Nežinau geresnės… už Safari

safari21.png

Vietoje įžangos

Nežinau.lt turi tokį puslapį, kuris vadinasi „Nežinau geresnio…“. Jis dažnai lankomas, bet neatnaujintas jau gal du metus. Buvau sumanęs jį nuoširdžioms asmeninėms programų ir interneto tarnybų rekomendacijoms su nuoroda į jas aprašančius straipsnius. Viskas tik tai, ką naudoju pats su aiškiomis priežastimis, argumentais ir alternatyvomis, jei tie argumentai neįtikina.

Peržiūrinėdamas svetainės statistiką pamaniau, kad reikia būtinai tą puslapį atnaujinti. O kad rekomendacijos būtų kiek platesnės ir objektyvesnės, pakviečiau prisijungti ir kolegas. Aš ketinu rašyti apie Mac programas, Karolis pažadėjo pagelbėti su Linux, o Povilas – su Windows programomis. Žinoma, čia tik tie, kuriuos aš pabaksnosiu retkarčiais, kad nepamirštų – prie projekto gali prisijungti visi, kas tik nori.

Planas toks: kiekviena savaitė yra skirta tam tikros rūšies programoms. Šią savaitę pradedame nuo naršyklių, o paskui pratęsim apie grafiką, muziką, darbų planavimą, sistemos priežiūrą ir t.t. Savaitės tema parašyti rašiniai bus apibendrinti „Nežinau geresnio…“ puslapyje. Visi, kuriuos rasiu, ne vien mano, Karolio ir Povilo. Tokiu būdu ir rekomendacijas skaitytojams atnaujinsime, ir patys pasidalinsime savo patirtimi.

Safari 4.0 (Mac) – už spartą ir paprastumą

Kodėl? Safari yra standartinė MacOS X naršyklė, kaip Internet Explorer Windows aplinkoje, todėl dauguma Mac vartotojų ją ir naudoja. Per šiuos metus išbandžiau visas naršykles Mac kompiuteriams, kokias tik sugebėjau rasti, tačiau galiausiai vėl grįžau ir pasilikau su Safari. Na, bent jau pagrindiniam kasdieniam naršymui. Pagrindiniai motyvai – sparta, paprastumas ir gera integracija su OS bei kitomis programomis (tempiami adresai, teksto blokai ir t.t.).

Safari sąsaja labai kukli – jei išjungsime adresyno juostelę, tai lange liksime beveik tik su interneto turiniu. Man tai yra privalumas: papildomi mygtukai, šoninės skiltys, įrankinės ir kiti priedai labiau blaško, nei duoda kasdienės naudos. Safari naudojamas WebKit variklis yra vienas sparčiausių, jei ne sparčiausias rinkoje. Be to, ir jo suderinamumas nešlubuoja: korektiškai matau ir galiu naudotis visomis man reikalingomis interneto tarnybomis. Norėdamas palikti sau „pliką naršymą“ aš nesinaudoju nei Safari adresynu, nei RSS skaitymo galimybe, nes tam yra geresnių programų.

Nors Safari turi įvairių įskiepių, naudojuosi tik vienu, 1Password, kuris man padeda prisiminti slaptažodžius ir kitus prisijungimo duomenis. Tiesa, Safari, kaip ir kitos naršyklės. gali įsiminti prisijungimo duomenis, bet tai nėra pats saugiausias sprendimas. Per MobileMe tarnybą mano Safari adresynas yra sinchronizuojamas su nešiojamuoju kompiuteriu ir telefonu – tai dar vienas svarbus privalumas, dėl kurio naudoju Safari.

Vienintelis dalykas, kurio man trūktų – integruotas su paieška adreso laukelis. Naršyklė nesusivokia, kad į adresą įrašytas žodis, netinkamas kaip URL, yra vartotojo prašymas atlikti paiešką, ir tai kartais (kai pamirštu paspausti Cmd+Alt+F) nuvilia. Google Chrome universalusis laukelis būtų daug patogiau.

O jei ne? Suprantu, kad Safari minimalizmas – ne kiekvienam. O gal kaip tik – yra norinčių dar didesnio vaizdinio asketizmo? Kai man norisi maksimalaus stabilumo (kiekviena kortelė – atskiras procesas) ir švaros, aš naudoju Stainless. Stainless buvo įkvėptas Google Chrome, tačiau dabar tai visai nesusijusi naršyklė. Google Chrome irgi galima naudoti (nors ir labai pavėlavusią į Mac pasaulį), tačiau ankstyvoji jos versija yra labai nesuderinta su pačia MacOS X: keistai atrodo kortelės, adresas nenutempiamas iš adreso laukelio, nėra RSS aptikimo ir dar daug skylių.

