(altemark nuotrauka)
Belaukdamas skaitmeninių knygų antplūdžio, į savo skaityklę įsidėjau kelioliką užsieninių tinklaraščių ir portalų, rašančių apie elektroninę revoliuciją leidybos versle. Maniau, kad bus nuobodoka, bet labai klydau – skaitmeninės knygos ir su jomis susijusios diskusijos dabar yra viena karščiausių temų. Ko verti vien Macmillan ir Hachette leidyklų karai su Amazon knygynu!
Trumpai atpasakoju siužetą, praleidusiems pirmąją seriją:
Pradėjusi prekiauti skaitykle Kindle, Amazon išreikalavo iš leidyklų fiksuotos 10 dolerių kainos už visų populiariausių knygų skaitmenines versijas. Amazon jas dažnai pardavinėdavo su nuostoliu sau, nes turėjo padengti autorinių mokesčių skirtumą, tačiau ji tikėjosi padaryti su knygomis tai, ką padarė Apple iTunes su muzika – pritraukti kuo daugiau pirkėjų fiksuotomis kainomis (kurias visi labiausiai mėgsta) ir dideliu pasirinkimu, o nuostolius susigrąžinti iš mažiau populiarių knygų maržos.
Tačiau Apple, pristačiusi iPad, staiga apsisuko 180 laipsnių kampu ir pareiškė knygas pardavinėsianti pagal „agentūros“ modelį – jų kainas galės nustatyti patys leidėjai, o Apple komisiniai priklausys nuo knygos kainos.
Pro skaitytojo akinius Amazon idėja atrodo geresnė. Dėl kainų, žinoma. Tačiau ir leidėjams Amazon pasiūlymas turėtų būti patrauklus. Ne vien dėl to, kad tai jau laiko patikrintas iTunes modelis. Amazon tikrai turi patirties parduoti knygas. Jos vadovas Jeff Bezos žino, kad dabar svarbu sukurti patrauklią e-knygų rinką ir privilioti į ją kuo daugiau naujų skaitytojų. Jis taip pat žino, kad skaitytojas e-knygą laiko prastesne, pigesne popierinės knygos kopija, kurią (kaip ir žinias internete) jis skaitys nebent dėl patogumo ir geros kainos.
Nepamirškime, kad šiandien skaityklės tebėra labai brangios. Ką galvoja jos pirkėjas? „Įsigijau skaityklę už 800 litų, o dabar dar turiu mokėti už skaitmeninę knygos kopiją tiek pat, kiek knygyne kainuoja popierinė su kietais viršeliais? Kai e-knygos kopijavimas kainuoja kiek? Nulį? Kas bando tokiu iškreiptu būdu atimti man nekaltybę?“
Beje, Apple pasiūlymas netaikyti fiksuotų kainų irgi nėra blogas. Jei knygyne dalyvaus visi didieji leidėjai ir nebus ribojama konkurencija, knygų kainas sureguliuos rinka – už populiarią popierinę šviežieną tradiciniame knygyne daugelis gi sutinka sumokėti daugiau.
Bloga yra tiktai Amazon ir Apple prekybos modelių interpretacija, girdima iš leidyklų atstovų. Kodėl jie nekenčia Amazon ir nori į Apple? Kad galėtų nustatyti maksimaliai dideles skaitmeninių knygų kainas.
Kažkaip nesąmoningai skamba, ar ne? Kai turi galimybę praktiškai be sąnaudų platinti produktą, tai vienintelis logiškas kelias yra didinti pardavimų apimtis, reguliuojant kainą pagal parduodamą kiekį ir net dirbtinai ją nuleidžiant prekybos pradžioje, kol vartotojas spės suformuoti e-knygų skaitymo įpročius. Tokiam variantui neprieštarauja nei Amazon, nei Apple parduotuvės, o Amazon netgi primygtinai skatina.
Tai kur pakastas šuva? O jis yra po storu sluoksniu leidėjų pareiškimų, kurių esmė yra: „mes nenorime, kad e-knygų pardavimas pakenktų prekybai popierinėmis knygomis“.
