šalyje didėja kainos ar mažėja gyventojų pajamos. Paaiškina savaip – taip, kaip patogu aiškintojui. Žurnalistas labai retai būna pirminis tokios informacijos šaltinis – jis ją jau gauna apvirškintą iš statistikos tarnybų, politikų, verslininkų, įvairių organizacijų atstovų ir pan. Žinoma, žurnalistas gali tikrinti skaičius ir jų paaiškinimus, bet tai retai vyksta – žinia dažniausiai perduodama toliau, auditorijai.

Dabar smalsūs žmonės atrado, kad visiškai nebūtina pasitenkinti tokia redaguota informacija. Dėl įvairių institucijų skaitmenizavimo, viešumo ir e-valdžios procesų labai palengvėjo prieiga prie tiesioginio duomenų šaltinio – duomenų bazių ir išsamių, neapibendrintų statistikos ar tyrimų ataskaitų. Kiekvienas norintis gali pasikinkyti analizės algoritmus ir imti ieškoti jose platesnių atsakymų. Tam net nereikia būti žurnalistu. Lietuvos aukštosiose mokyklose, kiek man žinoma, kol kas net nėra duomenų žurnalistikos kurso – visi mes esame vienodai nepasirengę dirbti su pirminiais šaltiniais, išskyrus nebent… programuotojus. Štai jums ir sąsaja tarp IT ir bohemiškosios žurnalistikos.

Populiariausia duomenų žurnalistikos išraiška – įvairiausios diagramos ir schemos. Kas slypi po fraze „nesurinkti mokesčiai“, pavyzdžiui. Duomenų analizės profesionalai dažnai perspėja, kad toks pateikimas klaidina, bet jis tikrai yra geresnis, nei pora atrinktų ir „patvirtintų“ skaičių, kurie tinka valdžiai, partijai ar šiaip kokiai grupei. Iškasti tuos skaičius, sugrupuoti, susieti skirtingose duomenų bazėse, atlikti analizę ir pateikti aiškiai bei neiškraipant esmės – sudėtingas, bet didelį pasitenkinimą teikiantis dalykas. Juk iš esmės tyrėjas tampa originalios, svarbios, gausiai cituojamos informacijos šaltiniu.

Jei duomenys apskritai būna pateikiami viešai, tai jie būna pateikiami visiems – ne tik žiniasklaidai. Tuo užsienyje jau spėjo pasinaudoti aktyvesni tinklaraščių autoriai. Anksčiau kaltinta tradicinės žiniasklaidos skelbiamų temų pergromulavimu „socialinė žiniasklaida“ tampa originalių žinių šaltiniu, netgi atsvara tam, ką dažnai piliečiai laiko žiniasklaidoje skelbiama dezinformacija. Išskirtiniais atvejais žmonės netgi paskelbia slaptą, kitiems nepasiekiamą informaciją (WikiLeaks), bet netgi dabar viešai prieinamuose duomenyse galima rasti daugybę atvirai neskelbiamų dalykų arba atsekti tam tikrų procesų priežastis.

Duomenų žurnalistika, žinoma, patraukli ir progresyvesnei žiniasklaidai – Vakaruose universitetai vienas po kito skelbia naujas duomenų žurnalistikos programas. Šalia, manau, turėtų būti ir etikos kursas apie manipuliavimo duomenimis pavojus.

Taigi kova su filtrais prasideda, bet duomenų žurnalistika nėra vienintelis jos būdas. Kitas, gerokai paprastesnis, bet nebūtinai lengvas kelias yra

Tiesioginė prieiga

„Tiesioginė prieiga“ (direct access) tėra tik viešumo principų pavadinimas internete. Nevyriausybinės organizacijos, pavyzdžiui, Transparency International, daugybę metų bando didinti valstybės turimų duomenų viešumą. Viešumo link ragina judėti ir kai kurios Europos Sąjungos iniciatyvos. Niekaip kitaip neatsirastų viešai prieinamos duomenų bazės, kuriomis remiasi jau minėta duomenų žurnalistika.