O kaip gi Firefox? Nors Firefox pelnė žmonių simpatijas dėl universalumo ir priedų įvairovės, man tai ilgainiui tapo kliūtimi ja džiaugtis. Perkrauta įskiepiais Firefox dar iki pirmo tinklalapio atidarymo užima tiek atminties, kiek Safari ar Stainless su tuzinu atvirų svetainių. Tačiau norinčiam viską turėti viename ko gero yra pasirinkimas tik tarp Firefox ir Opera

Posted in mac, programos | Tagged , , , | Comments closed

Knygų skaityklės: antroji banga

cooler19.jpg

Skaitmeninės knygos po truputėlį skinasi kelią į priekį, tačiau vis dar kenčia nuo naujo formato sindromo: skaityklių beveik nėra, todėl neleidžiamos ir knygos – knygų nėra, todėl ir skaitykles sunku parduoti. Ir vis dėlto – patys smalsiausi ir nekantriausi jau sulaukė antrosios elektroninių skaityklių bangos. Pirmoji – ankstyvieji Sony Reader ir Kindle modeliai plačiai nepaplito dėl didelių kainų ir keblaus įsigijimo: jas buvo privalu pirkti užsienyje, nes Lietuvoje niekas neprekiavo.

Dabar gi galima įsigyti ir Kindle (tiesiai iš Amazon), ir Hanlin skaityklę, ir visai netrukus – dar dvi naujas mūsų rinkoje skaitykles: Cool-er ir Bookeen Cybook Opus. Pastarasias dvi skaitykles galėjau išbandyti gyvai, tad trumpai pasidalinsiu įspūdžiais.

COOL-ER

COOL-ER (nuo „Cool Electronic Reader“) išskirtiniai bruožai – didelis 6 colių ekranas ir korpuso spalvų pasirinkimas. E-rašalo ekranas – įprastinis antrosios kartos su 8 pilkos spalvos pustoniais ir 170 taškų colyje tankiu. Pats aparatėlis taip pat nemažas – apytikriai knygos minkštais viršeliais dydžio, tik plonesnis (18 x 12 x 1 cm). Jis labai lengvas ir dėl to lengvumo atrodo mažumėlę „nerimtas“, bet skaitymui tai įtakos neturi.

Skaityklė turi 1 GB vidinės atminties, kurią galima išplėsti su SD kortele. Jos ekranas nėra jautrus lietimui ir neturi pašvietimo (kol kas e-skaityklėse tokie dalykai yra privalumai) – aparatas valdomas krypties mygtukais ir keturiais mygtukais korpuso šone.

Kadangi Cool-er neturi belaidžio ryšio priemonių, tai knygos yra įkeliamos per USB. Cool-er skaito PDF, ePub, FB2, RTF, paprasto teksto, HTML, PRC (bet ne PDB) formatus, gali atidaryti JPG vaizdo failus ar groti muziką iš MP3 failų. Knygų formatai iš esmės yra nesvarbūs, nes su nemokama Calibre programa bet kurį formatą galima paversti į tinkamą jūsų skaityklei.

Pakrauto Cool-er elemento pakanka 8000 puslapių atvertimų: maždaug 15-20 knygų iki kito pasimatymo su elektros laidu.

Kadangi šioje skaityklėje buvo pora lietuviškų knygų, perleidau jos bandymą kitiems namiškiams. Jų pastabos:

  • E-knyga yra patogi, nes lengva. Galima nešiotis rankinėje ir skaityti autobuse, traukinyje, laukiant poliklinikoje ir pan.
  • Tai, kad kelios knygos yra „vienoje“ yra didelis privalumas: gali pasirinkti skaitinį pagal nuotaiką.
  • Keičiamas šrifto dydis yra labai svarbus privalumas senyvo amžiaus žmonėms ar žmonėms su silpnu regėjimu. Raides galima pasididinti tiek, kad skaitysis ir be akinių skaitymui, o tai labai svarbu mieste/transporte.
  • Cool-er valdymą reikia tobulinti. Mygtukus verta pažymėti aiškiau, o krypties „diską“ geriau pakeisti atskirais mygtukais, nes netyčia paspaudęs šiek tiek ne taip, gali vietoje 89-to puslapio atsidurti pirmajame ar paskutiniame.
  • Aparatas atrodo trapus, būtų gerai, kad turėtų kokį nors dėklą.
  • Pirmą kartą įjungus OS kraunasi ilgai, nors paskui, pažadinta „iš miego“ skaityklė veikia pakankamai sparčiai.
  • Ekrano mirktelėjimas verčiant puslapius visiškai netrukdo, nors kai kuriems gali tekti prie jo įprasti.

