Kodėl verta rašyti tai, ką visi žino

boerwar15.png

Skaitau National Geographic straipsnį apie būrų karą Pietų Afrikoje ir randu sakinį: „[karas] taip smulkiai aprašytas viso pasaulio žurnaluose ir laikraščiuose, kad nematau prasmės tai komentuoti“. Na, taip – suprantama. Bet aš skaitau straipsnį po 110 metų ir po ranka neturiu visų minėtų žurnalų ir laikraščių. Bent trumpas apibendrinimas padėtų geriau gaudytis pasakojime be Wikipedia pagalbos.

Man atrodo, kad kartotis ir kartoti žinomus dalykus yra labai sveika. Ne šiaip sau standartinė naujienų žinutės formulė reikalauja ankstesnių įvykių santraukos ir pagrindinės informacijos apie jos „veikėjus“. Kada nors tekstai bus skaitomi be konteksto (atleiskite), tad juos suprasti bus labai sudėtinga.

Tema: skaitiniai | Žymos: , , | 9 komentarai

Žemėlapių laboratorija

mapslabs12.png

Prireikė man vakar žemėlapio su taškais, pažymėtais pagal tikslią geografinę platumą ir ilgumą. Kadangi pati geriausia man žinoma priemonė pasidaryti norimą žemėlapį yra Google Maps, tai ten ir pabandžiau. Šnipštas – pasirodo, kad Google Maps nerodo tikslių koordinačių. Žinau, kad koordinates visada rodo Google Earth ir leidžia išsaugoti pažymėtas vietas, bet man reikėjo žemėlapio su galimybe perjungti į topografinį vaizdą.

Ką padarysi, pamaniau, negali gi visko turėti, bet kad žemėlapių programa (Google Maps) neturi koordinačių, pasirodė keista. Šiandien, ištaikęs pusvalandį, ketinau pratęsti darbą su Earth, tačiau kaip tik į Reader RSS dėžutę įkrito pranešimas apie naująją Google Maps laboratoriją.

Ir ką jūs manote? Viena iš devynių eksperimentinių funkcijų yra kaip tik tikslios geografinės ilgumos ir platumos rodymas pelės žymeklio „etiketėje“ (tooltip). Kadangi kol kas eksperimentinių funkcijų tėra tik devynios, tai trumpai galiu pristatyti visas:

  • Padidinimas apvedant (Drag’n'Zoom). Leidžia pele žemėlapyje apvesti stačiakampį, kuris išdidinamas per visą lango plotą. Geras dalykas – įjungiau.
  • Nuotraukos iš skrydžio (Aerial Imagery). Kai kuriose vietose gali parodyti didelės gebos iš oro fotografuotą vietovės vaizdą. Kol kas nejungiau, nes toks vaizdas yra vos kelioms vietoms.
  • Beta užrašas (Back to Beta). Psichologinė pagalba tiems, kam atrodo, kad Maps yra nebaigta programa. Uždeda užrašą „beta“ prie logotipo. Visiškai nenaudingas.
  • Pasukami žemėlapiai (Rotatable Maps). Jei manote, kad Antarktida turi būti žemėlapio viršuje, ši funkcija – jums. Nejungiau, bet ji tikriausiai naudinga kamantinėjant mokinius geografijos žinių iš netikėtos perspektyvos.
  • Kas yra aplink (What’s Around Here). Pasiklydusiems parodo, kas yra aplink kurią pasirinktą vietą žemėlapyje. Gali praversti, bet ne dabar.
  • Ilguma ir platuma (LatLng Tooltip). Aprašyta aukščiau funkcija. Man nepaprastai pravertė.
  • Ilgumos ir platumos žymeklis (LatLng Marker). Jei nenorite, kad skaičiai nuolat mirgėtų prie žymeklio, tai galite pasirinkti šią funkciją – ji parodo pažymėto žemėlapyje taško koordinates.
  • Geografinis žaidimas (Where in the World Game). Iš palydovinio vaizdo reikia atspėti vietovę. Nėra kada žaisti.
  • Išmanus didinimas (Smart Zoom). Didinant vaizdą pele dažnai pataikai į tokio smulkumo mastelį, kuriam Maps nebeturi vaizdų. Jei įjungsim šią funkciją, pritraukimas sustos ties smulkiausiu Google turimu vaizdu. Gal naudinga, bet nejungiau, nes spėju, kad šiek tiek stabdytų naujų teritorijų krovimą naršyklėje.