Su kai kuria informacija žmonės gali susipažinti tiesiogiai, be analizės. Tarkime, yra projektas KąVeikiaValdžia, kuriame kiekvienas norintis be tarpininkų gali sekti, kas dedasi Seime, Prezidentūroje, Vyriausybėje, ministerijose. Duomenų srautas ten milžiniškas, tačiau svetainė suteikia įrankius ją atrinkti. Pavyzdžiui, projekto idėjinis vadovas ir programuotojas Emilis man buvo paruošęs per RSS prenumeruojamą paiešką apie visus dokumentus, susijusius su autorių teisėmis. Naudodamasis ja aš esu nuolat informuojamas apie tai, kas pateikia naujas įstatymų pataisas, koks yra jų turinys, ką apie tai diskutuoja Seimas (iš Seimo stenogramų) ir daugelį kitos informacijos. Užklausą nesudėtinga pasidaryti pačiam – kad ir RSS srautą apie žiniasklaidą, žurnalistiką ir etiką (1041 rezultatas šiuo metu).

Šiek tiek pasėdėjęs prie KąVeikiaValdžia srauto, net nebūdamas politikos entuziastas, sugalvojau keletą pritaikymo sričių: „persekioti“ savo išrinktą deputatą, gaudyti „auksines“ frazes iš Seimo diskusijų (panašiai kaip iš žiniasklaidos parenka Artūras Račas) – galima net atskirą tinklaraštį joms sukurti, bandyti atsekti kokio nors kontraversiško įstatymo ar potvarkio iniciatorius.

Tiesioginė prieiga nėra vienpusė. Lygiai taip, apeinant „laiškus redakcijai“ galima bandyti kabintis politikams į atlapus, ypač mūsų išrinktiems. Gal jau esate pažįstami su Kerniaus projektu-pilietine akcija „Neišduok!“: joje bet kuris Lietuvos pilietis gali nusiųsti politikui laišką, iliustruotą paveikslėliu „neišduok!“. Tiesa, adresai automatiškai neužpildomi – juos iš pateiktų svetainių nuorodų reikia susirasti patiems. Netrukus turėtų atsirasti naujas projektas, kuriame kiekvienas mūsų galėsime tiesiogiai parašyti visiems mus atstovaujantiems politikams – Seime, savivaldybėse, seniūnijose.

Taip, aš žinau, kad daugelis iš mūsų bodisi tuo ir ko gero nė nebandys pasinaudoti. Politikais tikriausiai nepasitikime dar labiau nei žiniasklaida. Bet toks įrankis vis tiek svarbus. Kartu su monitoringu jis net ir nemasiškai naudojamas yra šioks toks spaudimo įrankis valdžiai. O jo, to spaudimo, jai realiai labiausiai ir trūksta.

Posted in internetas, komentarai | Tagged , , , , | Comments closed

Modemas – sveikstantiems, šalmas – skaitytojui su pavydėtinu internetu

By vienastoks | Published: 2010.10.12

Dėkoju visiems, pasidalinusiems savo ryšio spartos rezultatais. Jų išties buvo labai skirtingų – nuo 0,02 Mb/s iki keliasdešimties LTE megabitų. Beveik šimtas žmonių dalyvavo, bet su random.org pagalba turėjau išrinkti tik du. Štai laimėtojai:

  • Bitės modemas su kortele iškeliauja (tikiuosi) sparčiai sveikstančiam Algirdui į Santariškių klinikas, kur jam tenka naudotis skolintu modemu. Daugiau nebereikės.

Kadangi Algirdas nieko apie šalmą neparašė (abejotinas pritaikomumas ligoninėje?), tai jam random.org ištraukė kitą adresą

  • Dovydo. Gal ir gerai, kad Dovydui atiteko šalmas, nes interneto spartos jam aiškiai pakanka (nepatingėkite paspausti paveikslėlio nuorodą komentare)…

Su laimėtojais susisieksiu asmeniškai. Dar kartą visiems ačiū! Žaidimų dar bus.

Posted in svetainė | Tagged , , , | Comments closed

Pokštas ar?..

By vienastoks | Published: 2010.10.12

pavojinga12.png

Sumaniau šįryt užsukti į Omnitel savitarnos svetainę, kurioje nesu buvęs kelis metus, tai adreso neatsiminiau. Google adresą rado, bet pabandė atkalbėti nuo neapdairaus apsilankymo. Smagiausia, kad keliom pozicijom žemiau paieškos rezultatų sąraše yra „funny Omnitel ad“ be jokių perspėjimų.

