Adis apie muzikos piratavimą

adislanva01.jpg

„Riedančiose uolose“ paskelbta pirma dalis Adžio pamąstymų apie muzikos piratavimą, įrašymą, klausymą, pirkimą – viskas iš mylinčio muziką, grojančio ir perkančio įrašus perspektyvos. Diskutuočiau dėl DRM panaudojimo (geriau jau padaryti „laisvo klausymo“ prenumeratą), bet šiaip mintys ir pastabos man atrodo parašytos su labai sveika nuovoka, kurios dažnai pritrūksta besiginčijant apie autorių teises.

P.S. Paveikslėlį tokiam trumpam anonsui gal be reikalo nupiratavau, bet kad labai jau šmaikštus pasirodė.

Tema: internetas, komentarai | Žymos: , , , | 19 komentarai

Doro žmogaus atmintinė

taisykles01.jpg
(CarbonNYC nuotrauka)

Kraujo troškimas yra suprantamas. Anuomet viešų egzekucijų metu pilnos miesto aikštės prisirinkdavo žioplių paspoksoti į korimą, nukirsdinimą ar ketvirčiavimą. Ir deginimas ant laužo buvo populiarus, net nepaisant prastoko kvapo. Atsivesdavo žmonės mažus vaikus, kad nuo ankstyvų dienų į kamieną įaugtų pagarba ir baimė.

Šiandien žavėjimasis bausmėmis, persekiojimu ir prievarta irgi yra svarbus visuomenės moralės ugdymo aspektas. Tai galima daryti nemokamai, tačiau norint užtikrintai jaustis, reikalaujant kieno nors galvos, derėtų pasitikrinti savo pačių nuodėmių sąrašą. Viešas jų pripažinimas visiškai nebūtinas – pakaks, kad pažymį mintyse pasirašysite patys sau.

Taigi – jei esate tapšnoję sau per petį ir viešai sakę, „bent aš tai tikrai nevagiu“, pasitikrinkite:

