Kodėl sumažėjo elektroninių žurnalų skaitomumas

project06.jpg
(Naujos Richardo Bransono iniciatyvos – žurnalo Project viršelis)

Prieš pat naujuosius tinklaraščiuose pabiro pranešimų, kad planšetinės ir telefoninės žurnalų e-versijos ne taip jau gerai gyvena, kaip galima buvo tikėtis iš pirmųjų entuziastingų apžvalgų ir pirmosios statistikos. TUAW rašo, kad Wired po starto buvo parsisiunčiama (apmokėjus po 5 dolerius) po 100 tūkstančių žurnalų per mėnesį, tačiau jau po kelių numerių tas skaičius sumažėjo daugiau kaip tris kartus, o spalio mėnesį – skaitytojų liko mažiau nei ketvirtis. Kaltas, prisipažįstu – aš irgi tarp tų, kurie metė skaityti Wired, nebesidomėjo tolesne Popular Mechanics laida ir perskaitė tik vieną iš jau keturių gautų metams užsiprenumeruoto MacWorld numerių. Aš ir New York Times, nepaisant nepigios prenumeratos, skaitau tikrai ne kasdien.

Leidėjai tikisi, kad per Kalėdas padaugėjus dovanotų (ar sau pasidovanotų) iPad, reikalai pasitaisys, tačiau iš tokios vilties matyti, kad jie pokyčių laukia tik iš išorės. O ar viskas taip jau gerai su pačiais leidiniais? Toli gražu ne:

  1. Jie itin brangūs. Jei popierinio Wired prenumerata metams JAV kainuoja 12 dolerių (po dolerį už žurnalą), tai kiekvienas individualus e-žurnalo numeris kainuoja 4 USD (iš pradžių kainavo 5). Wired žmonės sako, kad elektroninio žurnalo paruošimas kainuoja iki 30% daugiau nei popierinio. Bet kaina tuomet būtų 1,30 dolerio, o ne keturi…
  2. Jie labai prastai suprogramuoti. Prasti būtent kaip programos, o ne kaip turinys, iliustracijos, maketas ar interaktyvios funkcijos. Wired buvo visiškai „užlaužęs“ iPad atsarginių kopijų darymą – jei turėjai savo aparate bent vieną žurnalą, sinchronizacija su iTunes vietoje kelių minučių trukdavo valandą ar daugiau. Reuters, The New York Times ir BBC programos yra pagarsėjusios savo nestabilumu. Kiekviena nauja versija išeina su atsiprašymais, bet ir vėl lūžinėja.
  3. Jie yra beprotiško dydžio. Po „radikalaus sumažinimo“ Wired vieno numerio failo dydis nuo 400 MB sumažėjo beveik iki 300 MB. Naujojo Project pirmojo numerio failo dydis – per 550 MB! Realiai tai reiškia, kad nusprendęs skaityti bent porą žurnalų ištisus metus su mažiausios atmintinės iPad (16 GB) po to jau liksi visiškai be laisvos vietos, net jei nediegsi jokių kitų programų ar žaidimų. Nerimta.
  4. Jie yra labai „laikini“. Laikinumu vadinu tai, kad žurnalai yra tik planšetėje – retas kuris turi galimybę perkelti numerį į kompiuterį ar įrašyti į DVD asmeniniam archyvui. Be to, ir skaitomi jie tik savoje programoje. O tai reiškia, kad vos bus nutrauktas jos tolesnis kūrimas ir priežiūra, tuojau pat liksi be visų nupirktų skaitinių.

Vienas naujausių pavyzdžių, pasižyminčių visomis blogiausiomis savybėmis yra Richardo Bransono (Virgin imperijos vado) iniciatyva – žurnalas Project.

Aprašymas, žinoma, sudomino. Bendro pobūdžio progresyvios temos ir tai, ką Aurelijus vadina „geromis istorijomis“. Kokybiškas skaitinys patogiu formatu. Kas gali būti geriau, ypač po to, kai žurnalas pirmąjį numerį nutarė išdalinti nemokamai?

Ojojoj. Gal pabandykite patys, nes aprašymu bus sunku patikėti. Visų pirma, jis siučiamas gal pusvalandį. Dėl to kaltas ne tik pusgigabaitis failo dydis, bet ir lėti arba apkrauti Project serveriai. Antra, jis labai nepaslankus paleidus – vėl gi, tikriausiai dėl to dydžio. Bet svarbiausia yra tai, kad jis yra visiškai nenaudojamas jau po kelių perverstų puslapių – tiksliau nuo tos vietos, kai sutinki pirmą reklamą (regis Ford Mondeo).

Reklama, žinoma, labai naujoviška ir interaktyvi. Ją atvertus iš ekrano dingsta bet kokios navigacijos priemonės. Negi trukdysi žmogui mėgautis tokiu patraukliu turiniu. Puslapiai tampa nebevartomi, turinys – nebepasiekiamas, vaizdas – nebedidinamas ir nebemažinamas. Viskas! – atsivertę Ford, jūs pasiekėte finišą. Nesvarbu, kad tai tik ketvirtasis žurnalo puslapis po viršelio turinio ir redakcijos metrikos.

Visas ekranas yra užtemęs, tačiau braukydamas po jį pirštu į šonus, gali pamatyti „subtiliai“ paslėpto automobilio fragmentus. Gražu, bet nežinia, ką daryti toliau. Navigacija, kaip minėjau, nebeveikia. Kai pagaliau sumąstai, kad gal reikia paslinkti vaizdą aukštyn ar žemyn, tai būni maloniai nustebintas prasidėjusio Ford reklamos klipo. Jis visiškai „integruotas“ – t.y. jis irgi neturi valdymo mygtukų (ne taip kaip tie nerimti YouTube klipai), jo neįmanoma sustabdyti ir neįmanoma iškeliauti kur kitur. Sėdi ir žiūri kaip televizorių.