Papildymas. Gavau laišką iš Omnitel apie tai, kad jų serveriuose buvo bandoma atlikti neleistinus veiksmus, tačiau lankytojai nuo to nenukentėjo. Google užfiksavo antpuolį ir dėl tos priežasties pakeitė nuorodas paieškos rezultatuose bei pavojingų svetainių duomenų bazėje. Omnitel kreipėsi į Google dėl rezultatų peržiūrėjimo.

Kadangi taikinys buvo ne vienas, gal vėliau sužinosime, ir kas visą šią košę užvirė?

Posted in internetas | Tagged , , , | Comments closed

6 metai Ubuntu – kada ims veikti?

By vienastoks | Published: 2010.10.11

ubuntucd11.png

Parsisiunčiau Ubuntu 10.10. Darau tai periodiškai, kas kelis metus – patikrinti, ar jau pradėjo veikti. Sąsaja daili, ekrano gebą jau atspėja, netgi muziką pagroja po diegimo. Slenkstis beveik peržengtas. Beveik… Su laikmenomis kaip nesugebėjo, taip iki šiol nesugeba dirbti. Įdedi CD – CD ant darbastalio neatsiranda. Įlendi į „Media“ aplanką – ten yra dvi nuorodos į diskelių įrenginius (kurių kompiuteryje apskritai nėra) ir nulis CD-ROM. Pažaidžiau kiek su terminalu, „mount“ ir kitomis komandomis, supratau, kad tingėsiu tai daryti nuolat, ir tam kartui atsisveikinau su Ubuntu. Žinoma, ne visiems laikams.

P.S. Žinau, kad sugebu iškasti problemas, kurių kiti neaptinka. Galėtų technikos ar programų kūrėjai mane įkinkyti pirmiesiems testams. Aptiktų daug dalykų, kurių neatranda prieš išleisdami produktą…

P.P.S. Taip pat žinau, kad gerokai padirbėjęs viską sutvarkyčiau. Kitos išeities neturėdamas taip ir daryčiau. Bet tikrinau tik vieną dalyką – ar šiandien „Ubuntu“ yra „viens, du – važiuojam!“ operacinė sistema, ar „palauk, palauk – nesuprantu, kaip taip gali būti“ operacinė sistema.

Posted in linux, programos | Tagged , , | Comments closed

Bitės internetas – greitesnis, bet ar plėšia nuo balno?

By vienastoks | Published: 2010.10.10

Tikriausiai matėte naujojo Bitės 3,5G interneto reklamą – visas miestas papuoštas vos rankomis į vairą įsikibusiu, greičio nuo balno nuplėštu motociklininku. Graži hiperbolė, bet kaip yra iš tikrųjų? Paspartinto Bitės interneto pristatyme nebuvau, todėl visą įrangą pabandymui gavau į namus. Įranga susidėjo iš dviejų USB modemų, dviejų išankstinio apmokėjimo kortelių su 15 Lt užtaisu ir motociklininko šalmo. Rimtai.

Palikime kol kas šalmą ramybėje ir išbandykime Bitės mobiliojo interneto spartą. Operatorės svetainėje prie modemo aprašymo pateikiami teorinės spartos skaičiai: 384 Kb/s (3G UMTS), 5,76 Mb/s (3G HSUPA) ir net 21,6 Mb/s (3G HSDPA). Įsmeigiu modemą į savo MacBook Pro USB lizdą, įdiegiu Vodafone Mobile Connect programą, atjungiu Wi-Fi ir gaudau rezultatus.

Vilnius, Lietuva, Hostex serveris:

vilnius10.jpg

San Franciskas, JAV:

frisco10.jpg

Londonas, Jungtinė Karalystė:

london10.jpg

Londonas, pasak modemo, yra kažkur už interneto ribų – vien kontakto trukmė („ping“) ko verta! Geriausiai atrodo ryšys su JAV, o vietinis, lietuviškas gavosi gerokai kuklesnis, nei tikėjausi.

