internetas+technologijos

„Jei du apklausos skaičiai skiriasi mažiau nei paklaidos tikimybė, žinių nėra.“ – PhDComics

Šiandien didžiųjų užsienio programų kūrėjų aljansas BSA paskelbė 2008-ųjų metų pasaulinio „piratavimo ataskaitą“. Negalėjau dalyvauti pačiame pristatyme, bet parsisiunčiau ataskaitą panagrinėjimui, nes visuomenei ji pristatyta su radikaliai manipuliatyvia antrašte: „Tolerancija intelektinės nuosavybės vagims stabdo technologijų įmonių steigimą Lietuvoje“ (cituoju iš pranešimo spaudai). Kas tą dalyką sugalvojo, neskelbiama, bet vienaip ar kitaip BSA skaičiai paplito po žiniasklaidos kanalus, todėl verta šiek tiek juos pakomentuoti.

Komentarai būtų keturi:

1. Tyrimo išvados pateiktos su maksimaliai esmę iškreipiančia antrašte.
2. IDC (firmos, atlikusios tyrimą BSA užsakymu) tyrimo metodika kelia labai didelių abejonių.
3. Gautų rezultatų pateikimas menkai atspindi realią programinės įrangos naudojimo situaciją.
4. Eksploatuojama be pagrindo įvesta „pajamų praradimo“ sąvoka ir skaičiai.

Pirma – antraštė. Kaip jums patiktų lygiai ta pati BSA ataskaita, bet pristatyta su antrašte „Lietuvos legalios programinės įrangos naudojimo progresas keturis kartus lenkia JAV ir vidutinius Europos Sąjungos rodiklius!“. Nes tai irgi tiesa – per 5 metus Lietuvos „piratavimo“ lygis, pasak IDC, sumažėjo 4%, o JAV ir ES – tik 1%. Tai irgi būtų manipuliacija, bet ne blogesnė, nei iš piršto laužta „tolerancija“, stabdanti technologijų įmonių steigimą.

Antra – metodai. IDC teigia, kad 54% programinės įrangos Lietuvoje yra nelegali. Neišeina nei pritarti skaičiui, nei neigti, nes patikimų šaltinių nėra. IDC tokių irgi nerado. Kaip tyrėjai nustatė šį skaičių (žr. ataskaitos 17-19 psl.)? Teoriškai, tai labai paprasta: nustatome, kiek programų įdiegta per metus, nustatome, kiek programų dėžučių nupirkta per metus, atimame antrąjį skaičių iš pirmojo ir apskaičiuojam procentą dalindami rezultatą iš visos įdiegtos programinės įrangos.

Paprasta, ar ne? Aš ne šiaip sau paryškinau žodžius iš IDC metodikos aprašymo. Būtent jais remiasi galima tyrimo paklaida, kelis kartus viršijanti metinį rezultato pokytį (dėl to ir iliustraciją rašiniui parinkau būtent tokią).

Iš kur IDC žino, kiek iš viso programinės įrangos įdiegiama? Sako, kad iš programinės įrangos „PC Trackers“ (prisipažinkite, kas tokią kada nors esate naudoję) ir iš apklausų, kurios vykdomos 24-iose pasaulio šalyse, nors statistika pateikiama 105-ioms šalims. Jei apklausos naudojamos tik mažiau nei ketvirtyje šalių, tai kaip IDC sužino, kiek piratų yra likusiose? Ogi ima „panašias“ šalis ir primeta iš akies. Velniškai moksliška. Nežinia, pagal ką tas panašumas nustatomas. Jei pagal gyventojų skaičių, tai mūsų piratinis indeksas gali netyčia būti paveldėtas iš Mauritanijos ir Urugvajaus.

Su pirktomis programomis – lygiai tas pats. Kadangi IDC skaičiuoja dėžutes, tai pagal ją aš esu nulio legalių programų naudotojas. Tikrasis skaičius – per 180. Mano pirktos programos neparduodamos dėžutėse – aš jas perku internete tiesiai iš kūrėjų ar platintojų. Turiu ir kelias dėžutes, bet jos irgi siųstos iš užsienio ir šalies pardavimų statistikoje niekaip neatsispindi. Net jei laikysime, kad aš esu labai netipinis vartotojas, neatsižvelgti į tai, kad dabar dauguma programų perkamos internete (žaidimai iš Steam ir pan.) yra mažų mažiausiai neatsakinga.

Taigi galima spėti, kad tyrimo metodikos parinkimas yra specialiai toks, siekiant pabrėžti tik labai specifinės programinės įrangos paplitimą, o ne atspindėti realią situaciją rinkose. Tą spėjimą dar patvirtina ir trečias punktas…

Trečia – pateikimas. IDC ir BSA visiškai neatsižvelgia ir neskaido gautų duomenų į verslo/organizacijų ir namų vartotojų grupes. Gal taip daroma taupant vietą, bet sumesti į vieną krūvą „piratavimo“ skaičiai skatina daug neteisingų prielaidų, todėl tikrai vertėjo juos pateikti atskirai.