Kaip matote, nieko stebuklingo tose laboratorijose nėra, bet gal kam nors kurios funkcijos labai reikėjo? Man tai Google pataikė idealiai laiku…

Tema: internetas | Žymos: , , , , | 7 komentarai

Google Buzz – zyzimas geriau nei banga

buzz11.png

Vakar Google man įjungė zyzimą. Nei prašiau, nei ką, bet nesiskundžiu kaip kai kurie. Žinote, dėl ko man patinka Buzz? Pagaliau turiu pateisinamą priežastį nebūti prisijungęs prie Facebook ir Twitter. Ir anksčiau prisijungdavau tik retkarčiais (Facebook – kartą per mėnesį, Twitter – kartą per savaitę), bet neturėjau kaip pasiteisinti. Dabar gi galėsiu išdidžiai gūžtelėti pečiais ir pasakyti, kad aš zyziu, nes tai naujausias dalykas.

Tiesa, dabartinė Buzz versija – labai žalias, abejotinos vertės dalykas. Jis jau spėjo perimti visas blogąsias Twitter ir Facebook savybes (beprasmės frazės, testai „labas, ar mane kas girdi?“), bet dar neatskleidė gerųjų. Tikiu, kad netrukus atskleis.

Dėl ko Buzz gali būti gerai?

  • Nereikia atskiros programos ar tarnybos. Gmail ir taip visą laiką atviras. Man tai svarbu, nes ir taip darbastalis apsikrauna.
  • Paieška. Supergerai. Nebūtina sekti kiekvieno pranešimo – gali prisijungti bet kada ir pasižiūrėti, ar kas nors kalbėjo apie A, B ar C. Be to, spėju, kad Google saugyklos didelės, tad Buzz srautas bus netrinamas – rasim ir kelių metų pranešimus.
  • Neribotas (?) teksto ilgis, padorios nuorodos, nuotraukos ir video. Twitter šia prasme yra visiškas klipata. Manau, kad nuorodų trumpinimas yra kenkimas žiniatinkliui apskritai. Tai kaip DRM – turinys nebeveiks, išjungus jį aptarnaujančią tarnybą…
  • Peržengtos technologinės ribos. Jei kitų įrankių naudojimui reikia kažkur registruotis, prisijungti, gal net mokytis jais naudotis, tai el. pašto dėžutė šiandien jau tikrai visiems prieinama. Google Buzz tikrai naudosis daugiau „paprastų“ vartotojų, nei, tarkime, Twitter ar Google Wave.
  • Priedai. Spėju, kad „Labs“ skyrelyje netrukus atsiras naujų įdomių priedų Buzz tarnybai. Nors pats naudoju tik kokius 5-6 Labs patobulinimus paštui iš keliasdešimties, labai džiaugiuosi, kad jie yra.

Kas šiuo metu atrodo negerai?