Palyginimui po Bitės modemo įsmeigiau savąjį „atsarginį“ (OmniConnect, HSUPA modemas), o po to dar paleidau ir testus per šviesolaidį palyginimui. Kad būtų patogiau, sudedu viską į vieną lentelę (geriausias rezultatas paryškintas).

Lietuva (kontakto ms, parsiuntimas ir išsiuntimas Mb/s):

  • Bitė – 66 / 4,77 / 0,15
  • OmniConnect – 136 / 2,68 / 0,35
  • Teo optika – 4 / 74,76 / 51,08

Jungtinės Valstijos (kontakto ms, parsiuntimas ir išsiuntimas Mb/s):

  • Bitė – 262 / 6,30 / 0,29
  • OmniConnect – 351 / 2,57 / 0,10
  • Teo optika – 192 / 5,04 / 7,01

Vietos ryšiui, kaip matyti, šviesolaidis praktiškai yra idealus. Mobilusis ryšys veikia visai kitoje spartos kategorijoje. Bitės ryšys pasirodė maždaug du kartus spartesnis už mano modemo, tačiau čia verta dar kartą paminėti, kad turiu ne naujausią modelį, be HSDPA.

Užsienyje gi aibė tarpininkų sulygina spartos rodiklius. Šviesolaidis turi spartesnį „pingą“ ir išsiuntimą, tačiau parsiuntimo sparta Bitės modemas aplenkė tiek mano mobilųjį modemuką (2,5 karto), tiek ir Teo šviesolaidį.

Žinoma, šie rezultatai yra labai paviršutiniški, nes įvairios programos skirtingai naudoja internetą – visai ne taip, kaip jį bando SpeedTest.net. Pavyzdžiui, daugelis naršyklių, torrentų ar Usenet programų atidaro kelias ryšio jungtis vienu metu. Taip mano naminis šviesolaidis siųsdamas iš užsienio pasiekia iki 36 Mb/s, nors atskira gija gali siurbti vos 5 Mb/s. Šviesolaidis šiuo aspektu turi privalumų, nes mobiliojo interneto sparta kol kas net teoriškai nesiekia tiek – geriausiu atveju gali gauti pusę to srauto.

Taigi taip, Bitės mobilusis internetas atrodo spartesnis. Ypač tai pajusite, jei naudojate senesnį modemą be HSUPA ir HSDPA. Iki LTE technologijos žadamų greičių dar toloka, bet kol mes jos sulauksime, manyčiau, išsiversime su 3,5G. Nuo motociklo balno tokia sparta nenuplėš, tačiau kiekvienas papildomas megabitas yra geras dalykas.

O dabar grįžkime prie dviejų modemų ir šalmo. Vieną naujutėlaitį neišpakuotą komplektą (modemas + 15 Lt kortelė) ir motociklininko šalmą galiu padovanoti jums. Tam tereikia išmatuoti savo mobiliojo interneto spartą ir įdėti nuorodą į SpeedTest.net rezultato paveikslėlį (galite jį patalpinti bet kurioje vaizdų talpinimo tarnyboje) komentaruose. Gal kaip nors pažymėkite, ar jums reikia šalmo – ne visi gi turi motociklą ar mopedą, o šalmas kaip vazonas gėlių auginimui netinka.

Posted in testai | Tagged , , , | Comments closed

HTC Touch Pro2 – prieš kartų kaitą

By vienastoks | Published: 2010.10.10

touchpro10.jpg

HTC Touch Pro2 pas mane atsidūrė netyčia. Gustas laiške pasiūlė išbandyti HTC HD2, nes šis telefonas yra itin gerai tinkamas eksperimentams su įvairiomis OS, bet aš kažkodėl pasiėmiau Touch Pro2. Na, pasitaiko. Užtat turėjau progą apžiūrėti ir išbandyti vieną paskutinių sėkmingų Windows Mobile kartos telefonų prieš pat pasirodant Windows Phone 7 – naujoji Microsoft operacinė sistema išmaniesiems telefonams bus pristatyta ryt, spalio 11 dieną. Kai tik sulauksime WP7 telefonų, būtinai juos aprašysiu, o įspūdžiai su HTC Touch Pro2 puikiausiai tiks palyginimui.