Bookeen Cybook Opus

bookeen19.jpg

Opus yra kompaktiškas skaityklės variantas. Jo ekranas yra visu coliu mažesnis, tad ir pats aparatas telpa į lietpalčio ar striukės kišenę (15 x 11 x 1 cm). E-rašalo ekranas teskiria 4 pilkos spalvos pustonius, tačiau yra labai didelės, 200 taškų colyje gebos. Skaityklė turi 1 GB atmintinę, plečiamą microSD kortele. Pagrindinis Opus išskirtinis bruožas – automatinis teksto pasukimas pagal skaityklės poziciją: jei ją rankoje pasukate horizontaliai, taip pat pasisuka ir tekstas, ir meniu. Be to, Opus turi dailų odinį skaityklės dėklą, kuris labai pravers nešiojantis skaityklę kuprinėje ar rankinėje.

Cybook Opus failų sistema remiasi aplankais. Dėl to kartais sunku susigaudyti, kiek gi skaityklėje iš viso yra knygų, bet užtat navigacija yra suprantamesnė naujokui – juk į aplankus failus ir kompiuteryje dėliojame.

Skaityklė yra dar lengvesnė už Cool-er (vos 150 g) – net vaiko ranka nepavargs ir po ilgesnio skaitymo. Teksto kontrastas yra labai geras, dydis nesunkiai pakeičiamas pasirinkus norimą iš meniu.

Nors nešiojamas Opus formatas atrodo patrauklesnis, jei knygų šrifto dydis yra nemažas, tai gali tekti gerokai dažniau versti puslapius – į mažesnį ekraną ir teksto mažiau telpa. Tai nebūtų svarbu, jei Opus puslapių vartymo mygtukai būtų kiek minkštesni. Suprantama, kad inžinieriai nenorėjo, kad puslapiai atsiverstų netyčia (visų mano bandytų skaityklių puslapių mygtukai spaudžiasi kietokai), bet Opus mygtukų „kietumo“ įspūdį sustiprina ir siaura jų forma.

Per anksti ar laiku?

Abiem šiais aparatais netrukus bus pradėta prekiauti Lietuvoje (papildysiu apžvalgą, kai galėsiu nurodyti kur ir kaip), tačiau jie dar nebus pigūs – Cool-er užsienyje kainuoja 225 €, o Opus – 196 €. Be 700-800 litų tokiam pirkiniui neišsiversime ir Lietuvoje. Jei kitais metais padaugės e-rašalo ekranų pardavėjų, gal ir kainos pradės kristi, nes kol kas PVI vos spėja aptarnauti dabartinį poreikį – kur jau čia mažinsi kainas…

Taigi skaityklė tebėra pirkinys entuziastams, labiau pasiturintiems žmonėms, na, ir puiki dovana įmonės vadovui, kuris, regis, viską jau turi – ypač jei nupirksite ir kelias vadybos ar finansų e-knygas.

Manęs ir dabartinės skaityklių kainos negąsdina. Šis pirkinys yra ilgam – tarnaus gal 5, o gal ir 10 metų. Per tiek laiko išdėliojus kainą, ji nebėra neįkandama. Nors ateityje bus ir spalvotų ekranų, ir jautrių lietimui, knygų skaitymui jie nėra svarbūs, nebent iliustruotų žurnalų.

Nedrįsčiau spėti, kiek šios „bangos“ skaityklių bus parduota Lietuvoje, bet tikiuosi, kad jų bus pakankamai, kad knygų atsirastų ne vien skaitantiems anglų ar rusų kalbomis…

Posted in testai | Tagged , , , | Comments closed

Apple produkcijos naujienos

oneperl06.pngApple produkcijos naujienos (www.iblog.lt)

RSS

Įkurtas: 2009 m. gruodžio 15 d.

Pagrindinės temos: Apple naujienos , iPod naujienos , iPhone naujienos, Mac naujienos, apžvalgos.

Autoriaus aprašymas: Tinklaraštis skirtas skelbti naujienas apie Apple produkciją. Kadangi pats naudoju iPhone, man yra tai įdomu. Nors ir nauja dar svetainė, bet turi didelę ateitį. :) Apsilankykite ir užsiprenumeruokite.

Posted in žinynas | Tagged , , , , | Comments closed

„Įsikūnijimas“ ir 3D televizorių ateitis

avatar18.jpg
(iliustracija iš dvice)

Man, kaip visai atsilikusiam televizorinėse technologijose, pastaruoju metu pasitaikė jau antra proga jas pasivyti – neseniai bandžiau skaitmeninę Gala TV, o vakar vėlai vakare Panasonic pakvietė į fimo „Įsikūnijimas“ („Avatar“) peržiūrą. Su Panasonic filmas susijęs tiek tuo, kad jam filmuoti buvo naudojamos specialios 3D vaizdo kameros, tiek ir žinia, kad kitais metais firma ir Lietuvoje pradės prekiauti televizoriais, rodančiais trimatį vaizdą. Tas vaizdas, kaip ir iMax kine, plika akimi nematomas (jam reikia specialių akinių), bet trimačio vaizdo technologijos pramogoms visada yra įdomios.