  • Ar esate kada nors draugui skolinę muzikinį CD arba DVD su filmu? Gal esate skolinęsi juos?
  • Ar esate asmeninius muzikos įrašus naudoję vakarėlio su svečiais muzikiniam fonui (pirtelėse, iškylose ir pan.)?
  • Ar esate kada nors vedę mėgėjiškas diskotekas (mokymo įstaigose ar jaunimo klubuose)?
  • Ar turite kompiuteryje ar telefone MP3 failų, išskyrus tuos, kuriuos pirkote skaitmeninių įrašų parduotuvėse internete?
  • Ar esate darę turimų CD kopijas klausymui automobilyje/darbe?
  • Ar esate savarankiškai įdiegę telefono melodijų iš parsiųstų garso failų?
  • Ar esate girdėję viešai privačių asmenų grojamą muziką (gatvės muzikantų, paauglių su telefonais ar magnetolomis)? Ar įspėjote juos tuojau pat nutraukti viešą atlikimą? Ar pranešėte policijai, jei jie nepakluso?
  • Ar esate kada nors savo filmuotai medžiagai naudoję garso takelį iš turimos ar parsiųstos muzikos?
  • Ar esate filmavę ar fotografavę vaizdus, kuriuose yra svetimos kūrybos objektų (filmų plakatų, logotipų, vitrinų, automobilių, žmonių aprangos)? Ar esate tokias nuotraukas ar klipus skelbę viešai?
  • Ar esate kada nors perrašę filmą iš DVD į failą kompiuteryje?
  • Ar esate DVD leistuve nurodę ne tą regioną, kuriame gyvenate?
  • Ar naudojotės programomis, skirtomis parsiųsti klipus iš YouTube ir kitų tarnybų (FLV ar kitais formatais)?
  • Ar esate kada nors apėję kompiuterio programų apribojimus (darę kopijas ne vien duomenų saugumo tikslais, nustatę kompiuterio laikrodį atgaline data, įrašę jums nelicencijuotą kodą ar klaidingai nurodę savo šalį)?
  • Ar esate kada nors paspaudę kompiuterio programos pateiktą mygtuką „sutinku“, prieš tai nesusipažinę su visu licencijos tekstu?
  • Ar esate kada nors skenavę ar kopijavę kopijuokliu ne savo sukurtą tekstą/vaizdą? Ar visada turėjote tam rašytinį leidimą?
  • Ar siųsdamiesi nemokamas programas visada paisote jų reikalavimo naudoti tik nekomerciniams tikslams (jei toks reikalavimas keliamas)?
  • Ar visada reikalaujate įgaliojimus platinti patvirtinančio dokumento iš svetainių, siūlančių parsisiųsti trečiųjų šalių kūrinius (žaidimų, muzikos, knygų archyvų)?
  • Ar esate pasinaudoję interneto iškarpų tarnybomis su dalinimosi turiniu funkcija (Tumblr, Google Reader, Evernote ir pan.)?
  • Ar esate matę ar patys kūrę autorinių darbų variantus/tęsinius („fanfiction“)?
  • Ar jūsų vaikų žaidimo aikštelė, kambariai darželyje/mokykloje nėra papuošti atpažįstamais peliuko Mikio, ančiuko Donaldo ar Snieguolės, kitų filmų ar knygų personažų atvaizdais? Ar nepamiršote tai apskųsti?
  • Ar esate apskundę bent vieną smulkaus verslo iškabą ar vitriną mieste dėl nelegalaus komercinių šriftų panaudojimo?
  • Ar naudojote kada kompiuterio ekrano fonui ne specialiai tam skirtus ir ne savo darytus vaizdus (kadrus iš žaidimų, filmų, internete rastas iliustracijas)?
  • Ar savo svetainei internete iliustruoti nesate naudoję svetimų nuotraukų ar vaizdų be leidimo?
  • Ar nesate savo tekstuose naudoję subendrintų žodžių „supermenas“, „terminatorius“ ir pan. ne originalaus kūrinio recenzijos kontekste?
  • Ar esate citavę tekstuose kitų kūrybą be leidimo ir nuorodos į šaltinį?
  • Ar esate įdėję nuorodas į konkretų svetainės tinklalapį, o ne į pirmąjį („deep linking“)?
  • Ar skaitote Gizmodo, Lifehacker, nežinau.lt, topzone.lt, versme.net (svetaines, užsimenančias ar tiesiogiai pasakojančias apie torrentus, Usenet ir internetą apskritai)?

Žinoma, čia tik menka dalis pažeidimų, už kuriuos traukiama į teismą, konfiskuojamas turtas ir skiriamos smulkesnių valstybių nacionalinio biudžeto dydžio baudos. Sąrašą galima pildyti ir pildyti. Jis, beje, nėra skirtas „užčiaupti burnas“ pažodinės autorių teisių įstatymų interpretacijos ar net represijų šalininkams. Tiesiog norėtųsi diskusijose išvengti bigotiškumo, kurį aš suprantu kaip beatodairišką smerkimą ar moralinio pranašumo demonstraciją, neatsižvelgiant į visą problemos sudėtingumą.

O ir šiaip čia viskas pusiau juokais. Bet ir pusiau pro ašaras.

Tema: internetas, neteisybės | Žymos: , , , , , | 75 komentarai

Nes lietuviai tikrai ras milijoną priežasčių…

milijonas31.png
„Milijonas priežasčių, kodėl Lietuva yra geriausia šalis pasaulyje“ yra bene sparčiausiai išpopuliarėjęs naujas projektas po mūsų skaitmeniniu dangumi. Su tokiu domeno vardu sunku neišpopuliarėti. Bet tai tik viena priežastis. Antroji ir pagrindinė yra tai, kad svetainė suteikia taip trokštamą norą viešai pasišaipyti iš savo šalies, politikos, papročių, sporto, meno, na, tiesiog pačių savęs. Tai sveika, kai saikingai naudojama, bet esu tikras, kad „milijonas“ tikrai surinks milijoną priežasčių ir taps nesaikingos savikritikos simboliu. Ir nors tiesiogine prasme į svetainės klausimą niekas neatsako (būtų nejuokinga), paskaitinėti ją tikrai įdomu. Kaip įdomus ir kitas fenomenas: patys negalime atsidžiaugti tai rašydami, bet jei užsienietis tai pacituotų? Užmuštumėm…