  • Kontaktų parinkimas. Tai bene pagrindinis skundas, kurį matau visuose atsiliepimuose. Google sprendimas tikrai labai prastas. Laiškų tankis niekaip neatspindi mano interesų grupės. Aš galiu dėl profesinių ar kitų dalykų (ligos su gydytoju, remonto su meistru ir t.t.) intensyviai susirašinėti su visiškai man nepažįstamais žmonėmis, su kuriais neturiu kitų sąlyčio taškų. Padėtis dar labiau komplikuojasi, jei prie vienos paskyros yra prijungtos kelios pašto dėžutės. Gauni į komplektą po porą giminaičių, po kelis kolegas iš visų darbų, esamų ir buvusių, kelis draugus, kelis kolegas tinklaraščių autorius, kelis studentus – visiška makalynė. Ją galima bandyti tvarkyti, bet tai kad žmogui nuo pirmos dienos tarnyba primeta tuos rūšiavimo ir filtravimo darbus, yra blogai.
  • Pranešimų stumdymas aukštyn-žemyn. Buzz perrūšiuoja gautus pranešimus taip, kad kiekvienas komentaro sulaukęs pranešimas iškiltų į pirmą poziciją sąraše. Todėl jei kas parašo daug komentuojamą pranešimą, susidaro įspūdis, kad Google tuziną kartų per dieną rodo vis tą patį. Geriau jau būtų galimybė komentarus peržiūrėti atskirai, kaip Google Reader.
  • Neaiškiai pažymėti nauji pranešimai. Turiu atsidaręs Buzz. Parašyta, kad yra keturi nauji pranešimai. Kurie? Ką man daryti, kad tas ketvertas pradingtų? Galiu persijungti į „Inbox“ ir atgal, bet ar nepraleisiu taip svarbaus pranešimo. Nejau Google pritrūko spalvų naujiems pranešimams išskirti?
  • Ilgai kraunasi. Gal čia startinio populiarumo problema, bet paspaudus Buzz nuorodą, pranešimai ilgokai nepasirodo. Tuoj dings entuziazmas ten landžioti…
  • Privatumas. Standartinės Buzz nuostatos gali pridaryti bėdos. Ne kiekvienas nori, kad kartu su juo kėgliais žaidžiantiems į draugus būtų pasiūlytas jo urologas, jau nekalbant apie subtilesnius verslo santykius ar politikos paslaptėles. Žurnalistai šitaip netyčia gali išduoti savo šaltinius, rašytojas – leidyklas su kuriomis derasi dėl knygos, gydytojas – savo pacientus ir t.t. ir pan. Čia tas pats, kaip ir pirmas punktas, bet dėl kitos priežasties. Žinau, kad Ericas Schmidtas patarė neužsiimti seksu apskritai, jei bijome tai daryti viešai Katedros aikštėje, bet man toks požiūris į privatumą vis dar atrodo radikalokas.

Google Wave gavosi visiškai prisvilęs blynas. Kurdama Buzz, Google šio bei to pasimokė, bet tik laikas parodys, ar zyzimas taps kasdienės mūsų veiklos dalimi. Gali būti, kad Buzz pakeis ne Facebook ar Twitter, kurių vartotojai jau priprato prie šių tinklų teikiamų privalumų, o „masinius“ pranešimų kanalus – Skype, Windows Messenger ir pan.

Tema: internetas, komunikacijos | Žymos: , , , , , | 28 komentarai

Flattr – kaip atlyginti kūrėjams


Flattr – nauja bendruomeninė mikromokėjimų sistema, kuri leidžia padalinti savo „mėnesio simpatijas“ visiems, kieno kūrinius naudojote ir kieno kūriniai jums patiko. Paprastas, nuoširdus ir iš principo teisingas atlyginimo principas. Įdomu, kad jį sukūrė Peterio Sunde iš The Pirate Bay komanda. Jei paplis, bus tobula pamaina visokiems autorinių mokesčių rinkimams. Einu registruotis. (Boing Boing)

Tema: video | Žymos: , , | 16 komentarai

Laiškas iš ugnikalnio papėdės

natgeo10.png

„Laukiame mirties bet kurią akimirką. Žinoma, dėl to nesijaudink“, – tai ištrauka iš laiško, kurį 1912-ųjų birželį parašė vienas Afognako gyvenvietės Aliaskoje gyventojas savo žmonai (atkreipkite dėmesį, kad tuomet Aliaskoje buvo labai daug rusų – rusiškus vardus ir pavardes turėjo netgi vietos eskimai ir indėnai). Birželio 6 dieną išsiveržęs Katmai ugnikalnis užpylė kelių metrų pelenų sluoksniu milžinišką teritoriją – pilko lietaus teko netgi miestams už 1000 kilometrų nuo ugnikalnio. Beje, nė vienas žmogus tiesiogiai nuo ugnikalnio išsiveržimo nežuvo, mat teritorija buvo menkai apgyvendinta.

Dabar ugnikalnio kraterio vietoje yra nemažas ežeriokas.

P.S. Skaitydamas National Geographic retkarčiais pasidalinsiu pačiais įdomiausiais radiniais. Ne į temą, bet vis pažinimas.