Taigi, kaip minėjau, Touch Pro2 yra vienas paskutinių Windows Mobile telefonų, išleistas pernai pavasarį. Tai vidutinio dydžio solidaus svorio storokas telefonas su išstumiama klaviatūra. Jis turi 3,6 colio įstrižainės lietimui jautrų ekraną, kuriam vis dėlto reikia plastikinės plunksnelės. Ne tiek dėl to, kad ekranas yra nejautrus (nors naujuose modeliuose jis daug jautresnis), kiek dėl to, kad Windows Mobile pirštu beveik neįmanoma valdyti – pernelyg jau smulkios jos piktogramos ir mygtukai.

Bet retas kuris Touch Pro2 pirkėjas naudosis plunksnele – telefonas turi tikrai neprastą klaviatūrą, su kuria, šiek tiek pasimokius komandų, galima atlikti daugumą veiksmų. Taip ir buvo sumanyta: Touch Pro2 yra verslininko telefonas, kuriam mygtukai turėtų suteikti užtikrintumo jausmą. Įpratusiems rašyti su fizine klaviatūra taip tikriausiai patogiau rašyti santykinai ilgus tekstus – el. laiškus ar dokumentų tekstą.

Verslininkus paminėjau ne šiaip sau. Kai kurios Touch Pro2 funkcijos yra specialiai jiems skirtos. Pavyzdžiui, labai supaprastinti konferencijos skambučiai: tereikia telefonų knygelėje pažymėti „varnele“ norimus pašnekovus ir paspausti „Conference“ mygtuką. Jei pokalbį turi girdėti susitikimo dalyviai, tai telefoną galima padėti ant stalo ekranu žemyn – tuomet suveikia šviesos jutiklis, ir pokalbio garsas ima sklisti per garsiakalbį. Individualiam naudojimui tokios funkcijos neatrodo patrauklios, tačiau verslo aplinkoje jos yra labai svarbios.

Deja, telefono spartos ir ryšio galimybės po pusantrų metų nuo išleidimo atrodo tikrai silpnos. 528 MHz procesorius negali varžytis su moderniais 1 GHz modeliais, o naršyklė be vietinio Wi-Fi labai jau neskuba krauti tinklalapių. Tiesa, belaidis tinklas yra praktiškai visose įmonėse, tad lėtas mobilusis internetas nėra tokia jau didelė kliūtis.

Vos išleistas Touch Pro2 kainavo apie 2000 litų. Šiandien, ten, kur juo dar prekiaujama, galima rasti telefoną ir už 400 litų. Jei kurioje įmonėje labai intensyviai naudojamos Windows Mobile programos (gal net specializuotos), toks telefonas dar turi prasmės. Visi kiti gi laukia Windows Phone 7 (arba taikosi į HTC Desire Z).

Prieš lygindamas WP7 ir Windows Mobile, pasižymiu sau, kas WM telefonuose buvo kebliausia:

  • Nepritaikyta mažam ekranui sąsaja. Langų ir programų valdymo mygtukai yra itin miniatiūriniai. Su plunksnele galima pataikyti (ir tai ne visada), pirštu – gryna loterija.
  • „Start“ meniu nepatogus programų paleidimui. Ne šiaip sau HTC Touch Pro2 modifikavo sąsają, kurioje programos sudėtos į vieną lauką (nors yra ir „Start“ meniu).
  • Mažai informacijos apie telefono, OS ir programų veikimą, ypač lyginant su Android.
  • OS ir programų sąsajos nedera. Negali būti tikras, kad kiekviena programa taip pat elgiasi su tokios pačios paskirties mygtukais, juostomis ir t.t.
  • Pirštas, išskyrus vaizdo stūmimą ir santykinai nejautrų paspaudimą, niekam nereikalingas. Didinimo, mažinimo ir pan. nėra.
  • Neaišku, kur ieškoti programų (nėra normalios jų parduotuvės), nežinia, kuri programa veiks su kuriuo telefono modeliu).
  • Santykinai nuobodžios programos. Mažai jų pritaikyta modernioms komunikacijoms, socialiniams tinklams, išplėstinei tikrovei ir kitiems populiariems dalykams.