Tiesa, galima paspausti iPad „home“ mygtuką ir kaip mat išjungti programą. Ir ištrinti ją lengva, kaip ir niekada daugiau nebegrįžti prie jos.

Nuostoliai? Nuliniai. „Content is overrated. There’s too much of it“. Nuo šito vaistų nėra. Ir kažin, ar kada bus išrasti…

Posted in komentarai, skaitiniai | Tagged , , | Comments closed

2011-ieji. Kieno metai?

Cumulo Artistus (An Artist's Clouds)
(Cumulo Artistus, mendhak nuotrauka)

Ne apie gyvulėlius aš, apie technologijas. Su dešimtaisiais štai aišku – planšečių, arba tiksliau – iPad metai. Ryškiausias ir sėkmingiausias iš esmės naujas (tai kas, kad Mozė tokiam daikte dešimt Dievo įsakymų iškalė) daiktas. O ką vienuoliktieji? O ką naujasis, ką tik prasidėjęs XXI amžiaus dešimtmetis?

11

Aš tikiuosi, kad tai bus „sinchronizacijos“ metai. Ne plačiąja prasme „debesų“ (kurie nežinia, ką reiškia), o tiesiog sinchronizavimo, kuomet visi reikalingi duomenys yra pasiekiami iš bet kurio įrenginio, kuriam jie yra reikalingi. Dokumentai, knygos, filmai, muzika, visokie sąrašai (darbų ir pan.), skaidrės. Nemanau, kad mums reikia viską perkelti į internetą, kaip siūlo ChromeOS maksimalistai. Manau, kad išvis nieko nereikia perkelti – tik pasinaudoti galimybe perduoti ir suderinti kopijas. Darbas su vietoje esančiais duomenimis visada yra spartesnis ir patikimesnis už darbą tiesiogiai žiniatinklio tarnybose, tačiau būtina, kad duomenys visada būtų pasiekiami ten, kur jų reikia.

Turiu du gerai veikiančius pavyzdžius: Dropbox ir Wunderlist. Dropbox dažniausiai veikia patikimai, tačiau porą kartų buvo kilusių prisijungimo problemų. Du tarnybos trūkumai: 1) keblu kitoms programoms pasinaudoti šia tarnyba kaip pagrindu sinchronizavimui (iš mano turimų Dropbox sinchronizacijai naudoja tik trys: 1Password, The Hit List ir Things) ir 2) ji nemokamos versijos resursas greitai baigiasi, jei tik jį įkinkai į darbą.

Wunderlist – paprastesnis dalykas. Tai tiesiog darbų sąrašas, kurio kiekvienas pakeitimas automatiškai sinchronizuojamas per internetą. Visiškai sklandžiai. Taip turėtų veikti visos programos, bet dėl man ne iki galo suprantamų priežasčių sinchronizavimas sėkmingai veikia tik labai labai retais atvejais (abu juos čia ir išvardinau). Apple MobileMe tarnyba ir jos iDisk, programos, kurios duomenis sinchronizuoja per Google tarnybas – visos veikia nepatenkinamai: arba yra labai lėtos, arba pameta duomenų fragmentus, arba sinchronizavimas neaprėpia visų programos/dokumento funkcijų ir galimybių.

Idealiu atveju aš kiekvienoje programoje galėčiau pasirinkti, ar reikia man kopijos „debesyje“, ar ne. Gal kokią žvaigždelę uždėti ar paspausti mygtuką „Save and sync“ vietoje tik „Save“. Visa kita turėtų vykti automatiškai ir nepastebimai.

Man tai panašiau į operacinės sistemos, o ne į programos funkciją. Jei kiekviena programa kurs savo sinchronizavimo sistemą, turėsime bėdos. Vienos veiks geriau (kaip Wunderlist), kitos prasčiau, o trečios bandys stoti ant Dropbox ar kurios kitos tarnybos pečių. Būtų geriau, kad pati operacinė sistema išplėstų failų rašymo sistemą, pridėdama ten ir vartotojui nepastebimą, bet patikimai veikiančią sinchronizaciją.

TIk OS lygio sinchronizavimo šiemet veikiausiai nesulauksime. Būsimas MacOS AppStore su programomis, bendromis visiems kompiuteriams yra žingsnis puikus dalykas (ypač šeimoms ir žmonėms, turintiems po kelis kompiuterius), tačiau tai tik 10% darbo. Kažin, ar Lion turės daugiau sinchronizavimo galimybių… O gal? Microsoft, žinoma, jau kuria Windows 7 pamainą, bet ar ji turės ką nors geresnio už ganėtinai blankią dabartinę interneto saugyklų integraciją, dar nežinia.

Žodžiu, 2011-aisiais norėtųsi sulaukti patikimų „nematomų“ sinchronizacijos sprendimų, kuriais galėtų naudotis visos programos kompiuteriuose, telefonuose ir planšetėse. Žinoma, ir naršyklės, bet ne TIK naršyklės.

11-20

Į tolesnes spėliones nesinori leistis, tačiau spėčiau, kad šis dešimtmetis technologijų pasaulyje turėtų būti skirtas paveržti žmonių dėmesį nuo televizoriaus. Kiti karai, net jei jie tebevyksta, iš esmės jau yra laimėti – knygos, naujienos, žaidimai, studijos ir kita jau skaitmenizuota arba sparčiai juda link visiško skaitmenizavimo. Su kompiuteriu ir interneto įrenginiais kol kas sėkmingai konkuruoja tik televizija.