Tema: skaitiniai | Žymos: , , , | 8 komentarai

Draugiškas internetas – atjungtas internetas?

laidas10.jpg
(makerbot nuotrauka)

Vakar buvo „Draugiško interneto“ diena. Ta proga padariau viską, ką galėjau – nieko neparašiau į nežinau.lt (kiek galima žmones vesti iš kelio?). Seimas stengėsi padaryti dar daugiau – surinko mokinukus į savo salę ir papasakojo, ko nederėtų daryti internete. Pats renginyje nebuvau, bet Artojo pasakojimas iš dalies kompensavo netektį.

Su išvada, kad tokie renginiai yra labiau šou ir sąžinės raminimas irgi tenka sutikti vien dėl to, kad niekas jauniesiems internautams nepasiūlo tinkamo elgesio scenarijų. Kol jų nebus, visos tokios akcijos neveiks.

Kas iš to, kad mes sakysime „nesijunk, neliesk, nespausk, nesiųsk, ribok, uždaryk, nebendrauk“? Jei būsime įtaigūs, tai žmonės supras, kad daro negerai, bet vis tiek darys, nes mes nepasiūlėme pozityvios alternatyvos. Nesvarbu, vaikai tai ar suaugę. Nesvarbu, kalbame apie bendravimą su pavojingais asmenimis, pornografiją ar failų siuntimą. Sakymas „ne“ yra tuščias reikalas. Sakymas „turiu kai ką geresnio“ yra rimtas dalykas.

Žmonės žūsta avarijose. Ar būtų protinga sakyti „nevažinėk automobiliu“? Kai sakome „užsisek saugos diržus“, „rinkis saugų greitį“, „nepamiršk pakeisti padangų prieš žiemą“, tai turime tegu ir neidealų, bet apčiuopiamą efektą.

Ar galėtume pasakyti kaimo vaikams „neik šalikele“? O kuo eiti nuo autobuso stotelės iki namų? Pelkėmis ir pusnynais? Kai sakome „dėvėk atšvaitą“, tai padedame išsaugoti gyvybes.

Deja, kai kalbame apie „draugišką internetą“, dažniausiai turime galvoje atjungtą internetą. Tai ne variantas. Vaikams reikia kažkuo užsiimti tas 1433 minutes per parą, kai jie nesulaukia tėvų dėmesio.

Ką galime padaryti, kad vaikai internetu naudotųsi be didelės rizikos? Jei patys negalime ar neturime laiko būti jų „gidais“, tai pasirūpinkime, kad jie jungtųsi į saugias, jų interesus atitinkančias bendruomenes. Sportas, žaidimai ir kūryba yra tos sritys internete, į kurias tikrai galima nukreipti vaiko dėmesį (parenkant pagal jo pomėgius ir charakterį). Specialiai su vaikais šiose srityse gal niekas ir neužsiima, tačiau tai ne taip jau svarbu – svarbu, kad jie pateks į bendruomenes, kurių organizatoriai ir dalyviai yra atsakingi žmonės, galintys patarti, padėti ir prižiūrėti.

Jei mes galime jaustis santykinai ramūs, kai vaikai šoka, lipdo molį ar mokosi savigynos įvairiuose būreliuose, tai tą patį galime padaryti ir internete. Čia tie „būreliai“ neformalūs, bet jie vis dėlto yra. Bendruomenės susiburia aplink sporto portalus, kompiuterinių žaidimų svetaines, tinklaraščius, technikos, dizaino ar programavimo forumus. Ten įdomu būti, ten pilna bendraamžių ir bendraminčių, o interneto draugiškumas yra natūralus, o ne prikišamas. Dažnai tėvai, jei jiems kyla kokių abejonių ar rūpesčių, gali susisiekti su portalo, svetainės ar forumo administratoriais ir paklausti, kokios yra turinio ir diskusijų taisyklės, kaip juose priimami naujokai, kokia yra bendruomenės atmosfera.

Todėl sakyčiau, kad nereikia nieko drausti ir bauginti dalykais, kurių baisumo pats vaikas gali ir neįvertinti. Pozityvios, traukiančios ir dominančios jį alternatyvos yra daug geresnė išeitis.