Tikėkimės, kad lapkritį sulauksime Windows Phone 7 telefonų. Nors Google vyr. inžinierius Andy Rubin paskubėjo „nurašyti“ Windows Phone 7, sprendimą priims žmonės…

Posted in testai, windows | Tagged , , , | Comments closed

Geras darbas savaitgaliui – paremkite nukentėjusius nuo gaisro

By vienastoks | Published: 2010.10.9

gaisras9.png

Nelaimės ištiktiems reikia jūsų pagalbos. Paskaitykite tekstą, atjauskite kitų nelaimes ir pagelbėkite tiek, kiek tikrai galite. Pagalbą galima pervesti per banką į Almos Adamkienės labdaros fondą (nepamirškite prierašo, kam skiriami pinigai) arba, jei taip patogiau, per PayPal. Padėkite ne dėl to, kad tai atpirks kokias nors jūsų nuodėmes ir ne dėl to, kad kurią dieną ir jums tokia nelaimė gali atsitikti. Padėkite, nes taip reikia.

Taip pat galite padėti paskelbdami šią informaciją ir/ar įsidėdami pagalbos skydelį. Aš niekaip su nukentėjusiais nesusijęs, bet iš anksto labai jums dėkoju.

Posted in svetainė | Tagged , , | Comments closed

HTC Wildfire – išmanusis startas

By vienastoks | Published: 2010.10.5

wildfire05.jpg

Kai biudžetas nesiekia tūkstančio litų, o išmaniojo telefono ir modernios operacinės sistemos norisi (kas to dabar nenori?), tai tenka rinktis iš gerokai kuklesnio modelių krepšelio, bet pasirinkimas ir jame yra: rinkoje yra bent pustuzinis populiarių išmaniųjų telefonų pradedantiems už 600-900 litų. Vienas jų – HTC Wildfire. Jei šio telefono konkurentams reikia prisistatyti ir įrodyti savo privalumus individualiai, tai Wildfire yra gerokai paprasčiau – neoficialiai, bet ganėtinai plačiai jis žinomas kaip „sumažintas Desire“.

Apibūdinimas nėra visai tikslus, nes Wildfire yra ne tik mažesnis, bet ir kiek kuklesnis savo viduriais, tačiau daugelis svarbių savybių iš tiesų yra artimos HTC Desire (Desire HD, tiesa, skiriasi labiau).

Kas yra Wildfire viduje? 528 MHz Qualcomm procesorius (MSM7225), 384 MB darbinė atmintinė ir 512 MB ROM, 3G ir 802.11 b/g belaidis tinklas (galimybė naudotis kaip modemu per USB), Bluetooth ir A2DP, G-jutiklis ir skaitmeninis kompasas, GPS ir 5 megapikselių fotokamera. Visiškai neprasti startiniai parametrai. Labiausiai dėl „mažinimo“ nukentėjęs dalykas – 3,2 colio 240×320 taškų ekranas. Nors ekrano plotis yra toks pats kaip iPhone, tačiau jo raiška yra gerokai mažesnė (240 prieš 320 taškų). Vertikaliai raiškos irgi šiek tiek trūksta, ypač lyginant su naujos kartos Retina ar Sharp IS03 (960×640) ekranais.

Į mano delną HTC Wildfire telpa kuo puikiausiai – nykščiu pasiekiu bet kurį ekrano kampą, todėl telefonu galiu naudotis viena ranka. Ekrano jautrumas yra pakankamas, bet aš vis dar manau, kad Android pranešimų juosta yra per plona patogiam naudojimui – kadangi ji yra pačiame ekrano viršuje, nykštys nuolat tempiamas maksimaliai, kai tik reikia ją pasiekti (o pasiekti tenka dažnai). Žaidimų su Wildfire nebandžiau žaisti (pats geriausias ekrano jautrumo patikrinimas!), bet atrodo, kad problemų neturėtų kilti.