Pavyzdžiui, iš ko susideda tie 54% nelegalios įrangos Lietuvoje? Tarkime, kad iš kokių 10-15% versle ir 80-90% namuose. Neturiu tvirto pagrindo šiems skaičiams, tačiau remiuosi pokalbiais su įmonėmis kuriančiomis ar platinančiomis PĮ – tos, kurios teikia ją išimtinai įmonėms, nusiskundimų nelegaliu vartojimu pastaraisiais metais turi labai nedaug, o tos, kurios, pavyzdžiui, parduoda žaidimus – atvirkščiai.

Kodėl blogai yra sudėti skaičius į vieną krūvą? Dėl to, kad programinės įrangos kūrėjams toks skaičius yra bevertis: jei kuri sandėlių valdymo sistemas ar apskaitos įrangą, tai pusė jos tikrai nebus piratinė, o jei kuri žaidimus, tai naivu tikėtis, kad kas antras lietuvis nusipirks legalią kopiją (kad ir kaip dėl to apmaudu būtų).

Ir būtent dėl šios priežasties BSA pateikta išvada apie „toleranciją piratams“ yra kliedesys. Jokia tolerancija nestabdo sprendimų verslui (Alna, Blue Bridge ir pan.) plėtros, o štai žaidimų kūrėjams taikyti juos vien vietos rinkai būtų savižudybė.

Bet net jei imsime tik pastaruosius, BSA išvada yra bevertė, nes privačiam vartotojui skirti produktai beveik be išimties kuriami tik tarptautinėms rinkoms. Garsi grafikos programa Mac sistemoms Pixelmator mirtų, jei būtų platinama tik Lietuvoje, tačiau pasaulyje ji yra populiari ir perkama. Kodėl piratavimas vienoje šalyje turėtų lemti įtaką technologinių firmų kūrimuisi, jei verslui skirti produktai beveik nekenčia nuo piratavimo, o vartotojui skirti gali naudotis pasaulinės rinkos mastais? Kaip čia sakoma – WTF?!?

Ketvirta – prarastos pajamos. IDC „saugo veidą“ vietomis žodį „losses“ ataskaitoje rašydama kabutėse. Nederėtų to daryti net atsiprašant. Mat šis skaičius itin spekuliatyvus, neparemtas jokia ekonomine logika. Jis gaunamas apytikriai apskaičiuojant įdiegtos programinės įrangos (kurios skaičiavimų netikslumą jau aptarėme) kiekį, dauginant iš šalyje naudojamos legalios programinės įrangos viename kompiuteryje kainos vidurkio ir atimant visas iš programų dėžutėse pardavimo gautas pajamas. Taip, ir vėl tos dėžutės…

Ir ne vien dėžutės problemiškos. Imkime tą vidurkio nustatymą. Pagal IDC metodiką išeina, kad kuo daugiau kompiuteriuose naudojama atvirojo kodo ir nemokamos programinės įrangos, tuo didesni nuostoliai iš „piratinių“ programų kopijų. Juk į „pliusą“ nuliai kaupiasi, o į „minusą“ – stambios sumos.

Pernai ar užpernai atradau, kad įsigijus kompiuterį su legalia Windows versija, visiškai įmanoma naudotis juo namuose be nelegalios programinės įrangos nieko nemokant (išskyrus, žinoma, žaidimus). Kasdien naudojamos naršyklės, grafikos ir bendravimo programos turi nemokamas versijas. Netgi antivirusinių galima rasti nemokamų.

Bet jei aš ir jūs stengsimės būtent taip naudotis kompiuteriais, tai kokio nors vaikigalio kompiuteryje rastas nelegalus Photoshop mūsų statistiką nuskriaus kelis kartus labiau, nei tokioje pačioje grupėje JAV, kur vietoje nemokamų programų bus naudojamos komercinės.

Aš jau nekalbu apie tai, kad tos „negautos pajamos“ visiškai nediferencijuojamos. Tas atvejis su Photoshop, pavyzdžiui, visiškai nėra prarastos pajamos. O štai trys-keturi nelegalūs žaidimai – jau yra, nes tiek tikrai per metus galima nupirkti. Tačiau vėl gi – jei tų žaidimų aptikta 100, tai tik kelis jų galėtume laikyti neparduotais dėl piratavimo. Na, bet apie tai jau diskutuota – nėra prasmės plėstis.

Išvada. Kyla klausimas, ar turi IDC-BSA skaičiai nors kam prasmės, jei jie tokie netikslūs ir taip keistai pateikti? Neliečiant netikslumų, vienintelė firma, kuriai aktualūs tie 54% yra Microsoft – mat ji parduoda produktus ir verslui, ir namų vartotojams. Žinoma, net Microsoft atveju tie procentai yra netikslūs, nes juose menkai ar net išvis neatsispindi alternatyvių OS naudojimas ir to naudojimo pokyčiai (abejoju, ar BSA renka skaičius iš Linux bendruomenės). Tačiau tai bent jau paaiškina, kodėl su tokia antrašte pateikiami BSA duomenys – tai ne pirmas kartas, kai statistika pateikiama „kas gerai Microsoft, tas gerai Lietuvos verslui“ kontekste. Šitaip pateikti skaičiai padeda prastumti norimus įstatymus. Jei tūlas parlamento narys dar gali suabejoti, ar jis privalo perrašyti įstatymus pagal vienos JAV firmos norus, tai dėl Lietuvos pažangos technologijų srityje jis gali padaryti gerokai daugiau. O štai pažiūrėjus iš arčiau, matyti, kad skaičiai sako visiškai ką kita…