Apie filmą

„Įsikūnijimas“ tiek išreklamuotas, kad nebeturiu ir ką pridurti. Prieš filmą žiūrėti anonsai videoportaluose neatrodė labai įspūdingi, tačiau dideliame kino ekrane viskas atrodo gerokai stipriau. Kaip ir galima buvo laukti, visa filmo esmė – efektai ir animatronika (3D sumodeliuoti gyvūnai). Siužetas, kaip pastebėjo Callia, yra naiviai neoriginalus, dialogai – tipiniai, heroizmo daug, o humoro – nulis. Pramoga, o ji išties nemenka, gaunasi iš veiksmo, dekoracijų ir trimačio vaizdo bei animacijos.

Man didžiausią įspūdį paliko Pandoros planetos (joje vyksta filmo veiksmas) gyvūnija: skraidantys drakonai, arkliai su bumerangu vietoje galvos, prėšrūs į šunis panašūs padarai, susidedantys tik iš raumenų ir dantų. Visi jie atrodo labai tikroviškai – nebeliko to judesių kapotumo ir nenatūraliai staigių posūkių, kurie gadindavo ankstyvos trimatės animacijos realumo pojūtį.

Apie 3D

Kadangi kino teatre lankausi nedaug dažniau, nei žiūriu TV, tai „Įsikūnijimas“ buvo pirmasis matytas „trimatis“ filmas. Man, akiniuotam, tokius filmus nepatogu žiūrėti – 3D akiniai telpa ir ant įprastinių, tačiau bendras naštos svoris taip prislegia nosį, kad kelis kartus per 2,5 valandos trukusį filmą teko juos nusiimti ir pamasažuoti uostomąją.

Vaizdas pro akinius gerokai slopina spalvų ryškumą. Tai nekliūna, kai žiūri filmą apie fantastinį pasaulį, kurio spalvos vis tiek nežemiškos, bet sunku pasakyti, kaip natūraliai žiūrėtųsi „žemiški“ vaizdai.

Nustebau, kad 3D efektas nebūtinas maždaug dviems trečdaliams filmo. Tik scenos, kuriose yra matomi ir labai artimi, ir nutolę objektai kartu, leidžia pajusti trimačio vaizdo privalumus. Tačiau ir iš šių scenų dalis yra sugadinta neapdairiai prie kameros priartėjusių žmonių ar objektų – ekrano kraštuose jie tiesiog susilieja į neryškią masę. Dvice rašo, kad labiausiai 3D jaučiamas „pirmojo skrydžio“, hologramų ir paskutinio mūšio scenose. Su paskutinio mūšio įspūdžiu esu linkęs sutikti: erdvinis pojūtis jo metu yra tikrai stiprus ir įspūdingas.

Beje, stipriausias 3D efektas vakarykščio seanso metu buvo visai ne filme „Įsikūnijimas“, o kito filmo, „Alisa stebuklų šalyje“ anonse – bauginanti Češyro katino šypsena nusidriekė iš ekrano į salę beveik per pusę jos erdvės.

Apie DRM

Ir taip vėlokai (22 val.) suplanuotas kino seansas prasidėjo pusvalandžiu vėliau dėl techninių kliūčių. Iš pradžių girdėjome kino anonsų garsą be vaizdo. Po to, po kokių 15 minučių pertraukos – pamatėme ekrane sudarkytą pažado „To jūs dar nematėte“ vaizdą (palydėtą pilnutėlės salės juoko) ir dar po tokios pačios pauzės – patį filmą. Tik šiandien perskaičiau, kad tai galėjo būti susiję su demonstraciniams diskams taikytais DRM užraktais. Jei taip, tai įdomu, kaip jausis Forum Cinemas ir kiti aktyvūs užraktų rėmėjai atsidūrę nepelnytai baudžiamų vartotojų vietoje – ypač jei retkarčiais teks nutraukti seansus ir grąžinti pinigus už bilietus vien dėl nesuveikusių DRM mechanizmų.

Apie televizorius

Prieš seansą Panasonic atstovas Tomas Janušauskas trumpai pasakojo apie būsimus (na, jie jau realūs – buvo pristatyti IFA parodoje) 3D televizorius. Jie bus plazminiai, didelės įstrižainės (50 colių) ir, atitinkamai, nepigūs, nors pati 3D technologija prie televizoriaus kainos daug neturėtų pridėti.

