(Ed Yourdon nuotrauka)
Turiu prisipažinti esąs klipata. Asmeninės sveikatos nesėkmės pastaruoju metu atėmė iš manęs daug įdomių susitikimų, sustabdė darbus, projektus ir bendravimą su studentais. Labai gaila, kad viena jų (trys ištrauktos dantų šaknys šiandien anksti ryte ir arbūzo formos kairioji žandikaulio pusė) atėmė ir labai lauktą progą padiskutuoti su Ernestu Parulskiu ir Deividu Talijūnu Knygų mugės forume. Todėl nusprendžiau kai kurias mintis išdėstyti čia – anksčiau arba vėliau jos vis tiek būtų paskelbtos…
Aš labai myliu skaitmenines knygas. Myliu knygas apskritai, tačiau skaitmeninės man šiandien yra mielesnės dėl to, kad yra demokratiškesnės, mažiau pretenzingos, žada atverti žmonėms visą literatūros lobyną, kvepia ateitimi, ir iš dalies dėl to, kad jas taip niekina „tikrųjų knygų mylėtojai“. Žiūrint racionaliai, šie pilkieji leidybos ančiukai dar neatrodo verti gilių jausmų ar prieraišumo: pasiklydę tarp formatų, užrakinti visokiomis spynomis, pritaikyti tik tam tikros rūšies skaityklėms, dažnai be kokybiško maketo ar tipografijos pilkšvai niūriuose ekranuose. Toli jiems iki kokybiškos popierinės knygos žavesio. Bet jis turėtų pradėti skleistis netrukus…
Žmonėms neduoda ramybės du klausimai: kada skaitmeninės knygos pakeis popierines ir kiek jos turėtų kainuoti? Skaitmeninių knygų augimas dar tik įgauna pagreitį, bet jau dabar akivaizdu, kad turime tą pačią tendenciją, kaip ir su kitais informacijos produktais: žiniasklaida, muzika ir filmais. Ateitis yra skaitmeninė, o konkrečios lūžio datos priklauso tik nuo technologijų plėtros atskiroje šalyje. Klausimai dėl kainos gerokai keblesni, nes vieni lenkia prie popierinės knygos kainos, kiti – prie kelis kartus pigesnės.
Lietuvoje pernai pradėta leisti skaitmenines knygas. Iš pradžių – nemokamas, nors dabar Skaityklė.lt pristato ir pirmąsias mokamas. Jų kainos yra gerokai mažesnės už popierinių – kai kurių dvigubai, kitų – ir dar mažesnės. Pirmiesiems skaitytojams ir entuziastams tai daro įspūdį. Man irgi: šiandien asmeniniame kalendoriuje pažymėjau svarbią dieną – įsigijau pirmąją skaitmeninę lietuvišką knygą, Ernesto Parulskio „Kasdienybės kunstkamerą“.
E. Parulskio „Kasdienybės kunstkamera“ kompiuterio skaityklės ekrane.
Skaitmeninės knygos pirkimas iš Skaityklė.lt nėra sudėtingesnis nei bet kokios kitos prekės pirkimas internete – skirtumas tik toks, kad papildomai reikia užregistruoti ir aktyvuoti savo Adobe ID (ji reikalinga DRM užraktams). Išmanančiam tai yra juokų darbas, bet naujokui gali pasirodyti painu.
Už knygą sumokėjau 16 litų, kuriuos laikau „ankstyvojo entuziasto“ kaina. Atsižvelgiant į skaitmeninės knygos prigimtį ir naudojimo specifiką, man artimesnė yra 9,99 Lt kaina.
Kodėl? Ar aš norėčiau „apiplėšti autorių“*? Ne. Aš tiesiog norėčiau mokėti už tai, ką gaunu. O gaunu, lyginant su popierine knyga, toli gražu ne lygiavertį produktą. Jei materialūs skirtumai man neatrodo blogi (negaunu fizinio daikto, bet užtat gaunu galimybę skaityti keliuose skirtinguose įrenginiuose, keisti teksto dydį, paieškos tekste galimybę ir pan., tai teisės, gaunamos su skaitmenine knyga skiriasi nuo popierinės kaip dangus nuo žemės.
Popierinė knyga yra fizinis objektas, kurį įsigijęs, žmogus gauna teisę ją parduoti ar dovanoti. Jis gali tyčia pirkti retesnes knygas, kad vėliau jas parduotų daug brangiau. Jis gali kaupti svarbiausių leidinių biblioteką vaikaičiams. Su skaitmeninėmis knygomis tai neįmanoma, nes skaitmeninis knygos pavidalas neturi „kūno“. Autorius ar leidykla neparduoda skaitmeninės knygos tiesiogine prasme – jie pirkėjui suteikia licenciją skaityti jos turinį, panašiai, kaip tai daro programų kūrėjai.