HTC vartotojo sąsaja Sense UI ir dauguma programų dėl mažesnės gebos ir dydžio ekrano praktiškai nenukenčia, ko nepasakytum apie naršyklę. Su Wildfire pageidautina naudoti „supakuotą internetą“ – programas, specialiai pritaikytas telefonams, o ne „pliką“ naršyklę, kuri rodo labai jau kuklų svetainės plotelį. Žinoma, jis didinasi, slankosi, bet darbo pirštams (tada jau abiejų rankų) yra daugiau, nei norėtųsi…

Kuklesnis ekranas ir neprastas 1300 mAh akumuliatorius virsta privalumu matuojant energijos resursą. Sunku pasakyti, ar pavyktų išvengti kasdienio naktinio krovimo labai intensyviai naudojant telefoną, tačiau aš galėjau dirbti su Wildfire dvi paras nesiekdamas kroviklio laido.

Taigi pagrindiniai Wildfire privalumai yra geras akumuliatoriaus resursas ir prieinama kaina. Minusai? Na – nėra lietuviško vertimo ir klaviatūros (tas pats, kaip ir su kitais HTC modeliais). Telefonas kai kurias funkcijas (naršymo, vaizdų peržiūros, kartais – rašymo) atlieka lėtokai, tarsi strigdamas. Jis nėra toks lėtas, koks tapo mano iPhone 3G su iOS 4 versija, tačiau sparta jis išties negali lygintis su galingiausiais išmaniųjų telefonų modeliais.

Šioje vietoje vertėtų stabtelėti ir pamąstyti apie išmaniųjų telefonų „gyvenimo“ ciklą apskritai. Kai perki daiktą už tūkstantį ar du, nori, kad jis tarnautų bent statistinius/sutartinius (jei pirktas su sutartimi) du metus be didesnių problemų. Deja, bent jau su iPhone 3G man tai nepavyko. Nauja iOS 4 versija jame veikia nepilnai, bet net ir apkarpytos funkcijos bedieviškai stabdo telefoną. Galima sakyti, kad telefonui pritrūko pusmečio iki normalios tarnybos trukmės ir keitimo nauju.

Kaip bus su Android dar sunku pasakyti. Daugelis populiarių modelių dar neišgyveno tiek, kad galėtume spręsti apie tai, kaip jie atlaikys naujas OS versijas ir naujas, sudėtingesnes bei galingesnes programas. Nors Android OS versijos iki šiol ankstesnių telefonų modelių beatodairiškai nelaidojo, nuolat sklando gandai, kad netrukus kartų kaita gali tapti labiau juntama.

Atsižvelgiant į tai, pigesnių modelių kainos privalumas kiek nublanksta. Taip, slenkstis įsigyti išmanųjį telefoną sumažėja, tačiau padidėja galimybė, kad telefoną teks keisti nauju gerokai anksčiau, nei norėtųsi. Gal jums to neprireiks, tačiau mano pareiga perspėti – pats su tuo susidūriau (nors pirkau toli gražu ne pigų modelį).

Apibendrinant HTC Wildfire atrodo kaip neblogas startas su išmaniuoju telefonu. Jei jo pirkėjui reikia laiko priprasti prie naujų galimybių ir išmokti jas valdyti, tai telefono turėtų visiškai pakakti. Vėliau, žinoma, prireiks galingesnio su didesnės gebos ekranu. Klausimas, ar tokį pavyks gauti už 850 litų ar pigiau – kol kas „flagmanai“ nepinga – rinka dar toli gražu neprisotinta…

Posted in testai | Tagged , , , | Comments closed

Blogerio deklaracija

By vienastoks | Published: 2010.10.4

Nusirašiau iš Rokiškio:

Blogerio deklaracija

Aš esu blogeris. Tai reiškia, kad dalinuosi savo mintimis, žiniomis, patirtimi ir klaidomis su daugeliu žmonių – visais tais, kurie dėl kokių nors priežasčių aplanko mano blogą. Aš neretai klystu, aš esu tik žmogus, tačiau visvien stengiuosi padaryti kažką gero – bent jau dalintis už dyką su kitais tuo, ką turiu – ta pačia patirtimi, žiniomis, mintimis, klaidomis ir nuomonėmis. Todėl aš skelbiu savo deklaraciją.