Televizija valdo didžiąją dalį žmonių laisvalaikio, o kartu su juo ir reklamos milijardus, nes toks didelis žmonių dėmesys kainuoja milžiniškus pinigus. Televizija yra kitokia – labiau pasyvi, labiau pramoginė, prastesnės vaizdo kokybės – todėl net pavertus transliacijas skaitmeninėmis dar reikia padaryti daug darbo, kad TV ir kompiuteriai bei internetas gerai derėtų.

Bandymų būta, bet daugiausiai jų – kabelinės TV rinkoje, nes didžiosios transliuotojos nemato prasmės tobulinti tai, kas ir taip uždirba pinigus. Spėju, kad iš jų mažiausiai ir reikia tikėtis. Apple ir Google savo žaidimus su TV pradėjo, manau, tik po to, kai visiškai įsitikino, jog doro bendradarbiavimo su televizijomis nebus – tai yra priešo teritorija.

Šiandien Apple TV ar Google TV bandymai atrodo lyg šeimininkės siekis su namuose iškeptu obuolių pyragu užkariauti maisto produktų rinką, tačiau ateity šie bandymai iš „hobby“ (S. Jobs žodžiais tariant) tikrai virs rimta veikla. Man atrodo, kad iki šiol buvęs „kanalų“ modelis yra nelabai tinkamas naujajai televizijai. Ji veikiausiai bus bekanalė – tokia, kaip šiandien yra labai sėkmingos muzikos tarnybos Last.fm, Grooveshark, Spotify ir kitos. Jos, žinoma, leis sukurti „kanalus“ pagal temą, kalbą ar tipą (filmai, dokumentika, serialai, naujienos) kiekvienam norinčiam ir jais dalintis taip, kaip šiandien veikia grojaraščiai, bet šiaip turėtų atrodyti kaip viena gigantiška įvairiausio videoturinio mozaika.

Be karo su dabartinėmis televizijomis tokia vizija neįgyvendinama. Nė vienos jų ateities planuose nėra numatytas „kanalo“, kaip jų gyvasties pagrindo, panaikinimas. Todėl yra keli galimi variantai: a) „sekinimas“ – aktyviai propaguoti IP TV ir pamažu supirkinėti turinį iš nepriklausomų prodiuserių, taip didinant konkurenciją „klasikinėms“ TV tol, kol šių „eterio“ dalis tiek sumažės, kad jos privalės kapituliuoti; b) „šturmas“ – tiesiog nuperkant kelias didžiausias TV kompanijas (pvz., Apple jau dabar yra labai glaudžiai susijusi su Disney/ABC) ir ignoruojant kitas, kas irgi atvestų prie jų kapituliacijos; c) visiškai naujo turinio kūrimas kartu su žmonėmis (YouTube variantas, bet su finansavimu, kūrybiniais konkursais ir savais festivaliais)).

Nesakau, kad TV mirs (pabodo jau tie „mirimai“), bet keistis jai tikrai laikas.

2010

Apie praėjusius daugiau nieko neketinu rašyti. Tiesiog norėčiau pasiūlyti pasigėrėti fantastiškai gražiomis praėjusių metų skaidrėmis – Evaldo, Mariaus ir Andriaus, kuris pernai fotografavo kiekvieną metų dieną. Įjunkite malonią muziką, pasididinkite skaidres per visą ekraną ir atsipalaiduokite. Tai bus labai gera naujų labai gerų metų pradžia.

Posted in internetas, komentarai | Tagged , , , | Comments closed

Civ 5 ir kitos Kalėdų dovanos

steamciv26.png

Šiemet sau Kalėdoms pasidovanojau Civilization V, nors dar nepradėjau žaisti, nes reikia pabaigti kelis didelius darbus. Neatbaidė manęs keletas neigiamų atsiliepimų internete apie žaidimą, nes esu prie jų pratęs – man dažniausiai patinka tie žaidimai, kurie kitiems atrodo niekam tikę. Išimtis būtų nebent Baldur’s Gate ar Fallout (senieji – 1 ir 2), kurie buvo labai populiarūs ir tarp platesnės publikos. O štai Neverwinter Nights ar bet kokio kito žaidimo vaidmenimis, kuris yra sudėliotas iš trikampių (suprask, naudoja 3D grafiką) nemėgstu, nepaisant to, kad šiandien 95% tokių tik ir išleidžiama…

„Civilizacijai“ prireikė Steam paskyros, tai ta pačia proga apžiūrėjau ir Steam parduotuvę. Svetainė padaryta labai dailiai ir patogiai, tačiau žaidimų dauguma yra šaudyklės. Maloniai nustebino tai, kiek daug čia yra nepriklausomų kūrėjų žaidimų, kurie neretai kainuoja vos kelis eurus. Nors pagrindinės mano parduotuvėlės iki šiol buvo Good Old Games ir Big Fish (15 minučių pertraukoms tarp darbų), prie jų dabar bus galima pridėti ir Steam. Juo labiau, kad iš GOG tai viską, ką jie turėjo įdomaus, jau nusipirkau (apie 30 žaidimų! – kurių ir taip nėra kada žaisti).

Taigi. O dar gavau porą šiltų asmeninių sveikinimų iš Giedriaus ir Andriaus (Ačiū! Linksmų ir Jums!) bei didelį krepšį valgomų-geriamų dovanų iš Omnitel. Prisipažįstu, kad žinotumėte apie mano korumpuotumą. Jei krepšyje būtų kas nors nelabai skanaus, galėčiau apsimesti esąs nepaperkamas, bet kadangi Omnitel žmonės labai pasistengė, tai teks suvalgyti Kalėdinį keksą ir kitas gėrybes. Ačiū! Tikiuosi, tai neatima iš manęs galimybės pakritikuoti firmą ateityje…

Tikiuosi, kad jūsų šventės ne tokios apkrautos darbais kaip mano. Jei žaidžiate ką nors įdomaus, papasakokite komentaruose. Juk gavote dovanų, ką?..