Tema: naujienos | Žymos: , , | 7 komentarai

Lietus pagal užsakymą

rmood31.jpg
Man lietus yra pats tinkamiausias fonas susikaupti ir dirbti ar kurti. Žiemą, žinia, su tuo reikalu prastoka. Todėl Arnio atsiųsta „15 minučių lietaus naršyklėje“ nuoroda pasirodė esanti labai pravarti – nebežinau, kiek kartų spėjau prasukti lietų. Svarbiausia, kad labai patogu – tereikia tik nuorodą išsaugoti, o kai nusibosta – uždarai naršyklės kortelę, ir vėl giedra! (The Presurfer)

Tema: naujienos | Žymos: , , | 9 komentarai

Arijus rašo

Arijus rašoArijus rašo (arijus.info)

RSSkomentarų RSS

Įkurtas: 2009 m. gegužės 6 d.

Pagrindinės temos: muzika, internetas, kasdienybė, kartais netgi ir patarimai.

Autoriaus aprašymas: Nors ir nesu „super internautas“, daug ko apie jį nežinau, bet daugiausia rašau būtent apie internetą – apie įspūdžius bebūnant jame ar atradus kažką naujo. Taip pat, kuriu kažkokią muziką ir ja dalinuosi, kartais netgi parašau, kaip ją kūriau. Tiesa, neretai rašau ir kuo nors pasipiktinęs ar nevisiškai žinodamas ar tiesą kalbu, bet visad vengiu tuščiažodžiavimo. Na, bent jau man taip atrodo.

Tema: internetas, žinynas | Žymos: , , , , | 3 komentarai

Už sijonų kilnojimą

posijonu31.jpg
(brianschulman nuotrauka)

Pikantiškos naujienos: prieš porą dienų „Publicum“ (ryšių su visuomene ir reklamos grupė) įteikė apdovanojimus „Paparazzi 2009“. Panašu, kad jie teikiami žiniasklaidos priemonėms už viską: draugystę, drąsą, sėkmę, gerumą… Šiemetiniai buvo įdomūs tuo, kad vienoje iš nominacijų buvo apdovanoti ir tinklaraščiai (tiesa, žargoniniu „blogerių“ pavadinimu) – „už kitokią tiesą“. Šalia „už sėkmės formulę“ buvo apdovanotas „Olialia“ projektas. Taigi negali sakyti, kad alternatyvių „žinių“ sklaida niekaip neskatinama – pagiria ir už sijonų kilnojimą. Nesvarbu, pusnuogėms gražuolėms ar oficialiajai žiniasklaidai…

Tema: komunikacijos | Žymos: , , , | 5 komentarai

Paulius Rymeikis apie karą prieš piratus ir sveiką protą

Bravo. Paskaitykit. Griežtai, bet teisingai.

Tema: blogai•lt | Žymos: , , , | 46 komentarai

Viešojo naudojimo manifestas

gete28.jpg
(Petra nuotrauka)

„…nesakyk, kad nori duoti. Tiesiog duok…“ (Getė)

Prieš kelias dienas Techdirt perskaičiau apie Viešojo naudojimo (Public Domain) manifestą. Po to dar gavau ir Andriaus laišką, atkreipiantį dėmesį į šį labai įdomų ir svarbų dokumentą.

Pasinėrę į diskusijas apie autorių teises ir jų pažeidimus mes visiškai pametame perspektyvą. Nepagalvojame, kad visi kūriniai bendrame žmonijos istorijos kontekste yra viešojo naudojimo ir jiems netaikoma jokia autorių teisių apsauga. Autorių teisės yra šios normos išimtis, galiojanti laikinai ir skirta užtikrinti galimybę autoriui uždirbti iš kūrybos, atsižvelgiant į dabartinius ekonominius santykius ir darbo atlyginimo specifiką. Kitaip tariant, kaip rašė Victoras Hugo, viskas, ką sukuria žmogus, priklauso visai žmonijai, ir renkantis tarp autoriaus interesų ir visuomenės interesų pirmenybę turi turėti pastarieji.