Kartu su televizoriumi pirkėjai gaus 5 poras akinių, kurių elementai bus pakraunami (tikriausiai per USB). Man tokia atsipalaidavimo forma kelia abejonių, ypač pamačius šalia kino teatre su akiniais sėdinčius žmonės, bet jei rezultatas bus vertas, tai prie visko priprasime. Jei 3D TV žiūri vienas, tai galima išsiversti ir be akinių, bet turi sėdėti tiesiai priešais vaizdo centrą.

Turiu nueiti dar į kelis trimačius filmus, kad apsispręsčiau ar trimatės televizijos pramoga yra verta investicijos. Gal tai aktualiau šeimoms su vaikais, kuriems tokie efektai daro didesnį įspūdį? Aš gi įsiprašyčiau retkarčiais į svečius…

Posted in miestas, savaitgalis | Tagged , , , , , | Comments closed

Nokia N900 – taip, tai kompiuteris

n900ph17.jpg

Kai Nokia dalį savo išmaniųjų telefonų vadina mobiliaisiais kompiuteriais, tai nėra vien rinkodaros triukas – šie įrenginiai išties labiau primena mažus kompiuteriukus, nei mums įprastus telefonus, kuriuose skambinimo funkcija visada yra pagrindinė ir svarbiausia. Nokia N900, žinoma, gali skambinti. Bet telefono beveik nesimato (jis yra programų ekrane, pirmas iš kairės antrojoje piktogramų eilutėje).

Tačiau Nokia N900 turi tiek įdomių tyrinėjimui dalykų, kad apie telefono funkciją išvis galima pamiršti. Visų pirma, jis turi naują operacinę sistemą Maemo 5. Ji ne tik leidžia aparatui vienu metu naudoti kelias programas, bet ir atrodo šauniai. Pradiniame rinkinyje yra 32 programos dviejuose ekranuose, papildomų galima parsisiųsti iš Ovi parduotuvės. Maemo turi keturias erdves atviroms programoms, kuriose horizontaliai išsidėsto atidarytų programų langų miniatiūros. Iš vienos programos į kitą galima patekti slenkant ekrano vaizdą į šonus arba grįžtant į tas programų erdves ir pasirenkant kitą langelį. Įžanginis N900 vaizdo klipas parodo pagrindinius navigacijos principus, neįprasčiausias kurių yra „grįžimas atgal“ – tam reikia paspausti tuščią ekrano plotą.

Įgudus Maemo navigacija yra nesudėtinga ir greitai įvaldoma, tačiau jai labai padėtų jautresnis ekranas. N900, kaip dauguma Nokia išmaniųjų telefonų, naudoja resistive tipo liečiamą ekraną, kuris reaguoja į paspaudimo stiprumą, o ne į elektrinį kontaktą tarp piršto ir paviršiaus. Todėl bandymai valdyti N900 pirštais nebuvo sėkmingi – išgelbėjo aparato korpuse paslėpta speciali navigacinė plunksnelė.

Teigiami įspūdžiai. Pirmiausiai – galia. N900 naudoja ARM Cortex procesorių ir turi 1 GB darbinės atmintinės (iš viso 32 GB, plečiamus SD kortele iki 48 GB). Tiek galios visiškai pakanka kelių programų veikimui vienu metu: galite atidaryti RSS skaityklę, plepėti Twitter, naudoti naršyklę ir, tarkime, groti muziką vienu metu be jokių trikdžių. Ne viską nedideliame įrenginyje verta daryti vienu metu, tačiau atviros programos ekrane pasikeičia daug sparčiau, nei tuo atveju, kai kiekvieną jų tektų uždaryti ir paleisti kitą.

3,5 colio įstrižainės 800×480 taškų ekranas yra labai ryškus ir kokybiškas. Nuotraukų ar vaizdo įrašų peržiūra jame yra vienas malonumas. Ekranas nepraranda ryškumo, žiūrint į jį kampu, todėl net ir grupė žmonių prie jo gali dalintis vienu vaizdu.

Maemo žemėlapių programa vietos aptikimui ir navigacijos funkcijoms naudoja A-GPS, t.y. GSM signalo informaciją, tačiau ji yra stebėtinai tiksli – mano kambario paklaida tesiekė vos 10 metrų. O ir pačių žemėlapių kokybė tiesiog stulbina: jei Google Maps žemėlapio režime parodo tik gatves, tai Nokia – ne tik gatves ir namus, bet ir pėsčiųjų takelius per kiemą! Tai mane, pripratusį prie Google žemėlapių, taip pribloškė, kad panūdau įsigyti kokį nors aparatą su Nokia žemėlapiais vien dėl to preciziškumo ir informacijos.

Labai gerą įspūdį padarė ir 5 Mpix fotoaparatas su Zeiss objektyvu (2548×1938 taškų), galintis filmuoti plataus VGA (848×480) vaizdą 25 kardų per sekundę tankiu. Jo blykstė su dviem LED lemputėmis labiau nutolusių objektų neapšvies, tačiau dienos metu fotoaparatas beveik nenusileidžia skaitmeninėms „muilinėms“.