Posted in programos | Tagged , , , | Comments closed

Linksmų švenčių!

sventes24.jpg
(Storeyland nuotrauka)

Darnos, ramybės ir išsipildymo metų 2011-aisiais!

Posted in svetainė | Tagged | Comments closed

Nokia N8 – iššūkis priimtas

nokian8.jpg

Mano ir Nokia N8 santykių istorija klostėsi nelabai sėkmingai, bet tikrai nenuobodžiai. Pirmą kartą pasimatėme bene prieš du mėnesius Suomijoje, kur grupelei tinklaraščių autorių buvo išdalinti naujutėlaičiai telefonai ir sudaryta galimybė susitikti bei pabendrauti su jo kūrėjais. Apie visa tai rašė Justinas, o aš… ne. Kodėl ne? Nes man nepasisekė su gautu aparatu. Buvau vienas iš tų, kurių aparatai ėmė ir numirė dar nepradėję gyvenimo. Ir nors, pasak Nokia, tik labai nedidelė dalis aparatų buvo su broku, deja, daugelis jų pateko žurnalistams ir tinklaraščių autoriams. Nokia pastaruoju metu ir šiaip negali pasigirti palankia spaudos nuomone, netgi savo tėvynėje (paskaitykite, verta), tad pamaniau, kad verta palaukti veikiančio N8 ir aprašyti gyvą.

Ilgainiui tokį ir gavau, netgi su įdiegta lietuvių kalba. Bandymai kiek užtruko, tačiau apžvalgai medžiagą jau buvau surinkęs ir ketinau rašyti, kai laiškas iš Nokia atstovų dar kartą pasuko istoriją kita linkme. Žinodami, kad mano iPhone yra beviltiškai pasenęs, Nokia žmonės pasiūlė jį pakeisti Nokia N8. Ne savaitei ar dviems, o ilgesniam laikui. Hmm…

Jei šiandien būtų 2005-ieji ir kalbėtume apie „paprastą“ telefoną, būčiau sutikęs nė nedvejodamas. Tačiau išmanieji telefonai pririša prie operacinės sistemos – tiek dėl įpročių ja naudotis, tiek ir dėl programų, kurioms išleista nemažai pinigų. Persikeldamas į kitą pradedi visiškai nuo nulio. Netgi ne nuo nulio, o nuo didelio minuso, nes reikia „pasivyti“ visus kasdien naudojamus įrankius.

Ir vis dėlto aš nusprendžiau priimti iššūkį. Sprendimas remiasi tiek racionaliais, tiek ir emociniais dalykais. Iš racionalios pusės aš daugeliu anksčiau iPhone naudotų programų dabar naudojuosi savo iPad „lentelėje“. Iš emocinės – man norisi tikėti, kad Nokia turi perspektyvą aktyviau skverbtis į išmaniųjų telefonų rinką. Taip tikėdamas, privalau išnaudoti galimybę pagyventi su N8.

Dėl neįprasto bandymo ir jo aprašymas bus neįprastas – išskaidytas, labiau panašus į dienoraštį. Aš apskritai nemėgstu „standartinių“ apžvalgų, tradiciškai pradedamų visų įmanomų savybių išvardinimu (paspauskite pirmą įrašo nuorodą ir visas jas sužinosite. Man labiau rūpi kasdienis vartojimas, patogumas, programos – visa tai, kas telefone lieka po pirmos pažinties ir lydi visą gyvenimo su juo laiką.

Taigi pirmieji įspūdžiai:

Dizainas. Po kelių metų su aptakiu iPhone delne, Nokia N8 metališkumas ir griežtesnės geometrinės formos yra savaip žavios. Abejoju, ar daug žmonių išrinktų jį gražiausiu telefonu, tačiau jis išties išsiskiria: tiek nukirstais galais, tiek ir išsikišančiu iš nugarėlės fotoaparatu. Metalinis paviršius maloniai vėsus.

Meniu mygtukas (vienintelis priekyje) spaudžiasi maloniai ir gerai, kad turi pašvietimą. Šoniniai mygtukai gerokai kietesni – neįpratęs telefoną nykščiu užrakinu ne iš pirmo karto.

Korpuso dangtis neatsidaro, akumuliatorius yra nekeičiamas (o, pamenu, kaip buvo kadaise iPhone dėl to kritikuotas!). Didžiausias kol kas aptiktas dizaino trūkumas – labai kebliai atsidarančios durelės SIM ir atminties kortelei – jei nagai visiškai nukirpti, be kokios sąvaržėlės neapsieisime. Jos, beje, lygiai taip kebliai ir užsidaro…

Laikrodis. Gal kam pasirodys nerimta, tačiau vienas šauniausių Nokia N8 dalykų yra laikrodis budėjimo ekrane. Jis ir kalendoriaus data yra matomi VISADA, žinoma, jei tik telefonas yra įjungtas. Jau daug metų nenešioju laikrodžio ant riešo, nes laikrodis visada yra telefone. Tačiau iPhone ekranas budėjimo režime yra visiškai juodas, be menkiausios informacijos. Taip, paspausti vieną mygtuką, atrodo, nėra sunku, bet iš tiesų laikrodis ir kalendorius budėjimo ekrane yra daug daug geriau. Patogus ir lengvai konfigūruojamas ir N8 žadintuvas. Jis, beje, turi daug geresnes melodijas nei iPhone.