Išversti visą viešojo naudojimo manifestą man būtų kebloka, todėl pacituosiu tik svarbesnes jo nuostatas. Manifesto svetainėje kaupiami jo vertimai įvairiomis kalbomis – būtų šaunu, jei kas išverstų į lietuvių kalbą ir pateiktų organizatoriams, nors ir be vertimo pasirašiusiųjų sąraše radau lietuviškų pavardžių (sąrašas ne iš karto atnaujinamas pasirašius).

Kokie kūriniai priklauso viešajam naudojimui? 1) autoriniai darbai, kurių teisių galiojimas yra pasibaigęs; 2) esminė visuomeninė informacija (faktai, idėjos, atradimai, procedūros, procesai, sistemos, metodai, koncepcijos, principai ir t.t.), kurios negalima riboti autorių teisėmis; 3) autorių darbai, savanoriškai perduoti viešajam naudojimui; 4) kūriniai, paskirti viešajam naudojimui, kaip autorių ir kitų susijusių teisių išimtys.

Pagrindiniai manifesto principai:

  1. Viešasis naudojimas yra taisyklė, o autorių teisė yra išimtis.
  2. Autorių teisės turi galioti tik tol, kol yra prasmingas kompromisas tarp autoriaus atlygio už įdėtą darbą ir visuomenės intereso skleisti kultūrą ir žinias.
  3. Tai, kas yra viešojo naudojimo, privalo likti viešojo naudojimo.
  4. Skaitmeninę viešojo naudojimo kūrinio kopiją turime teisę naudoti, kopijuoti ar keisti savo nuožiūra.
  5. Sutartys ar techninės priemonės, skirtos apriboti viešojo naudojimo kūrinių prieigą ir naudojimą, negali būti privalomos.

Papildomi principai:

  1. Savanoriškas autorių teisių apsaugos atsisakymas ir tokių kūrinių platinimas turi būti teisiškai galimas.
  2. Būtina aktyviai riboti autorių teisių, sąžiningos panaudos ir mainų teisę, kad būtų išsaugotas balansas tarp autorių teisių ir viešojo intereso.

Taip pat manifeste pateiktos devynios rekomendacijos:

  1. Autorių teisių galiojimą reikia trumpinti.
  2. Kiekvienas autorių teisių apsaugos pakeitimas turi būti svarstomas, atsižvelgiant į galimą jo poveikį viešajam naudojimui.
  3. Jei kilmės šalyje kūrinys yra paskirtas viešojo naudojimo sričiai, jis turi tapti viešojo naudojimo visose šalyse.
  4. Bandymai apgaule savintis viešojo naudojimo kūrinius turi būti baudžiami.
  5. Jokia kita intelektinė teisė negali būti naudojama viešojo naudojimo kūrinių užgrobimui.
  6. Turi būti numatyta aiški procedūra, kaip „kūriniai-našlaičiai“ (be aiškaus leidėjo ar teisių turėtojo, nebeleidžiami ir nebeplatinami) gali tapti prieinamais visuomenei.
  7. Kultūrinio paveldo organizacijos turi imtis viešojo naudojimo kūrinių žymėjimo ir priežiūros.
  8. Neturi likti teisinių kliūčių paskirti kūrinius viešajam naudojimui.
  9. Autorių teisėmis saugomi kūriniai turi būti prieinami asmeniniam nekomerciniam naudojimui, ieškant alternatyvių būdų atlyginti autoriui.

Iškart atsiprašau dėl galimų netikslumų verčiant – dariau tai „bėgte“.