Labas iš ankstyvo ryto! Jau turėjome tokių – muzikos įrašų rinkoje. Kariavo su Napster ir AudioGalaxy dantimis ir nagais, nes nenorėjo, kad skaitmeninė muzika pakenktų prekybai CD. Nustatė tokias sąlygas ir kainas MP3 failams, kad visą platinimą teko ant savo pečių perimti piratėliams, o prekyba kompaktiniais diskais sparčiai artėja prie prekybos vinilo plokštelėmis apimčių.
Nemanykite, kad knygų leidėjai nežino „Napster pamokos“. Žino – interneto komercijos seminaruose visokie guru išmokė ją mintinai. Tačiau jų užrašuose, matyt, buvo pabrauktos netinkamos vietos. Nes leidėjai tikisi išvengti įrašų rinkos katastrofos kuo anksčiau pradėję prekybą skaitmeniniais produktais. Juo labiau, kad ir sąlygas turi geresnes: Amazon, Apple, Barnes & Noble yra solidžios ir patikimos firmos, lyginant su tuometinės rinkos naujokėmis Napster ar MP3.com.
Tačiau laikas yra tik vienas faktorius. Kaina, patogumas ir pasirinkimas – daug svarbesni. Net santykinai anksti (ir tai tik lyginant su nesveikai pavėlavusia muzikos įrašų ir kino pramone) pradėję skaitmenizaciją knygų leidėjai turi atsižvelgti į visus aspektus:
- Nemokamas knygas. Jų yra per 100 tūkstančių internete. Visiškai legaliai. Visais patogiausiais formatais, be užraktų. Koks dešimtadalis iš jų yra vertos dėmesio, kokia literatūra jus bedomintų. 10 tūkstančių nemokamų knygų, kai mano tėvų santykinai solidžioje popierinėje bibliotekoje tebuvo apie 2000 knygų? Žinoma, kas jaučia kalbų barjerą, tam sunkiau, bet šiaip, bent jau JAV leidėjai ignoruoti nemokamų knygų negali.
- E-entuziazmą. Šiuo metu naujos e-skaityklės, šurmulys aplink jas ir žiniasklaidos dėmesys sukūrė puikias sąlygas ne tik plėstis į skaitmeninę rinką, bet ir skatinti skaitymą tarp jaunimo. Uždėsi maksimalią įmanomą kainą ir nužudysi šį entuziazmą. Aistruoliai taps piratų klientais, o visi kiti nusivylę nebegrįš vėliau ir saldainiais viliojami.
- Piratavimo grėsmę. Kuo didesnė knygų kaina ir kuo jų yra mažiau, tuo didesnė robinhudiškoji piratavimo paskata. Be to, knygų failai, ypač jei paversti grynu tekstu yra tiesiog smiltelės tarp šiandien iš interneto siurbiamų keliasdešimties gigabaitų dydžio „blu-ray ripų“. Per minutę tūlas pilietis gali visą New York Times bestselerių sąrašą parsisiųsti. Tam ir torrentų nereikia – knygos yra tokios mažos, kad žmonės jas el. paštu išsisiuntinės.
Štai kodėl jau pačios pirmosios skaitmeninės knygos turėtų būti santykinai (lyginant su popierinėmis) nebrangios. Nes į skaitmeninę rinką leidėjai ateina ne popierinių knygų saugoti. Cituojant Sethą Godiną:
„Kas mus išgelbės?
Kas išgelbės knygų leidybą?
<…>
Ką reiškia „išgelbės“?
Jei sakydami „išgelbės“, turite galvoje „kad liktų viskas taip, kaip yra dabar“, tai niekas neišgelbės. Baigta.“
Leidėjai į skaitmeninę rinką ateina tam, kad pakeistų popierines knygas elektroninėmis. Kitaip manantiems linkiu sėkmės, nes jos, dievaži, prireiks.
Ir vis dėlto antraštę baigiau klaustuku, nes nenorėčiau, kad mano komentaras apsiribotų tik perskaitytais užsieniniais šaltiniais – būtų šaunu, jei atsilieptų kas nors, užsiimantis knygų leidyba Lietuvoje. Išskyrus PVM lengvatų temą, mūsų leidėjai labai jau šykšti viešo žodžio apie savo ateitį. Nors tikiuosi šį bei tą išgirsti per knygų mugę – nežinau jai kitos svarbesnės temos…