Tema: internetas, komentarai | Žymos: , , , , | 26 komentarai

Norvegams nebeužtenka iPadų

ipad10.jpg
Šiek tiek netikėta žinia – Norvegijos parduotuvės, prekiaujančios Apple produkcija, jau nebepriima išankstinių iPad užsakymų, nes „išdalino“ visą užsakytų įrenginių kiekį. Hmm. Reikia pasiteirauti, ar Lietuvoje galima užsakyti iš anksto. Gal visi tyčia sako, kad nepirks, kad mane apgautų ir pasičiuptų anksčiau?

Tema: naujienos | Žymos: , , | 10 komentarai

VU Bibliotekos lobiai internete

vubiblioteka10.png
VU Gidas paskelbė sąrašą internete pasiekiamų Vilniaus universiteto bibliotekos specialiųjų skyrių resursų. Tai istoriniai dokumentai, žemėlapiai, iliustracijos, senos nuotraukos ir daugybės saugomų dokumentų aprašai. Nors naršyklėje galima išvysti tik nedidelę dalį visų saugyklose esančių istorinių dokumentų, laisvai peržiūrimos medžiagos sąrašas yra labai įspūdingas. Beje, pateikiamas ne tik sąrašas, bet ir trumpos instrukcijos, kaip juo pasinaudoti. Verta įsidėti į adresyną.

Tema: naujienos | Žymos: , , | 1 komentaras

Kaip leidyklos įsivaizduoja skaitmeninių knygų verslą?

dega08.jpg
(altemark nuotrauka)

Belaukdamas skaitmeninių knygų antplūdžio, į savo skaityklę įsidėjau kelioliką užsieninių tinklaraščių ir portalų, rašančių apie elektroninę revoliuciją leidybos versle. Maniau, kad bus nuobodoka, bet labai klydau – skaitmeninės knygos ir su jomis susijusios diskusijos dabar yra viena karščiausių temų. Ko verti vien Macmillan ir Hachette leidyklų karai su Amazon knygynu!

Trumpai atpasakoju siužetą, praleidusiems pirmąją seriją:

Pradėjusi prekiauti skaitykle Kindle, Amazon išreikalavo iš leidyklų fiksuotos 10 dolerių kainos už visų populiariausių knygų skaitmenines versijas. Amazon jas dažnai pardavinėdavo su nuostoliu sau, nes turėjo padengti autorinių mokesčių skirtumą, tačiau ji tikėjosi padaryti su knygomis tai, ką padarė Apple iTunes su muzika – pritraukti kuo daugiau pirkėjų fiksuotomis kainomis (kurias visi labiausiai mėgsta) ir dideliu pasirinkimu, o nuostolius susigrąžinti iš mažiau populiarių knygų maržos.

Tačiau Apple, pristačiusi iPad, staiga apsisuko 180 laipsnių kampu ir pareiškė knygas pardavinėsianti pagal „agentūros“ modelį – jų kainas galės nustatyti patys leidėjai, o Apple komisiniai priklausys nuo knygos kainos.

Pro skaitytojo akinius Amazon idėja atrodo geresnė. Dėl kainų, žinoma. Tačiau ir leidėjams Amazon pasiūlymas turėtų būti patrauklus. Ne vien dėl to, kad tai jau laiko patikrintas iTunes modelis. Amazon tikrai turi patirties parduoti knygas. Jos vadovas Jeff Bezos žino, kad dabar svarbu sukurti patrauklią e-knygų rinką ir privilioti į ją kuo daugiau naujų skaitytojų. Jis taip pat žino, kad skaitytojas e-knygą laiko prastesne, pigesne popierinės knygos kopija, kurią (kaip ir žinias internete) jis skaitys nebent dėl patogumo ir geros kainos.

Nepamirškime, kad šiandien skaityklės tebėra labai brangios. Ką galvoja jos pirkėjas? „Įsigijau skaityklę už 800 litų, o dabar dar turiu mokėti už skaitmeninę knygos kopiją tiek pat, kiek knygyne kainuoja popierinė su kietais viršeliais? Kai e-knygos kopijavimas kainuoja kiek? Nulį? Kas bando tokiu iškreiptu būdu atimti man nekaltybę?“

Beje, Apple pasiūlymas netaikyti fiksuotų kainų irgi nėra blogas. Jei knygyne dalyvaus visi didieji leidėjai ir nebus ribojama konkurencija, knygų kainas sureguliuos rinka – už populiarią popierinę šviežieną tradiciniame knygyne daugelis gi sutinka sumokėti daugiau.