Jei pritariate manifestui, galite jį pasirašyti (reikės patvirtinti el. paštu). Jį pasirašė grupė teisės, intelektinės nuosavybės, visuomenės ir žiniasklaidos tyrimų organizacijų iš JAV, Jungtinės Karalystės, Nyderlandų, Šveicarijos, Italijos, Brazilijos, Slovėnijos, Kroatijos, Lenkijos ir Liuksemburgo bei daugybė privačių asmenų. Pasirašiau ir aš, nes manifestas atitinka mano asmeninį požiūrį tiek į autorinių kūrinių priklausomybę bei naudojimą, tiek ir į informacijos mainus apskritai.

Grįždamas prie Getės citatos pradžioje, ketinu ir savo kūrinių licenciją pakeisti iš „Creative Commons“ į „Public Domain“. Kai tik ją perrašysiu ir patikslinsiu, pakeisiu ir svetainės poraštėje. Naudokitės į sveikatą – aš ne iš tų, kurių mirties reikia sulaukti, kad galėtumėte skaityti, diskutuoti, dalintis ar kritikuoti.

Tema: internetas, komunikacijos | Žymos: , , , , , | 5 komentarai

Kelios mintys apie iPad

ipad27.jpg

Šiandien Apple pristatė jau senokai lauktą planšetinį kompiuterį vardu iPad. Nors visos tarnybos baisiai lūžinėjo, sugebėjau šokinėdamas nuo vienos prie kitos peržiūrėti tekstinį pristatymo reportažą iš Engadget ir CrunchGear.

Kas labiausiai nustebino? Startinė kaina – 500 dolerių už 16 GB modelį su belaidžiu tinklu. Kaina palaipsniui kyla iki 800+, bet net 64 GB modelis su 3G ir Wi-Fi nesiekia 1000 dolerių. Amerikai tokios kainos yra tikrai nedidelės – sakyčiau, kad jos ir mums yra įkandamos, jei tik mokėti yra už ką.

O ar yra už ką? Iš demonstracijų matyti, kad iPad yra daugiafunkcis įrenginys. Jis skirtas ir darbui (turės savo biuro programų rinkinį iWork, išorinę klaviatūrą ir stovą), ir žaidimams, ir filmų žiūrėjimui, ir knygų bei žurnalų skaitymui, ir kūrybai (programos „Brushes“ demonstracija man kol kas pasirodė patraukliausia – nors nemoku piešti, su ja ko gero pabandyčiau), ir interneto naršymui.

Kadangi ne visi vartotojai lygiomis dalimis naudosis visomis funkcijomis, tai kiekvienam teks apsispręsti, kas jam svarbu. Štai preliminari mano lentelė:

  • Žaidimai – 5% (per senas jau, nors…)
  • Audio/video – 5% (užtenka YouTube klipų)
  • Skaitymas – 40%
  • Darbas – 10% (turiu geresnius įrankius, iPad neturi daugiaveiksmiškumo)
  • Kūryba – 10% (nes profesionaliai nieko nedarysiu)
  • Internetas – 30%

Trumpai galiu paaiškinti didžiausias dalis. Turiu kišenėje iPhone, bet tenka pripažinti, kad jo naršyklė, nors ir patogiausia iš visų telefonų, vis dėlto nėra tokia patogi vien dėl ekrano dydžio. Nuolat pritraukinėti skiltis ar nuotraukas, stumdyti vaizdą ekrane ilgainiui pabosta. iPad jau būtų visavertė mobili naršyklė, patogesnė už mano MacBook Pro, nes jai nereikia atlenkti klaviatūros, galima pasidėti ant kelių ar laikyti rankose. Bet kur aš su iPad naršyčiau? Namie turiu iMac, į darbą nusinešu MBP. Lieka transportas. Ar man ten būtinas naršymas? Kažin. Veikiausiai pasitenkinčiau iPhone, nes jis ne taip krenta į akis ir kviečia duoti į galvą…

Tai lieka skaitymas. Dabar skaitymui naudoju Sony Reader (kuris pakenčiamai rodo nespalvotą tekstą visą savaitę ar dvi tarp pakrovimų), iPhone (kai nenoriu nešiotis kuprinės) ir kompiuterį (kai skaitau į kitų įrenginių ekranus netelpančius PDF failus ar National Geographic archyvą).