Paštas. Bene pirmas dalykas, kurį puoliau konfigūruoti. N8 sklandžiai prisijungė prie Gmail ir sinchronizavo pašto deželę. Kontrastingas vaizdas tamsiame fone man pasirodė kaip privalumas, kaip ir ryškios piktogramos bei gauto pašto skaidymas pagal dienas. Minusai – ganėtinai vėluojantis sinchronizavimas su Gmail ir retkarčiais nutrūkstantis ryšys su serveriu. Jei, pavyzdžiui, kompiuteryje perskaitau į laiškus, atsakau ar ištrinu, tai N8 pašto programos ekrane viskas atsinaujina su žymiu vėlavimu – kartais tenka laukti kelioliką minučių. Tačiau čia paštas turi ir didžiulį privalumą – ekrane nuolat matomame skydelyje (žr. pav. kaip jie atrodo) nuolat matau paskutinius du gautus laiškus nė neatidaręs pašto programos. Suskambus gauto pašto signalui galiu priimti sprendimą, ar iškart atsakyti, ar korespondencija gali palaukti. Su savo iPhone to padaryti negaliu.

Soc. tinklai. Kitas populiarus „pirmo ekrano“ dalykas, į N8 įdėtas pačių gamintojų, yra skydelis, prijungiamas prie Facebook ir Twitter. Į jį vienu metu telpa tik viena žinutė (jei Facebook, tai visa nė netelpa – tik pradžia), tačiau programa padaryta taip, kad kelios (gal kokios 10) naujausių FB ir Twitter žinučių bei FB profilio būsena (kiek yra draugų prašymų, žinučių ir kalendoriaus įrašų) cikliškai keičia viena kitą kas kelios sekundės. Teoriškai taip galima skaityti visą srautą, bet nelabai patogu – skydelis vis dėlto skirtas daugiau pramogai ar trumpam žvilgsniui, kas gi vyksta bendruomenėse. Nuoseklesniam skaitymui ir rašymui reikia specialių programų.

Beje, soc. tinklų skydelis man veikė ne iš karto. Nors sukonfigūravau jį pačią pirma dieną, elgėsi jis itin aikštingai: dažnai pamiršdavo prisijungimo duomenis, o prisijungęs rodydavo keistą (beprasmį) ekraną „visa veikla“, kuris jokios veiklos nerodė. Prieš kelias dienas pasirodė programos atnaujinimas (Nokia periodiškai praneša apie programų atnaujinimus panašiai kaip Windows Update), kurį įdiegus viskas pradėjo veikti kuo puikiausiai. Tiesa, teko įrašyti visus prisijungimo duomenis iš naujo.

Orai. Dar vienas populiarus pirmo ekrano skydelis. Mano atveju tai AccuWeather, nes kitos alternatyvos neradau. AccuWeather šiaip labai agresyviai prognozuoja orus (žiemą šalčius, vasarą – karščius ir daug kritulių) ir dažniausiai prašauna, todėl labiau mėgstu nuosaikesnę Weather.com prognozę (kur mūsų gimtoji HMT, kai jos labiausiai reikia?!?).

AccuWeather programos sąsaja ir skydelis yra labai dailūs. Programa yra informatyvesnė ir geriau padaryta nei iPhone analogas. Bet… ji pati informacijos skydelyje neatnaujina. Neradau nė tokios nuostatos. Todėl skirtingai nuo langelio į soc. tinklus, matoma orų prognozė yra tokio šviežumo kaip mano atmintis ją paspausti ir atnaujinti (trijų mygtukų procesas).

Kiti dalykai. Jei kas tikėjosi labai ilgo akumuliatoriaus resurso, tai čia tokio nėra – yra standartinė išmaniesiems telefonams viena diena su pakrovimu kasnakt.

N8 ekranas nėra mažiau blizgus ar atsparus pirštų atspaudams nei kitų telefonų, bet jis gerokai sunkiau nuvalomas už iPhone ar iPad. Gal reikia specialių priemonių? Skepetaitė, kurią turiu gavęs su iPhone čia nelabai padeda.

Iki kitų programų taip dar ir neprisikasiau. Todėl Ovi Store pasiūla – ateities dalykas. Apie N8 tikrai bus daugiau. Serialas tik prasideda…

Posted in komunikacijos, testai | Tagged , , | Comments closed

Pozityvus įrašas apie nerašomą tinklaraštį

keliodarbai11.jpg
(alalapala nuotrauka)

Šiandien – pozityvių tekstų diena. Todėl ji labai tinka skaitytojams pranešti, kas gi darosi šiame, beveik neberašomame tinklaraštyje ir pozityviai pažvelgti į ateitį.

Smarkiai nesiplečiant: man atrodo, kad dabartinis tinklaraščio formatas išsisėmė. Todėl nutariau jį radikaliai perdaryti. Net nežinau, ar galutinį produktą bus galima pavadinti tinklaraščiu… matysime. Kadangi numatytas darbas yra didelis, sudėtingas ir labai brangus, jis gerokai užtruks. Mėnesį, du, o gal ir daugiau.

O per tą laiką… rašysiu asmeninį tinklaraštį. Jis toks beveik antitinklaraštis – be SEO, be Google Analytics, be Feedburner, be skaitiklių, be temų sąrašo, be standartinės struktūros. Ir dar su uždarais komentarais tik registruotiems skaitytojams, arba, kaip man labiau juos patinka vadinti, tinklaraščio draugams. Ten rasite paaiškinimą, kodėl taip darau.

Visa tai nereiškia, kad iki restarto čia nepasirodys naujų rašinių. Tiesiog jų bus santykinai nedaug: dažniausiai įrangos testai ir viena kita programos apžvalga. Negaliu suderinti intensyvaus rašymo ir darbo su nauja svetainės versija. Tikiuosi, kad jūsų kantrybė bus atlyginta naujajai versijai pasirodžius.