Taigi jei jau reikėtų lyginti skaitmeninės knygos pirkimą ir kainas su kuo nors labiau pažįstamu, tai artimiausia analogija būtų DVD nuoma. Originalus DVD kainuoja apie 40 litų (žiūrėjau Muzikos bomboje), tačiau peržiūrai filmą galima išsinuomoti už dešimtadalį kainos. Panašiai turėtų būti ir su skaitmeninėmis knygomis, nes jos suteikia panašias teises: negauni jokios nuosavybės, o tik leidimą peržiūrėti turinį vieną ar kelis kartus, ribojant jo kopijavimą, atkūrimą, saugojimą ir t.t. Kadangi skaitmeninės knygos licencija galioja neterminuotai, tai „nuomos“ kainą galima už šią privilegiją padauginti iš 2 ar 3 kartų. Taip ir gauname tuos 10 litų, kuriuos aš šiandien laikyčiau „normalia“ skaitmeninės knygos kaina. Net jei daugelis knygų čia ir užsienyje (kur aš pagal tą pačią nuomos formulę gavau 10-12 dolerių kainą) kurį laiką bus brangesnės, ilgainiui jos leisis prie labiau pateisinamos dešimtinės. Teoriškai skaitmenines knygas su DRM galima pardavinėti ir už 3 ar 4 litus, ribojant skaitymo laiką ar puslapių atvertimo kiekį (kai kurios programos tai gali reguliuoti). Tuomet analogija su filmų nuoma būtų dar artimesnė.
Man pačiam DRM užraktai labai nepatinka, bet jei jie tarnautų įvairovei, tai kodėl gi ne? Pavyzdžiui, literatūrinį popsą galėtume skaityti kaip vienkartinį dalyką už tuos kelis litus – išliekamosios vertės tos knygos neturi, tad kuo pigiau gausime, tuo geriau. Įvairiausią negrožinę literatūrą ar šiaip rimtesnes knygas galima pirkti su „pilna“ skaitmenine licencija, o pačias vertingiausias iš jų nupirkti namų bibliotekai išspausdintas ant popieriaus.
Kadangi viską, apie ką rašau teoriškai, bandau ir praktiškai**, tai skelbiu šiuos metus skaitmeninės knygos metais. Kiekvieną savaitę įsigysiu bent po vieną skaitmeninę lietuvišką arba užsieninę knygą, skaitysiu jas ir bandysiu subjektyviai įvertinti visus formato aspektus: kainą, patogumą, knygų pasirinkimą, suvaržymus ir taip toliau. Viešą sąrašą papildysiu ir geriausiomis nemokamomis knygomis.
Pirmosios dvi įsigytos knygos (esu pirkęs ir anksčiau, bet nenoriu surašinėti atbuline data):
- Niall Ferguson „The Ascent Of Money: A Financial History Of The World“. Kaina – 11,19 USD. Knygynas – Kobo. Formatai: svetainė, iPhone (spec. programa), ePub. Su DRM.
- Ernestas Parulskis „Kasdienybės kunstkamera“. Kaina – 16,00 Lt. Knygynas – Skaityklė.lt. Formatas: ePub. Su DRM.
Kelios ankstyvos pastabos ir pageidavimai. 1) Daugiau formatų. Skaitmeninę knygą turėtų būti galima skaityti visur – naršyklėje, atskiroje programoje kompiuteryje (Stanza, eReader ar Adobe Digital Editions), telefone ir skaityklėje. 2) Virtuali biblioteka. Apskaičiavus perskaitomų per mėnesį knygų vidurkį (3-4?) galima sukurti virtualią biblioteką, kurioje galima skaityti visas norimas knygas už fiksuotą mėnesinį mokestį. Pasibaigus abonentui knygos tiesiog tampa nebeprieinamos. Panašiai veikia DVD nuomos klubai, panašiai žaidimus leidžia žaisti Gamehouse Fun Pass. 3. Socialiniai įrankiai. Skaitmeninės knygos yra idealiai pritaikytos rekomendacijoms, apžvalgoms ir skaitytojų bendravimui internete. Leidyklos ir pardavėjai turėtų sukurti įrankius, leidžiančius skaitytojams savo svetainėse, socialiniuose tinkluose rodyti skaitomas ir mėgstamas knygas, naujausius pirkinius, rekomendacijas, citatas ir pan. Tai labai paspartintų skaitmeninių knygų skaitymo plėtrą.
Tiek minčių šiam kartui. Knygų mugėje, jei būčiau galėjęs dalyvauti, būčiau pasakęs leidėjams: „Nebijokite skaitmeninių knygų. Tačiau supraskite formatą ir jo vartotoją, neapsirikite su kainomis ir išnaudokite visas virtualių knygų galimybes“. Skaitmeninės ir popierinės knygos nėra priešai. Tiesiog nuo šiol skaitmeninės knygos bus kasdienis „vartojamasis“ formatas, o popierinės – jų archyvinis pavidalas. Bus žmonių, kurie išsivers tik su kuriuo nors vienu, bet dauguma naudos abu.
*– „apiplėšti autorių“ yra dažniausiai man komentaruose lipdomas ketinimas.
**– antras dažniausiai lipdomas man dalykas yra tariamas aprašomų dalykų neišmanymas.