Ar iPad galėtų tapti pagrindine mano skaitykle? Galėtų. Net jei iš iBook parduotuvės nieko nepirkčiau, galėčiau naudotis specialiai pritaikytomis (esu tikras, kad netrukus tokios bus) Stanza ir eReader programomis. Knygos dydžio puslapį tikrai maloniau skaityti, nei mažą jo fragmentą telefono ekrane. 10 valandų iPad energijos resursas reikštų, kad naudojant tik skaitymui po porą valandų kasdien, man įrenginį tereikėtų krauti du kartus per savaitę – pakenčiama.

Vien knygų skaitymui iPad nepasiteisintų. Kam reikalingas spalvotas LED IPS ekranas, jei 90% laiko žiūrėsi į juodas avis baltame lauke? Bet skirtingai nuo kitų, iki šiol naudotų įrenginių iPad žada dar ir periodinės spaudos skaitymą: žurnalų, laikraščių, gal būt ir specialiai pritaikytų svetainių ar tinklaraščių. Čia jau pagrindinis klausimas bus tų prenumeratų kaina. Jei matysiu, kad galiu nuolat skaityti bent 4-5 spalvotus leidinius, tai pigiausias iPad variantas pradeda atrodyti patraukliai. Jei nesugebėsiu prenumeruoti nė vieno – tuomet ne.

Visiškai nedega apsispręsti – ankstyviausi modeliai Lietuvą oficialiai pasieks ne anksčiau kaip po 3 mėnesių. Per tą laiką perskaitysiu daugybę apžvalgų ir realių vartotojų atsiliepimų. Tada ir bus matyti. Ir šiaip – kažkodėl tikėjausi kitokio įrenginio. iPad man šiandien atrodo kaip smarkiai padidintas iPhone su keliomis papildomomis programomis, kurioms prasmės suteikia didesnis ekranas. Gal nuomonė pradės keistis pamačius daugiau specialiai šiam įrenginiui sukurtų programų?

Tema: kompiuteriai | Žymos: , , , , | 81 komentarai

BumpTop – stalčius ant darbastalio

bumptop27.png

Kaip dažnai bekeistum ekrano foną, kartais to negana – imi ir užsimanai ko nors originalesnio. Vakar iš nežinau.lt skaitytojo Petro gavęs nuorodą į BumpTop demonstracinį klipą ėmiau ir parsisiunčiau pabandymui (yra versijos ir Mac, ir Windows). Nors kai kurios funkcijos veikia tik mokamoje Pro versijoje, ir su nemokama pažaisti smagu.

BumpTop yra „pseudotrimatė“ aplinka mūsų darbastaliui. Vaizdas toks, tarsi iš perspektyvos žvelgtume į atidarytą stalčių. Matosi jo dugnas (pagrindinis darbinis plotas) ir trys sienelės, iš kurių funkcionaliausia galinė, nes ant jos galima prisegti nuotraukas ar užrašų lapelius.

Nuo įprasto darbastalio BumpTop skiriasi tuo, kad čia iš tiesų viskas „bumpsi“ – t. y. pažerti objektai išbyra į krūveles, sąveikauja vienas su kitu. Galima dokumentus sudėti į tvarkingas krūveles pagal rūšį, o galima pramogai juos sumesti bet kaip. Gal taip ir nenaudinga, bet užtat įdomiau. Dokumentų ir nuotraukų dydį galima keisti – svarbesnius ar gražesnius padidinti, kitus surūšiuoti kaip pašto ženklus albume.

Tiek to programos funkcionalumo ir tėra – tai labiau žaislas, nei įrankis produktyvumui didinti. Nemokamą versiją išbandyti verta: ji ne itin reikli atminties ir man pasirodė pakankamai stabili. O gal kai kam išties geriau dokumentus susidėlioti būtent taip – vizualiai, kaip ant tikro darbo stalo?

Tema: mac, programos, windows | Žymos: , , , | 3 komentarai