Abejonės. Nepaisant visų privalumų, Nokia N900 yra tinkamas santykinai siaurai entuziastų nišai, kuriems jo galia ir programų galimybės yra daug svarbesnės už naudojimo komfortą. N900 yra storas (vos ne dvigubai storesnis už iPhone), sunkus, su išstumiama klaviatūra, kurios mygtukai yra per smulkūs patogiam rašymui. Menkas ekrano jautrumas beveik atima galimybę valdyti aparatą be plunksnelės. Maemo naršyklė vaizdą rodo nepaprastai ryškiai, bet vėl gi – jos valdymas be plunksnelės yra labai keblus.

N900 neturi ir klasikinio Nokia privalumo – ilgo akumuliatoriaus resurso. Aktyviai naudojantys šį aparatą turės priprasti krauti jį bent kartą per dieną, o kai kada – ir du kartus. Taip yra ne dėl to, kad Nokia pradėjo naudoti prastesnius akumuliatorius – tiesiog stiprus procesorius ir didelis ekranas reikalauja itin daug energijos…

Nokia N900 kaina (apie 2100 Lt) yra įprastinė tokio tipo įrenginiams, bet, žinoma, atbaidanti naujokus, niekada neišleidusius telefonui daugiau kaip kelis šimtus litų. Jei žmonės ieško pirmiausiai telefono, tai į N900 pusę nėra ko ir žiūrėti, tačiau norintiems galios, universalumo ir funkcijų jis yra tinkamas, jei ne labai geidžiamas.

Plačiau paplisti galėtų šiek tiek lengvesnė (visomis prasmėmis) versija su jautresniu ekranu. Po pirmos pažinties su Maemo 5 turiu pripažinti, kad ši OS yra ne mažiau patogi už Android ar Blackberry OS, o gal dar ir dailesnė. Jei tai yra tikroji Symbian pamaina, tai Nokia telefonų ir mobiliųjų kompiuterių ateitis atrodo labai šviesi ir perspektyvi.

Šiandien savo telefono į dar N900 nekeisčiau, bet žemėlapius tai labai norėtųsi pagrobti…

Posted in testai | Tagged , , , , | Comments closed

eBay tarptautinėms rinkoms

ebaylit17.png
eBay aukcionai ir parduotuvės, nepaisant nemenko populiarumo Lietuvoje, buvo labai klaidūs: kadangi neturėjome varianto Lietuvai, teko nuolat rinktis, prie kurios versijos jungtis: JAV, Jungtinės Karalystės, o gal Lenkijos ar kurios kitos? Šįryt gavau laišką apie naują „tarptautinę eBay rinką“. Joje prekės atrenkamos pagal tai, ar pardavėjai siunčia jas į pasirinktą šalį. Pabandęs paiešką, radau labai daug prekių tolimose šalyse su brangiu siuntimu, bet bent jau patogu tai, kad nebereikia sukti galvos, ar prekės siunčiamos į Lietuvą.

Posted in naujienos | Tagged , | Comments closed

Atsarginė Google Docs kopija

Nors apie Google naujienas galima rašyti daug ir kasdien, naudingiausi dalykai kartais sulaukia mažai dėmesio, užgožiami naujienų apie telefonus ir naujas tarnybas. Vienas tokių mažų, bet naudingų perliukų yra neseniai atsiradusi galimybė parsisiųsti visą Google Docs talpinamą informaciją viename ZIP faile.

Posted in naujienos | Tagged , , | Comments closed

Mikrobangė su YouTube

Kažkas pastebėjo, kad prie mikrobangų krosnelės praleidžiamas laikas yra maždaug lygus vieno muzikinio klipo trukmei. Tai per trumpas laikas užsiimti kuo nors kitu, tad šildydami maistą, dažniausiai tiesiog spoksome į besisukančią lėkštę. CastOven tą vaizdą žada pakeisti muzikiniu video iš YouTube.

Posted in naujienos | Tagged , , | Comments closed

Apie žiūrėjimą į priekį

bokstas14.jpg
(Let Ideas Compete nuotrauka)

Kiekvienas, susijęs su technologijomis, praktiškai kasdien turi įrodinėti, kad ateitis tikrai atsitinka. Tai sunkus ir nedėkingas darbas kaip tik dėl to, kad įrodinėjamas dalykas yra akivaizdus. Žmonių atmintis yra pernelyg trumpa, o suvokiamas laiko kontekstas pernelyg siauras, kad jie matytų save, tarkime, prieš dešimt metų toje pačioje vietoje ir ieškotų „10 skirtumų“. Be laiko tėkmės ir pokyčių stebėjimo ir suvokimo atsiranda inercija. Nepameni, ką veikei internete, kai nebuvo portalų? Vadinasi jie buvo ir bus tokie, kokie yra, visada. Pamiršai salotinės spalvos latvių gamybos laidinį telefoną su sukamu numerio ratuku? Vadinasi tavo Nokia yra amžina ir nesenstanti. Kuo mažiau atsimeni, tuo trumpesnis ir tavo žvilgsnis į priekį.