Bloga yra tiktai Amazon ir Apple prekybos modelių interpretacija, girdima iš leidyklų atstovų. Kodėl jie nekenčia Amazon ir nori į Apple? Kad galėtų nustatyti maksimaliai dideles skaitmeninių knygų kainas.

Kažkaip nesąmoningai skamba, ar ne? Kai turi galimybę praktiškai be sąnaudų platinti produktą, tai vienintelis logiškas kelias yra didinti pardavimų apimtis, reguliuojant kainą pagal parduodamą kiekį ir net dirbtinai ją nuleidžiant prekybos pradžioje, kol vartotojas spės suformuoti e-knygų skaitymo įpročius. Tokiam variantui neprieštarauja nei Amazon, nei Apple parduotuvės, o Amazon netgi primygtinai skatina.

Tai kur pakastas šuva? O jis yra po storu sluoksniu leidėjų pareiškimų, kurių esmė yra: „mes nenorime, kad e-knygų pardavimas pakenktų prekybai popierinėmis knygomis“.

Labas iš ankstyvo ryto! Jau turėjome tokių – muzikos įrašų rinkoje. Kariavo su Napster ir AudioGalaxy dantimis ir nagais, nes nenorėjo, kad skaitmeninė muzika pakenktų prekybai CD. Nustatė tokias sąlygas ir kainas MP3 failams, kad visą platinimą teko ant savo pečių perimti piratėliams, o prekyba kompaktiniais diskais sparčiai artėja prie prekybos vinilo plokštelėmis apimčių.

Nemanykite, kad knygų leidėjai nežino „Napster pamokos“. Žino – interneto komercijos seminaruose visokie guru išmokė ją mintinai. Tačiau jų užrašuose, matyt, buvo pabrauktos netinkamos vietos. Nes leidėjai tikisi išvengti įrašų rinkos katastrofos kuo anksčiau pradėję prekybą skaitmeniniais produktais. Juo labiau, kad ir sąlygas turi geresnes: Amazon, Apple, Barnes & Noble yra solidžios ir patikimos firmos, lyginant su tuometinės rinkos naujokėmis Napster ar MP3.com.

Tačiau laikas yra tik vienas faktorius. Kaina, patogumas ir pasirinkimas – daug svarbesni. Net santykinai anksti (ir tai tik lyginant su nesveikai pavėlavusia muzikos įrašų ir kino pramone) pradėję skaitmenizaciją knygų leidėjai turi atsižvelgti į visus aspektus:

  1. Nemokamas knygas. Jų yra per 100 tūkstančių internete. Visiškai legaliai. Visais patogiausiais formatais, be užraktų. Koks dešimtadalis iš jų yra vertos dėmesio, kokia literatūra jus bedomintų. 10 tūkstančių nemokamų knygų, kai mano tėvų santykinai solidžioje popierinėje bibliotekoje tebuvo apie 2000 knygų? Žinoma, kas jaučia kalbų barjerą, tam sunkiau, bet šiaip, bent jau JAV leidėjai ignoruoti nemokamų knygų negali.
  2. E-entuziazmą. Šiuo metu naujos e-skaityklės, šurmulys aplink jas ir žiniasklaidos dėmesys sukūrė puikias sąlygas ne tik plėstis į skaitmeninę rinką, bet ir skatinti skaitymą tarp jaunimo. Uždėsi maksimalią įmanomą kainą ir nužudysi šį entuziazmą. Aistruoliai taps piratų klientais, o visi kiti nusivylę nebegrįš vėliau ir saldainiais viliojami.
  3. Piratavimo grėsmę. Kuo didesnė knygų kaina ir kuo jų yra mažiau, tuo didesnė robinhudiškoji piratavimo paskata. Be to, knygų failai, ypač jei paversti grynu tekstu yra tiesiog smiltelės tarp šiandien iš interneto siurbiamų keliasdešimties gigabaitų dydžio „blu-ray ripų“. Per minutę tūlas pilietis gali visą New York Times bestselerių sąrašą parsisiųsti. Tam ir torrentų nereikia – knygos yra tokios mažos, kad žmonės jas el. paštu išsisiuntinės.