Ačiū, kad apsilankote!

Posted in svetainė | Tagged , , , | Comments closed

Vietinis belaidis tinklas ir iPad problemos

pirellimod04.png

Savo iPad naudojuosi jau keturis mėnesius ir iš esmės juo esu patenkintas, tačiau mane nuolat glumina belaidžio ryšio problemos. Kaip jos pasireiškia? Ogi aparatas dažnai pameta ryšį (po „miego“, įjungtas naudoti). Kartais pakanka pakartotinai įrašyti tinklo prisijungimo slaptažodį, tačiau dažnai nepadeda ir tai. Bet kuriuo atveju, tai labai erzina ir trukdo normaliai naudotis.

Pasirodo, ši problema kankina ne mane vieną. Apple apie tai žino, bet jos pasiūlytas sprendimas atrodo gerokai painus: ką bendro turi ekrano ryškumas ir belaidis ryšys?

Trumpai aprašysiu, kaip aš bandžiau spręsti problemą.

  1. Pabandžiau atnaujinti maršrutizatoriaus programinę įrangą. Nepavyko. Aš naudoju Pirelli DRG A125G prietaisą, kurį gavau kartu su TEO šviesolaidžiu. Man labai įtartinai atrodo padangų gamintojų kuriama elektronika, na bet gavau gi „už dyką“… Prisijungus per naršyklę prie adreso 192.168.1.254 ir įrašius vardą „admin“ bei slaptažodį „admin“, pačiame pirmame tinklalapyje dešinėje galima rasti skyrių „System Status Indication“ ir nuorodą „upgrade“ šalia naudojamos programos versijos (mano atveju 4.5.3). Deja, ta nuoroda neveikia, nes kreipiasi į TEO serverį vietiniame tinkle, kurio mano vietiniame tinkle, žinoma, nėra (šis adresas, matyt, paliktas nuo maršrutizatoriaus konfigūravimo pačioje TEO laikų). Taip pat yra nuoroda į update.pirelli-discus.com. Ji neveikia. Jei nuo adreso (kaip pataria Google) nukrapštysime dalį „update“ ir kreipsimės tiesiai į pirelli-discus.com, pateksime į labai juokingą tinklaraščio įrašą: „Kodėl padangų gamintojai neturėtų kurti maršrutizatorių“. Nepadėjo, bet prajuokino. Visiškai sutinku. TEO reikėtų atidžiau rinktis techninės įrangos partnerius…
  2. Pabandžiau atskirti belaidžius tinklus. Kadangi atnaujinti programinės įrangos nepavyko, nutariau pasinaudoti kitu patarimu – atskirti skirtingų dažnių tinklus ir suteikti jiems skirtingus pavadinimus. Deja, ir to padaryti nesugebėjau. Pirelli turi tik vieną tinklo pavadinimo laukelį (mano atveju tinklas buvo pavadintas TEO-XXXXXX, kur „iksai“ žymi 6 ženklų raidžių ir skaičių derinį). Tačiau iškart po juo yra tinklo režimo pasirinkimo laukelis, kuriame galima rinktis mišrų 802.11b/g, tik 802.11b arba tik 802.11g. Standartiškai buvo nustatytas mišrus b/g tinklas. Aš gi paėmiau ir pakeičiau jį tik į 802.11g (žr. pav.). Laukelyje „channel“ galima pasirinkti transliacijos dažnius (13 pozicijų G tinklui), tačiau kol kas ten palikau „automatic“.
  3. Daugiau nebežaidžiau, nes sprendimas man padėjo. iPad (bent jau kol kas) tinklą prisimena, o kitų nešiojamųjų įrenginių signalo indikatorius pradėjo rodyti daugiau padalų, nei anksčiau:

tinklas04.png

Trumpai perrašau sprendimą tiems, kas nori pasinaudoti pažingsniui:

1. Atsidarome naršyklę, įrašome į adreso eilutę 192.168.1.254
2. Atsidariusiame Pirelli maršrutizatoriaus tinklalapyje įrašome prisijungimo duomenis admin / admin („username“ ir „password“ – jie vienodi).
3. Šoninėje skiltyje spaudžiame „Network Connections“, atsidariusiame sąraše – „LAN Wireless 802.11g Access Point“ (2 eilutė).
4. Atsidariusiame tinklalapyje pasirenkame kortelę „Wireless“.
5. Pakeičiame tinklo režimą (802.11 Mode) į „802.11g Only“ ir pačioje puslapio apačioje spaudžiame mygtuką „Apply“.
6. Tinklalapis persikraus, prie tinklo teks prisijungti iš naujo.

Išvados

Apple belaidžius tinklus žymi savaip. Kiekvienam tipui ji suteikia atskirą pavadinimą, dažniausiai pridėdama raidę (ManoTinklasB, ManoTinklasG, ManoTinklasN). Kiti, deja, taip nedaro. Kaip supratau, dėl to iPad ir pasiklysta… Reikia tikėtis, kad atnaujinus OS versiją į 4.2, problema bus išspręsta, nes tai grynai programinis dalykas. Tą problemą tikrai reikia spręsti, nes juk ne prie visų tinklų, kuriais naudojiesi, administravimo gali prieiti ir jį pakoreguoti.

Antra išvada – Pirelli maršrutizatoriai, švelniai tariant, yra liūdesys. Maniškis ne tik kad nesukuria naujausio N standarto tinklo, bet ir yra nebeatnaujinamas. Reikia dairytis kito (jei turite gerų rekomendacijų – parašykite komentaruose).