O kur dar psichologinės „gyvenimo dabar“ priežastys? Amžinos jaunystės ir nemirtingumo godos? Kiekvienas naujas išradimas ir dalykas, kuris pakeičia įprastą ir mėgiamą, yra priminimas apie laiko tėkmę, o vadinasi – ir apie neišvengiamą gyvenimo pabaigą. Popierinė knyga amžina? Pelės ratukas nepakeičiamas? Tai jūsų baimė kalba. Mirties baimė. Juk ne veltui naujovėms labiausiai priešinasi senyvo amžiaus žmonės.

Bijo į priekį žiūrėti ir žmonės, ir verslas, ir organizacijos, ir ištisos valstybės. Tiesa, ne visos vienodai bailios. Kai pavydime kurioms nors šalims technologinės pažangos ir gerbūvio, pavydime jiems drąsos žvelgti į priekį, o ne intelekto, kurio statistiškai vienam žmogiškajam vienetui atseikėta maždaug po lygiai.

Šiandien štai TeliaSonera paskelbė tapusi pirmąja pasaulyje mobiliojo ryšio operatore, teikiančia 4G paslaugas. Manote, Stokholme ar Osle trūksta interneto spartos, ar 3G ryšio aprėptis netenkina? Ne, šimts perkūnų! – ten žmonės žiūri į priekį. Ir net svarsto galimybes pradėti plėtrą Baltijos šalyse. Kad ir ne ryt, bet tai žvilgsnis į ateitį. Galite įsivaizduoti gyvenimą, kuomet turite 20-80 Mb/s spartą bet kur, kur esate jūs ir jūsų kompiuteris ar mobilusis įrenginys? Ką jūs tuomet veiksite? Rinksite naršyklės eilutėje „vė-vė-vė-ma-no-por-ta-las-el-tė“? Nejuokinkit.

Trys užmušantys dalykai, diskutuojant apie ateities technologijas ir sprendimus:

  1. Kiek žmonių šiandien ja naudojasi?
  2. Pirmiesiems pradėti labai brangu.
  3. Žmonės per durni tai suprasti.

Ar reikia į juos atsakyti? Jums tikriausiai nereikia, bet atsakysiu pats sau – kaip paruoštuką tolesnėms diskusijoms, nes žinau, kad jų bus.

  1. Šiandien ja naudojasi tie, kas sugebėjo naujose, tik gimstančiose technologijose rasti naudos. Jie drąsiausi, jie pirmi, su jais reikia šnekėtis. Klausti, kaip jie jaučiasi, kuo džiaugiasi, kas jiems atrodo svarbu. Žinoma, šiandien jų gal 10%, gal 5%, o gal nė procento nėra, bet jie kaip tik dėl to ir yra svarbūs.
  2. Nebūti pirmiesiems yra daug kartų brangiau. Iš pradžių lauki, kol išplis technologija, po to lauki, kol pakankamai atsiras išmanančių ją specialistų, kad prisirinktų grupė ir tavo firmoje. O kai visko pagaliau sulauki, tai pamatai, kad rinką jau spėjo pasidalinti. Kad gali užimti joje kokią nors nišą tik tada, kai sumerki 2/3 biudžeto į reklamą ir rinkodarą. Ir vis tiek lieki su atsilikėlio etikete. Žinote, ko labiausiai bijo Google, bene pačios inovatyviausios pasaulyje bendrovės, vadovai? Kad juos kas nors pralenks
  3. Ir ką? Negali gi tiesiai pasakyti „nespręskite pagal save“… Juo labiau, kad tai būtų neteisinga – nėra „per durnų“ suprasti, yra tik bijantys. Tie, kurie nebrenda į vandenį, kol aname krante nepamato bent pusės jau persikėlusių. Na, arba tie, kurie įbrenda vien iš baimės likti vieni šiame krante.

Žinoma, technologijos yra pavojingas dalykas. Istorija sėte nusėta įvairiausiais nepasiteisinusiais išradimais, nevykusiais eksperimentais ir mokslo klystkeliais. Tačiau inovacijų daromi nuostoliai visada buvo laikomi priimtina auka už tas pergales, kurias jos atneša. Atsidurti praeityje yra daug baisiau, nei nepatekti į ateitį.