Štai kodėl jau pačios pirmosios skaitmeninės knygos turėtų būti santykinai (lyginant su popierinėmis) nebrangios. Nes į skaitmeninę rinką leidėjai ateina ne popierinių knygų saugoti. Cituojant Sethą Godiną:

„Kas mus išgelbės?

Kas išgelbės knygų leidybą?

<…>

Ką reiškia „išgelbės“?

Jei sakydami „išgelbės“, turite galvoje „kad liktų viskas taip, kaip yra dabar“, tai niekas neišgelbės. Baigta.“

Leidėjai į skaitmeninę rinką ateina tam, kad pakeistų popierines knygas elektroninėmis. Kitaip manantiems linkiu sėkmės, nes jos, dievaži, prireiks.

Ir vis dėlto antraštę baigiau klaustuku, nes nenorėčiau, kad mano komentaras apsiribotų tik perskaitytais užsieniniais šaltiniais – būtų šaunu, jei atsilieptų kas nors, užsiimantis knygų leidyba Lietuvoje. Išskyrus PVM lengvatų temą, mūsų leidėjai labai jau šykšti viešo žodžio apie savo ateitį. Nors tikiuosi šį bei tą išgirsti per knygų mugę – nežinau jai kitos svarbesnės temos…

Tema: komentarai, skaitiniai | Žymos: , , , | 42 komentarai

Google Books – į savo biblioteką

popmech08.png

Ar esate tinkamai pasiruošę turinio internete apmokestinimui? Dešimčiai metų į priekį skaitinių jau turiu, bet nepakenktų ir didesnis bei įvairesnis archyvas. Nežinau, ar dažnai lankotės Google Books, bet žinau, kad ten verta užsukti gerokai dažniau. Bestselerių nemokamai ten nerasite, tačiau pažintinių, mokslinių, klasikinės grožinės literatūros knygų ir žurnalų archyvas yra tikrai nemenkas. Nemažai viešojo naudojimo knygų galima ne tik skaityti svetainėje, bet ir parsisiųsti kompiuteriui, telefonui ar knygų skaityklei tinkamą EPUB formatą. Na, o tas, kurių Google neįdėjo patogiai supakavusi į vieną failą, galima susidėti į PDF patiems.

downloader08.jpg

Aš tam naudoju minimalią Mac programėlę Google Book Downloader. Jai tereikia nurodyti Google knygos ID arba adresą – toliau viskas vyksta automatiškai: nusiurbiami visi skenuotų puslapių atvaizdai ir susegami į vieną PDF failą. Jei norite visiško universalumo, tą PDF laisvalaikiu galite sušerti teksto atpažinimo programai – gausite redaguojamą tekstą, kurio kokybė priklausys nuo originalo ryškumo, atpažinimo algoritmo ir naudojamų žodynų. Bet tai jau atskira tema.

Šiaip maniau, kad jau būsiu išaugęs iš kaupimo etapo: kai viskas internete taip lengvai pasiekiama, atrodo tuščias reikalas kaupti turinį savo kompiuterio diskuose ar rašyti į DVD. Bet dabar kartais susimąstau, ar tikrai tas turinys visada bus taip pat lengvai pasiekiamas? Aš net nekalbu apie visokius piratinius dalykus. Vieną dieną gali būti uždaryta ar apmokestinta Google Books, apribotas tokių resursų kaip ManyBooks (geriausios nemokamų knygų svetainės) naudojimas. Neabejoju, kad pradėjus plisti elektroninių knygų skaitymui, komerciniai leidėjai bus stipriai suinteresuoti, kad nemokamų knygų šaltiniai internete išnyktų.

Žinoma, gali būti ir atvirkščiai, kaip su programomis: nemokamos ir mokamos kuo puikiausiai gyvuos šalia vienos kitų. Nors šiuo atveju tikriausiai geriau lyginti su Holivudu, o ne su programų rinka. Todėl asmenine skaitmenine biblioteka verta pasirūpinti mums patiems. Geriau šiandien, nei ryt.

Tema: programos, skaitiniai | Žymos: , , , | 20 komentarai