Tai ne tik mano deklaracija. Išties, visa ši deklaracija – tai tik mintys, kurias dažnai tenka išgirsti iš kitų blogerių. Tai mintys, kurias išsakė ir didžiausi blogosferos metrai, ir daugybė mažiau žinomų autorių. Tai mintys, kurios kilo iš diskusijų su kitais blogeriais. Tai ir mano mintys. Mintys apie tai, ką gali daryti blogeris, ką jis duoda kitiems, ko jis tikisi iš kitų. Išties gavosi visai nedaug… Vos keletas punktų.

Man svarbios atgalinės nuorodos

Man negaila mano parašytų straipsnių – imkite juos. Galite dėtis į savo interneto puslapius, jei jie jums patiko, jei jie gali būti įdomūs jūsų skaitytojams. Tačiau aš esu aš, aš esu straipsnio autorius, todėl aš noriu kelių paprastų dalykų – nuorodos į savo blogą ir į straipsnio originalą. Tikros pilnavertės nuorodos, o ne kažkur paslėpto parašymo kad “Autorius – Kažkasten Kažkurten”. Aš esu blogeris, tai reiškia, kad aš esu ne Kažkas Kažkur, o konkretus blogeris, kurio blogas turi adresą Internete, kurio straipsnis irgi turi adresą Internete. Todėl nuorodos į mano blogą ir straipsnį iš perpublikuojamo straipsnio – tai besąlygiška sąlyga. Ir ją juk lengva įgyvendinti, tiesa?

Nuorodos straipsnyje – tai straipsnio dalis

Jei aš įdedu nuorodas į kažką savo straipsnyje, noriu, kad ir šios nuorodos būtų išsaugotos tiksliai tokiame pavidale, kokiame buvo. Nuorodos – tai lygiai tokia pat straipsnio dalis, kaip ir kitas tekstas. Jei aš įdedu nuorodą, o ją kažkas pašalina – tas kažkas sugadina mano tekstą. Aš neleidžiu perpublikuoti savo tekstų, jei šalinate iš jų nuorodas, jas keičiate ar pridedate krūvas savų, visiškai disonuojančių su tekstu. Aš leidžiu perpublikuoti savo tekstus tiksliai taip, kaip jie buvo paskelbti mano bloge. Su visomis nuorodomis, nes nuorodos – tai teksto, internetinio teksto dalis.

Straipsnis yra straipsnis, o ne redaktorių žaislas

Taip, man negaila dalinti savo tekstų. Bet aš noriu, kad jie liktų tokie, kokie yra. Neperdaryti į kažin ką, neiškarpyti. Nesumalti į kažką neaiškaus, prisidengiant kažkokiais “mes paredagavome, kad atitiktų VLKK” ar dar kokiais nors išvedžiojimais. Jei aš padariau klaidą – tai mano klaida. Gal būt, netgi sąmoninga. Jei aptikote rašybos klaidą ir galvojate, kad tai mano žiopla klaida, kurią norite pataisyti – žinoma, kad galite tai padaryti. Bet susitikrinkite su manimi, prieš publikuodami. Tai juk paprasta.

Elementarios etikos normos

Ir dar, aš noriu, kad jei jau skelbiate mano tekstus, tai būtų daroma etiškai. Aš neduodu leidimo juos perpublikuoti tiems, kas platina ar reklamuoja pornografiją, greitus kreditus ar SEO “optimizavimus”. Neduodu leidimo ir tiems, kas galvoja, kad gali iš blogerių tyčiotis. Aš duodu leidimą tiesiog normaliems padoriems žmonėms.

Deklaracijos reziume

Tokia paprasta blogerio deklaracija. Tai ne tik mano deklaracija. Aš tik užrašiau tai, kas sukasi daugelio galvose. Jei esate blogeris, su ja sutinkate – imkite ją ir skelbkite. Jei perpublikuojate blogerių straipsnius – laikykitės jos. Juk tai paprasta – dėti atgalines nuorodas, negadinti nuorodų tekste ir patį straipsnį išlaikyti tokį, koks buvo originalas.

Nusirašyk ir tu, jei pritari.

P.S. Nesutinku tik su žodžiu „blogeris“, bet tai ne esmė ir dėl to keisti tekstą nenorėjau.

Posted in internetas | Tagged , , , , , | Comments closed