Posted in internetas, patarimai | Tagged , , , , | Comments closed

Samsung Galaxy Tab – apžvalga ir komentarai

galaxytab19.jpg

Labai apsidžiaugiau sužinojęs, kad galėsiu išbandyti Samsung Galaxy Tab. Kelios priežastys: 1) tai tikrai naujas produktas, pasirodęs vos daugiau kaip prieš mėnesį užsienyje; 2) tai iššūkis Apple iPad, kuriam iki šiol niekas rimtos konkurencijos nesukūrė; 3) tai naujo, nebandyto 7 colių (18 cm) formato įrenginys.

Pusė iPad

Lengviausia Galaxy Tab dydį įsivaizduoti lyginant su iPad, mat Tab yra maždaug perpus mažesnis. Tačiau taip galima lyginti tik dydį. Procesoriaus galia, duomenų talpa ir netgi ekrano geba (1024×600 Tab, 1024×768 iPad) yra beveik vienoda. Skirtingai nuo iPad, Tab turi kameras priekyje ir gale (atitinkamai 1,3 ir 3 mpix) bei 3G su galimybe skambinti ir priimti skambučius. Tab turi dvigubai daugiau darbinės atmintinės (512 MB), microSD lizdą ir naujesnės versijos Bluetooth (3.0). Taigi iš techninės pusės Tab tikrai nėra „pusė iPad“.

Po iPad laikant rankose Samsung Galaxy Tab atrodo storokas ir ganėtinai sunkus, nors šiaip jis yra plonesnis ir lengvesnis už Apple planšetę. Taip veikiausiai yra dėl to, kad iPad kraštai yra plonesni, o lyginant svorį atrodytų, kad būdamas du kartus mažesnis ir sverti Tab turėtų du kartus mažiau. Tačiau nei storis, nei svoris nėra problema, jei tik neketinate naudotis Samsung pasiūlymu nešiotis Tab kišenėje. Aš suprantu motyvus reklamuoti mažesnį įrenginį kaip kišeninį, bet Tab tilps tik į labai dideles kišenes – nebent lietpalčio ar striukės…

Tanku, ryšku

Kadangi Tab ekranas yra beveik dvigubai mažesnis, tačiau jo geba yra panaši, taškai ekrane yra sudėti labai tankiai – vaizdas iš tiesų jame yra labai ryškus, spalvos sodrios, netgi labai sodrios. Mane maloniai nustebino, kad horizontaliai laikant Tab į ekraną laisvai telpa daugumos svetainių plotis. Tiesa, aukščio matosi nedaug, mūsų naujienų svetainėse – tik pavadinimas ir reklama, bet tai geriau nei menkas fragmentas mažesniuose telefonų ekranuose.

Internetą, beje, pasiekiau ne iš karto. Dėl man nesuprantamų priežasčių Tab nesugebėjo prisijungti prie interneto per 3G. Pokalbiai ir SMS veikė, tačiau internetas – tik per belaidį Wi-Fi. Bandžiau kreiptis pagalbos į Omnitel, tačiau jos nesulaukiau – man buvo pasakyta, kad internetas įrenginiuose, kurių neparduoda Omnitel, yra paties vartotojo problema. Na, ne tokiais žodžiais, bet esmė buvo tokia. Įdomiausia, kad šiuo aparatu pati Omnitel ir turėtų netrukus prekiauti (bent jau taip man sakė Samsung atstovai). Reikia tikėtis, kad tuomet ryšio operatorius labiau pasistengs, kad 3G internetas veiktų.

Tačiau grįžkime prie Tab vaizdų. Kaip minėjau, naršyklė veikia neblogai, nuotraukas peržiūrėti patogu, žiūrėti filmus – irgi (žinoma, laikant aparatą horizontaliai). Susidūriau tik su dviem problemomis, prie kurių ko gero prisitaikyčiau naudodamas Tab kasdien:

1. Ekrano jautrumas lietimui yra šiek tiek nenuoseklus. Braukimas pirštu iš dešinės į kairę suveikia daug geriau, nei braukimas priešinga kryptimi. Tai susiję su žmogaus rankos forma ir fiziologija, tačiau į tai dizaineriai turėjo atsižvelgti. Dabar gi versti, pavyzdžiui, knygos puslapius pirmyn yra paprasta, tačiau atversti atgal gali prireikti kelių bandymų. Kita susijusi problema – aparato meniu, pradžios, grįžimo ir paieškos mygtukai. Aš juos nuolat paspaudžiu netyčia, užkliudydamas delno briauna ar priliesdamas kuriuo pirštu. Nors liečiami mygtukai atrodo elegantiškiau, šiuo atveju gal reikėjo juos daryti mechaninius…

2. Ekranas labai blizga ir atspindi. Žinoma, visi tokio tipo ekranai atspindi, bet Tab ekranas man pasirodė itin blizgus – net kambario prieblandoje naršydamas internete pajusdavau spoksąs į save patį, kai tik svetainės fonas pasitaikydavo bent kiek tamsesnis. Tiesa, skaitant knygas to nesijaučia – ryškus baltas fonas gesina atspindį.

Vienas tikrai vertas paminėti Tab dalykas – įdomus telefono sprendimas. Planšetė, net 7 colių, yra per didelė laikyti prie ausies. Bet su Tab galima ir skambinti, ir priimti skambučius. Tiesiog reikia naudoti laisvų rankų įrangą arba naudoti aparatą kaip telefoną-garsiakalbį (panašiai kaip stacionariuose telefonuose per grupės pokalbius). Pastarasis variantas netinka viešoms vietoms, nes viską girdi aplinkiniai, bet jei nenorite nešiotis atskiro telefono, tai visiškai įmanoma išsiversti tik su Tab.