Kartais pagalvoju, kad tas pirmasis homo habilis, kuris nepabijojo išsiropšti iš Olduvajaus slėnio, sušukti savo gentainiams „ū-ū!“ ir parodyti kreivu plaukuotu pirštu į besidriekiančius tolius, turėjo turėti labai greitas kojeles. Antraip jį būtų užmėtę akmenimis. Gerbdamas jo atminimą, labiausiai šiandien vertinu tuos, kas nebijo „trijų klausimų“ šantažo ir bando žiūrėti į priekį. Išleisiu visus pinigus, kuriuos uždirbu, kad tik jiems visiems pasisektų.

Posted in komentarai, neteisybės | Tagged , , , , | Comments closed

Dienos derlius: Chrome Mac ir Notify 2.0

chrome09.png

Seniai neberašiau apie programas – pats pasiilgau tokių tekstukų. Todėl laisvos formos rašinuke pasidžiaugsiu šios dienos derliumi – Chrome naršyklės (beta) versija Mac kompiuteriams ir šaunia programa Notify, kuri man leidžia uždaryti pašto programą ir Gmail kortelę naršyklėje.

Nors neoficialios Chrome versijos Mac kompiuteriams buvo viešai prieinamos jau kelis mėnesius, tikroji „beta“ išleista vos prieš parą. Ji beveik visiškai identiška Windows versijai su vienu svarbiu „bet“ – plėtiniai yra išjungti. Būtent išjungti, o ne įdiegti, nes su Chromium atmaina tuos plėtinius nesudėtinga įjungti. Veikiausiai Google nespėjo iki galo patikrinti plėtinių suderinamumą su nauja Mac versija, todėl nusprendė, kad geriau palaukti, nei rizikuoti naršyklės nestabilumu.

Kadangi prieš tai gerą pusmetį naudojau tik Safari ir Stainless naršykles, tai buvo labai įdomu palyginti pirmuosius įspūdžius.

Pagrindinis Chrome privalumas yra jos adreso laukas. Sakykit, ką norit, rašyti bele ką į jį yra nepaprastai patogu. Įtariu, kad pripratusiems prie Chrome yra labai sunku naudotis kitomis naršyklėmis, kurios atskiria paieškos ir adreso laukelius.

Pagrindinis Chrome trūkumas, lyginant su Safari ir Stainless yra sparta. Subjektyviai vertinant, ji yra mažesnė. Tiek naujai, tiek ir pakartotinai lankomos svetainės kraunasi nuo sekundės iki kelių sekundžių lėčiau. Tai nedaug, bet jaučiasi netgi nematavus su chronometru. Žinoma, vėliau ta pati subjektyvioji sparta turėtų padidėti, nes Chrome sukaups laikinojoje atmintinėje nepasikeitusių tinklalapių elementų atsargą.

Padariau Chrome naršyklę pagrindinę – žiūrėsim, kaip seksis.

notify09.jpg

Kitas dienos gėris yra mažutėlė programėlė Notify. Nežinau, ar kitos OS turi jos atitikmenį – kai naudojausi Windows, tokio įrankio neturėjau.

Notify „variklis“ yra paprasčiausia pranešimų apie naujus el. pašto laiškus sistema. Nieko naujo, ar ne? Skirtumas tik tas, kad Notify leidžia ne tik gauti pranešimus apie laiškus, bet ir peržiūrėti juos neatidarius pašto programos ar naršyklės ir netgi atsakyti į juos. Kadangi Notify išsiskleidžia nedideliame kabančiame langelyje virš kitų, labai paprasta į skubius laiškus atsakyti, neatsitraukiant nuo dienos darbų.

Surašius programos funkcijas, jos atrodo niekinės, bet, kaip dažniausiai būna su išradingomis programomis, ne funkcijų gausoje yra esmė, o patogume jomis naudotis. Naujo pašto peržiūra ir atsakymai į laiškus yra tokie greiti ir paprasti, kad šiandien tikriausiai buvo pirma diena mano gyvenime, kai aš atsakiau į visus gautus laiškus. Dažnu atveju galima išsiversti apskritai neatidarius pašto programos ar Gmail naršyklėje.

Šios naujosios funkcijos atsirado Notify 2.0 versijoje. Ji, tiesa, tapo mokama. Turintys Notify 1.x gali toliau naudotis nemokamais pranešimais (kurie veikia daug geriau už Google Notifier), tačiau aš nesigailiu sumokėjęs už 2.0 Pro 10 dolerių. Programa tikrai to verta.

Nesusiję dalykai: sergu, bet sveikstu. Ieškau patikimos programos, galinčios konvertuoti AVI, MPEG ir WMV failus į FLV (Flash video) – nesvarbu, Windows ar Mac. Jei tokią žinote, nepagailėkite patarimo.

Posted in mac, programos | Tagged , , , | Comments closed