Kitas įdomus dalykas – vaizdo pokalbiai. Jų galimybė yra, ne vien tik per Wi-Fi, tačiau aš neradau su kuo ją išbandyti. Nemanau, kad ji veiktų su Apple FaceTime, bet gal pavyktų su vaizdu paskambinti ne tik į kitą Tab, bet ir į kokį kitą Android aparatą su kamera priekyje?

kdditab19.jpg

(Japonijoje jau kuriami „tiuninguoti“ Galaxy Tab modeliai)

Padidintas Android

Kiek kartų girdėjau sakant, kad Android programos „nepriklauso nuo gebos“, tiek kartų nesupratau, kodėl tai yra privalumas. Na, taip – išdidintos keturis kartus iPhone programos iPad ekrane atrodo tragiškai, bet jomis niekas ir nesinaudoja, nebent iš bėdos. Tačiau netgi jei viskas programoje padaryta su vektorine grafika ir šriftais, du ar keturis kartus padidinta ji tikrai nebus optimalus sprendimas. Geriausiu atveju daugiau teksto tilps į ekraną (naršyklės, skaityklės), blogiausiu – atrodysi tarsi naudojąs telefoną silpnaregiams. Programų kūrėjai mažų mažiausia turi išnaudoti papildomą ekrano plotą naudingai, o tai reiškia, kad programas Samsung Tab teks kurti specialiai. Tikėkimės, kad Samsung pavyks įtvirtinti 7 colius ir 1024×600 taškų gebą kaip naują standartą – antraip Tab vartotojai susidurs su rimtu programų stygiumi (tai yra priežastis, dėl kurios Apple teigia neketinanti gaminti mažesnio formato iPad).

Beje, teiginį, kad nėra „vieno dydžio“ programų visiems Android įrenginiams, puikiai iliustruoja ir pats Samsung Galaxy Tab. Jo pranešimų juosta yra platesnė (tai yra gerai – telefone aš į ją pataikau tik kas antrą kartą), o išskleistos plotas panaudotas ne tik pranešimams, bet ir sistemos nustatymams. Paprasčiausiai tiek vietos neapsimokėjo palikti tuščios. Išbandžiau keletą nemokamų programų iš Android Market ir įsitikinau, kad didesniame ekrane jos ne visada panaudoja erdvę ekonomiškai (vertikaliai laikant Twidroyd tekstas yra per smulkus ir jo yra per daug, horizontaliai laikant – daug geriau, nes programa gali atidaryti naršyklę greta).

Koziris – vietos turinys ir sutartys

Dydžio problema iš dalies paaiškina specialią Samsung skaityklę knygoms ir keletą kitų programų. Tačiau Samsung pastangos neapsiriboja tik programų pritaikymu didesniam planšetės formatui. Firma sako besideranti dėl lietuviško turinio (knygų, žurnalų, laikraščių) Galaxy Tab vartotojams. Šaunu! Nors iPhone turi kelias programas lietuviškoms naujienoms skaityti, iPad nėra nieko panašaus. Jei Samsung pavyks susitarti dėl vietinio skaitmeninio turinio, tai šis dalykas bus ko gero pagrindinis traukos taškas pirkėjui.

Samsung taip pat sako, kad planšetę bus galima įsigyti su operatoriaus sutartimi. Tai svarbu, nes aparatas šiaip yra kosmiškai brangus – Vokietijoje 16 GB versija be sutarties kainuoja daugiau nei 2500 litų, brangiau nei 32 GB iPad su 3G! Su sutartimi jo kaina turėtų sumažėti kelis kartus, gal net iki simbolinio lito su maksimalia mėnesine įmoka. Klausimas tik, ar pirkėjams dar viena sutartis su kelių metų įsipareigojimu yra patrauklus dalykas (šeimoje ir taip kelios tokios jau mokamos).

Ir vis dėlto…

Nepaisant kelių svarbių kritinių pastabų, man Samsung Galaxy Tab patiko. Manau, kad kažką panašaus daugelis mūsų įsigysime per artimiausius 3-5 metus. Vieno teisingo planšetės formato nėra. Jei iPad savo formatu yra panašus į knygą ar sąsiuvinį, tai Tab labiau primena užrašų knygelę. Abu formatai turi popierinius atitikmenis ir abu yra naudojami. Atpigę, su turinio vietos kalba pasiūla tokie aparatėliai būtų itin patrauklūs. Šiandien iPad programos toli lenkia tai, ką gali pasiūlyti Tab, tačiau Samsung turi ambicijų ir energijos vytis. O konkurencija visada naudinga pirkėjui…

Posted in internetas, kompiuteriai | Tagged , , , , | Comments closed

Satyros.lt

Satyros.ltSatyros.lt (www.satyros.lt)

RSS

Įkurtas: 2010 m. rugsėjo 6 d.

Pagrindinės temos: satyros iš gyvenimo žmonėse.

Autoriaus aprašymas: Satyros.lt – tai vieta, kur reguliariai atsiranda naujos satyros, vieta, į kurią ateiti raginama su šūkiu: „Skaityk, juokis ir mąstyk“. Būtų linksma, jei nebūtų juokinga.

Posted in žinynas | Tagged , , , | Comments closed

Pagalvok ir išjunk

Jei laikysime, kad Lietuvoje pusė dirbančių žmonių darbe naudoja kompiuterį ir apie maždaug 50% palieka nakčiai ir savaitgaliams jį įjungtą, tai gausime apie 150 MWh „sunaikintos“ energijos. Tai 46 vėjo turbinų energija. Mes tiek tikriausiai nė neturime… (FlowingData)

Posted in video | Tagged , , | Comments closed